Įvadas
Psichikos sveikata yra neatsiejama bendros gerovės dalis, o savižudybių prevencija - vienas iš svarbiausių visuomenės sveikatos prioritetų. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, ši problema išlieka aktuali, todėl būtina nuolat tobulinti ir įgyvendinti veiksmingas psichikos sveikatos stiprinimo ir savižudybių prevencijos programas. Šiame straipsnyje apžvelgiamos gaisrininkų psichikos sveikatos prevencijos programos Lietuvoje, remiantis naujausiais duomenimis ir tyrimais.
Savižudybių Situacija Lietuvoje: Statistika ir Tendencijos
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kasmet pasaulyje nusižudo daugiau nei 700 tūkst. žmonių, o bandymų nusižudyti skaičius yra dar didesnis. Lietuvoje pastaraisiais metais savižudybių skaičius nuosekliai mažėja. Lyginant su 2013 m., kai savižudybių skaičius buvo 36,68 atvejo 100 000 gyventojų, 2022 m. šis rodiklis sumažėjo. Tačiau, nepaisant teigiamų tendencijų, Lietuvoje vis dar registruojami aukštesni nepatikslintų mirčių, neaiškių mirties priežasčių ir atsitiktinių apsinuodijimų atvejai, kur tikroji mirties priežastis galėjo būti nenustatyta savižudybė.
Savižudybių skaičius 2022 m. daugumoje amžiaus grupių tendencingai mažėjo arba išliko toks pat, lyginant su 2011 m. ir 2016 m. Lietuvoje pasikorimas vis dar išlieka dažniausias savižudybės būdas. Renkantis savižudybės būdą turi įtakos lengvai prieinamos priemonės ir socialinis bei kultūrinis priimtinumas. Regioniniai mirčių dėl savižudybės netolygumai rodo, kad skirtingų Lietuvos savivaldybių gyventojai yra nevienodai veikiami savižudybės rizikos veiksnių.
Psichikos Sveikatos Sutrikimų Stigma ir Visuomenės Nuostatos
2022 m. atliktas mokslinis tyrimas „Stigmatizuojančios Lietuvos gyventojų nuostatos psichikos sveikatos srityje“ nustatė, jog apie pusė Lietuvos gyventojų turi pozityvias nuostatas į psichikos sveikatos sutrikimų turinčius asmenis, 1 iš 10 asmenų pasižymi stigmatizuojančiu požiūriu į psichikos sveikatos sutrikimų turinčius asmenis, o daugiau nei trečdalis visuomenės neturi nuomonės ir aiškiai išreikštų nuostatų šiuo klausimu. Polinkį laikytis socialinio atstumo ir stigmatizuojantį elgesį ateityje atspindinčias nuostatas turėjo beveik vienas iš penkių šalies gyventojų. 1 iš 4 gyventojų pasižymi stigmatizuojančiu požiūriu į kreipimąsi pagalbos, nors tik mažiau nei 1 iš 10 visuomenės narių visai nebūtų linkę kreiptis pagalbos, net jei patirtų tam tikrų psichikos sveikatos sunkumų.
Siekiant keisti stigmatizuojančias visuomenės nuostatas, konkretūs veiksmai numatyti 2022-2030 metų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo plėtros programos pažangos priemonėje Nr. 11-001-02-10-02. Įgyvendinant šią priemonę nuo 2023 m. Lietuvoje pradeda veikti Psichikos sveikatos ambasadorių iniciatyva, kuria siekiama mažinti psichikos sveikatos stigmą, pasitelkiant psichikos sveikatos ambasadorius. Per asmeninės patirties dalijimąsi bus mažinama visuomenės baimė kalbėti apie psichikos sveikatą, sklaidomi paplitę mitai apie psichikos sveikatą, parodoma, jog su psichikos sveikatos sunkumais gali susidurti kiekvienas, nepaisant amžiaus, socialinės padėties ar kt. Iki 2030 metų taip pat numatoma vykdyti ilgalaikę viešosios komunikacijos kampaniją ir psichikos sveikatos raštingumo didinimo programą, siekiant didinti visuomenės žinias ir keisti nuostatas psichikos sveikatos sunkumų ir sutrikimų atžvilgiu.
Taip pat skaitykite: Dienos stacionaras Jonava: Pacientų patirtis
Savižudybių Prevencijos Priemonės ir Programos
Savižudybių prevencijos tema veikia nacionalinė interneto svetainė www.tuesi.lt, kur asmenims, patiriantiems savižudybės grėsmę, yra pateikta visa reikalinga informacija apie pagalbos būdus sau ar kitam bei aktuali informacija specialistams. Svetainės žinomumui didinti nuolat vykdoma viešinimo kampanija per reklaminius skydelius, paieškos variklių optimizavimą, reklamą įvairiose platformose ir kt. Planuojama ir toliau viešinti bei plėtoti savižudybių prevencijos ženklą „Tu esi“.
