Įvadas
Šiandien, kai koučingas ir įvairūs psichoterapiniai metodai sparčiai populiarėja, vis dažniau susimąstome - kuo jie panašūs, kuo skiriasi ir kaip galėtų vieni kitus papildyti. Viena iš psichoterapijos krypčių, padariusių didžiulę įtaką visam šiuolaikiniam požiūriui į žmogų ir jo raidą, yra kognityvinė elgesio terapija (KET). Jos paplitimą visame pasaulyje lėmė aiškūs principai, struktūruotas požiūris ir moksliškai patvirtintas efektyvumas. Šiame straipsnyje panagrinėsime kognityvinės elgesio terapijos (KET) ištakas, pagrindines koncepcijas, darbo principus ir mąstymo keitimo būdus, kuriuos ji siūlo. Taip pat aptarsime, kuo KET skiriasi nuo kitų terapijų, su kokiomis psichikos sveikatos problemomis ji gali padėti ir ką koučingo specialistai gali perimti iš KET.
Kognityvinės Elgesio Terapijos (KET) Ištakos ir Raida
Kognityvinės elgesio terapijos šaknys siekia XX a. vidurį, kai keli psichoterapeutai pradėjo ieškoti naujo būdo padėti žmonėms, susiduriantiems su emociniais sunkumais. Iki tol dominavo psichoanalizė ir humanistinė psichologija, tačiau jų poveikis ne visada buvo greitai pastebimas ar pakankamai aiškiai apčiuopiamas. Albertas Ellis sukūrė Racionaliąją Emotyvinę Elgesio Terapiją (Rational Emotive Behavioral Therapy - REBT). Ellis pastebėjo, kad žmones veikia ne pačios situacijos, o jų interpretacija - tai, kaip jie mąsto apie įvykius. Pavyzdžiui, netikėtai gavęs kritinių pastabų vienas žmogus gali pagalvoti „Aš niekam tikęs“ ir patirti gėdą, kitas - „Tai tik vieno žmogaus nuomonė“ ir išlikti ramus. Ellis iškėlė idėją, kad požiūrio keitimas gali keisti emocijas ir elgesį.
Kiek vėliau JAV psichiatras Aaronas T. Beckas pradėjo tyrinėti pacientų mąstymą depresijos metu. Jis pastebėjo pasikartojančius neigiamų automatinių minčių šablonus - žmonės nuolat galvoja „Aš nesugebu“, „Aš niekam nereikalingas“, „Ateitis beviltiška“. Beckas sukūrė kognityvinės terapijos modelį, kurio pagrindas - atpažinti, įvardyti ir pakeisti šiuos mąstymo modelius. Būtent jo darbai padėjo formuotis tokiai KET koncepcijai, kokią ją žinome šiandien. XX a. antroje pusėje KET sparčiai plėtėsi. Ji tapo viena iš labiausiai tyrinėjamų psichoterapijos krypčių, nes buvo grindžiama aiškiu, moksliškai patikrinamu procesu. Tyrimai rodė, kad KET padeda įveikti nerimą, depresiją, fobijas, potrauminį stresą ir kitus sunkumus.
Vėliau išsivystė vadinamosios trečiosios bangos KET kryptys, kurios dar labiau praplėtė jos taikymo galimybes. Čia atsirado:
- Dėmesingumu grįsta kognityvinė terapija (Mindfulness-based CBT), kuri integruoja meditacijos ir sąmoningo buvimo technikas.
- Priėmimo ir įsipareigojimo terapija (ACT), orientuota į vertybes ir įsipareigojimą veikti, net jei kyla sunkumų.
- Schemų terapija, pabrėžianti giluminių gyvenimo nuostatų keitimą.
Šios kryptys parodė, kad KET nėra statiška - ji nuolat evoliucionuoja, įtraukdama naujus psichologijos atradimus. Šiandien KET yra viena plačiausiai taikomų psichoterapijos formų pasaulyje. Jos efektyvumas pripažįstamas daugelyje šalių. Ji įtraukta į oficialias gydymo rekomendacijas (pvz., Jungtinėje Karalystėje KET yra vienas iš pagrindinių metodų gydant depresiją ir nerimą). KET patrauklumas slypi jos paprastume: ji moko žmogų, kaip jis pats gali tapti savo minčių ir elgesio tyrinėtoju. Šis principas ypač artimas koučingui - juk koučeris taip pat padeda klientui ne tik rasti atsakymus, bet ir išmokti mąstyti kitaip, kad žmogus ateityje gebėtų savarankiškai spręsti iškylančias situacijas.
