Odeta Šakėnaitė - psichologė, jau penkerius metus dirbanti Pravieniškių pataisos namuose (PPN-AK). Jos patirtis bausmių vykdymo sistemoje atskleidžia įvairialypį ir sudėtingą darbą su nuteistaisiais, kupiną iššūkių, stereotipų laužymo ir vilties, kad resocializacija yra įmanoma. Šiame straipsnyje panagrinėsime O. Šakėnaitės darbo kasdienybę, iššūkius, su kuriais ji susiduria, ir įžvalgas apie nuteistųjų elgesį bei galimybes jiems integruotis į visuomenę po bausmės atlikimo.
Nuo teisinės pagalbos iki pataisos namų: karjeros kelias
Prieš pradėdama dirbti PPN-AK, O. Šakėnaitė dirbo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboje (VGTPT). Psichologo darbas teisinėje srityje jai patiko, todėl pastebėjusi PPN-AK darbo skelbimą, ji nusprendė išbandyti savo jėgas bausmių vykdymo sistemoje. Šis sprendimas atvėrė naują karjeros etapą, kuriame ji gali tiesiogiai prisidėti prie nuteistųjų resocializacijos.
Kasdienybė pataisos namuose: tarp patikrinimų ir programų
Psichologės darbo diena prasideda nuo griežto asmens ir jo įsinešamų daiktų patikrinimo. Į pataisos namus nuolat patenka draudžiamų daiktų, pavyzdžiui, pinigų, telefonų. Šiuo metu O. Šakėnaitė daugiau dėmesio skiria darbuotojams, renka informaciją ir teikia pasiūlymus darbo saugumo atžvilgiu. Ji taip pat dalyvauja įgyvendinant programas, orientuotas į kriminogeninio mąstymo ir elgesio korekciją, bendradarbiaujant su Norvegija.
Stereotipų laužymas: ne visi nuteistieji yra smurtautojai ar melagiai
Prieš pradedant dirbti pataisos namuose, O. Šakėnaitė buvo girdėjusi stereotipų, kad dauguma teistų asmenų yra smurtautojai, o visi nusikaltėliai yra melagiai. Tačiau šie stereotipai nepasitvirtino. Darbas su nuteistaisiais parodė, kad kiekvienas žmogus yra individualus, turintis savo istoriją ir motyvus.
Sudėtingos situacijos: savižudybės ir agresyvus elgesys
Vienos sudėtingiausių situacijų siejasi su nuteistųjų savižudybėmis. Po įvykio stengiamasi kuo greičiau suteikti psichologinę pagalbą asmenims, kurie pažinojo ar gyveno kartu su nusižudžiusiu nuteistuoju. Kitos nemalonios situacijos yra susijusios su nuteistųjų agresyviu elgesiu, išsakomais grasinimais. Tokiu elgesiu dažniausiai pasižymi asmenys, turintys impulsų kontrolės problemų.
Taip pat skaitykite: Ugdymas karjerai
Pozityvūs prisiminimai: darbas su kolektyvu ir nuteistųjų istorijos
O. Šakėnaitė džiaugiasi, kad dirbdama Pirmojo sektoriaus Resocializacijos skyriuje turėjo galimybę keletą metų dirbti su šauniu, bendradarbiaujančiu kolektyvu. Taip pat įsimena daugybė nuteistųjų istorijų, kurios stebina netikėtumu ar žiaurumu. Viena iš neutralesnių istorijų, kuri jai įsiminė, yra apie nuteistąjį, kuris teistas pagal BK 129 straipsnį (žmogžudystė). „Už žmogžudystę teistas asmuo kaltės neneigė, tačiau sakė, kad šiame nusikaltime labiausiai nukentėjęs asmuo yra jis, todėl jo turėtų būti atsiprašyta“, - pasakoja O. Šakėnaitė.