Įgyvendinant savižudybių tarp vaikų ir jaunimo prevenciją, labai svarbus yra švietimo pagalbos specialistų ir švietimo pagalbos įstaigų - pedagoginių psichologinių ar švietimo pagalbos tarnybų vaidmuo bei teikiama pagalba mokykloms valdant krizines situacijas, koordinuojant mokyklose veikiančias krizių valdymo komandas, jų vykdomą veiklą, pagalbą krizių įveikimo klausimais. 2020 m. Nacionalinė švietimo agentūra parengė savižudybių prevencijos programą, skirtą 10-12 kl. mokiniams, kurią sudarė mokymai mokyklos bendruomenei ir mokyklų komandoms, metodinė medžiaga mokytojams ir 10 klasės valandėlių, kurių temos yra: mitai apie savižudybę, savižudybės ženklų atpažinimas, pagalba sau ir draugui krizės atveju. Nacionalinė švietimo agentūra yra parengusi informaciją mokiniams ir mokytojams apie savižudybės krizės atpažinimą: „Savižudybės krizė. Ką svarbu žinoti paaugliams ir jaunimui. Informacinė medžiaga 9-12 kl. mokiniams“.
Siekiant mokiniams sudaryti galimybę nuosekliai ugdyti gyvenimui svarbius socialinius, emocinius įgūdžius, sveikos gyvensenos nuostatas, mokytis saugoti savo ir kitų sveikatą bei gyvybę, pasiruošti kurti asmeninius ir profesinius santykius, mokyklose bus įgyvendinama Gyvenimo įgūdžių programa. Programa apims tokias temines sritis kaip socialinis ir emocinis ugdymas, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencija, patyčių ir smurto prevencija, savižudybių prevencija, lytiškumo ugdymas, sveikatos ugdymas, pirmoji pagalba, žmogaus sauga. Nuo 2022 metų yra vykdomi programos įgyvendinimo parengiamieji darbai, programą planuojama įgyvendinti nuo 2023 m. rudens. Pradiniame etape pradinių klasių mokiniams programa bus vykdoma integruotai, vyresnieji mokiniai turės atskiras pamokas, o nuo 5 klasės streso įveikos ir emocinio atsparumo, pereinančio į savižudybių prevenciją, temoms numatoma skirti vieną pamoką per metus.
Kenksmingas alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų (PAM) vartojimas didina savižudybės riziką. Todėl kompleksiškai įgyvendinamos psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo mažinimo priemonės (prevencija, ankstyvoji intervencija, informavimas apie rizikas, saugaus vartojimo edukacijos, alternatyvios įveikos priemonės, priklausomybės ligų gydymas, reabilitacija, reintegracija) prisideda prie savižudybių prevencijos ir jų paplitimo mažinimo. Šios veiklos yra numatytos sveikatos apsaugos ministro 2022 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. V-1255 patvirtintame 2022-2030 metų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 11-001-02-10-02 „Stiprinti gyventojų psichikos sveikatą bei plėtoti psichoaktyviųjų medžiagų ir kitų priklausomybę sukeliančių veiksnių kontrolę ir vartojimo prevenciją“ apraše, Priklausomybės ligų gydymo ir žalos mažinimo priemonių prieinamumo ir kokybės gerinimo 2021-2024 metų veiksmų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2021 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. V-1835.
Žiniasklaidos ir Kultūros Vaidmuo Savižudybių Prevencijoje
Žiniasklaidos ir kultūros atstovų vaidmuo savižudybių prevencijos srityje gali turėti dvejopą poveikį visuomenei. Netinkami pranešimai žiniasklaidoje ar pavaizdavimai kūryboje apie savižudybių ar bandymų nusižudyti atvejus gali paskatinti rizikos grupėse esančių asmenų imitacinį elgesį (Verterio efektas), priešingai negu tinkami pavaizdavimai, kurie gali paskatinti kreiptis pagalbos (Papageno efektas). Higienos instituto Psichikos sveikatos centrui (HI PSC) vykdant žiniasklaidos straipsnių stebėseną (monitoringą), 2022 m. buvo atrinkti 528 internetiniai straipsniai apie savižudybes ir bandymus žudytis, iš kurių 55 proc., specialistų nuomone, neatitiko PSO rekomendacijų. Planuojama stebėseną tęsti ir reaguoti į netinkamus pranešimus internete.
Taip pat skaitykite: Įstatymai, apsaugantys psichikos liga sergančių asmenų teises darbe
Siekiant sumažinti netinkamai pateikiamų pranešimų dalį, planuojami mokymai ir konsultaciniai seminarai žurnalistams bei esant galimybėms planuojama sukurti pagalbinį internetinį įrankį pasitikrinti tekstus patiems žurnalistams. Paminėtina ir tai, kad žiniasklaidos monitoringą vykdo viena institucija. Nėra kuriama platesnė pranešimų stebėjimo ir reagavimo sistema, todėl sudėtinga stebėti regioninę žiniasklaidą, kurios vietiniai naujienų portalai 2022 m. sudarė 16 proc. naujienų portalų, rašiusių apie savižudybes ir bandymus žudytis. Iš jų pusė straipsnių (50,5 proc.) neatitiko rekomendacijų. Planuojama koordinuoti regioninės žiniasklaidos stebėsenos ir reagavimo sistemą per savivaldybės lygmens specialistus.
