Įvadas
Žemės ūkio verslai susiduria su unikaliais iššūkiais, kurių didesnė rizika, lyginant su kitomis verslo rūšimis. Tai lemia gamtinių ir klimatinių sąlygų įtaka, verslo lankstumo stoka bei santykinai maža rinkos galia. Šiame straipsnyje nagrinėjami galimi rizikos suvokimo analizės metodai, skirti padėti žemės ūkio verslo subjektams efektyviau valdyti riziką ir optimizuoti pelningumą.
Rizikos samprata ir reikšmė
Rizika literatūroje apibrėžiama įvairiai, dažnai siejama su galimais nuostoliais. V. Bagdonas riziką supranta kaip galimybę patirti negerą įvykį, grėsmę patirti nuostolį. V. Lisauskas teigia, kad rizika - tai nuostolių atsiradimo tikimybė. Tačiau svarbu pabrėžti, kad rizika - tai ne tik nuostoliai, bet ir galimybė gauti atlygį už riziką, kuris gali būti išreikštas ne tik pinigine forma. Šiuolaikiniame ekonomikos terminų žodyne rizika apibrėžiama kaip sprendimų priėmimo situacija, kurioje įmanomas galimų rezultatų kintamumas ir egzistuoja tikimybė jiems kisti.
Rizikos valdymas yra aktualus tiek valstybei, tiek atskiram ūkio subjektui. Verslo subjekto atžvilgiu, rizikos valdymas tiesiogiai susijęs su apsisprendimu, kiek ir kaip rizikuoti. Efektyvi rizikos analizė leidžia pasiruošti nepalankiems įvykiams ir minimizuoti nuostolius, pasirenkant rizikos mažinimo būdus.
Rizikos ir neapibrėžtumo skirtumai
Svarbu atskirti rizikos ir neapibrėžtumo sąvokas. Rizika egzistuoja tada, kai tikimybės, susijusios su skirtingomis pasekmėmis, gali būti įvertinamos ankstesnio periodo duomenų pagrindu. Tuo tarpu neapibrėžtumas egzistuoja tada, kai pasekmių tikimybes tenka nustatyti subjektyviai, kadangi prognozuoti remiantis ankstesniais duomenimis yra neįmanoma.
Verslo rizika ir jos klasifikacija
Verslo rizika - tai rizika, susijusi su ūkine veikla, iš kurios siekiama pelno. Verslo, arba ūkinės veiklos, turinį sudaro gamybinė, komercinė, finansinė, investicinė veiklos. Nors žemės ūkio verslo rizikos sąvokos aiškinimo nagrinėtuose literatūros šaltiniuose nepavyko rasti, tačiau svarbu paminėti ne tik objektyviąją rizikos prasmę (rinkos dalyvių alternatyvinį pasirinkimą, ribotą informaciją, nuolatinį paklausos, pasiūlos ir kainų svyravimą ir kt.), bet ir subjektyvią verslo rizikos prasmę, kuri apibūdina skirtingus įvairių žmonių požiūrius į verslo riziką.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti hiperaktyviems vaikams
Šiuolaikinėje ekonominėje literatūroje nėra bendros verslo rizikos klasifikavimo sistemos. Verslo rizika klasifikuojama labai įvairiai, išskiriant vienokius ar kitokius požymius. Kiekvienas ūkinis subjektas turėtų pasirinkti jam priimtiniausią kriterijų, pagal kurį sugrupuotų būdingas jo rizikos rūšis. Klasifikacijos požymių pasirinkimas ir rizikos rūšių detalizavimas pirmiausia priklausys nuo verslo subjekto veiklos specifikos ir tikslų. Rizikos struktūrai įtakos gali turėti rizikos įvertinimo svarba bei informacijos lygis.
Pagrindinės verslo rizikos rūšys:
- Gamybinė rizika: susidaro gamybos procese, priklauso nuo įmonės gamybinio potencialo, techninio aprūpinimo, saugumo technikos lygio, saugaus darbo taisyklių laikymosi.
