Įvadas
Asocialus elgesys yra kompleksinė problema, apimanti įvairias psichikos sveikatos būkles ir priklausomybes. Šis straipsnis skirtas išnagrinėti asocialaus elgesio priežastis, simptomus ir gydymo būdus, įskaitant terapines bendruomenes, psichoterapiją ir medikamentinį gydymą. Straipsnyje remiamasi moksliniais tyrimais ir specialistų įžvalgomis, siekiant suteikti išsamų supratimą apie šią sudėtingą problemą.
Asocialaus Elgesio Priežastys ir Simptomai
Asocialus elgesys gali būti susijęs su įvairiomis priežastimis, įskaitant priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų ir asmenybės sutrikimus.
Priklausomybė nuo Psichoaktyvių Medžiagų
Narkotikų vartojimas, jo poveikis ir nuolatinis jo troškimas trukdo dirbti ir atlikti kasdienes priedermes. Dauguma narkotikų vartotojų neišvengiamai susiduria su asocialiu pasauliu ir perima asocialų gyvenimo būdą. Narkotikų vartojimas trukdo žmogui normaliai prisitaikyti ir gyventi visuomenėje laikantis įprastų elgesio normų. Kartu atsirandantis stiprus fiziologinis narkotikų poreikis skatina žmogų visais įmanomais būdais išlaikyti šį įprotį, o tai ilgainiui suformuoja priklausomo žmogaus asocialų gyvenimo būdą. Vartojantysis kvaišalus pradeda orientuotis tik į tokius veiksmus, kurie jam per trumpą laiką gali atnešti naudą. Todėl nuo narkotikų priklausomi asmenys pradeda meluoti, apgaudinėti, sukčiauti, vogti, daryti įvairius kitus nusikaltimus bei elgtis taip, kad galėtų greitai gauti pinigų narkotikams. Kadangi tokį elgesį visuomenė smerkia ir už jį persekioja, šie poelgiai laikomi labai rizikingais. Tačiau, žvelgiant priklausomo žmogaus akimis, rizika būti pagautam vagiant nėra labai didelė, tuo tarpu materialinė nauda yra greita ir akivaizdi, tad toks elgesys, jų nuomone, pasiteisina. Aišku, ilgainiui pažeidinėjant visuomenės normas neišvengiamai kyla problemų - už nusikaltimus galiausiai įkliūvama, o dėl sukčiavimo ir apgaudinėjimo nusigręžia visi artimieji ir pažįstami. Narkotikų vartotojo asociali orientacija pasižymi būtent tuo, kad jam svarbūs tik tie elgesio padariniai, kurių susilaukia tuoj pat, ir jis nekreipia dėmesio į tas ilgalaikes pasekmes, kurios gali būti kada nors ateityje. Lygiai dėl tos pačios priežasties nuo narkotikų priklausomas žmogus vengia veiksmų, kurie gali būti betarpiškai nemalonūs, nors jie gali duoti naudos ateityje. Susilaikymas nuo narkotikų vartojimo gali būti nemalonus, todėl paprastai jo siekiama išvengti, nepaisant to, kad susilaikymas ilgainiui atneštų naudos - jam nebereikėtų narkotikų ir jis galėtų gyventi produktyvų socialų gyvenimą. Lygiai taip pat dėl savo asocialaus gyvenimo būdo priklausomas žmogus vengia ir įvairių sunkumų, kuriuos gali sukelti socialus gyvenimo būdas - vienas pagrindinių dalykų socialaus žmogaus gyvenime yra darbas. Tačiau kasdienis darbas gali būti sunkus ir nuobodus. Tokias asocialias vertybes yra gana sunku pakeisti pačiam žmogui - dažnai jis nemato prasmės keisti savo elgesio, nes turi vidinių įsitikinimų ir pasiteisinimų, kodėl taip elgiasi. Net jei jis ir pabando pakeisti gyvenimo būdą, jam tai būna pernelyg sudėtinga ir sunku, todėl beveik visuomet jis grįžta prie ankstesnio ir jam patogesnio kelio.
