Įvadas
Filosofijos ir psichologijos katedros profesorius yra reikšmingas akademinis asmuo, darantis didelę įtaką mokslo ir švietimo sritims. Šis straipsnis skirtas išsamiai apžvelgti jo veiklą, remiantis turima informacija, įskaitant publikacijas, konferencijų pranešimus ir dalyvavimą įvairiuose projektuose. Ši analizė siekia atskleisti profesoriaus indėlį į Lietuvos filosofijos ir psichologijos mokslą, jo pedagoginę veiklą ir mokslinius tyrimus.
Mokslinė veikla
Profesoriaus mokslinė veikla yra itin plati ir apima įvairias sritis, įskaitant filosofiją, psichologiją ir tarpdisciplininius tyrimus. Jo darbai publikuojami tiek Lietuvos, tiek tarptautiniuose mokslo žurnaluose ir leidiniuose, o tai rodo jo mokslinės veiklos pripažinimą ir svarbą tarptautiniu mastu.
Publikacijos
Profesorius yra daugelio mokslinių straipsnių ir knygų autorius, o jo darbai apima įvairias temas. Pavyzdžiui, jis yra parašęs straipsnius apie scholastinę logiką Lietuvoje, nagrinėdamas jos pradžią, struktūrą, objektą, formą, eklektizmą ir santykį su Renesanso ir naujųjų amžių filosofija ir logika. Profesorius taip pat tyrinėja kūrybinių komunikacijų ir medijų kultūros sąveikas, nagrinėdamas vizualumo tarpkultūrinius kontekstus ir vaizdinius bei tapatumus medijuotoje kultūroje. Šie tyrimai yra svarbūs šiuolaikinės medijų kultūros supratimui. Be to, jis domisi etine kultūrine antikos kinikų kartografija, nagrinėdamas prigimties ir civilizacijos žemėlapių prieštaras. Šie darbai atskleidžia senovės filosofijos reikšmę šiuolaikinei visuomenei.
Profesoriaus publikacijos apima straipsnius žurnaluose "Logos", "Filosofija. Sociologija", "Studies in East European Thought", "Juridical Tribune" ir kituose leidiniuose.
Konferencijų pranešimai
Profesorius aktyviai dalyvauja mokslinėse konferencijose, pristatydamas pranešimus įvairiomis temomis. Jis yra skaitęs pranešimus nacionalinėse konferencijose apie mokslų subordinaciją scholastinėje mokslo teorijoje, Aristotelio kategorijų aiškinimą scholastinėje logikoje ir substancijos bei kiekybės kategorijų aiškinimą scholastinėje logikoje. Jis taip pat dalyvauja tarptautinėse konferencijose, pristatydamas pranešimus apie scholastinę logiką Lietuvoje, etinę kultūrinę graikų filosofijos kartografiją ir kognityvinių medijų analizę scholastinėje filosofijoje.
Taip pat skaitykite: Katedros profesorius
Profesoriaus pranešimai atspindi jo platų interesų spektrą ir gilų supratimą apie nagrinėjamas temas.
Dalyvavimas projektuose
Profesorius dalyvauja įvairiuose moksliniuose projektuose, kurie skirti tirti filosofijos, psichologijos ir tarpdisciplininius klausimus. Jis taip pat dalyvauja tarptautiniame projekte "Cultural Studies in Businesss" pagal Erasmus+ programą, kuris apima mokslinius tyrimus. Be to, jis dalyvauja tarptautiniame mokslo projekte "Polonica philosophica orientalia", kuriame nagrinėjama filosofija XVI-XVIII a. Abiejų Tautų Respublikoje ir filosofijos istoriografija Lenkijoje, Lietuvoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje.
Profesoriaus dalyvavimas projektuose rodo jo įsipareigojimą moksliniams tyrimams ir norą prisidėti prie visuomenės gerovės.
Pedagoginė veikla
Profesorius aktyviai dalyvauja pedagoginėje veikloje, dėstydamas filosofijos ir psichologijos disciplinas studentams. Jis skaito paskaitas, veda seminarus ir konsultuoja studentus, siekdamas ugdyti jų kritinį mąstymą, analitinius įgūdžius ir mokslinį požiūrį.
