Psichikos sveikata - tai tema, kuri vis dar apipinta stigmomis ir mitais, ypač Lietuvoje. Nors visuomenės sąmoningumas po truputį auga, daugelis žmonių, įskaitant ir garsenybes, susiduria su iššūkiais ieškodami pagalbos ir kalbėdami apie savo psichikos sveikatos problemas. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip psichikos sveikatos problemos paveikia žinomus žmones Lietuvoje ir pasaulyje, kokią žalą Lietuvos garsenybės daro besiformuojantiems paaugliams, taip pat aptarsime psichiatrijos ligoninių vaidmenį ir gydymo galimybes.
Valgymo sutrikimai: tobulo kūno siekimas ir realios pasekmės
Psichiatrijos gydytoja-rezidentė Juta Zinkevičiūtė atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje paaugliai vis dar siekia tobulo kūno įvairiais būdais - vieni sveikai maitinasi ir sportuoja, o kiti griebiasi kraštutinumų. Deja, anoreksija ir bulimija vis dar pasiveja jaunas merginas. Su valgymo sutrikimais susiduria dažnas iš mūsų, kai siekiama turėti tobulą kūną bet kokiomis sąlygomis. Vis tik ji pabrėžia, kad valgymo sutrikimai - tai psichikos sutrikimai, kuriuos gydyti pasitelkiami psichiatrai ir psichologai. Tokį sutrikimą turintis žmogus perdėtai rūpinasi savo svoriu, trokšta pasiekti išsvajotą tam tikrą kilogramų ribą, o jeigu viršija suvalgytą porciją ar sveria ne tiek, kiek norėtųsi, tai vadina katastrofa.
Žmogus ir pats gali pasitikrinti, ar serga valgymo sutrikimu. „Užduokite sau kelis klausimus, apgalvokite, kaip elgiatės. Pavyzdžiui, ar suvalgius picą jaučiate kaltės jausmą? Ar kitą dieną nieko nevalgote, skaičiuojate kalorijas ir bandoyte jas išdeginti? Tai jau sutrikusio valgymo požymis. Jei žmogus neleidžia sau suvalgyti torto per gimtadienį, tai jau ženklas, kad jums yra valgymo sutrikimai. Užduokite ir dar vieną klausimą sau: ar atsisakote su draugais eiti į miestą, nes ten bus užkandžių ir alkoholio? Jei taip, tikėtina, kad reikėtų kreiptis į medikus ir neatidėlioti šio sutrikimo gydymo.“
Psichiatrijos ligoninių vaidmuo Lietuvoje: nuo sovietinės priespaudos iki šiuolaikinio gydymo
Lietuvos psichiatrijos ligoninės turi ilgą ir sudėtingą istoriją. Sovietų laikais psichiatrija buvo naudojama kaip politinės priespaudos įrankis, o psichikos ligos diagnozės buvo fabrikuojamos disidentams ir neįtikusiems režimui asmenims. Šiandien situacija yra kardinaliai pasikeitusi, tačiau stigma, susijusi su psichikos ligomis ir gydymu psichiatrijos ligoninėse, vis dar giliai įsišaknijusi visuomenėje.
Vis dėlto, psichiatrijos ligoninės atlieka svarbų vaidmenį teikiant pagalbą žmonėms, kenčiantiems nuo įvairių psichikos sutrikimų. Jose dirba kvalifikuoti psichiatrai, psichologai, psichoterapeutai ir kiti specialistai, kurie taiko įvairius gydymo metodus, įskaitant medikamentinį gydymą, psichoterapiją, meno terapiją ir kitas reabilitacijos priemones.
Taip pat skaitykite: Rekomendacijos psichiatrijos skyriui
M.K. Čiurlionio atvejis: genijus ir liga
Straipsnyje aptariama iškilaus didiko, kunigaikščio Antano Radvilos (1775-1833), muzikinė kūryba ir svarbios jo iškiliausio veikalo - muzikos Johanno Wolfgango Goetheˊs „Faustui“ - kūrimo aplinkybės.
M. K. Čiurlionio atvejis yra puikus pavyzdys, iliustruojantis, kaip psichikos liga gali paveikti kūrybingą asmenybę. Psichiatrai diskutuoja apie jo ligos pobūdį, vieni teigia, kad tai buvo šizoafektinis sutrikimas, kiti - bipolinis afektinis sutrikimas. Tačiau visi sutinka, kad Čiurlionis sirgo psichikos liga ir gydėsi psichiatrijos ligoninėje.
