Šiame straipsnyje nagrinėjami filosofijos magistro ir psichologijos doktoranto karjeros keliai Lietuvoje, aptariant studijų programas, jų turinį, dėstytojus, mokslinę veiklą ir karjeros galimybes po studijų. Straipsnyje remiamasi Vilniaus universiteto (VU) ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) pavyzdžiais, taip pat atkreipiamas dėmesys į doktorantūros studijų reglamentus ir kitus svarbius aspektus.
Įvadas
Filosofijos ir psichologijos mokslai Lietuvoje turi gilias tradicijas, o šių sričių specialistai yra paklausūs įvairiose srityse. Filosofijos magistro laipsnis suteikia platų humanitarinį išsilavinimą, ugdo kritinį mąstymą ir analitinius gebėjimus, o psichologijos doktorantūra leidžia gilinti žinias ir įgūdžius psichologijos moksle, atlikti mokslinius tyrimus ir siekti akademinės karjeros. Šis straipsnis skirtas padėti susidaryti išsamų supratimą apie šias studijų kryptis ir karjeros galimybes.
Filosofijos studijos Lietuvoje: istorija ir dabartis
Filosofijos studijos Lietuvoje turi ilgą ir turtingą istoriją, siekiančią Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) atkūrimą.
Filosofijos studijų ištakos VDU
Atkuriant VDU, filosofijos studijų reikalingumas nebuvo abejojamas. Buvo svarstoma, kokia filosofija turi būti studijuojama ir kaip ji turi būti dėstoma. Universiteto gyvavimo pradžioje filosofijos dalykai buvo neatsiejama Teologijos bakalauro programos dalis. Filosofinius dalykus teologams dėstė tokie dėstytojai kaip Tomas Sodeika, Romualdas Grucė, Faustas Jončys, Jonas Juraitis, Romanas Plečkaitis ir Edvardas Čiuldė. Kitiems fakultetų studentams filosofija buvo dėstoma kaip pasirenkamasis dalykas.
Filosofija kaip atskira specialybė universiteto struktūroje atsirado nuo 1992 metų rudens semestro, kai Humanitarinių mokslų fakultete buvo sukurta Filosofijos bakalauro programa. Filosofijos katedra realiai pradėjo veikti nuo 1992 m. Pirmieji dėstomi kursai buvo „Religijos filosofija“, „Imanuelio Kanto “Grynojo proto kritika” ir „Šiuolaikinė filosofija II: Martinas Heideggeris”. Vėliau buvo dėstomi kursai: „Antikos filosofijos istorija“, „Viduramžių filosofijos istorija“, „Naujųjų laikų filosofijos istorija“, „Šiuolaikinės filosofijos“ kursai, „Etika“, „Estetika“, „Lietuvos filosofijos bruožai“, „Mokslo filosofija“, „Kultūros filosofija“, „Semiotika“, „Ontologija“, „Gnoseologija“, „Religijos filosofija“, „Socialinio mąstymo paradigmos naujųjų laikų filosofijoje“, „Rusų filosofijos bruožai“, „Politinės minties klasikai“, „Filosofinė antropologija“, „Amerikos pragmatizmo filosofija“, „Meno filosofija“, „Filosofiniai Rytų kultūros pagrindai“, „Rytų filosofijos bruožai“, „Filosofijos istorijos šaltinių“ kursai.
Taip pat skaitykite: Katedros profesorius
Apie dėstytojus Sodeika rašė, kad Filosofijos katedroje dirba žmonės, „maloniai sutinkantys, už, galima sakyti, simbolinį atlyginimą, talkinti filosofiškai prusinant Lietuvos jaunimą“. Tarp dėstytojų buvo Antanas Andrijauskas, Juozas Krikštopaitis, Arūnas Sverdiolas, Saulius Žukas, Lina Šulcienė, Aleksandras Dobryninas, Vytautas Doniela, Jonas Juraitis, Kęstutis Skrupskelis, Colinas Colvinas ir Dylanas Drummondas.
1995/1996 m.m. pradėjo veikti Praktinės filosofijos magistrantūra. 1997 m. pradėjo veikti Filosofijos doktorantūra.
Filosofijos katedros iššūkiai ir pasiekimai
Filosofijos katedra susidūrė su materialinės bazės trūkumu. 1994 m. katedra įsikūrusi mažame kambarėlyje, kuriame tilpo tik būtiniausi baldai ir viena neveikianti rašomoji mašinėlė bei vienas kompiuteris, kuris neturėjo daugiau negu vien dekoratyvinę vertę. Didžiausia problema buvo skurdi universiteto biblioteka ir sunkumai padaryti seminariniam darbui būtinų tekstų kserokopijas.