Taip pat skaitykite: Namų geštalto psichoterapija
Pagrindinės KET koncepcijos
KET remiasi tuo, kad mūsų mintys, emocijos ir elgesys yra glaudžiai susiję ir tarpusavyje veikia vieni kitus. Jeigu žmogus galvoja „man nesiseka, aš niekam netinku“, jo savijauta žinoma bus slogi, o elgesys - pasyvus, vengiantis. Kita vertus, mąstymas („aš galiu pabandyti“, „tai gera proga mokytis“) skatina aktyvumą, drąsesnius veiksmus ir, atitinkamai, teigiamas emocijas. Šį sąryšį dažnai iliustruoja trikampio modelis: mintys ↔ emocijos ↔ elgesys. Koučingui ši idėja ypač artima, nes koučeris savo klausimais padeda klientui pamatyti, kaip jo mintys veikia jausmus ir sprendimus.
Automatinės Mintys
Kiekvieną dieną žmogaus galvoje praskrieja šimtai spontaniškų minčių. KET jas vadina automatinėmis mintimis. Dalis jų būna pozityvios, neutralios, tačiau tam tikrai jų dalis - neigiamos automatinės mintys: „aš nepakankamai kompetetingas“, „šito negaliu padaryti“, „vis tiek nepavyks“. Svarbu tai, kad nors šios mintys paprastai praskrieja nepastebėtos, jos daro stiprų poveikį savijautai. Patyręs specialistas, panaudodamas KET principus ir instrumentais, gali padėti klientui jas įvardyti, sustabdyti ir permąstyti.
Kognityviniai Iškraipymai
Dar viena svarbi KET sąvoka - kognityviniai iškraipymai. Tai sistemingos klaidos, kurias darome mąstydami. Jos gali sukelti nerimą, abejones, sumažinti pasitikėjimą savimi. Tarp dažniausiai pasitaikančių yra:
- Juoda-balta mąstymas („arba viskas tobula, arba visiškas fiasko“).
- Katastrofizavimas („jeigu suklysiu, tai bus visiška tragedija“).
- Personalizacija („jei kažkas nepavyko, vistiek vienaip ar kitaip kaltas esu aš“).
- Perdėtas apibendrinimas („jei bent kartą nepasisekė, vadinasi, niekada nepavyks“).
Šių iškraipymų atpažinimas suteikia žmogui galimybę pažvelgti į save ir į atitinkamas situacijas objektyviau. Koučingo klausimai čia tampa labai veiksmingi - jie leidžia klientui atrasti kitą perspektyvą, praplėsti matymą.
Pagrindiniai Įsitikinimai ir Schemos
Gilesniame lygmenyje už automatinių minčių slypi mūsų pagrindiniai įsitikinimai - gilios nuostatos apie save, kitus ir pasaulį. Pavyzdžiui: „Aš turiu būti tobulas, kad būčiau vertas meilės“, „Kiti manęs nepriims, jei pasirodysiu silpnas“. Tokie įsitikinimai formuojasi vaikystėje ir gali lemti daugelį mūsų reakcijų suaugus. KET padeda šiuos įsitikinimus atpažinti ir kvestionuoti. Koučinge tai taip pat itin aktualu - nes kartais būtent giliai įsišaknijusi nuostata stabdo žmogų siekti tikslų. Koučerio klausimai, paremti šiuo principu, padeda klientui suprasti, kad „stabdis“ nebūtinai yra realybė - dažnai tai tik senas, rudimentinis įsitikinimas. KET pagrindinės koncepcijos yra aiškios, lengvai suprantamos ir praktiškai pritaikomos. Todėl jos taip patraukliai atrodo koučingo specialistui, norinčiam giliau suprasti kliento vidinį pasaulį.
Taip pat skaitykite: VMPSC psichoterapija: kas tai?
