Įvadas
Seksualinė prievarta yra rimta problema, turinti gilias ir ilgalaikes pasekmes aukų psichinei sveikatai. Šiame straipsnyje nagrinėjamas ryšys tarp seksualinės prievartos ir depresijos, apžvelgiamos traumos, pasekmės ir įveikos strategijos. Aptarsime, kaip seksualinė prievarta veikia paauglių mergaičių elgesį ir emocijas, atsižvelgiant į jų ego stiprumą ir santykius su motina. Taip pat panagrinėsime, kokią įtaką ankstyvos vaikystės trauminės patirtys daro smegenų struktūrai ir funkcijai, ir kaip tai susiję su psichikos sutrikimais.
Seksualinės prievartos paplitimas ir aplinkybės
Seksualinė prievarta yra opi problema, kuri, deja, yra plačiai paplitusi. Tyrimai rodo, kad didelė dalis suaugusiųjų yra patyrę seksualinę prievartą vaikystėje ar paauglystėje. Rugilės Bitinaitės atliktas tyrimas parodė, kad 20,83 proc. suaugusių moterų patyrė seksualinę prievartą. Ši statistika atskleidžia, kokio masto yra ši problema ir kaip svarbu apie ją kalbėti bei ieškoti būdų, kaip padėti aukoms.
Seksualinė prievarta gali įvykti įvairiose situacijose ir ją gali įvykdyti skirtingi asmenys. Dažnai smurtautojai yra aukoms pažįstami žmonės, tokie kaip šeimos nariai, draugai ar pažįstami. Tyrimai rodo, kad trečdaliu seksualinės prievartos atvejų sukėlėjas buvo moterų pažįstamas suaugęs žmogus. Tai rodo, kad prievarta gali įvykti net ten, kur aukos jaučiasi saugios ir pasitiki aplinkiniais.
Seksualinė prievarta nėra vien tik lytinis aktas. Tai apima įvairius veiksmus, kai vaikas nėra liečiamas, bet, pavyzdžiui, jam rodoma pornografinio turinio medžiaga, nuogas vaikas yra fotografuojamas, filmuojamas, vaikui liepiama atlikti tam tikrus veiksmus (pavyzdžiui, stebėti, kaip lytiškai santykiauja kiti asmenys) ir t. Visi šie veiksmai yra traumuojantys ir gali turėti ilgalaikes pasekmes vaiko psichinei sveikatai.
Seksualinės prievartos pasekmės paauglių mergaičių elgesiui ir emocijoms
Seksualinė prievarta turi didelį poveikį paauglių mergaičių elgesiui ir emocijoms. Tyrimai rodo, kad seksualinę prievartą patyrusios merginos dažnai jaučia nerimą, depresiją, pyktį, potrauminį stresą, disociaciją, mąstymo sunkumus ir somatinius skundus. Be to, jos gali turėti elgesio problemų, tokių kaip agresyvus elgesys ir taisyklių laužymas.
Taip pat skaitykite: Fizinė reabilitacija
Tyrimas, kuriame dalyvavo 220 tiriamųjų (30 seksualinę prievartą patyrusių merginų ir jų motinų bei 80 seksualinės prievartos nepatyrusių merginų ir jų motinų), parodė, kad seksualinę prievartą patyrusių paauglių merginų ego yra silpnesnis, blogesni santykiai su motina, o elgesio ir emocijų sunkumai yra labiau išreikšti nei seksualinės prievartos nepatyrusių paauglių merginų. Tai nesiskiria vertinant ir pačių paauglių, ir jų motinų atsakymus.
Seksualinę prievartą patyrę vaikai į prievartą reaguoja įvairiai. Vaikai gali nepasakyti, kad patyrė seksualinę prievartą, tačiau galima pastebėti tam tikrus fizinius požymius, vaikų elgesio ir emocijų pokyčius. Kartais tėvams išties sunku pastebėti, kad vaikas galimai patiria seksualinį smurtą, todėl reikia būti labai atidiems ir jautriems.