- Komercinė rizika: susidaro įmonei perkant išteklius rinkoje bei parduodant savo pagamintas arba iš kitų įsigytas prekes. Įmonė gali patirti nuostolius dėl nenumatytų perkamų išteklių bei parduodamų prekių paklausos, pasiūlos ir kainų pokyčių.
- Investicinė rizika: sąlygoja galimas investicinių lėšų nuvertėjimas, sunkumai pasirenkant efektyvų investicijų projektą.
- Finansinė rizika: apima kredito ir nelikvidumo riziką. Kredito rizika susidaro svyruojant palūkanų lygiui, o nelikvidumo rizika reiškia, kad rinkos dalyvis pasibaigus nustatytam atsiskaitymų už pirktas prekes laikotarpiui negali arba tiesiog vengia sumokėti pinigus savo partneriui - prekių tiekėjui.
- Valiutinė rizika: susidaro rinkoje svyruojant atskirų šalių valiutų kursams.
Rizikos veiksniai
Įvairūs autoriai skirtingai klasifikuoja veiksnius, sukeliančius riziką. Yra išskiriami vidiniai ir išoriniai rizikos veiksniai. Gamybinės komercinės veiklos riziką sąlygoja įvairūs veiksniai. Verslas rinkos sąlygomis - tai pasirinkimas. Prekių gamintojas bei tiekėjai rinkai laisvai pasirenka ką, kiek ir kaip gaminti, kur, kada, kokia kaina parduoti prekes. Prekių pirkėjai pasirenka ką, kiek, kur, kada, kokia kaina pirkti. Darbdaviai pasirenka darbuotojus, darbuotojai - tą ar atitinkamus nuostolius. Prekinei verslininkystei būdinga gamybinės, komercinės veiklos paslaptis, kuri yra vienas iš verslo principų. Verslininkai slepia savo sumanymus nuo konkurentų. Rinkoje pastoviai keičiasi prekių paklausa, pasiūla, kainos prekių tiekėjų bei pirkėjų sudėtis. Tie pokyčiai atskiram verslininkui iš anksto nėra žinomi, nors verslininkas ir tiria rinką, taiko įvairias rinkodaros priemones. Prekinė verslininkystė yra kūrybinė, novatoriška veikla. Tai nuolatinės paieškos naujo, neišbandyto, nežinomo.
Kiti rizikos veiksniai:
- Rizikos veiksniai kylantys iš to, kad prekinius mainus sąmoningai arba nesąmoningai pažeidžia atskiri privatūs asmenys: ūkinės veiklos dalyviai arba asmenys, nevykdantys ūkinės veiklos.
- Rizikos veiksniai sąlygoti verslininko klaidų ne verslo sferoje.
- Rizikos veiksniai sąlygoti valstybinės valdžios administracinės veiklos bei politinių avantiūrų.
Rizikos valdymo metodai
Verslo rizikos ir su ja susijusių finansinių, moralinių ir kitokių nuostolių objektyvus egzistavimas reikalauja tam tikro mechanizmo, kuris leistų sumažinti šiuos nuostolius, atsirandančius bet kurioje įmonės veikloje. Rizikos valdymas - tai priemonė, kuria naudojantis galima apsidrausti nuo to, kad bus suardyti ateities planai. Tiksliau tariant, vertindamos rizikas, šalys ir įmonės įvertina tai, kaip šios rizikos galėtų paveikti ateities pinigų srautus ir ilgalaikius planus, ir priima sprendimus, kaip geriausia būtų apsidrausti nuo tokių rizikų. Kuo daugiau kinta veiksniai, tuo didesnė jų daroma įtaka mokėjimų balansui, eksporto pajamoms, įvairiems pinigų srautams.
