Įvadas
Paprastoji gaiva (Lapsana communis) - tai vienmetis žolinis augalas, priklausantis astrinių (Graižažiedžių) šeimai. Šis augalas paplitęs visoje Lietuvoje ir pasižymi prisitaikymu prie įvairių aplinkos sąlygų. Gaiva paprastoji dažnai aptinkama drėgnose vietose, lapuočių miškuose, pamiškėse, krūmuose, pievose, pakelėse ir net dirbamuose laukuose.
Morfologinis Aprašymas
Paprastoji gaiva yra 30-120 cm aukščio žolinis augalas. Jos šaknis yra liemeninė ir tvirta. Stiebas status, viršūnėje šakotas, dažniausiai plikas arba apatinė dalis kiek plaukuota, briaunotas ir lapuotas. Visi lapai yra ploni ir minkšti.
Žiedynas - nedideli graižai, susitelkę pailgose, retokose šluotelėse. Skraistė dvieilė. Vidiniai skraistlapiai siauri, beveik linijiški, išoriniai - keli, labai smulkūs, žvyniški. Žiedai graiže tiktai liežuviški, dvilyčiai, šviesiai geltoni, apie 1,5 karto ilgesni už skraistę.
Vaisiai - tribriauniai, pailgi, susiaurėjusiu pagrindu, blizgantys, geltoni arba rusvi lukštavaisiai. Sėklos ilgai išlieka daigios. Augalas žydi birželio-rugsėjo mėnesiais.
Paplitimas ir Buveinės
Paprastoji gaiva dažna visoje Lietuvoje. Jai būdingos drėgnesnės dirvos, lapuočių (ypač baltalksnynuose) ir mišrūs miškai, nes pakenčia ūksmę, kirtimai, pamiškės, krūmai, pievos, pakelės, patvorės, pasitaiko ir dirbamuose laukuose. Sausose, šviesiose augimvietėse aptinkama f. pubescens, kurios stiebo apatinė dalis tankiai apžėlusi plaukeliais.
Taip pat skaitykite: Teksto suvokimo gairės
Viena iš tipinių paprastosios gaivos buveinių yra šalia žiedinio kelio ties senuoju buvusio Kairėnų dvaro kluonu. Šis miško fragmentas iš šiaurinės ir rytinės pusės apgaubtas kelio, pietinis pakraštys ribojasi su Žolinių dekoratyvinių augalų kolekcijomis ir Fitoremidiacijos ekspozicijomis, o vakarinėje dalyje - su tvenkiniu. Šiam miškui būdingas labai drėgnas gruntas, kurio drėgmės šaltinis yra negiliai esantys gruntiniai vandenys.
Šiauriniame miško pakraštyje matomi drėgnų vietų augalai: liekninis viksvameldis (Scirpus sylvaticus), gelsvalapė usnis (Cirsium oleraceum), įvairių salierinių (Apiaceae) šeimai priklausančios rūšys: krūminiai builiai, miškiniai skudučiai ir kt. Rytiniame miško pakraštyje auga viksvos, pelkinės vingiorykštės, paprastosios raudoklės, snapučiai ir kt. Pietinio pakraščio žolinės floros daugumą sudaro varpiniai augalai, daug didžiosios dilgėlės sąžalynų. Vakariniame miško pakraštyje nutiestas gruntinis takas atskiria mišką nuo tvenkinio.
Šiame miške auga įvairūs medžiai: juodalksniai, baltalksniai, drebulės, beržai, uosiai ir klevai. Krūmus atstovauja dygioji šunobelė, blindės, ievos ir kitos rūšys.
Augalų Įvairovė ir Apšvietimas
Įdomu tai, jog priklausomai nuo apšvietimo, skirtinguose šio miško pakraščiuose vyrauja ir skirtingos rūšys. Tankumyne - vėl kitos. Žaliuojančių krūmų ir žolinių augalų fone išsiskiria patvorinė vynioklė. Jos balti žiedai tokie dideli (3-7 cm skersmens), kad gerai matomi iš toli. Stiebai vyniojasi ant greta augančių augalų šakų ar kamienų. Kadangi šio vijoklio dideli ir lapai, jų daug, tai visos atramos išsilenkę arba net visai nusvirę.