KET darbo principai
KET sesijos vyksta išlaikant aiškiai apibrėžtą struktūrą. Iš pradžių nustatomas tikslas - su kokia tema žmogus nori dirbti. Vėliau aptariamos mintys, emocijos ir elgesys, susiję su šia tema, o sesijos pabaigoje išsikeliamas konkretus žingsnis ar užduotis, kurią klientas galės išbandyti tarp susitikimų. Tokia struktūra padeda žmogui nepasimesti ir jaustis, kad darbas juda kryptingai. Koučinge ši idėja taip pat labai artima - koučeris taip pat dirba kontrakto pagrindu ir pagal sesijos tikslą, kad klientas aiškiai matytų progresą.
KET nėra klasikinė psichoterapija, kai psichoterapeutas „žino geriau“ ir duoda sprendimus. Čia svarbiausias principas - darbas kartu. Psichoterapeutas ir klientas tampa partneriais, kurie kartu tyrinėja mintis, ieško kitų perspektyvų ir kuria naujus elgesio modelius. Klientas yra aktyvus proceso dalyvis. Toks požiūris labai dera su koučingo filosofija, kurioje sakoma, kad klientas pats yra savo gyvenimo ekspertas, o koučeris - palydovas, padedantis atrasti sprendimus.
Nors KET kartais analizuoja praeities patirtis, pagrindinis dėmesys skiriamas dabartinei situacijai - tam, kas vyksta žmogaus mintyse ir elgesyje šiandien. Tikslas - padėti klientui keisti tai, kas vyksta „čia ir dabar“. Šis principas ypač artimas koučingui, kuris orientuojasi į dabartį ir ateitį, į tai, ką žmogus gali padaryti nuo šio momento.
Vienas iš išskirtinių KET elementų yra užduotys tarp sesijų. Tai gali būti minčių dienoraštis, naujų elgesio modelių išbandymas, refleksija po konkrečių situacijų. Tokios užduotys padeda ne tik geriau įsisavinti naujus įgūdžius, bet ir užtikrina, kad pokyčiai vyktų ne tik sesijos metu, bet ir kasdieniame gyvenime. Koučinge tai atliepia „veiksmo planą“ - konkrečius žingsnius, kuriuos klientas įsipareigoja atlikti iki kito susitikimo. Šie principai rodo, kad KET yra praktiškas, aiškus ir į rezultatą orientuotas metodas. Būtent todėl tiek daug koučerių gali atrasti jame daug bendro su savo darbu - o kai kurias praktikas tiesiogiai perimti ir pritaikyti sesijose.
Ką Koučingo Specialistai Gali Perimti iš KET
KET principai gali praturtinti koučingo praktiką, suteikdami aiškius įrankius, kaip atpažinti neigiamas automatines mintis, ribojančius įsitikinimus ir kaip paskatinti praktiškai išbandyti naujus elgesio būdus. Tai priemonės, kurios gali praturtinti koučingo sesijas, suteikti joms daugiau kryptingumo ir padėti klientui greičiau pasiekti apčiuopiamų rezultatų.
Taip pat skaitykite: Jameso Bugentalio psichoterapija
Kognityviniai Klausimai Koučinge
Vienas iš svarbiausių KET elementų - padėti klientui atpažinti savo mintis. Koučeris, pasitelkdamas stiprius klausimus, gali padėti klientui sustoti ir išgirsti, ką jis iš tiesų galvoja. Pavyzdžiui:
- „Ką šiuo momentu sau pasakei?“
- „Kokia mintis kilo tau tą akimirką, kai nusprendei pasiduoti?“
- „Kaip šią mintį galėtum išreikšti kitais žodžiais?“
Tokie klausimai padeda klientui tapti sąmoningesniam ir labiau pažinti savo vidinį pasaulį.
Darbas su Kognityviniais Iškraipymais
KET pabrėžia, kad mūsų patiriamą stresą sukelia ne pati situacija, o tai, kaip tą situaciją interpretuojame. Koučeris gali padėti klientui atpažinti ir permąstyti kognityvinius iškraipymus. Tarkime, klientas sako: „Jei padariau klaidą, vadinasi, esu nevykėlis.“ Koučerio klausimas galėtų būti:
- „Ar tikrai viena klaida nusako, kad esi nevykėlis?“
- „Kaip vertintum, jei tavo draugas padarytų tokią pačią klaidą?“
Toks požiūris leidžia klientui pamatyti kitą perspektyvą, sumažinti įtampą ir priimti konstruktyvesnius sprendimus.