Dėstomi dalykai
Profesorius dėsto įvairius filosofijos ir psichologijos dalykus, įskaitant logiką, filosofijos istoriją, etiką, medijų filosofiją ir kitus. Jo dėstomi dalykai atspindi jo platų interesų spektrą ir gilų supratimą apie nagrinėjamas temas. Jis taip pat dėsto nuotoliniu būdu, naudodamas naujausias informacines ir komunikacines priemones. Tai leidžia jam pasiekti platesnę auditoriją ir suteikti galimybę studentams mokytis jiems patogiu laiku ir vietoje.
Taip pat skaitykite: Apie VU Psichologijos institutą
Studentų konsultavimas
Profesorius konsultuoja studentus, padėdamas jiems pasirinkti mokslinių tyrimų temas, rengti referatus ir baigiamuosius darbus. Jis taip pat teikia patarimus dėl karjeros galimybių ir padeda studentams įgyti praktinių įgūdžių. Jo konsultacijos yra labai vertinamos studentų, kurie teigia, kad jis yra labai kompetentingas, patikimas ir draugiškas.
Kvalifikacijos tobulinimas
Profesorius nuolat tobulina savo kvalifikaciją, dalyvaudamas įvairiuose mokymuose, seminaruose ir stažuotėse. Jis taip pat dalyvauja tarptautinėse konferencijose, kur susipažįsta su naujausiomis mokslo tendencijomis ir dalijasi savo patirtimi su kolegomis. Jo kvalifikacijos tobulinimas rodo jo įsipareigojimą profesiniam tobulėjimui ir norą teikti aukščiausios kokybės švietimo paslaugas studentams.
Indėlis į Lietuvos filosofijos ir psichologijos mokslą
Profesorius reikšmingai prisideda prie Lietuvos filosofijos ir psichologijos mokslo plėtros. Jo moksliniai tyrimai, publikacijos ir pedagoginė veikla padeda ugdyti naują mokslininkų ir specialistų kartą, kurie prisideda prie Lietuvos visuomenės gerovės.
Mokslinių tyrimų skatinimas
Profesorius skatina mokslinius tyrimus, dalyvaudamas įvairiuose projektuose ir konsultuodamas studentus. Jis taip pat organizuoja mokslines konferencijas ir seminarus, kuriuose mokslininkai gali pristatyti savo darbus ir pasidalinti patirtimi. Jo mokslinių tyrimų skatinimas padeda plėtoti Lietuvos filosofijos ir psichologijos mokslą ir integruoti jį į tarptautinę mokslinę bendruomenę.
Naujų specialistų ugdymas
Profesorius ugdo naujus filosofijos ir psichologijos specialistus, dėstydamas studentams ir konsultuodamas juos. Jis taip pat vadovauja doktorantams, padėdamas jiems atlikti mokslinius tyrimus ir apginti disertacijas. Jo indėlis į naujų specialistų ugdymą yra labai svarbus Lietuvos filosofijos ir psichologijos mokslo ateičiai.