Traumos įveikos strategijos
Seksualinę prievartą patyrusių asmenų imtyje rastos nevienareikšmės sąsajos tarp emocinių ir elgesio sunkumų bei įveikos strategijų. Teigiama koreliacija nustatyta tarp koncentravimosi į jausmus ir jų reiškimo, elgesio keitimo, alkoholio, narkotikų ar vaistų vartojimo bei savęs kaltinimo įveikos strategijų ir internalių (nerimas, depresija, pyktis, potrauminio streso sutrikimas, disociacija, mąstymo sunkumai, somatiniai skundai) bei eksternalių sunkumų (agresyvus elgesys, taisyklių laužymas). Tarp planavimo įveikos strategijos ir somatinių skundų nustatyta neigiama koreliacija. Dėmesio sunkumų ir socialinių sunkumų skalės rezultatai nekoreliavo nė su viena vertinta įveikos strategija.
Seksualinę prievartą patyrę asmenys gali naudoti įvairias įveikos strategijas, kad susidorotų su patirta trauma. Kai kurios iš šių strategijų gali būti konstruktyvios, o kitos - destruktyvios. Pavyzdžiui, koncentravimasis į jausmus ir jų reiškimas gali padėti aukoms išreikšti savo emocijas ir pradėti gyti. Tačiau alkoholio, narkotikų ar vaistų vartojimas bei savęs kaltinimas gali pabloginti situaciją ir sukelti dar daugiau problemų.
Ankstyvos vaikystės trauminės patirtys ir smegenų pokyčiai
Ankstyvos vaikystės trauminės patirtys turi didžiulę reikšmę mūsų sveikatai ir, apskritai, mūsų ateities galimybėms. Ne tik tarp mūsų, bet ir tarp kartų. Psichotraumuojančias patirtis išgyvenę asmenys kitoms kartoms psichikos sutrikimus perduoda dvejopai - pirma, kaip elgesio modelį, antra, epigenetiškai. Tyrimais yra nustatyta, kad pscihotraumuojančios patirtys keičia genų nuskaitymą. Pakitus genų nuskaitymui, genas, kuris nekoduoja jokio psichikos sutrikimo, dėl įvykusios klaidos tampa, tartum, koduojantis.
Taip pat skaitykite: Psichoanalizinis agresijos ir seksualumo supratimas
Paskutinius kelis dešimtmečius yra atliekamos intensyvios studijos neurobiologijos kryptimi, siekiant surasti biologines-genetines psichozės ir kitų psichikos sutrikimų priežastis. Vis didesnėje dalyje studijų nurodoma, kad ankstyvos vaikystės psichotraumuojančios patirtys yra siejamos su neurobiologiniais smegenų pokyčiais, kurie yra randami ir pas psichoze ar šizofrenija sergančius asmenis. Šie pokyčiai vyksta dėl epigenetinių pokyčių, nulemiančių sutrikusią genų ekspresiją ir dėl to vykstančius neuronų struktūros ir funkcijos pasikeitimus. Šie pokyčiai labiausiai paveikia tokias smegenų struktūras kaip hipokampą, migdolinį kūną, prefrontalinę žievę ir insulą (salą) bei visų šių struktūrų tarpusavio komunikaciją.
Hipokampas
Hipokampas yra atsakingas už įvairias funkcijas, tokias kaip trumpalaikės atminties perkėlimas į ilgalaikę, gebėjimą orientuotis erdvėje, kognityvinius žemėlapius, pagrindinės mūsų hormoninės ašies funkcionavimą (pagumburio-hipofizės-antinksčių ašis, kitaip HPA) ir sąmoningą aplinkos suvokimą. Hipokampo struktūros pokyčiai yra dažniausia sutinkama neurobiologinė išraiška tarp šizofrenija sergančiųjų.
Tyrimų išvados parodo, kad, tarp šizofrenija sergančiųjų, hipokapo masė sumažėja 5-10 proc. Nustatyta: kuo didesnis hipokampo sumažėjimas, tuo yra gauta didesnė psichotraumos dozė ir tuo anstyvesniame amžiuje. Tyrimai su gyvūnais nurodo, kad patiriamos psichotraumos smegenims poveikį daro ląsteliniu lygmeniu - keičiasi piramidinių ląstelių dendritinės dalys, keičiasi gliukokortikoidinių receptorių informacinės RNR ekspresija visame hipokampe.
