Įvadas
Šiuolaikiniame pasaulyje stresas tapo neišvengiama žmogaus patirties dalimi. Nuolatiniai pokyčiai, didelis informacijos srautas, ekonominis nestabilumas ir globalūs įvykiai, tokie kaip pandemijos ir karai, nuolat veikia mūsų psichologinę ir fizinę būklę. Straipsnyje nagrinėjama streso samprata, jo priežastys, pasekmės ir veiksmingos įveikos strategijos, siekiant padėti žmonėms geriau suprasti ir valdyti šį reiškinį.
Streso Apibrėžimas ir Jo Tyrinėtojai
Stresas - tai įvairi patirtis, kurią sukelia jausmų sankaupa, kylanti žmogui dėl psichinio ir fizinio pobūdžio apribojimų, nusivylimų, praradimų ar pernelyg didelių reikalavimų, kai reikia įveikti kokį nors didelį iššūkį. Kitaip tariant, stresą sukelia įvairūs pokyčiai. Mokslininkas H. Selye, ilgametis streso tyrinėtojas, stresą apibūdino kaip įvairią patirtį, kurią sukelia sankaupa jausmų, kylančių žmogui dėl psichinio ir fizinio pobūdžio apribojimų, nusivylimų, praradimų ar pernelyg didelių reikalavimų, kai reikia įveikti kokį nors didelį iššūkį.
Streso Priežastys: Išoriniai ir Vidiniai Stresoriai
Stresą sukeliančius veiksnius galima skirstyti į išorinius ir vidinius. Išoriniai stresoriai - tai aplinkos veiksniai, kurių dažnai negalime tiesiogiai paveikti, pavyzdžiui, karas, politinė situacija, vadovo charakteris ar finansinis nestabilumas. Visuomenės apklausa rodo, kad koronaviruso pandemija ir Rusijos karas Ukrainoje padidino streso lygį Lietuvoje. Dėl priverstinio buvimo kartu padidėjo skyrybų skaičius, dažniau pasireiškia probleminis paauglių elgesys. Vidiniai stresoriai - tai veiksniai, kylantys mūsų viduje, susiję su žalingais įsitikinimais, neefektyviais elgesio modeliais, perfekcionizmu ir nerealistiškais lūkesčiais. Būtent vidiniai stresoriai slypi neišnaudotame potencialias, kadangi save pakeisti įmanoma, po truputėlį keičiant savo žalingus įsitikinimus, neefektyvius elgesio modelius, stresą keliantį perfekcionizmą, nerealistiškus lūkesčius, ieškant veiksmingų savipagalbos priemonių.
Artimo žmogaus mirtis, skyrybos, darbo keitimas, vedybos, gyvenamosios vietos keitimas, finansinės padėties pasikeitimas - tai vieni stipriausių veiksnių, sukeliančių stresą. Vidiniais stresoriais gali tapti mintys, emocijos, jausmai, savivertės trūkumas ir panašiai.
Streso Rūšys: Trumpalaikis ir Ilgalaikis Stresas
Stresas gali būti trumpalaikis arba ilgalaikis. Trumpalaikis stresas, tai toks, kurį patiriame kiekvieną dieną, net po kelis kartus. Kiekvieną dieną tenka susidurti su laiko apribojimais, suspėti laiku, išgyvename daug įtampą keliančių situacijų, įvairių pokalbių bei nemalonių susitikimų, tenka įveikti darbe ar moksluose kylančius sunkumus. Ypač išvargina gyvenimas su priklausomu asmeniu. Ilgalaikis stresas kyla tuomet, kai mes ilgą laiką patiriame varginančią įtampą, pavyzdžiui nesutariame su šeimos nariais, sutuoktiniu, kyla nuolatiniai ginčai ir barniai arba savo kasdieniame darbe susiduriame su varginančiais reikalavimais, kurių nepajėgiame įveikti. Tokio pobūdžio stresas ilgainiui išvargina organizmą, išsekina vidinius resursus, tuomet kyla sveikatos problemų.
Taip pat skaitykite: Seminaras apie patirties psichologiją
Ilgalaikio Streso Pasekmės
Ilgalaikis stresas gali sukelti įvairias neigiamas pasekmes:
- Nemiga, nuolatinis nuovargis, valgymo sutrikimai, pykinimas, galvos skausmai ir kiti psichosomatiniai sutrikimai.
- Nuolatinis nerimas ir panikos atakos.
- Hipertenzija, insultas ir infarktas.