Elgesio Eksperimentai Koučinge
KET taiko vadinamuosius elgesio eksperimentus - klientas kviečiamas praktiškai patikrinti, ar jo mintis yra teisinga. Pavyzdžiui, žmogus galvoja: „Jei paprašysiu vadovo patarimo, jis supyks.“ Eksperimentas - pabandyti tai padaryti ir stebėti realią reakciją. Koučinge šis principas gali būti pritaikomas kaip veiksmų planas - klientas gauna (arba pasirenka pats) užduotį išbandyti naują veiksmą ir sekančioje sesijoje aptarti rezultatus. Tai ne tik keičia įsitikinimus, bet ir suteikia drąsos žengti realius žingsnius.
Refleksija ir Savistaba
KET skatina klientus vesti dienoraščius, fiksuoti savo mintis, emocijas ir elgesį. Tokia praktika lavina sąmoningumą ir leidžia pastebėti dėsningumus. Koučeris gali pasitelkti šią idėją ir pasiūlyti klientui refleksijos užduotis: užsirašyti mintis, pastebėti, kaip keičiasi emocijos, kokie veiksmai buvo sėkmingi. Tai paprastas, bet labai veiksmingas būdas, padedantis klientui pačiam tapti savo gyvenimo tyrinėtoju. Šios keturios kryptys parodo, kad KET nėra tik terapinis metodas - tai ir universalūs principai, kurie gali tapti vertingu įkvėpimu koučeriui. Jie padeda gilinti klausimų kokybę, stiprinti refleksiją ir skatinti aktyvų kliento veikimą tarp sesijų.
Ribos Tarp KET ir Koučingo
Nors kognityvinė elgesio terapija ir koučingas turi daug panašių bruožų - orientaciją į dabartį, aiškią struktūrą, kliento įgalinimą veikti - bet tarp jų yra ir esminių skirtumų. KET yra psichoterapija, skirta padėti žmonėms, turintiems emocinių ar psichikos sveikatos sutrikimų - depresija, nerimo sutrikimai, fobijos, potrauminio streso sindromas. Tuo tarpu koučingas skirtas sveikiems žmonėms, norintiems augti, siekti tikslų, spręsti profesinius ar asmeninius iššūkius. Tai nėra gydymas - tai augimo procesas.
KET gali užsiimti tik licencijuotų psichoterapeutų arba psichologų, kurie turi tam reikalingą išsilavinimą ir mokymus. Koučeriai neturi kompetencijos diagnozuoti ar gydyti psichikos sutrikimų, todėl svarbu atskirti, kada klientas atėjo su „augimo užklausa“, o kada su gilesniais psichologiniais sunkumais. Pastaruoju atveju koučeris turėtų etiškai nukreipti klientą pas psichoterapeutą.
Kartais skirtumą galima pamatyti iš užduodamų klausimų ar kliento pasisakymų. Jei klientas sako: „Noriu drąsiau kalbėti susirinkimuose“, koučeris gali sėkmingai dirbti su šia tema, pasitelkdamas KET principus - analizuoti mintis, išbandyti elgesio eksperimentus. Tačiau jei klientas sako: „Jau kelis mėnesius negaliu atsikelti iš lovos, nes niekas neturi prasmės“, tai jau ženklas, kad reikalinga psichoterapinė pagalba. KET ir koučingas nėra vienas kitam alternatyvios kryptys - jie gali puikiai papildyti vienas kitą. Terapija padeda įveikti psichikos sunkumus, o koučingas padeda žmogui augti, atrasti naujas galimybes, kai bazinis stabilumas jau yra pasiektas. Nemažai žmonių, baigę psichoterapiją, renkasi koučingą kaip kitą etapą savo kelionėje. Šių ribų suvokimas padeda koučeriui dirbti saugiai, etiškai ir profesionaliai, kartu pasisemiant įkvėpimo iš KET principų, bet neperžengiant savo kompetencijos ribų.
Praktiniai Pavyzdžiai
Norint geriau suprasti, kaip KET principai gali praturtinti koučingo praktiką, verta pažiūrėti į kelias konkrečias situacijas. Tai nėra terapiniai atvejai, bet iliustracijos, kaip koučeris gali pasitelkti KET įžvalgas, dirbdamas su augimo siekiančiais klientais.