Asocialaus Tipo Asmenybės Sutrikimas
Asocialaus tipo asmenybės sutrikimui būdinga ilgai besitęsianti nepagarba kitų žmonių teisėms, kuri neretai peržengia ribą, taip šios teisės pažeidžiamos. Asmenys, turintys asocialaus tipo asmenybės sutrikimą, dažnai nesugeba jausti empatijos ir linkę būti beširdžiais, cinikais bei nepaisyti kitų žmonių jausmų, teisių arba kančios, jų savęs vertinimas dažnai būna išpūstas arba arogantiškas (pvz., įsitikinimas, kad jie yra aukščiau paprasto darbo arba nesugebėjimas realistiškai vertinti savo dabartinių problemų arba savo ateities), jie neretai būna pernelyg užsispyrę, pasitikintys savimi arba įžūlūs. Jie taip pat gali būti puikūs gražbyliai, pasižymėti dirbtiniu šarmu, būti gana iškalbūs, įvaldę žodžio meną (pvz., vartoti techninius terminius arba žargoną, galinčius padaryti įspūdį asmeniui, nesusipažinusiam su tema). Tokie bruožai kaip empatijos stoka, pasipūtėliškas savęs išaukštinimas ir dirbtinis žavesys pagal tradicinę sampratą priskiriami psichopatijai ir yra itin būdingi asocialaus tipo asmenybės sutrikimo bruožai kalėjimo arba teisminėje aplinkoje, kur kriminaliniai, neteisėti arba agresyvūs veiksmai paprastai yra nespecifiniai. Kaip ir sergant kitais asmenybės sutrikimais, asmuo turi būti sulaukęs bent 18 metų, kad būtų galima diagnozuoti sutrikimą.
Kitos Galimos Priežastys
Be priklausomybių ir asmenybės sutrikimų, asocialus elgesys gali būti susijęs su kitomis psichikos sveikatos problemomis, tokiomis kaip:
Taip pat skaitykite: Asocialus elgesys: psichologinė perspektyva
- Frontotemporalinė demencija (FTD): Ši reta demencijos forma gali paveikti asmens elgesį, asmenybę ir emocijas.
- Trauminės patirtys: Tyrimai rodo, kad trauminės patirtys vaikystėje gali padidinti asocialaus elgesio riziką.
- ADHD (aktyvumo ir dėmesio sutrikimas): Nediagnozuotas ir negydomas ADHD gali pasireikšti kaip impulsyvumas ir elgesio problemos.
Asocialaus Elgesio Gydymo Būdai
Asocialaus elgesio gydymas yra kompleksinis ir individualizuotas procesas, priklausantis nuo konkrečios asmens būklės ir poreikių.
Terapinės Bendruomenės
Viena iš gydymo formų yra terapinės bendruomenės, tokios kaip DAYTOP programa. Pagrindinis reabilitacijos bendruomenės tikslas - padėti žmonėms, turintiems priklausomybę narkotikams, alkoholiui ar kitoms psichoaktyvioms medžiagoms, išmokti nebevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir integruoti juos į visuomenę. Dėl to pagrindinis reabilitacijos bendruomenės tikslas ir yra padėti žmogui išmokti prisitaikyti prie socialaus gyvenimo būdo, keisti savo mąstyseną, įsitikinimus, vertybes ir įpročius bei integruotis į visuomenę. Įgyvendinant bendruomenės tikslus priklausomų asmenų gydymui ir reabilitacijai adaptuota DAYTOP programa (lygtinai nuteistų priklausomų nuo narkotikų jaunų žmonių gydymas). Ši programa sukurta JAV, plačiai taikoma Vokietijoje, Latvijoje ir kitose valstybėse. Pagrindinis DAYTOP programos principas - terapinė bendruomenė, kuri padeda keisti vartojančio psichoaktyvias medžiagas žmogaus įpročius ir formuoti sveiko ir blaivaus gyvenimo įgūdžius. Pagrindinis DAYTOP programos tikslas - siekti žmogaus mąstymo, elgsenos ir gyvenimo būdo pasikeitimo. DAYTOP programa praturtinta Minesotos programa, naudojamasi patirtimi ir metodais, sukauptais gydant nuo alkoholio priklausomus žmones. Nuo narkotikų priklausomų asmenų reabilitacijos bendruomenė atlieka antrinę ir tretinę profilaktiką priklausomiems nuo psichoaktyvių medžiagų pacientams. Viena svarbiausių terapinės bendruomenės veiklos sąlygų - savanoriškas nuo narkotikų kenčiančio asmens sprendimas pradėti gydytis: žmonės į bendruomenę atvyksta savo valia, patys apsisprendę keisti savo gyvenimą. Vienas svarbiausių terapinės bendruomenės tikslų - keisti priklausomo žmogaus mąstymą, elgesį ir gyvenimo būdą bei išmokyti jį savidisciplinos įgūdžių. Todėl didelė reikšmė teikiama griežtai drausmei ir tvarkai. Iki gydymo ir reabilitacijos aktyviai vartojančio narkotikus žmogaus gyvenimas yra valdomas vien tik narkotikų poreikio ir niekas kitas jam daugiau nerūpi, toks gyvenimas yra labai chaotiškas. Valdomas psichoaktyvių medžiagų alkio priklausomas žmogus visiškai praranda bet kokius savęs disciplinavimo įgūdžius, o jeigu pradėjo vartoti jauno amžiaus, tai jų nebuvo ir įgijęs. Todėl yra svarbu tokį žmogų išmokyti būti atsakingu už save, savo fizinę ir dvasinę būklę, savo santykius su aplinkiniais, bendražygiais bendruomenėje, su terapiniu personalu, kitais žmonėmis. Be to savęs disciplinavimo įgūdžiai reikalingi dar ir tam, kad žmogus išmoktų kelti sau pakankamai griežtus reikalavimus ir visada būtų pasirengęs atpažinti, perspėti ir išgyventi ligos paūmėjimą atkryčio metu.
