Įvadas
Pedagoginė psichologija - tai psichologijos šaka, kuri nagrinėja psichinius reiškinius ir dėsnius, vykstančius mokymo, mokymosi ir ugdymo procesuose. Ši disciplina apima mokinių, jų tėvų, mokytojų ir kitų ugdymo bendruomenės narių elgesį, veiklą bei tarpusavio sąveiką. Pedagoginė psichologija siekia susisteminti informaciją apie įvairius mokymo(si) reiškinius, tokius kaip mokymosi motyvacija, intelektas, nerimas ir pažangumas, taip pat tiria ryšius tarp skirtingų psichologinių kintamųjų.
Pedagoginės psichologijos esmė ir uždaviniai
Pagrindinis pedagoginės psichologijos tikslas yra nustatyti efektyvius asmenybės ugdymo metodų kriterijus, aiškinti, prognozuoti ir valdyti mokymosi reiškinius. Pavyzdžiui, pastebėta, kad mokiniai geriausiai įsimena informaciją pamokos pradžioje ir pabaigoje. Pedagoginė psichologija ieško būdų, kaip optimizuoti mokymo(si) procesus, atsižvelgiant į šiuos dėsningumus. Pagal tyrimų objektą, pedagoginė psichologija skirstoma į mokymo(si) psichologiją ir ugdymo psichologiją. Abi šios sritys remiasi idėja, kad vaiko psichika formuojasi perimant socialinį patyrimą.
Mokymosi veiksniai ir stadijos
Mokymasis yra specifinė veikla, padedanti susidaryti vaizdiniams, sąvokoms, susiklostyti pažiūroms, perimti dorovės normas ir įsisavinti praktinius veiksmus. Skiriami trys pagrindiniai mokymosi veiksnių tipai: orientaciniai, vykdomieji ir kontroliniai (arba vertinamieji). Pagal šiuos veiksnius išskiriamos trys mokymosi stadijos: orientacinė, vykdomoji ir kontrolinė. Svarbiausia yra orientacinė stadija, kurioje susiformuoja mokymosi veiksmų pagrindas (P. Galperinas, N. Talyzina). Kiti autoriai (I. Iljasovas, N. Nepomniaščiaja) mokymąsi apibrėžia kaip socialiai normuotą vaiko bendravimą su suaugusiuoju, kurio metu individas perima veiklos normas ir įsitraukia į ją. Šiame procese ypač svarbi refleksija.
Humanistinis požiūris į mokymąsi
Humanistinės psichologijos atstovai (C. R. Rogersas) mokymąsi laiko saviaktualizacijos ir savirealizacijos proceso dalimi. Čekų psichologas J. Linhartas mokymąsi apibūdino kaip nuolatinį sprendimų priėmimo procesą, kuriame subjektas, veikiamas išorinių veiksnių, keičia savo psichiką ir elgesį, siekdamas sumažinti netikrumą ir rasti teisingą atsakymą arba adekvatų elgesį.
Mokymosi motyvacija ir jos svarba
Vienas svarbiausių mokymosi psichologijos mokslinių tyrimų ir ugdymo praktikos objektų yra mokinių mokymosi motyvacija. A. H. Maslow teigė, kad mokinys norės mokytis tik tada, kai bus patenkinti visi kiti žemesnio lygmens poreikiai (alkis, saugumo jausmas, meilė, pagarba, bendravimas). Pedagoginės psichologijos atstovai siūlo įvairius būdus, kaip stiprinti mokymosi motyvaciją, atsižvelgiant į individualius mokinių poreikius ir kontekstą.
Taip pat skaitykite: Pedagoginė psichologija: paauglystė
Psichikos raidos ir mokymosi santykis
Pedagoginė psichologija nuolat nagrinėja žmogaus psichikos raidos ir mokymosi santykį. Psichikos pokyčius mokymosi procese lemia mokinio psichofizinė būsena, individualios savybės ir mokymosi socialinės aplinkybės. Pedagoginė psichologija plėtoja ir taiko žmogaus raidos teorijas, aiškindama besimokančiojo (vaiko, paauglio, suaugusiojo ir pagyvenusio žmogaus) savybes, aprašydama kognityvinius, emocinius, socialinius, dorinius ir kitus pokyčius įvairiais amžiaus tarpsniais.