Darbas su Automatines Mintis
Klientas sako: „Nenoriu kalbėti susirinkimuose, nes vis tiek pasakysiu nesąmonę.“ Koučerio klausimai:
- „Kokią mintį sau pasakei tuo momentu, kai nusprendei tylėti?“
- „Kokie faktai patvirtina šią mintį, o kokie ją paneigia?“
- „Kokią kitą mintį galėtum pasirinkti vietoje šios?“
Rezultatas: Klientas pradeda suvokti, kad jo baimę labiau lemia interpretacija, o ne reali situacija.
Kognityvinio Iškraipymo Atpažinimas
Klientas sako: „Jeigu negausiu šio paaukštinimo, vadinasi, esu visiškas nevykėlis.“ Koučerio klausimai:
- „Ar tikrai viena nesėkmė lemia tavo kaip specialisto vertę?“
- „Kaip tu vertini kitus žmones, kai jiems nepasiseka? Ar irgi vadini juos nevykėliais?“
- „Kokią kitą interpretaciją galima būtų pasirinkti?“
Rezultatas: Klientas atpažįsta juoda-balta mąstymą ir atranda platesnį požiūrį į savo situaciją.
KET Taikymas Įvairiose Srityse
Kognityvinė elgesio terapija yra naudojama siekiant įveikti daugelį psichologinių problemų, tokias kaip depresija, nerimo sutrikimai, alkoholio ir narkotikų vartojimo problemos, santykių problemos, valgymo sutrikimai ir sunkūs psichikos sutrikimai. KET gali būti veiksmingas gydymo būdas, sprendžiant įvairias psichologines problemas. Tai palyginti nauja psichoterapijos rūšis; ji atsirado JAV septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Kognityvinės ir elgesio terapijos pagrindą sudaro moksliškai įrodytas faktas, kad žmogaus savijautą nulemia jo mąstymas, t. y. tai, kaip jaučiamės, priklauso ne nuo to, kas mums nutinka, o nuo to, kaip mes tai suprantame.
Kognityvinė Elgesio Terapija Skausmo Gydyme
Lėtinis skausmas yra vienas iš dažniausiai pasitaikančių negalavimų šiuolaikinėje visuomenėje. Tai yra ir viena iš pagrindinių nedarbingumo priežasčių, o tai sukelia neigiamą poveikį ne tik fizinei bei psichologinei žmogaus savijautai, bet ir ekonominiam našumui. Kognityvinė elgesio terapija (KET) yra pagalbinė skausmo gydymo priemonė, padedanti susidoroti su sveikatos problemomis, pamažu keičiant mąstymą bei suvokimą apie lėtinį skausmą ir jo sukeliamus neigiamus šalutinius pojūčius. Šios terapijos tikslas - išmokti išvengti ar nepalūžti atsiradus stresinėms situacijoms, nerimui ar depresijai. Tai mąstymo keitimo būdas, kai koncentruojamasi į mintis (kognityvinė dalis) ir veiksmus (elgesio dalis). KET padeda atpažinti neigiamus jausmus bei mintis. Terapija savo ruožtu padeda išmokti tokias neigiamas mintis sustabdyti ir pakeisti jas maloniomis, padedančiomis žmogui atsipalaiduoti bei pasijausti geriau, ramiau. Norint išvystyti tokį mąstymą, mokomasi nuraminti tiek mintis, tiek kūną.
Pacientas, bendradarbiaudamas su gydytoju psichoterapeutu, išmėgina ir pasirenka tuos, kurie geriausiai veikia individualiu atveju. Kognityvinė elgesio terapija padeda įgyti įgūdžių, padedančių mintims teigiamai veikti kūno pojūčius. Kai mintys nukreipiamos nuo skausmo ir susikoncentruojama ties teigiamais gyvenimo aspektais, keičiasi ir kūno fizinis atsakas į skausmą bei patiriamą stresą. Ji padeda pamažu, bet užtikrintai keisti požiūrį bei mąstymą apie patiriamą skausmą. Taip pat pacientai skatinami būti kuo aktyvesniais. Skausmo gydyme svarbus ne tik psichologinis gerbūvis, bet ir fizinis aktyvumas, padedantis mintis nukreipti nuo nemalonių pojūčių.