Psichoterapija
Psichoterapija yra svarbi asocialaus elgesio gydymo dalis. Yra įvairių psichoterapijos metodų, kurie gali būti naudingi, įskaitant:
- Kognityvinė-elgesio terapija (KET): Padeda pacientams suprasti savo elgesio modelius ir dirbti su emocijų reguliavimu.
- Dinamikinė psichoterapija: Padeda pacientams suprasti nesąmoningas priežastis, kurios lemia jų elgesį.
- Mentalizacijos terapija: Skirta padėti pacientams suprasti savo ir kitų žmonių mintis ir jausmus.
Medikamentinis Gydymas
Vaistai gali būti skiriami siekiant palengvinti susijusius simptomus, tokius kaip depresija, nerimas ar impulsyvumas. Gydytojas gali skirti antidepresantus, antipsichozinius vaistus ar kitus vaistus, priklausomai nuo konkrečios asmens būklės.
Minimalios Priežiūros Priemonės (MPP)
MPP yra socialinė pedagoginė, psichologinė, specialioji pedagoginė, informacinė ar kita pagalba, kuria siekiama teigiamų vaiko elgesio pokyčių. Tačiau, kai kuriais atvejais, MPP gali būti neefektyvios, jei jos suvokiamos kaip bausmė. Svarbu atsižvelgti į trauminę patirtį ir psichologinę būseną paauglių, kuriems skiriamos MPP.
Taip pat skaitykite: Asocialus elgesys ir žudikai
Traumos Gydymas
Trauminės patirtys gali turėti didelį poveikį asocialaus elgesio formavimuisi. Traumos gydymas, įskaitant psichoterapiją ir kitas intervencijas, gali padėti asmenims įveikti trauminės patirties pasekmes ir pagerinti jų socialinį funkcionavimą.
Moksliniai Tyrimai ir Perspektyvos
Vilniaus universiteto psichologijos mokslininkų grupės 2017-2018 metais vykdytas projektas Lietuvos mokslo tarybos nacionalinės mokslo programos „Gerovės visuomenė“ rėmuose, skirtas suprasti šią socialinės atskirties grupę, ir atlikto mokslinio tyrimo rezultatus kalbamės su projekto vadove, Vilniaus universiteto Psichologijos instituto docente dr. Rasa Barkauskiene.
Tyrimo Dalyviai ir Rezultatai
Mūsų tyrime dalyvavo 88 paaugliai, kuriems skirtos minimalios priežiūros priemonės (MPP), iš jų 23 procentai buvo mergaitės. Šiems paaugliams MPP buvo skirtos dėl mokyklos nelankymo, agresyvaus ir konfliktiško elgesio su suaugusiais ir bendraamžiais, negrįžimo namo ar į globos namus sutartu laiku, vagysčių (kartais plėšimų), dėl kurių paaugliai atsiduria policijos akiratyje. Galima manyti, kad pastarosios priežastys lengviau ir greičiau pastebimos aplinkinių kaip ir alkoholio, psichotropinių medžiagų vartojimas ar ir prekyba jomis, rūkymas, kuris būdingas didžiajai daliai šios grupės paauglių. Rečiau minimos priežastys - fizinis smurtas namuose ir mokykloje, turto gadinimas, chuliganiškas elgesys, o su merginų sunkumais siejamos problemos yra seksualizuotas elgesys - įtarimai parsidavinėjant, santykių su daug vyresniais vyrais palaikymas, seksualizuotos patyčios. Apie trečdalį mūsų tirtų paauglių jau buvo nukreipti pas psichikos sveikatos specialistus, o dar dalis jų psichikos sveikatos specialistų paslaugų atsisako. Atliekant tyrimą atsiskleidė įvairi ir sudėtinga šios paauglių grupės traumų istorija - nepriežiūra, emocinis bei fizinis smurtas, seksualinė prievarta yra ypač dažnai įvardijamos šių paauglių vaikystės ir vėlesnės patirtys. Tai dažnai susiję su įvairiais veiksniais jų šeimose: motinos alkoholio vartojimu, kiek rečiau minimas tėvo alkoholio vartojimas galėjo būti susijęs su tuo, jog dažnai tėvo tokiose šeimose iš vis nėra, jis nedalyvauja vaiko auklėjime, yra miręs arba nežinomas, sėdi kalėjime. Net 78,6 proc. mūsų tyrime dalyvavusių paauglių, kuriems skirtos MPP, turėjo vienokią ar kitokią trauminę patirtį, kuri dažnai tebesitęsia. Taigi galima manyti, kad ši paauglių grupė yra itin pažeista ilgai trunkančio, kompleksinio traumuojančio patyrimo ir šis yra pagrindinis jų gyvenimo istorijų štrichas.