Šiauriniame pakraštyje matomi drėgnų vietų augalai: liekninis viksvameldis (Scirpus sylvaticus), gelsvalapė usnis (Cirsium oleraceum), įvairių salierinių (Apiaceae) šeimai priklausančios rūšys: krūminiai builiai, miškiniai skudučiai ir kt. Būtent šio pakraščio nemažame plote auga paprastosios nendrės.
Taip pat skaitykite: Pasiruošimas PUPP Teksto Suvokimo Užduotims
Rytiniame miško pakraštyje auga viksvos, pelkinės vingiorykštės, paprastosios raudoklės, snapučiai ir kt. Šie augalai gerai auga, žydi ir dera. Pietinio pakraščio žolinės floros daugumą sudaro varpiniai augalai, daug didžiosios dilgėlės sąžalynų.
Vakariniame miško pakraštyje nutiestas gruntinis takas atskiria mišką nuo tvenkinio. Būtent nuo šio tako labai gerai matomi juodalksnių kamienai, o nuo tiltuko - griovys su stovinčiu arba tekančiu vandeniu.
Augalų Sąrašas
Šiame miško fragmente galima rasti šiuos augalus:
Adoxaceae E.Mey. - Ūksmininiai
- Adoxa moschatellina L.
Apiaceae Lindl. - Salieriniai
Taip pat skaitykite: Teksto suvokimas: aspektai
- Aegopodium podagraria L. - Paprastoji garšva
- Angelica sylvestris L. - Miškinis skudutis
- Anthriscus sylvestris (L.) Hoffm. - Krūminis builis
- Chaerophyllum aromaticum L. - Kvapusis gurgždis
- Cicuta virosa L.
Asteraceae Bercht. & J.Presl - Astriniai (Graižažiedžiai)
- Artemisia vulgaris L. - Paprastasis kietis
- Cichorium intybus L. - Paprastoji trūkažolė
- Cirsium oleraceum (L.) Scop. - Gelsvalapė usnis
- Lapsana communis L. - Paprastoji gaiva
- Taraxacum officinale (L.) Weber ex F.H.
Balsaminaceae A.Rich. - Balzamininiai
- Impatiens noli-tangere L.
Betulaceae Gray - Beržiniai
- Alnus glutinosa (L.) Gaertn.
Boraginaceae Juss. - Agurkliniai
- Symphytum officinale L.
Brassicaceae Burnett - Bastutiniai
- Cardamine pratensis L. - Pievinė kartenė
- Hesperis matronalis L.
Caryophyllaceae Juss. - Gvazdikiniai
- Lychnis flos-cuculi L. - Šilkažiedė gaisrena
- Saponaria officinalis L. Vaistinis putoklis
- Silene vulgaris (Moench) Garcke - Paprastoji naktižiedė
- Stellaria holostea L.
Convolvulaceae Juss. - Vijokliniai
- Calystegia sepium (L.) R.Br.
Cyperaceae Juss. - Viksvuoliniai
- Carex acutiformis Ehrh. - Pelkinė viksva
- Scirpus sylvaticus L.
Equisetaceae - Asiūkliniai
- Equisetum arvense L. - Dirvinis asiūklis
- Equisetum pratense Ehrh. - Asiūklinis ožkabarzdis
Fabaceae Lindl. - Pupiniai (Ankštiniai)
- Trifolium pratense L. - Raudonasis dobilas
- Trifolium repens L. - Baltasis dobilas
- Vicia cracca L.
Geraniaceae Juss. - Snaputiniai
- Geranium palustre L. - Pelkinis snaputis
- Geranium pratense L.
IllecebraceaeR. Br. - Ilecebriniai
- Herniaria glabra L.
Lamiaceae - Notreliniai
- Ajuga reptans L. - Šliaužiančioji vaisgina
- Glechoma hederacea L. - Šliaužiančioji tramažolė
- Lamium album L. - Baltažiedė notrelė
- Scutellaria galericulata L. - Pelkinė kalpokė
- Stachys sylvatica L.