Taip pat skaitykite: Filosofijos fakulteto klinikinės psichologijos programa
Visuomenės švietimas
Profesorius šviečia visuomenę filosofijos ir psichologijos klausimais, skaitydamas viešas paskaitas ir dalyvaudamas diskusijose. Senojoje (16-17 a.) religinėje lietuvių raštijoje buvo diegiama krikščioniškoji pasaulėžiūra, pagal kurią siela esanti substancija, nepriklausanti nuo materijos, o žmogaus dorinės savybės - įgimtos. Tuo rėmėsi ir seniausi Lietuvos psichologinės minties šaltiniai - mokyklose dėstyti filosofijos kursai (dalį jų sudarė psichologija), filosofų disertacijos ir studentų darbų tezės. Psichologija pradėta dėstyti 1574 Vilniaus jėzuitų kolegijoje (dėstė škotų logikos profesorius J. Haius). Scholastinės filosofijos laikotarpiu (16 a. antra pusė-18 a. vidurys) psichologija buvo vadinama scholastine psichologija, arba animastika (mokslas apie žmogaus vidinius išgyvenimus), jos esmę sudarė Aristotelio veikalo Apie sielą (De anima, lietuviškai 1959) aiškinimas. Šis veikalas paskatino sielos reiškinių mokslinius tyrimus. Jėzuitų ordinas draudė dėstyti naujųjų laikų filosofų pažiūras, bet buvo keliamos ir naujos, Aristotelio nenagrinėtos problemos - mąstymo ir kalbos santykio, valios ir kitos. Filosofas J. Kimbaras magistro disertacijoje Pasaulio ir jo dalių filosofinės teoremos (Theoremata philosophica de mundo et eius partibus; jos tezės buvo paskelbtos 1600 Grazo universitete Austrijoje) akcentavo vaizduotės įtaką mąstymui. Nagrinėdami psichinių reiškinių materialaus pagrindo problemą kai kurie dėstytojai rėmėsi naujais gamtos mokslų duomenimis. Scholastinės teologijos profesorius J. Markvartas (1583-1658), skaitęs Vilniaus universitete paskaitas 1615-16, rėmėsi flamandų anatomo ir gydytojo A. Vesalijaus (1514-64) veikalais. 17 a. antroje pusėje šio universiteto profesorius S. Łosiewskis, teologas J. Drewsas ir kiti psichinius reiškinius aiškino remdamiesi R. Descartes’o reflekso (kad psichiniai procesai susiję su smegenų veikla) samprata. 16 a. antroje pusėje ir 17 a. Lietuvos kultūrą ir mokslą veikė Renesanso ir humanizmo idėjos, kurios skatino kritiškumą ir skepticizmą. Reformacijos pradžioje plito radikaliųjų arijonų (tarp jų - Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ateizmo pradininkas K. Liščinskis), nepripažįstančių sielos nemirtingumo, pažiūros. Psichologijos žinių buvo randama ne tik filosofijos, bet ir kitų mokslo dalykų (logikos, teisės, istorijos, literatūros mokslo) veikaluose. Nuo 18 a. vidurio psichologijos kurso turinys pakito. Vilniaus universiteto dėstytojai nagrinėjo ne tik senuosius autorius, papildydami jų pažiūras naujomis idėjomis (kaip buvo daroma 16-17 a.), bet pradėta dėstyti naujųjų laikų filosofų pažiūras, mėginta jas derinti su scholastinės psichologijos ir teologijos teiginiais. Remtasi R. Descartes’o vadinamųjų gyvybinių dvasių sistema, itin populiari buvo vokiečių filosofo ir matematiko Chr. Wolffo filosofinė sistema, kritikuotas T. Hobbeso materializmas. Vilniaus universiteto profesoriai A. A. Skorulskis, B. Dobševičius, P. Laškis, D. Savickis, nagrinėdami psichinių ir fiziologinių reiškinių sąveiką, rėmėsi dekartiškuoju reflekso modeliu. 1773 Edukacinei komisijai reformuojant švietimą iš mokyklų programų pašalinta filosofija, kartu su ja nutrūko psichologijos dėstymas. Komisijos veiklos laikotarpiu Vilniaus universitete nebuvo Filosofijos katedros ir paskaitų, bet psichologijos raida nesustojo. Psichologijos problemos buvo nagrinėjamos kitų disciplinų dėstytojų veikaluose, imta orientuotis į patyrimą. Labiau domėtasi psichologijos (ypač pedagoginės psichologijos) problemomis, kurios siejosi su švietimo reformavimu. 