Žymūs psichologai ir jų indėlis
Psichikos raidos ir mokymosi santykį (išmokimą) tyrė tokie žymūs psichologai ir pedagogai kaip J. Piaget, J. S. Bruneris ir L. Vygotskis. J. Piaget, remdamasis individo ir aplinkos pusiausvyros teorija, tyrinėjo vaikų pažintinę raidą ir išskyrė keturias jos stadijas: sensomotorinę (iki 2 metų), ikioperacinę (2-5 metų), konkrečių operacijų (7-11 metų) ir formalių operacijų (11-15 metų). Jis apibūdino psichikos raidą per asimiliacijos (naujai suvokiamos medžiagos priderinimas prie esamų pažinimo struktūrų) ir akomodacijos (pažinimo struktūrų keitimas, kad jos atitiktų tai, kas suvokiama sąvokomis) procesus. Vaikas turi prisitaikyti prie aplinkos, o adaptacija vyksta per asimiliaciją ir akomodaciją vienu metu. J. Bruneris tyrė vaiko pažinimo funkcijų raidą ir teigė, kad pažinimo plėtrai būtina sisteminga mokytojo ir mokinio sąveika.
Pedagoginės psichologijos principai ir taikymas
Remiantis pedagoginės psichologijos dėsniais, teorijomis ir tyrimų duomenimis, buvo suformuluoti bendrieji ugdymo problemų praktinio sprendimo principai, apimantys mokymosi procesus klasėje, klasės valdymą, pamokos planavimą, aktyvių mokymo metodų taikymą, mokytojų konsultavimo įgūdžių formavimą, palankios mokymuisi atmosferos kūrimą, tarpasmeninių konfliktų sprendimą bei mokinio ir mokytojo santykius klasėje. Mokytojo asmenybė, jo nuostatos, lūkesčiai, kompetencijos ir profesinės raidos aspektai yra ypač svarbūs.
Ryšys su kitomis mokslo šakomis
Pedagoginė psichologija yra susijusi su žmogaus raidos psichologija, bendrąja psichologija, diferencine psichologija, pedagogika, biologija, sociologija ir filosofija. Ji remiasi šių disciplinų tyrimais ir teikia medžiagos jų plėtotei.
Pedagoginės psichologijos raida
Pedagoginė psichologija kaip savarankiškas mokslas iškilo XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje. Iki tol ji formavosi pedagogų ir filosofų (Demokrito, Kvintiliano, J. Locke’o, J.‑J. Rousseau, J. H. Pestalozzi ir kitų) bei bendrosios ir diferencinės psichologijos tyrimų pagrindu. Pirmieji svarbesni veikalai šioje srityje buvo parašyti XX a. pirmaisiais dešimtmečiais (E. L. Thorndike’as, E. F. W. Meumannas).
Taip pat skaitykite: Pagrindiniai aspektai vystymo ir pedagoginėje psichologijoje (N. Navaitienė, J. Rimkevičienė)
Pedagoginės psichologijos Lietuvoje
Lietuvoje pedagoginės psichologijos pradininkai buvo M. Reinys, K. Raičinskis, J. Vabalas‑Gudaitis, A. Gučas ir J. Laužikas. Pedagoginė psichologija itin intensyviai pradėjo plėtotis atkūrus Lietuvos nepriklausomybę.
Gage'o indėlis į pedagoginę psichologiją
N. L. Gage'as ir D. C. Berlineris yra žymūs pedagoginės psichologijos atstovai, kurių darbai apibendrina amerikiečių ir Europos šalių edukologų ir pedagogų patirtį, paremtą daugiausia pastarųjų dviejų ar trijų dešimtmečių mokslinių tyrimų ir pedagoginių eksperimentų medžiaga. Jų indėlis reikšmingai prisidėjo prie pedagoginės psichologijos mokslo plėtros ir taikymo ugdymo praktikoje.
Taip pat skaitykite: Švietimo specialistų parama
tags: #gage #berliner #pedagogines #psichologijos