Lythraceae J.St.-Hil. - Raudokliniai
- Lythrum salicaria L.
Oleaceae Hoffmanns. & Link - Alyvmediniai
- Fraxinus excelsior L.
Onagraceae Juss.
Papaveraceae Juss. - Aguoniniai
- Chelidonium majus L.
Plantaginaceae Juss. - Gyslotiniai
- Veronica chamaedrys L.
Poaceae Barnhart - Migliniai
- Anthoxanthum odoratum L. - Kvapioji gardūnytė
- Dactilis glomerata L. - Paprastoji šunažolė
- Festuca pratensis Huds. - Tikrasis eraičinas
- Helictotrichon pubescens (Huds.)Pilg - Gauruotoji poavižė
- Phragmites australis (Cav.) Trin. ex Steud.
Primulaceae Batsch ex Borkh. - Raktažoliniai
- Lysimachia vulgaris L.
Ranunculaceae Juss. - Vėdryniniai
- Caltha palustris L. - Pelkinė puriena
- Ranunculus acris L. - Aitrusis vėdrynas
- Ranunculus lanuginosus L. - Vilnotasis vėdrynas
- Ranunculus repens L.
Rosaceae Juss.- Erškėtiniai
- Geum rivale L. - Raudonoji žiognagė
- Geum urbanum L. - Geltonoji žiognagė
- Filipendula ulmaria (L.) Maxim. subsp. denudata (J. & C. Presl) Hayek - Pelkinė vingiorykštė, ūksminis porūšis
- Rubus idaeus L.
Rubiaceae Juss. - Raudiniai
- Galium aparine L.
Saxifragaceae Juss. - Uolaskėliniai
- Chrysosplenium alternifolium L.
Scrophulariaceae Juss. - Bervidiniai
- Scrophularia nodosa L.
Solanaceae Juss. - Bulviniai
- Solanum dulcamara L.
Typhaceae Juss. - Švendriniai
- Sparganium emersum L. - Paprastasis šiurpis
- Sparganium erectum L. - Šakotasis šiurpis
- Typha latifolia L.
Urticaceae Juss. - Dilgėliniai
- Urtica dioica L.
Paprastoji Gaiva Kultūroje ir Mene
Paprastosios gaivos pavadinimą kaip kūrybinį slapyvardį pasirinko menininkė Gaiva Kuliešienė, gyvenanti ir kurianti Olandijoje. Jos kūryboje dažnai atsispindi vaikystės prisiminimai, pasakos ir mitologiniai motyvai. Gaivos Paprastosios darbai eksponuojami įvairiose parodose Lietuvoje ir užsienyje. Jos paveiksluose ryškus ne tik vaikiškas pasaulėvaizdis, bet ir dailininkės nostalgija gimtiesiems namams, savam kraštui ir kalbai.
Menininkė Gaiva Paprastoji tapybą ir meninę kūrybą laiko dienoraščiu, kuriame atgula jos gyvenimo atspindžiai, mintys, viltys, džiaugsmas ar liūdesys - dalykai, kuriuos ji norėtų pasiimti į ateitį. Ji pripažįsta, kad kiekvienas menininkas savo vidinį pasaulį ištransliuoja savo kalba, pagal savą, privačią nuomonę, todėl nesitiki, kad bus visų suprasta.
Gaiva Paprastoji - slapyvardis (pagal žolyną, lot. vad. Lapsana communis), kurį menininkė pasirinko , ėmus rašyti blogą „Kriaušių metas“. Gaiva Paprastoji pasakojo, kad dažnai girdi, jog jos darbai primena pasakas, todėl ir susirinkusiųjų parodos atidaryme klausė: „Kokias pasakas?“ Gerbėjai pripažino, kad tokias, kokių nėra girdėję ir „skaito“ tik jos darbuose, todėl užsiminė, kad mielai paskaitytų, jei užrašyta būtų tai, kas gimsta autorės vaizduotėje tapant tokius pasakiškus darbus.
tags: #gaiva #paprastoji #teksto #suvokimas