- Įkyrios mintys, neviltis, profesinis perdegimas, depresyvumas, polinkis į savižudybę.
- Pykčio priepuoliai, agresyvumas.
Mūsų valstybėje išskirtinai vyrauja streso sukeliamos širdies ir kraujagyslių ligos: insultas ir infarktas daug dažniau tampa mirties priežastimi nei kitose ES valstybėse.
Kaip Lėtinis Stresas Veikia Organizmo Sistemos
Patofiziologiškai stresą sukeliantys dirgikliai suaktyvina pagumburio-hipofizės-antinksčių ašį. Pirma, pagumburis gamina kortikoliberiną (CRH), skatinantį hipofizę išskirti kortikotropiną (ACTH), o šis, savo ruožtu, skatina antinksčių žievę išskirti kortizolį - streso hormoną. Padidėjęs kortizolio kiekis yra imunosupresinio poveikio ir padidina gliukozės kiekį kraujyje. Reaguojant į stresą, aktyvinama ir simpatinė nervų sistema. Dėl to antinksčiai pradeda išskirti adrenaliną ir norepinefriną. Šie neurotransmiteriai išplečia vyzdžius ir pagreitina širdies susitraukimų dažnį.
Streso Valdymo Strategijos
Specialistai siūlo daugybę būdų, kaip mažinti stresą: mankštas, atsipalaidavimo technikas, meditaciją, masažus, vaistus, dienoraščio rašymą, knygų skaitymą, aktyvų sportą, psichoterapiją. Dauguma metodų, taikomų pavieniui ar kartu, gali padėti įveikti sumažinti streso daromą poveikį.
- Psichoterapija: Tai būdas geriau pažinti save ir savo gyvenimą, suprasti gyvenimo keliamus reikalavimus bei apribojimus, ir atskleisti jo teikiamas galimybes.
- Fizinis aktyvumas: Sportas, joga su meditacijos elementais ir miegas yra veiksmingi atsipalaidavimo būdai.
- Sveika gyvensena: Subalansuota mityba, alkoholio ir kofeino ribojimas, prioritetų nustatymas ir laiko skyrimas sau.
- Atsipalaidavimo technikos: Kvėpavimo pratimai, meditacija, masažas ir joga.
- Socialinė parama: Bendraukite su artimaisiais - kalbėjimas su šeima, draugais ir darbo kolegomis apie jūsų mintis, rūpesčius ir lūkesčius padės „išleisti garą“. Pajausite, kad esate ne vienas. Kalbėdami galite atrasti lengvą problemos sprendimą, apie kurį dar negalvojote.
- Aplinkos pakeitimas: Labai svarbu kartais pabėgti iš įprastos aplinkos. Tai padaryti galima padaryti tiesiog susiplanavus išvyką. Poilsis su nakvyne kitame mieste, gamtos apsuptyje. Poilsis neskaičiuojant laiko.
- Mėgstama veikla: Žmonės, kurie nori išvengti streso, turėtų susirasti patinkančią veiklą - hobį. Išbandyti aktyvų laisvalaikio leidimą: sportas ir įvairios veiklos gamtoje, įvairios procedūros vandenyje, bet kokios pramogos, kurios Jums padėtų atsipalaiduoti ir nusiraminti. O gal tavo hobis siuvinėti, nerti ar tiesiog skaityti knygas?
- Žalingų įpročių atsisakymas: Jei dažnai jauti stresą ir sunku jį suvaldyti, pabandyk atsisakyti tam tikrų žalingų įpročių. Tai yra rūkymas, alkoholis, vaistai ar net kofeinas.
Potrauminio Streso Sutrikimas (PTSS) ir Kompleksinis Potrauminio Streso Sutrikimas (KPTSS)
Trauminis įvykis - tai įvykis, kuris kelia grėsmę žmogaus gyvybei ar jo sveikatai. Grėsmę keliantį įvykį asmuo gali patirti pats, gali tapti tokio įvykio liudininku arba sužinoti, kad tai patyrė jam artimas žmogus (pavyzdžiui, šeimos narys ar draugas). Vis dėlto 5.8-13.9% asmenų po trauminio (-ių) įvykio (-ių) patiria itin stiprų stresą, kuris gali sukelti potrauminio streso sutrikimą (PTSS). Po itin sunkių, ilgalaikių ar pasikartojančių trauminių įvykių, tokių kaip ilgalaikis smurtas šeimoje, pasikartojanti fizinė ar seksualinė prievarta suaugus ar vaikystėje ir pan., gali pasireikšti sudėtingesnės potrauminės reakcijos. Patiriant itin stiprius psichologinius sunkumus ilgiau nei tris mėnesius po trauminio įvykio gali pasireikšti kompleksinio potrauminio streso sutrikimas (KPTSS), kurio paplitimas Lietuvos populiacijoje - 1.8-10%.