1804 Vilniaus universitete vėl pradėta dėstyti filosofiją, kartu ir psichologiją. Vilniaus universiteto filosofas J. H. Abichtas filosofijos paskaitą pradėdavo psichologijos dėstymu (kuris buvo vadinamas sielos fiziologija), nes psichologiją laikė plačiausia filosofijos disciplina. 1823-24 psichologiją dėstė filosofas J. Gołuchowskis; žmogaus veiklą jis vertino deterministo požiūriu. Išryškėjo svarbiausios 2 tendencijos: viena rėmėsi apriorizmo principais (J. H. Abichtas), kita orientavosi į patyrimą (Andrius Sniadeckis ir Jonas Sniadeckis, A. Daugirdas). 1832 uždarius Vilniaus universitetą psichologijos plėtra nutrūko. Visuomenės ir kultūros veikėjai S. Daukantas, K. Nezabitauskis-Zabitis, L. Jucevičius, M. Valančius, remdamiesi gyvenimo stebėjimais, asmenine patirtimi, nagrinėjo tam tikrus žmogaus psichikos aspektus. 19 a. pabaigoje-20 a. pradžioje sparčiai plėtojantis gamtos mokslams, plintant evoliucionizmo idėjoms psichologijos klausimais pradėjo rašyti lietuvių publicistai. 20 a. pradžioje psichologijos problematika pradėjo diferencijuotis. Aktuali tapo sąmonės ir savimonės problema, kuri buvo nagrinėjama daugiau filosofiniu aspektu. Vydūnas, nagrinėdamas sąmonės istoriją, rėmėsi indų ir kai kurių Europos filosofų idealistų pažiūromis. Idealistinės buvo ir R. Bytauto pažiūros; veikale W. M. Wundto mokslo apie sielos substancijos sąvoką kritika (1912, rusų kalba) jis kritikavo W. M. Wundto teiginius apie materialistinę sąmonės reiškinių sampratą. Teologinės krypties filosofai (A. Jakštas, P. Dovydaitis) pripažino gamtos evoliuciją, bet jos priežastimi laikė Dievo valią. Materialistinį požiūrį į gyvybę ir sąmonę gynė gamtos mokslų atstovai (P. Avižonis, A. Garmus, A. Purėnas). Aktyviau nagrinėtos ir pedagoginės psichologijos problemos. 20 a. pradžioje Lietuvoje atsirado ir profesionalių psichologų, studijavusių Europos (Vydūnas, V. Lazersonas, J. Steponavičius, M. Reinys) ir Rusijos (R. Bytautas, J. Vabalas-Gudaitis) universitetuose. Psichologinių tyrimų objektais tapo konkretesni specifiniai tyrimai (psichofiziniai matavimai, reakcijų laiko, judėjimo suvokimo). Filosofinius psichologinius aspektus nagrinėjo S. Šalkauskis, M. Reinys ir I. Tamošaitis. 1907-13 Sankt Peterburge A. Nečiajevo vadovaujamoje eksperimentinės pedagoginės psichologijos laboratorijoje eksperimentinius tyrimus pradėjo J. Vabalas-Gudaitis. 1918 grįžęs į Lietuvą tęsė psichikos reakcijų tyrimus, tyrė suvokimo proceso užuomazgas, tipologinius žmonių skirtumus, tyrimų rezultatus išdėstė monografijoje Patobulintas psichinių reakcijų metodas žmogaus darbingumui tirti (1927). 1910-12 Miunchene ir Leipcige pedagogiką ir psichologiją studijavo J. Steponavičius, 1911-16 Jenoje ir Ciuriche - V. Lazersonas. J. Steponavičius W. M. Wundto laboratorijoje atliko eksperimentų ir apgynė disertaciją apie psichofizikos metodus. V. Lazersonas 1920 iš Kijevo atvyko dirbti į Lietuvą. Jis (iš pradžių su V. Lašu) tyrė reakcijų laiką, vėliau daugiausia - sutrikusios psichikos vaikų psichologiją. Apie vaiko pedagoginę ir taikomąją psichologiją rašė A. Gučas, pedagogai A. Busilas, J. Laužikas, A. Liaugminas, P. Maldeikis, J. Martynaitis ir kiti. Gamtininkų K. Aleksos, J. Kairiūkščio, J. Šopausko, T. Ivanausko veikaluose yra faktų ir žinių iš materialistinės psichologijos. Psichologijos