Traumos ir Asocialus Elgesys
Daugybėje tyrimų, atliktų pasaulyje, fiksuojamas stiprus tiesioginis ryšys tarp traumos ir asocialaus, smurtinio elgesio. Santykių traumos, kurias mūsų tirti paaugliai yra patyrę iš artimiausių prieraišumo asmenų, dažnai prasideda anksti, tęsiasi ilgą laiką ir yra įvairiapusės: tai ir emocinis, ir fizinis, ir seksualinis smurtas, ir nepriežiūra. Dar svarbiau tai, jog žalą vaikas patiria iš artimo žmogaus, dažniausiai iš prieraišumo asmens. Trauma yra pagrindinė kliūtis kurti svarbius santykius, kurie labai anksti suteikia vaikui paramą. Tokiam patyrimui kartojantis vaikas (tiek mažas, tiek didesnis) negali suprasti, kas vyksta ir priimti savo emocinio patyrimo. Čia ir dabar jis nuolat jaučiasi bejėgis. Smurtaujantis prieraišumo asmuo (mama, tėvas) vaikui sukuria neišsprendžiamą dilemą: saugumą ir nusiraminimą turintis teikti žmogus kartu tampa ir grėsmės šaltiniu. Tai veda ne tik į elgesio dezorganizaciją, bet ir sutrikdo vaiko, paauglio gebėjimą atpažinti ir reguliuoti savo neigiamus jausmus. Traumuotas paauglys jaučia daug nerimo, nekontroliuojamo liūdesio ir pykčio. Šie simptomai yra tarsi tarpininkai, kurie reiškiasi kartu su paauglio pastangomis atsikratyti šių neigiamų būsenų. Vienas iš dažnų kelių, būdų tai padaryti - agresyvus elgesys nukreiptas į aplinkinius.
Mentalizacija ir Asocialus Elgesys
Mentalizacija kaip gebėjimas suprasti ir reflektuoti savo ir kitų vidines būsenas bei susieti jas su elgesiu tampa nuo neigiamos patirties apsaugančiu resursu. Šis gebėjimas gali būti sutrikdomas raidos metu dėl įvairių priežasčių, bet viena svarbiausių - nepalanki ir trauminė vaikystės patirtis. Smurto akivaizdoje vaikas mažiausiai nori žinoti apie žiauriai su juo besielgiančio žmogaus intencijas, ypač jei tai artimas žmogus, kurį vaikas myli ir nuo kurio jis priklauso. Taip mentalizacija užslopinama ir nedalyvauja agresijos socializacijos procese. Normalioje raidoje vaikas išmoksta sutramdyti savo agresiją, nes per saugų prieraišumo santykį mokosi pažinti savo ir kitų vidines psichines būsenas, atpažinti agresyvius impulsus, reguliuoti negatyvius jausmus socialiai priimtinu keliu. Mūsų tyrimas įtikinamai parodė, kad paauglystėje didesnė trauminė patirtis prognozuoja prastesnę mentalizaciją, o ši numato didesnius elgesio sunkumus. Tai leidžia teigti, kad mentalizacija yra tarpininkas tarp trauminės patirties ir elgesio sunkumų.
Taip pat skaitykite: Vaikų asocialumo priežastys ir pasekmės mokykloje
Prevencija ir Ankstyva Intervencija
Siekiant sumažinti asocialų elgesį, svarbu taikyti prevencines priemones ir ankstyvą intervenciją. Tai apima:
- Smurto prevencijos programas: Skirtas sumažinti smurtą šeimose ir visuomenėje.
- Tėvystės įgūdžių programas: Padeda tėvams ugdyti sveikus santykius su vaikais.
- Psichologinę pagalbą vaikams ir paaugliams: Suteikia pagalbą tiems, kurie patyrė trauminę patirtį ar turi elgesio problemų.
- Žinias apie paauglių elgesio problemų kilmę, kaip sąlygojamą daugybės persipynusių veiksnių raidoje, tarp kurių trauminiam patyrimui tenka itin svarbus vaidmuo.
tags: #asocialaus #elgesio #gydymas