Migdolinis kūnas
Migdolinis kūnas yra atsakingas už baimės jausmą, malonumą, pyktį, nerimą, atmintį, suvokimą ir dėmesį. Migdolinis kūnas yra svarbiausia smegenų struktūra formuojantis baimės refleksui. Migdolinio kūno pokyčiai stipriai priklauso nuo amžiaus, kuriame yra patiriamos psichotraumos. Tyrimais nustatyta, kad patyrus psichotraumą, pradžioje migdolinis kūnas padidėja, padidėja jo ląstelių aktyvumas, kaip reakciją į padidėjusią stimuliaciją (stipriai didėja pritekančio kraujo kiekis į migdolinį kūną), o vėliau, kaip manoma, dėl perdirginimo, jo tūris ima mažėti. Tiek psichoze, tiek disociaciniais sutrikimais sergantiesiams žmonėms stebimas sumažėjusio tūrio migdolinis kūnas.
Frontalinė smegenų žievė
Frontalinė smegenų žievės dalis yra atsakinga už aukštesniuosius sprendimus, kitaip - vykdomąsias funkcijas: darbinės atminties išlaikymą, tikslų siekiantį mąstymą, problemų sprendimą, kognityvinį lankstumą, jausmų ir elgesio kontrolę bei pasireiškimą. Dėka frontalinės žievės, mūsų vidiniai impulsai, emocijos ir sprendimai yra derinami su socialiniais bei aplinkos dirgikliais. Atliekami tyrimai nurodo, kad frontalinė smegenų žievė yra itin jautri patiriamam stresui. Dėl psichotraumų sukeliamo streso kinta genų ekspresija, tai nulemia didėjantį oksidacinį stresą, kinta ir gama-aminosviesto rūgšties sintezė smegenyse, kuri yra itin svarbi struktūra reguliuojant smegenų darbą.
Taip pat skaitykite: Atpažinkite psichologinę prievartą
Insula (sala)
Insula (sala) atsakinga už interorecepciją - tai yra pojūčių ir kūno suderinimą. Itin svarbi sritis dėl homeostatinio atsako į stresą. Ji taip pat atsako už skonio ir kvapo suvokimą, visceralinės kontrolės bei somatopercepcijos, kitaip sakant, vidaus organų reguliacijos. Taip pat atsakinga už vestibiulinės funkcijos užtikrinimą, derindama veiklą su smegenėlėmis; emocijų ir suvokimo integracijos; dėl sąsajų su limbine sistema dalyvauja atlygio sistemoje ir lemia įsitraukimą į priklausomybes. Kita itin svarbi užduotis - emocijų atpažinimas ir empatija. Dėl psichotraumuojančių įvykių metu patiriamo streso, insulos tūris tiek prie psichozių, tiek disociacinių sutrikimų atveju būna sumažėjęs nuo 5,2 iki 10 proc.
Seksualinės prievartos įvertinimas
Rugilės Bitinaitės tyrime buvo naudojami trys klausimynai:
- M. M. ter Kuile, seksualinės ir fizinės prievartos patirties klausimynas (SPAQ)
- J. Briere traumos simptomų klausimynas (TSC-40)
- M. Rosenberg savigarbos skalė
Tyrimo rezultatai atskleidė, kad moterys, patyrusios seksualinę ir fizinę prievartas, surinko didesnį balų skaičių disociacijos, nerimo, depresijos, seksualinės prievartos traumos indekso, miego sutrikimų bei seksualinių problemų simptomų klausimų subkategorijose. Moterų, patyrusių fizinę arba seksualinę prievartą balų vidurkis buvo didesnis nerimo, disociacijos, depresijos simptomų, seksualinės traumos simptomų subkategorijose, lyginant su šių traumų nepatyrusiomis moterimis.