KET ir Nerimas
Jei jūsų nerimą lemia neigiami mąstymo modeliai ar klaidingi įsitikinimai, gali padėti psichoterapija. Kai išsiaiškinsite nerimo priežastis - ar tai būtų klaidingi įsitikinimai, ar praeities traumos, ar prasti socialiniai įgūdžiai - galėsite pradėti gydytis iš vidaus. Kognityvinė elgesio terapija (CBT) yra plačiausiai taikoma įrodymais pagrįsta intervencija nerimui gydyti. Taikant CBT intervencijas nerimui gydyti, daugiausia dėmesio skiriama padėti jums pakeisti nerealius įsitikinimus apie numatomos žalos tikimybę ir tikrąją kainą, taikant įvairius kognityvinius ir elgesio (pvz., poveikio) metodus. CBT paprastai taikoma trumpą laiką (kartą per savaitę 3-5 mėnesius) ir yra orientuota į konkrečią problemą, kurią norite spręsti.
KET ir Kitų Terapijų Palyginimas
KET skiriasi nuo kitų terapijų savo struktūriškumu, orientacija į dabartį ir praktiniais metodais. Skirtingai nuo psichoanalizės, kuri nukelia į vaikystę ir giliai į pasąmonę, KET sutelkia dėmesį į tai, kas vyksta dabar. Terapeutas nesistengs išsiaiškinti jūsų sunkumų šaltinio, o padės jums sukurti strategijas, kaip susidoroti su dabar patiriamu nerimu. KET nėra tik pokalbiai, tai labiau seminaras. Terapeutas pasiūlys jums užsiėmimų, kuriuos galėsite atlikti tarp sesijų. KET vyksta pagal suplanuotą planą. Iš pradžių jūs ir jūsų terapeutas nustatysite konkrečius tikslus, pavyzdžiui, sumažinti panikos epizodų skaičių arba geriau jaustis socialinėse situacijose. Taip galėsite stebėti savo pažangą ir išlikti motyvuoti.
Mąstymo Keitimo Būdai KET
Kognityvinės ir elgesio terapijos (KET) metu aktyviai dirbsite su terapeutu, kad rastumėte sprendimus. Štai kaip vyksta tipiškas KET procesas:
- Terapijos tikslų nustatymas - kartu su terapeutu nustatysite aiškius tikslus, pavyzdžiui, sumažinti nerimą, pagerinti streso valdymą arba įveikti viešojo kalbėjimo baimę.
- Mąstymo modelių nustatymas - kartu atpažinsite, kokios mintys ir elgesys jus stabdo.
- Neigiamų minčių kvestionavimas ir keitimas - išmoksite, kaip kvestionuoti žalingas mintis ir pakeisti jas labiau subalansuotais požiūriais.
- Praktinių metodų naudojimas - KET nėra tik minčių keitimas. Ji apima atsipalaidavimo ir įveikos strategijas, kurios padeda valdyti nerimą streso akimirkomis.
- Realių pratimų atlikimas - terapeutas jums duos užduočių, kurias turėsite atlikti tarp seansų.
- Tikslų pasiekimas ir terapijos užbaigimas - pasiekus tikslus, terapija baigiama.
KET ir Mindfulness
Dėmesingas įsisąmoninimas (mindfulness) yra technika, skirta gyventi ir patirti dabartį. Dėmesingo įsisąmoninimo metu mokomasi nevertinančiai ir smalsiai stebėti kylančias mintis, emocijas, kūno pojūčius, impulsus veikti, elgesius, supančius vaizdus, garsus. Atsiranda supratimas, jog tarp impulso veikti ir elgesio yra (išminties) pauzė, kurioje mes galime pasirinkti, kaip reaguosime. Pamatome, jog viskas nuolat kinta: mintys, emocijos ateina ir praeina (net ir pačios nemaloniausios) be jokių valios pastangų.
Dėmesingu įsisąmoninimu grįsta kognityvinė terapija irgi skiria dėmesį įvairioms kognicijoms (mintims, įsitikinimams, mąstymo klaidoms), nagrinėja jų įtaką emocinei būklei, elgesiui, gyvenimo kokybei kaip ir klasikinis KET. Taip pat dirba su emocijomis, kūno pojūčiais, impulsais veikti, (automatizuotu) elgesiu irgi panašiai kaip klasikinis KET. Skirtumas toks, jog dėmesingu įsisąmoninimu grįsta kognityvinė terapija labiau skatina pastebėti mintis bei emocijas, priimti, nesipriešinti, išbūti su jomis ir galiausiai paleisti jas, grįžtant prie dabartinio momento (pvz.: kvėpavimo).
tags: #psichoterapijos #kognityvine #psichoterapija #mastymo #keitimo #budai