Nepaisant sunkumų, katedra sėkmingai vykdė mokslinę veiklą. 1998 m. vasario 24 d. datuojamoje pirmojoje katedros „savianalizėje“ mokslinė veikla tapo prioritetine. Pagrindinės mokslinės veiklos kryptys buvo: „Filosofijos vaidmuo šiuolaikinėje (post-komunistinėje) visuomenėje“, „Tolerancijos problema šiuolaikinėje visuomenėje“ ir „Šiuolaikinė kalbos filosofija“.
Filosofijos studijų programos
Šiuo metu Lietuvoje filosofijos studijas siūlo keli universitetai, tarp jų VU ir VDU. Studijų programos apima bakalauro, magistro ir doktorantūros pakopas.
Taip pat skaitykite: Apie VU Psichologijos institutą
- Bakalauro studijos: Suteikia bendrą filosofinį išsilavinimą, supažindina su pagrindinėmis filosofijos kryptimis, istorija ir problemomis.
- Magistro studijos: Leidžia specializuotis konkrečioje filosofijos srityje, gilinti teorines žinias ir įgūdžius.
- Doktorantūros studijos: Skirtos moksliniams tyrimams atlikti ir daktaro disertacijai parengti.
Vilniaus universiteto mokslo doktorantūros reglamentas
Vilniaus universiteto mokslo doktorantūros reglamentas (doktorantams, įstojusiems nuo 2023 m.) su pakeitimais patvirtintas 2024-05-21 VU Senato nutarimu Nr.
Bendra doktorantūros studijų apimtis - ne mažiau 30 kreditų. Rekomenduojama, kad doktoranto darbo planas būtų sudarytas taip, kad 5 kreditai būtų skirti bendrųjų gebėjimų ugdymui (t. y. projektų paraiškų rengimas, mokslinis rašymas, akademinės etikos, intelektinės nuosavybės, verslumo, komunikaciniai gebėjimai ir kt.). Studijų dalykus galima rinktis iš visų mokslo krypčių doktorantūros studijų programų.
Per du mėnesius, nuo doktorantūros studijų pradžios, doktorantas kartu su savo vadovu parengia individualų doktorantūros studijų, mokslinių tyrimų, rezultatų publikavimo ir daktaro disertacijos rengimo planą.
Psichologijos studijos Lietuvoje: nuo ištakų iki šių dienų
Psichologijos studijos Lietuvoje taip pat turi ilgą istoriją, ypač svarbus buvo laikotarpis po psichologijos katedros atkūrimo VDU.
Psichologijos studijų atkūrimas VDU
Atkūrus psichologijos katedrą, 1991 metais katedros vedėjas doc. dr. Juvencijus Lapė ėmėsi organizuoti studijas. Buvo priimti pirmieji psichologiją studijuojantys studentai, įdarbinti mokslininkai, vykdantys psichologijos mokslo tyrimus. Pradiniai metai buvo skirti psichologijos studijų organizavimui, įgyvendintos 4 metų psichologijos bakalauro ir 2 metų mokyklinės ir organizacinės psichologijos magistrantūros studijos.
Taip pat skaitykite: Filosofijos fakulteto klinikinės psichologijos programa
Atkuriant psichologijos mokslo kryptį VDU daug prisidėjo JAV gyvenantys lietuviai psichologijos profesoriai Justinas Pikūnas, Antanas Paškus ir kiti. Daug dėstytojų skaityti įvairius psichologijos dalykus buvo pakviesti iš Vilniaus universiteto.
Dėstytojai ir mokslinė veikla
Psichologijos katedroje dirbo doc. dr. Vaclovas Martišius, doc. dr. Bronislava Grigaitė, doc.dr. Algirdas Grigonis, prof. Emeritas Justinas Pikūnas, prof. Hab. Dr. Vytis Viliūnas. Katedrai talkininkavo Vilniaus universiteto dėstytojai: prof., hab.dr. Romanas Plečkaitis, doc. dr. Danutė Gailienė, Rasa Bieliauskaitė, Eglė Rimkutė, Birutė Pociūtė, Rimas Kočiūnas ir kiti; Mokyklų psichologinės tarnybos centro darbuotojai Antanas Valantinas ir Aleksandras Kučinskas; Kūno kultūros instituto docentė Laima Ruibytė. Įsitraukė JAV prof.