plėtrą skatino Lietuvos universitete (įkurtas 1922, 1930-46 Vytauto Didžiojo universitetas) Humanitarinių mokslų, Teologijos ir filosofijos fakultetuose įsteigtos psichologijos katedros, kurios 1930 buvo sujungtos su pedagogikos katedromis. Teologijos ir filosofijos fakultete bendrąją psichologiją dėstė M. Reinys, Humanitarinių mokslų fakultete - I. Tamošaitis; pastarajame pedagogikos ir psichologijos disciplinos buvo privalomos studentams, norintiems gauti vidurinės mokyklos mokytojo kvalifikaciją. Pedagogikos ir psichologijos specialybės studentams dar buvo skaitomi eksperimentinės psichologijos ir pedagoginės psichodiagnostikos kursai (J. Vabalas-Gudaitis), vaiko psichopatologija ir mokyklinė higiena (V. Lazersonas). 1922 prie Humanitarinių mokslų fakulteto buvo įsteigta Eksperimentinės psichologijos laboratorija (steigėjas ir vadovas J. Vabalas-Gudaitis). Joje buvo atliekami teorinio pobūdžio klausimų eksperimentiniai tyrimai. 1931 prie Vytauto Didžiojo universiteto įsteigta Lietuvos psichotechnikos ir profesinės orientacijos draugija (pirmininkas J. Šimkus). Šios draugijos tikslas buvo padėti pasirinkti profesiją, tirti įvairių veiksnių įtaką darbo našumui, atlikti taikomosios psichologijos tyrimus. Draugijoje savarankišką darbą pradėję A. Gučas ir J. Laužikas vėliau stažavo Vakarų Europos (Ciuricho, Jenos ir Vienos) universitetuose ir daug prisidėjo prie tolesnės psichologijos plėtros Lietuvoje. 1932 pradėjo veikti šios draugijos laboratorija, kuriai vadovavo V. Lazersonas. Draugijos nariai (Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojai ir studentai) atliko empirinių tyrimų, praktiškai taikė įtaigos, hipnozės, racionaliosios psichoterapijos metodus, paskelbė mokslo veikalų apie profesinę atranką ir profesinį tinkamumą. Be šios draugijos, profesinės psichologijos tyrimų atliko Aeromedicininė laboratorija Kauno karo ligoninėje ir Susisiekimo ministerijos laboratorija geležinkelio darbuotojams tirti. SSRS okupavus Lietuvą humanitariniai mokslai buvo grindžiami dialektinio materializmo pagrindais, psichologija laikoma beveik pseudomokslu, tiriančiu sunkiai materialistiškai paaiškinamus reiškinius. 1946 uždaryta Vilniaus universiteto Psichologijos katedra. 20 a. 6 dešimtmetyje požiūris į psichologiją pradėjo keistis. 1958 įsteigtas SSRS psichologų draugijos Lietuvos skyrius (nuo 1988 Lietuvos psichologų sąjunga). Pradėta plėtoti darbo, inžinerinė, socialinė psichologija. 1968 Vilniuje įsteigtas Profesinio orientavimo institutas. 1969 Vilniaus universiteto Istorijos fakultete atkurta Pedagogikos ir psichologijos katedra, 1971 ši katedra padalyta į Pedagogikos ir Psichologijos (vedėjai 1971-75 A. Gučas, 1975-86 J. Lapė) katedras. Čia buvo rengiami socialinės, darbo, inžinerinės, pedagoginės ir medicininės psichologijos specialistai. Psichologijos katedros t. p. veikė Šiaulių pedagoginiame institute (1954-62 ir 1989-97 Šiaulių pedagoginis institutas, 1962-89 Šiaulių Kazio Preikšo pedagoginis institutas, nuo 1997 Šiaulių universitetas), Mokytojų tobulinimosi institute (įkurtas 1950, nuo 1990 Lietuvos pedagogų kvalifikacijos kėlimo institutas, nuo 1999 Pedagogų profesinės raidos centras), Pedagogikos ir psichologijos katedra buvo Lietuvos kūno kultūros institute (1945-90 Lietuvos valstybinis kūno kultūros institutas, nuo 1999 Lietuvos kūno kultūros akademija, nuo 2012 Lietuvos sporto universitetas), šios srities tyrimai buvo atliekami kitose aukštosiose mokyklose, Pedagogikos