Taip pat skaitykite: Asmenybės formavimosi įtaka
Jeigu po trauminio įvykio yra patiriamas itin stiprus stresas, kuris trukdo kasdienei veiklai ir yra manoma, kad asmuo patiria potrauminį stresą, rekomenduojama kreiptis į specialistus - psichologus ar gyd. psichiatrus - kad būtų galima tiksliai įvertinti potrauminio streso reakcijas ir pagal tai parinkti tinkamiausius pagalbos būdus. Lietuvoje šiuo metu yra taikomi du specializuoti metodai dirbant su asmenimis, patyrusiais traumas - Nujautrinimo akių judesiais ir perdirbimo terapija (angl. Eye Movement and Desensitization and Reprocessing, EMDR) ir Trumpalaikė eklektinė potrauminio streso terapija (angl. Brief Eclectic Psychotherapy for PTSD, BEPP).
Darbo Stresas ir Socialinių Darbuotojų Iššūkiai
Darbas užima didelę dalį mūsų gyvenimo, todėl svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp darbo ir asmeninio gyvenimo. Vis didėjantis gyvenimo tempas, besikeičiančios darbo sąlygos ir augantys kompetencijos reikalavimai verčia žmogų nuolat ir intensyviai suktis darbų verpete. Bet kokiame darbe sudėtingų situacijų išvengti neįmanoma, o dažna reakcija į jas, pasireiškia nerimu, baimė, įtampa, stresu.
Kalbant apie socialinio darbo sritį, tai šie darbuotojai tarsi visuomenės gelbėtojai. Jie dirba su labiausiai pažeidžiamomis visuomenės grupėmis, atlikdami nepaprastai svarbią misiją - mažindami šalyje socialinę atskirtį. Vis tik galutinius sprendimus daro pats žmogus, šeima ir jos nariai, tad tik nuo jų priklauso, koks bus rezultatas. Darbo patirtis rodo, jog socialiniai darbuotojai iš didelio ir nuoširdaus noro padėti į bėdą patekusiam žmogui, linkę prisiimti „kliento“ pareigas ir atsakomybes.
Socialiniame darbe streso mažinimas įmanomas per supervizijas, kurios skatina pabūti su savimi, permąstyti savo situaciją, atrasti darną, įvardinti streso sukėlėją ir rasti būdą streso poveikį sumažinti. Todėl supervizijas socialiniame darbe galima apibūdinti kaip profesinio streso prevencijos priemones, padedančias išspręsti atsiradusius vidinius ir išorinius prieštaravimus, konfliktus.
Vienumos Svarba: Laikas Sau ir Emocinis Atsigavimas
Psichologai pataria, jog būtina reguliariai skirti laiko sau ir kartais reikia tiesiog būti, o ne ką nors daryti. Esame socialios būtybės, bendrauti, būti su kitais, juos pažinti ir pajausti, taip pat ir patiems būti pajaustiems, yra reikalinga. Tačiau nuolatinis skubėjimas, nepabaigiami darbai ir įsipareigojimai daugelį taip įsuka į gyvenimo karuselę, kad visai nebelieka laiko sau. Vienatvei būdingas gilus tuštumos ir izoliacijos jausmas, ši būsena slegia ir neigiamai veikia žmogaus psichiką. Pasak psichologės Eglės Šekštelienės, žmogaus poreikiai būti vieniems ir įsitraukti yra esminiai laimės pojūčiui ir išgyvenimui.
Taip pat skaitykite: Seksualinio smurto pasekmės
Kumuliacinis Stresas ir Širdies bei Kraujagyslių Ligų Rizika
Kumuliacinis stresas - tai psichologinių, fizinių, aplinkos ar cheminių stimulų per laiką sukelta protinė įtampa ar psichologinis atsakas, kuris lemia vadinamąjį psichologinį nusidėvėjimą, turintį įtakos ligų išsivystymui. Remiantis tyrimų duomenimis, stresoriai ir elgesio modeliai gali būti svarbūs veiksniai širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) baigtims. Moterims su amžiumi didėjantis ŠKL dažnis, ilgesnė gyvenimo trukmė ir negalia suteikia pagrindo stresui išsivystyti.
tags: #zmogiskosios #patirties #stresas