Katedros dėstytojų mokslinio darbo kryptys siejosi su jos narių nagrinėjamomis problemomis. Docentės B. Grigaitė ir A. Palujanskienė tyrė vaikų adaptaciją mokykloje ir jų mokymosi problemas. Doc. B. Grigaitė vadovavo trejų metų longitudiniam tyrimui „Rašytinė kalbos mokymas vaikų darželyje“. Doc. V. Martišius tyrinėjo konteksto reikšmę pažinimo procese. Doc. J. Lapė tyrinėjo kito asmens suvokimo ypatumus.
Psichologijos studijų programos VDU
Psichologijos studijos VDU vykdomos pirmoje ir trečioje pakopoje. Bakalauro programos kūrime aktyviai dalyvauja tiek nuolatiniai katedros dėstytojai, tiek talkininkaujantys kitų šalies ir užsienio universitetų dėstytojai. Vytauto Didžiojo universitetui kartu su Klaipėdos universitetu 1992 10 07 suteikta Socialinių mokslų srities psichologijos krypties doktorantūros teisė.
1992 m. buvo priimti pirmieji trys psichologijos mokslo krypties doktorantai. Psichologijos doktorantūros teisė pratęsta iki 2003 m. 1998 04 14. Nuo 1998 07 20 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1995 - 1998 metais buvo plėtojamos šios psichologijos mokslo kryptys: vaikų brandumo mokyklai bei emocinės būklės tyrimai, emocijų ypatumų tyrimai, inžinerinės psichologijos bei etnopsichologijos tyrimai, kognityvinės psichologijos, specialiųjų poreikių vaikų psichologios.
Psichodiagnostikos metodų kūrimo ir pritaikymo Lietuvoje klausimais dirbo prof. Justinas Pikūnas, įdiegęs Roršacho metodiką ir originalią piešinių diagnostikos metodiką vaikams, parengęs doktorantus. Katedroje buvo vystomi vaikų kūrybiškumo tyrimai.
Psichologijos katedros plėtra ir reorganizacija
1998-2002 metais Psichologijos katedrai vadovavo prof. habil. dr. Antanas Goštautas, kuris plėtojo gyventojų psichologinės adaptacijos, žalingos sveikatai elgsenos prevencijos mokslinius projektus. Tuo metu katedroje dirbo du užsienio profesoriai - prof. habil. dr. J. Pikūnas ir prof. habil. dr.
1996 m. gruodžio 30 d. buvo apginta pirmosios doktorantūros laidos pirmoji disertacija - R. Bliumo „Etnine priklausomybe determinuotų psichinių reiškinių savitumai“. 1997-1998 m. apgintos dar dvi pirmosios laidos disertacijos moksleivių kūrybingumo ir moralinių normų temomis. Prof. habil. dr. A. Goštauto vadovaujami disertacijas išeminės širdies ligos temomis apgynė A. Būta ir N. Ausmanienė.
2002 metais Psichologijos katedra buvo reorganizuota į dvi katedras: Bendrosios psichologijos ir Teorinės psichologijos. Bendrosios psichologijos katedra atsakinga už bakalauro studijas, Teorinės psichologijos katedra - už magistro ir doktorantūros studijas.
Šiuolaikinės psichologijos studijos
Šiuo metu psichologijos studijas Lietuvoje siūlo keli universitetai, tarp jų VU ir VDU. Studijų programos apima bakalauro, magistro ir doktorantūros pakopas.
- Bakalauro studijos: Suteikia bendrą psichologinį išsilavinimą, supažindina su pagrindinėmis psichologijos kryptimis, istorija ir metodais.
- Magistro studijos: Leidžia specializuotis konkrečioje psichologijos srityje, gilinti teorines žinias ir įgūdžius. VDU siūlo mokyklinės, organizacinės ir sveikatos psichologijos magistro studijų programas.
- Doktorantūros studijos: Skirtos moksliniams tyrimams atlikti ir daktaro disertacijai parengti.
Doktorantūros studijų aspektai
Doktorantūros studijos - tai trečiosios pakopos studijos, apimančios aukšto teorinio lygio dalykų studijas, kryptingus mokslinius tyrimus ir disertacijos rengimą. Universiteto akademiniuose padaliniuose kasmet atnaujinama eksperimentinė bazė - tai sudaro geresnes sąlygas doktorantams vykdyti mokslinius tyrimus. Apgintų daktaro disertacijų skaičiumi Vilniaus universitetas yra lyderis tarp Lietuvos universitetų.