institute (1958-73 Mokyklų mokslinio tyrimo institutas, nuo 2001 Švietimo plėtotės centras, nuo 2009 Ugdymo plėtotės centras), Eksperimentinės ir klinikinės medicinos institute, Vilniaus universiteto Specialiosios psichologijos laboratorijoje, Kauno medicinos instituto (nuo 1989 Kauno medicinos akademija, nuo 1998 Kauno medicinos universitetas, nuo 2010 Lietuvos sveikatos mokslų universitas) Medicininės psichologijos ir sociologinių tyrimų laboratorijoje. Dauguma psichologų tyrė bendruosius pažinimo procesų dėsningumus, vizualinę percepcinę veiklą ir jos efektyvumą lemiančius veiksnius (G. Butkienė, J. Grudzinskas, A. Gučas, V. Martišius, A. Penkauskas, E. Rimkutė), vaizdo formavimąsi lytėjimu (J. Lapė), suvokimo fiziologinius mechanizmus ir jo selektyvumą (A. Bagdonas, R. Kočiūnas, F. Laugalys), atminties, mąstymo, kalbos funkcionavimą (A. Dževečka, A. Jacikevičius, A. Kulvečienė). Buvo atlikti sutrikusio regėjimo žmonių pažinimo proceso dėsningumo (Vilniaus universiteto Specialiosios psichologijos laboratorijos darbuotojai; vedėjas A. Bagdonas), neįgalių vaikų intelekto ir kalbos dėsningumo (R. Čepienė, M. Garbačiauskienė, V. Glebuvienė, A. Grigonis, V. Jonynienė, A. Poškienė, E. Zambacevičienė) tyrimai. 20 a. 9 dešimtmetyje tirtos emocijų ir valios problemos (R. Augis, A. Gučas, A. Laužikas, J. Pacevičius, J. Palaima, V. Viliūnas), pradėta plėtoti klinikinę psichologiją (D. Gailienė, A. Goštautas, M. Rugevičius). Išleista mokslinių straipsnių, mokomųjų priemonių, vadovėlių.
Filosofijos ir psichologijos studijų istorija Lietuvoje
Norint suprasti profesoriaus indėlį į Lietuvos filosofijos ir psichologijos mokslą, svarbu apžvelgti šių disciplinų istoriją Lietuvoje. Nuo pat Vilniaus universiteto įkūrimo 1579 m., filosofija ir psichologija buvo svarbios akademinės sritys.
Ankstyvasis laikotarpis
Senojoje (16-17 a.) religinėje lietuvių raštijoje buvo diegiama krikščioniškoji pasaulėžiūra, pagal kurią siela esanti substancija, nepriklausanti nuo materijos, o žmogaus dorinės savybės - įgimtos. Tuo rėmėsi ir seniausi Lietuvos psichologinės minties šaltiniai - mokyklose dėstyti filosofijos kursai (dalį jų sudarė psichologija), filosofų disertacijos ir studentų darbų tezės. 1574 m. Vilniaus jėzuitų kolegijoje pradėta dėstyti psichologija. Scholastinės filosofijos laikotarpiu psichologija buvo vadinama scholastine psichologija, arba animastika (mokslas apie žmogaus vidinius išgyvenimus), jos esmę sudarė Aristotelio veikalo Apie sielą aiškinimas.
Psichologijos dėstymo pertraukos ir atgimimas
1773 m. Edukacinei komisijai reformuojant švietimą, iš mokyklų programų buvo pašalinta filosofija, kartu su ja nutrūko psichologijos dėstymas. Tačiau psichologijos problemos ir toliau buvo nagrinėjamos kitų disciplinų dėstytojų veikaluose. 1804 m. Vilniaus universitete vėl pradėta dėstyti filosofiją, kartu ir psichologiją. Tačiau 1832 m. uždarius Vilniaus universitetą, psichologijos plėtra vėl nutrūko.
Psichologijos raida XX amžiuje
XX amžiaus pradžioje, sparčiai plėtojantis gamtos mokslams, plintant evoliucionizmo idėjoms, psichologijos klausimais pradėjo rašyti lietuvių publicistai. Aktuali tapo sąmonės ir savimonės problema, kuri buvo nagrinėjama daugiau filosofiniu aspektu. 1922 m. Lietuvos universitete (vėliau Vytauto Didžiojo universitetas) buvo įsteigtos psichologijos katedros. SSRS okupavus Lietuvą, psichologija buvo laikoma beveik pseudomokslu, o 1946 m. uždaryta Vilniaus universiteto Psichologijos katedra.