Seksualinės prievartos pasekmės vaiko raidai
Vaiką žalojantis elgesys paveikia visas vaiko raidos sritis - fizinę, emocinę, socialinę, pažintinę ir elgesio. Tyrimai, atlikti įvairiose šalyse, patvirtina nepalankias vaiko raidai ir funkcionavimui pasekmes. Yra skiriamos trumpalaikės ir ilgalaikės prievartos prieš vaikus pasekmės. Trumpalaikės pasekmės - tai po patirtos prievartos betarpiškai atsirandantys fiziniai sužalojimai ar emociniai padariniai. Ilgalaikės pasekmės -tai asmenybės pokyčiai ir polinkiai, kurie galėjo susiformuoti dėl vaikystėje patirtos prievartos ar nepriežiūros, pastebimi jau vaikui suaugus.
Saugus prieraišumas yra ypatingai svarbus vaiko ankstyvajai emocinei ir socialinei raidai. Saugus prieraišumas saugo besivystančias smegenis nuo žalingo streso poveikio, o jei vaiko prieraišumas nesaugus/dezorganizuotas jo smegenys yra labiau pažeidžiamos žalingam streso poveikiui. Kūdikiai ir maži vaikai, patiriantys žalojantį elgesį (nuolatinį piktą rėkimą, purtymą, atstūmimą, nepriežiūrą), linkę suformuoti dezorganizuotą prieraišumą.
Emocinės ir elgesio problemos
Nuolatos traumuojami vaikai pasidaro „nejautrūs„ skausmui. „Susižeidę jie „nejaučia“ skausmo ir dažnai nesupranta, kad kitiems žmonėms gali skaudėti. Vaikai augantys grėsmingose salygose, nuolat patiriantys fizinę ir emocinę prievartą, išmoksta, kad pasaulis yra grėsmingas, o suaugusieji yra tos grėsmės ir skausmo šaltinis. Kuo ankstesniame amžiuje vaikas patiria prievartą ir kuo ilgiau ji trunka, tuo rimtesnes elgesio problemas stebime vaikystėje, paauglystėje ir suaugusio žmogaus elgesyje. Stebimi elgesio sunkumai gali būti internalizuoti - atsiribijomas, nusišalinimas, arba eksternalizuoti - agresija ir padidintas aktyvumas.
Pažintinės funkcijos
Prievarta ir nepriežiūra patirta kūdikystėje ir ankstyvoje vaikystėje iš esmės pakenkia vaiko kognityvinių funkcijų raidai, ypatingai kalbos raidai, gebėjimui tikslingai ir planingai veikti, koncentruoti dėmesį. Tyrimai rodo, kad vaikai, patyrę smurtą ir nepriežiūrą, dažnai turi mokymosi sunkumų, jų akademiniai pasiekimai lyginant su kitomis vaiku grupėmis yra kur kas žemesni.
Psichikos sutrikimai
Ilgą laiką vykstantys trauminiai įvykiai vaikams sukelia ilgalaikių psichologinių pasekmių. Net ir praėjus daugeliui metų po įvykio, asmuo vis dar gali patirti traumą taip lyg tai būtų įvykę ką tik. Psichikos sveikatos specialistai tokias užsitęsusias psichologines reakcijas vadina potrauminio streso sutrikimu (PTSS). Depresija ir nerimo sutrikimai yra nuolatiniai smurto prieš vaikus palydovai, ypatingai paauglystės laikotarpiu. Vaikai, patyrę smurtą, yra du kartus labiau linkę į savižudiška elgesį, jaunuoliai, patyrę seksualinę prievartą, aštuonis kartus dažniau bandė nusižudyti.
Pagalba seksualinę prievartą patyrusiems asmenims
Seksualinę prievartą patyrusiems asmenims labai svarbu kreiptis pagalbos. Yra įvairių būdų, kaip gauti pagalbą, įskaitant:
- Psichoterapija: Psichoterapija gali padėti aukoms susidoroti su trauma, išreikšti savo emocijas ir išmokti sveikų įveikos strategijų.
- Paramos grupės: Paramos grupės suteikia aukoms galimybę susitikti su kitais žmonėmis, kurie patyrė panašias situacijas, ir pasidalinti savo patirtimi.
- Vaistai: Kai kuriais atvejais vaistai gali būti naudojami nerimui, depresijai ir kitoms psichikos sveikatos problemoms gydyti.
- Pagalbos linijos: Pagalbos linijos suteikia aukoms galimybę anonimiškai pasikalbėti su apmokytu konsultantu.
tags: #seksualine #prievarta #depresija