Doktorantūros studijų pradžioje doktorantas kartu su vadovu parengia individualią doktorantūros studijų, mokslinių tyrimų, rezultatų publikavimo ir daktaro disertacijos rengimo programą, kurioje nurodomi visų užduočių atlikimo terminai. Apgynusiems daktaro disertaciją suteikiamas daktaro kvalifikacinis laipsnis.
Karjeros galimybės
Filosofijos magistro ir psichologijos doktoranto laipsniai atveria įvairias karjeros galimybes.
Filosofijos magistro karjeros galimybės
Filosofijos magistro laipsnį turintys asmenys gali dirbti:
- Švietimo srityje: Filosofijos dėstytojai universitetuose ir kolegijose, etikos mokytojai mokyklose.
- Žurnalistikoje ir žiniasklaidoje: Analitikai, apžvalgininkai, redaktoriai.
- Valstybės tarnyboje: Politikos analitikai, patarėjai.
- Kultūros organizacijose: Kultūros projektų vadovai, ekspertai.
- Privačiame sektoriuje: Konsultantai, analitikai, projektų vadovai.
Filosofijos magistro laipsnis ugdo gebėjimus analizuoti problemas, formuluoti argumentus ir kritiškai mąstyti, kurie yra vertingi įvairiose srityse.
Psichologijos doktoranto karjeros galimybės
Psichologijos doktorantūros studijas baigę asmenys gali dirbti:
- Akademinėje srityje: Psichologijos dėstytojai universitetuose ir kolegijose, mokslininkai.
- Klinikinėje praktikoje: Psichologai-klinicistai, psichoterapeutai.
- Organizacijose: Personalo atrankos specialistai, mokymo konsultantai, karjeros konsultantai.
- Švietimo įstaigose: Mokyklų psichologai, konsultantai.
- Mokslinių tyrimų institucijose: Mokslininkai, tyrėjai.
Psichologijos doktorantai turi aukštą kvalifikaciją, leidžiančią atlikti mokslinius tyrimus, teikti psichologinę pagalbą ir konsultuoti įvairiais klausimais.
Korepetitorių paslaugos ir pagalba rengiant mokslo darbus
Nors nuo 2017 m. sausio 1 d. baigiamųjų, mokslo ir studijų darbų ar jų dalių rengimas nėra vykdomas, korepetitorių paslaugos gali būti naudingos konsultuojant, padedant parašyti socialinių ir humanitarinių sričių mokslo darbus teisės, vadybos, marketingo, ekonomikos, finansų, statistikos, istorijos, lituanistikos, pedagogikos, psichologijos, edukologijos, filosofijos ir medicinos temomis. Korepetitoriai teikia individualias konsultacijas, padeda atlikti tyrimus ir analizes, užtikrina konfidencialumą ir kokybę.
Nacionalinio tapatumo išsaugojimas globalizacijos sąlygomis: doktorantūros studijų programų atnaujinimas
Šiuo metu Lietuvos akademinė bendruomenė, visuomenės veikėjai ir politikai analizuoja aukštojo mokslo Lietuvoje reformos būtinybę ir pobūdį. Nacionaliniu mastu dalyvaudami išplėtotame aukštojo mokslo reformos aptarime Vilniaus universiteto (VU), Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) ir Lietuvių kalbos instituto (LKI) humanitarinių ir socialinių mokslų atstovai susibūrė ir jau antrus metus sėkmingai vykdo projektą Nacionalinio tapatumo išsaugojimas globalizacijos sąlygomis: socialinių humanitarinių mokslų doktorantūros studijų programų atnaujinimas ir podiplominių studijų modelio sukūrimas.
Projekto vykdytojai, remdamiesi išsamia Lietuvai aktualių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) prioritetinių sričių analize ir siedami ją su tarpdiscipliniškumu bei nacionalinio tapatumo išsaugojimu globalizacijos sąlygomis krypčių tyrimais, susistemino projekto mokslinės tiriamosios veiklos temas. Parengti 28 nauji daugiadalykiai kursai politikos mokslų, filologijos, istorijos, komunikacijos ir informacijos, sociologijos, psichologijos, filosofijos, ekonomikos doktorantūros programoms bei podiplominėms studijoms bei podiplominėms studijoms (du kursai jau dėstomi).
tags: #filosofijos #magistras #psichologijos #doktorantas