Psichologijos atgimimas po sovietinės okupacijos
20 a. 6 dešimtmetyje požiūris į psichologiją pradėjo keistis. 1958 m. įsteigtas SSRS psichologų draugijos Lietuvos skyrius (nuo 1988 m. Lietuvos psichologų sąjunga). 1969 m. Vilniaus universiteto Istorijos fakultete atkurta Pedagogikos ir psichologijos katedra, o 1971 m. ji padalyta į Pedagogikos ir Psichologijos katedras.
Psichologijos studijos atkūrus nepriklausomybę
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, psichologijos mokslai plėtojami aukštosiose mokyklose.
Filosofijos fakulteto atkūrimas ir psichologijos studijų reikšmė
VU Filosofijos fakultetas švenčia tris gimtadienius: steigimo 445-metį, atkūrimo 35-metį ir fakultete vykdomų psichologijos studijų 55-metį. Fakultetas vienija penkis institutus - Azijos ir transkultūrinių studijų, Filosofijos, Psichologijos, Sociologijos ir socialinio darbo bei Ugdymo mokslų. Psichologijos studijos yra ilgiausiai dabartiniame Filosofijos fakultete gyvuojantis segmentas, jos buvo pradėtos vykdyti 1969 m., nors paties Fakulteto tuo metu nebuvo. Anuomet naujai įsteigta katedra vadinosi „Psichologijos ir pedagogikos“ ir priklausė Istorijos fakultetui.
Filosofijos fakulteto atkūrimas neatsiejamas nuo procesų, kurie tuo metu vyko nepriklausomybės link atkūrimo žengiančioje Lietuvoje, nuo Sąjūdžio, ore tvyrojusios išsilaisvinimo dvasios, gana aiškiai keliamų Lietuvos valstybingumo klausimų. Simboliška, kad Filosofijos fakulteto atkūrimas 1989 metais sutapo su Baltijos keliu, jis tapo ženklu ne ką menkesnio Lietuvos intelektualinės istorijos lūžio.
Vytauto Didžiojo universiteto psichologijos studijos
Atkuriant psichologijos mokslo kryptį Vytauto Didžiojo universitete daug prisidėjo JAV gyvenantys lietuviai psichologijos profesoriai Justinas Pikūnas, Antanas Paškus ir kiti, daug dėstytojų skaityti įvairius psichologijos dalykus buvo pakviesti iš Vilniaus universiteto. Vytauto Didžiojo universitetui kartu su Klaipėdos universitetu 1992 10 07 suteikta Socialinių mokslų srities psichologijos krypties doktorantūros teisė.
VU Filosofijos fakulteto ateities vizija
VU Filosofijos fakultetas yra galingas, stiprus ir reikšmingas Lietuvos socialinių ir humanitarinių mokslų centras - mokslo ir studijų taškas, kuriame sukoncentruotas didžiulis intelektualinis potencialas ir kuriame vykdomos aukščiausios kokybės studijų programos visų penkių fakulteto institutų apibrėžiamuose laukuose. Reikšmingai prisidėdamas prie viešojo diskurso, Filosofijos fakultetas kuria vertę Lietuvai.
Vienas konkretesnių tikslų - sutelkti Ugdymo mokslų instituto veiklas vienoje aiškiai identifikuojamoje, atpažįstamoje vietoje. VU FsF Ugdymo mokslų institutas yra reikšmingas Lietuvos mastu Vilniaus universiteto pedagogų rengimo centras (greta Šiaulių akademijos), tačiau jo veiklos išsklaidytos po atskirus pastatus skirtingose sostinės vietose. Taip pat siekiama intensyvinti tarptautinį bendradarbiavimą, Filosofijos fakulteto ir jo padalinių tarptautinį matomumą.
tags: #filosofijos #ir #psichologijos #katedros #profesorius #перевод