Šiuolaikiniai rizikos valdymo metodai išsirutuliojo per pastaruosius 20 metų, kai reikėjo reaguoti į vis labiau svyruojančias palūkanų normas, valiutų kursus ir žaliavų kainas. Poreikį valdyti riziką pirmiausiai pajuto tarptautinės korporacijos ir finansinės institucijos (pvz., pensijų fondai), kurių pajamoms (ir išlaidoms) darė įtaką minėti permainingi veiksniai. Tarptautinės finansų rinkos pasiūlė tokias rizikos valdymo priemones: ateities sandorius, terminuotus sandorius (opcionus), valiutų ir palūkanų normų keitimo sutartis . Vėliau buvo sukurtos panašios žaliavų rizikos valdymo priemonės. Korporacijų, valdančių riziką, skaičius vis auga, tačiau reta korporacija taiko tik vieną priemonę ar metodą. Žemės ūkio verslo rizikos valdymo tikslas yra kiek galima sumažinti tam tikro įvykio neigiamas pasekmes bei nepasisekimo galimybę.
Rizikos analizės procesas
Rizikos analizė - tai nukrypimo nuo laukiamų rezultatų paieška ir nustatymas. Žemės ūkio verslo rizikos analizės pradiniame etape yra identifikuojami vidiniai ir išoriniai veiksniai, kurie apsprendžia tam tikros rūšies nuostolių tikimybę. Žemės ūkio verslo rizikos analizė pradedama kokybine projekto analize. Kokybinės analizės pagrindinis uždavinys yra orientuotas į potencialių rizikos rūšių identifikavimą. Jis apima potencialių rizikos veiksnių , jų kitimo priežasčių išsiaiškinimą. Rizikos veiksnio įtakos laipsnį apibūdina jo pasekoje atsirandančio nuostolio dydis. Tokiu būdu išsiaiškinami esmingiausi pagal dydį ir atsiradimo tikimybę nuostoliai. Nuostolių dydis, palygintas su tam tikra pasirinkta baze, parodo rizikos laipsnį.
Taip pat skaitykite: Žmogaus evoliucija ir psichologija
Atliekant žemės ūkio verslo rizikos analizę svarbu rasti pusiausvyrą tarp žemės ūkio subjekto finansinės būklės ir jo siekiamo veiklos ekonominio efektyvumo, t.y. tarp rizikos ir siekiamo pelno. Įmonės veiklos rizikos laipsnis pasirenkamas išsiaiškinus pagrindinių veiksnių sąlygojamų nuostolių įtaką įmonės finansinei būklei. Būtent šiame etape nustatomas įmonės tam tikras rizikos laipsnis, kuris užtikrintų norimo pelno gavimą. Rizikos identifikavimas apima naujų rizikos veiksnių arba naujų ryšių tarp šių veiksnių atradimą ir (ar) įvertinimą.
Grėsmių analizės kategorijos
Grėsmių analizę galima suskirstyti į keturias kategorijas:
- Strateginė: Aukšto lygio analizė, skirta ne techninio pobūdžio suinteresuotosioms šalims, susijusioms su visu verslu, pavyzdžiui, aukšto lygio vadovams, IT vadovams ir direktorių valdyboms. Tokią informaciją pateikite plačiame kontekste, atsižvelgdami į ilgalaikę perspektyvą.
- Taktinė: Informacija, kurios kibernetinio saugumo ekspertams reikia, kad jie galėtų imtis neatidėliotinų veiksmų grėsmėms sumažinti. Ji apima techninę informaciją apie naujausias TTP tendencijas ir pažeidimo požymius, kurią paprastai naudoja IT paslaugų vadovai, SOC centro darbuotojai ir architektai.
- Veiklos: Žinios apie konkrečias grėsmes ir kampanijas. Ji teikia specializuotą informaciją reagavimo į incidentus komandoms apie įsilaužėlių tapatybę, motyvus ir metodus.
- Techninė: Nurodo ženklus, kad vyksta ataka, tokius kaip pažeidimo požymiai. SOC ir reagavimo į incidentus komandos gali greitai atsakyti į šią informaciją ir išvengti žalos jūsų verslui.
Taip pat skaitykite: Savęs pažinimas per evoliucinę psichologiją