Visuomenės nuostatas veikianti informacija yra pateikiama ne tik žiniasklaidos priemonėse, bet ir kultūros veiklos lauke, ypač vizualiųjų menų kūrėjų kūryboje, taip pat socialiniuose tinkluose, kurie de facto yra tapę viešąja erdve bei informacijos įvairiais klausimais šaltiniu daliai visuomenės, ypač jaunimui. Šiuo metu nėra sukurta veiksmingų stebėsenos ir bendradarbiavimo mechanizmų, kurie leistų užtikrinti tinkamą savižudybės atvejų vaizdavimą ir aptarimą šiose aplinkose, todėl planuojama kultūros atstovus įtraukti į mokymus ir seminarus žurnalistams bei organizuoti bendradarbiavimą su viešomis grupėmis ir (ar) nuomonės formuotojais socialiniuose tinkluose, siekiant tinkamo atvejų pranešimo ir (ar) tinkamo reagavimo į pasisakymus socialiniuose tinkluose apie savižudybes.
Gaisrininkų Psichikos Sveikatos Ypatumai ir Prevencijos Programų Prioritetai
Gaisrininkai susiduria su dideliu stresu, traumomis ir pavojumi darbe, todėl jų psichikos sveikata yra ypač pažeidžiama. Nuolatinis susidūrimas su nelaimėmis, sužalojimais ir mirtimi gali sukelti potrauminio streso sindromą (PTSS), depresiją, nerimą ir kitus psichikos sveikatos sutrikimus. Be to, gaisrininkai dažnai patiria didelį fizinį ir emocinį išsekimą, kuris gali neigiamai paveikti jų asmeninį gyvenimą ir santykius.
Atsižvelgiant į šiuos ypatumus, gaisrininkų psichikos sveikatos prevencijos programos turėtų būti orientuotos į:
- Streso valdymą ir atsparumą: Mokymai ir praktikos, padedančios gaisrininkams įveikti stresą ir išlaikyti emocinį stabilumą.
- Psichologinę pagalbą po trauminių įvykių: Greitas ir efektyvus psichologinis įsikišimas po sudėtingų operacijų ar nelaimių.
- Psichikos sveikatos raštingumo didinimą: Švietimas apie psichikos sveikatos sutrikimus, jų simptomus ir gydymo galimybes.
- Stigmos mažinimą: Skatinimas atvirai kalbėti apie psichikos sveikatos problemas ir kreiptis pagalbos be baimės būti pasmerktam.
- Prieinamą psichologinę pagalbą: Užtikrinimas, kad gaisrininkai turėtų galimybę gauti konfidencialią ir profesionalią psichologinę pagalbą.
Lietuvos Iniciatyvos Gaisrininkų Psichikos Sveikatai Gerinti
Nors konkrečių, specialiai gaisrininkams skirtų psichikos sveikatos prevencijos programų Lietuvoje gali būti nedaug, tačiau yra įvairių iniciatyvų, kurios gali būti pritaikytos ir naudingos šiai profesinei grupei:
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikatos slaugytojo pareigos
- Profesinės sveikatos priežiūros programos: Darbdaviai, įskaitant Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą, turėtų užtikrinti, kad gaisrininkai gautų reguliarias profesinės sveikatos patikras, į kurias įeina ir psichikos sveikatos įvertinimas.
- Mokymai ir seminarai: Organizuojami mokymai apie streso valdymą, emocinį atsparumą ir savižudybių prevenciją, skirti ne tik gaisrininkams, bet ir jų vadovams.
- Bendradarbiavimas su psichikos sveikatos specialistais: Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas turėtų bendradarbiauti su psichikos sveikatos specialistais, kad būtų užtikrintas greitas ir efektyvus psichologinės pagalbos teikimas gaisrininkams.
- Informacinės kampanijos: Vykdomos informacinės kampanijos, skirtos psichikos sveikatos stigmos mažinimui ir skatinimui kreiptis pagalbos.
- Paramos grupės: Kuriamos paramos grupės, kuriose gaisrininkai galėtų dalytis savo patirtimi ir gauti emocinę paramą iš kolegų.
Teisės Aktai ir Strategijos
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. V-1070, paskelbtas 2020 m. rugsėjo 9 d., ir įsakymas, paskelbtas 2023 m. spalio 9 d., i. k. 2020 m. rugsėjo 9 d. Nr. V-1070, yra svarbūs dokumentai, reglamentuojantys psichikos sveikatos priežiūrą ir savižudybių prevenciją Lietuvoje. Šie teisės aktai įgyvendina Lietuvos sveikatos 2014-2025 metų strategiją, patvirtintą Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XII-965.
Plane vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatyme, Pagalbos savižudybės grėsmę patiriantiems asmenims teikimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. V-855.
tags: #gaisrininku #psichikos #sveikatos #prevencija