Žmogus gimsta ar tampa blogu? Amžinas klausimas
Klausimas, ar žmonės gimsta ar tampa blogais, nuolat buvo keliamas ir antikos laikais, filosofijos klestėjimo laikotarpiu, ir jis vis dar nagrinėjamas šiuolaikinio pasaulio mokslininkų. Nėra vieno visus tenkinančio atsakymo. Tyrimai rodo, kad vaikai supranta, koks elgesys nėra tinkamas ir, esant galimybei rinktis, siekia save susieti su pozityviu elgesiu, pozityviu subjektu. Tai rodo, kad moraliniai principai yra įgimti, tačiau aplinka ir patirtis taip pat turi didelę įtaką žmogaus elgesiui.
Integracija į darbo procesą ir santykių su artimaisiais palaikymas: kelias į šviesesnę ateitį
O. Šakėnaitė mano, kad geresnės sąlygos integracijai į darbo procesą ir santykių su artimaisiais palaikymas yra svarbūs veiksniai, padedantys nuteistiesiems siekti šviesesnės ateities. Šiuo metu nemažai darboviečių taiko teistumo ribojimus, todėl turintiems teistumą asmenims sunku susirasti gerai apmokamą legalų darbą. Tokiu atveju dalis bausmę atlikusių asmenų renkasi grįžti prie nekvalifikuoto arba nelegalaus darbo, taip toliau prisidėdami prie šešėlinės ekonomikos. Santykių su artimaisiais palaikymas ar jų atkūrimas taip pat yra svarbus aspektas, padedantis nuteistiesiems integruotis į visuomenę.
Darbo specifika: greita adaptacija, emocijų kontrolė ir empatija
Darbo ritmas pataisos namuose yra gana greitas, darbo kiekis nemažas. O. Šakėnaitė mano, kad norintis dirbti sistemoje asmuo turėtų gebėti greitai adaptuotis, mokytis, gebėti kontroliuoti savo emocijas ir elgesį, tačiau kartu būti empatiškas, taktiškas, tolerantiškas, gebėti dirbti su dideliu kiekiu informacijos, dirbti komandoje ir nebijoti būti iniciatyvus.
Sveikas gyvenimo ritmas: balansas tarp darbo ir laisvalaikio
Norint išlaikyti sveiką gyvenimo ritmą, būtina turėti veiklos ir užsiėmimų už darbo ribų. Yra sakoma, kad turėtume gyventi pagal 3x8 taisyklę: 8 val. miegui, 8 val. darbui ir 8 val. laisvalaikiui. Tačiau tikrovėje iš savirealizacijai skirtų 8 val. paimame pietų pertrauką, kelionės laiką į darbą ir atgal, skiriame laiką buičiai, šeimai, draugams ir t. t., todėl labai svarbu, kad likusį nuo darbo ir buities laiką panaudotume taip, kaip iš tiesų norime. O. Šakėnaitei atitrūkti nuo darbo rutinos padeda sportas, kūrybiniai užsiėmimai ir naujos veiklos mokymasis.
Taip pat skaitykite: Psichologės Alionos Šalaj straipsnis
Psichologinė pagalba: kur kreiptis?
Jeigu ieškote skubios psichologinės pagalbos, kviečiame kreiptis į specialistą jo budėjimo laiku. Konsultacijos teikiamos per „Skype“ arba atvykus į Krizių įveikimo centrą (Antakalnio g. Konsultuoja krizių įveikimo specialistai. Pagalba teikiama nusižudžiusiųjų artimiesiems. Informacija svetainėje pateikiama glaustai, atsižvelgiant į specifinius kiekvienos tikslinės grupės poreikius. Savižudybės krizę patiriančiam asmeniui suteikiama informacija apie įvairius pagalbos būdus ir jos teikėjus konkrečioje savivaldybėje ir ko jis gali tikėtis, kreipdamasis pagalbos telefonu, internetu ar susitikęs su specialistu. Norintieji padėti išgyvenantiems savižudybės krizę šioje svetainėje sužinos apie rizikos ženklus, priežastis ir mitus apie savižudybes, ras patarimų, kaip tinkamai suteikti pagalbą. Specialistams pateikiama išsami informacija, kaip elgtis konkrečioje situacijoje. Svetainėje taip pat publikuojamos savižudybės krizę išgyvenusiųjų istorijos.
Taip pat skaitykite: Šokio ir judesio terapija su Daiva Talijūniene
tags: #psichologe #odeta #sakenaite