Psichiatras teigia: „Yra toks vadovėlis „Psichiatrija“. Jame yra Čiurlionio „Ramybė“, paveikslas pateiktas kaip regos iliuzijos - psichikos reiškinio - pavyzdys: matome kalną, o atrodo lyg būtų banginis. Kas yra iliuzija? Kiekvienas žmogus patiria iliuzijų: tamsoje matai šešėlį, o atrodo, kad stovi žmogus. Vadovėlyje nė žodžiu neužsiminta, kad Čiurlionis buvo ligonis ar pan. Kai rengiau savo straipsnį žurnalui „Neurologijos seminarai“, domėjausi, kurie psichiatrai rašė apie Čiurlionio negalią: lenkė psichiatrė Magdalena Tyszkiewicz priskyrė jį ribinio tipo asmenybei, jo kūrybą psichopatologiniu aspektu tyrinėjo prancūzai J. M. Boissenin, A. Nakov ir A. Boissenin. Iš kolegos lenkų profesoriaus Tadeuszo Nasierowskio, kuris keliskart specialiai lankėsi Sankt Peterburge, girdėjau, kad Čiurlionis gulėjo Karo ligoninėje, tačiau ligos istorijos, kaip ir daugybės piešinių, jis neradęs. Mano tikslas buvo nagrinėti Čiurlionio laiškus, iš jų ir atsiskleidžia psichopatologija. Nesiginu nė vieno savo žodžio. Vienur Čiurlionis rašo, kad jam slogi nuotaika, kitur - nemiga, dar kitur - pakilimas, tada be perstojo tapąs. Vis dėlto noriu pasakyti, kad tai nė kiek nemenkina jo darbų. Genijus - viena, o jo liga - kita. Ir jis nėra išskirtinis, labai daug garsių pasaulio žmonių turėjo psichikos sutrikimų. Kartais tai net išeina į naudą, nes išlaisvina paslėptus mechanizmus, lyg ir „nuima“ cenzūrą. Galbūt ir mes išprotėję ką nors sukurtume, nes negali žinoti, kas tavyje slypi. Genijus - viena, o jo liga - kita."
Svarbu pabrėžti, kad psichikos liga nėra nuosprendis ir neturi sumenkinti žmogaus talento ar vertės. Atvirkščiai, kartais psichikos sutrikimai gali netgi paskatinti kūrybiškumą ir naujų idėjų atsiradimą.
Kiti garsūs menininkai ir psichikos ligos
Čiurlionis nėra vienintelis garsus menininkas, kuris sirgo psichikos liga. Ludwigas van Beethovenas, Paulis Gauguinas, Guy de Maupassant`as, Michailas Vrubelis ir daugelis kitų kūrėjų susidūrė su psichikos sveikatos problemomis. Šie pavyzdžiai rodo, kad psichikos ligos gali paliesti bet ką, nepriklausomai nuo jų talento ar socialinės padėties.
Taip pat skaitykite: Psichiatrijos klinikos istorija
Garsenybių atvirumas: įkvepiantis pavyzdys ir kovos su stigma priemonė
Pastaraisiais metais vis daugiau įžymybių atvirai kalba apie savo psichikos sveikatos problemas. Tokie aktoriai kaip Dwayne The Rock Johnson, Ryanas Reynoldsas, dainininkės Selena Gomez, Demi Lovato, Adele ir daugelis kitų dalijasi savo patirtimi, siekdami sumažinti stigmą ir įkvėpti kitus ieškoti pagalbos.
Šis atvirumas turi didelę įtaką visuomenei. Žmonės, kurie susiduria su psichikos sveikatos problemomis, jaučiasi mažiau vieniši ir drąsiau kreipiasi į specialistus. Be to, garsenybių pavyzdys padeda normalizuoti pokalbius apie psichikos sveikatą ir skatina visuomenę būti tolerantiškesne ir supratingesne.
Lietuvos garsenybės ir psichikos sveikata
Informacijos apie Lietuvos garsenybių psichikos sveikatos problemas nėra daug. Tačiau žinoma, kad kai kurie menininkai ir visuomenės veikėjai yra viešai prisipažinę, kad susidūrė su depresija, nerimu ar kitais psichikos sutrikimais.
Sausio 21 dieną socialinė iniciatyva „Skirtingos Spalvos" kalbins bipolinį sutrikimą turintį aktorių Marių Repšį, o jaukų vakarą vainikuos akustinis Eglės Jurgaitytės koncertas. Prieš metus išleidęs autobiografinę knygą „Heraklis Nr. 4“ aktorius joje atvirai papasakojo, kaip mėgino trauktis iš gyvenimo ir gydėsi psichiatrijos ligoninėje. Iniciatyvai „Skirtingos Spalvos“ M. Repšys papasakos apie gyvenimą su bipoliniu sutrikimu, iškylančius sunkumus bei kaip su jais kovoti.
Menininkas Augustinas Savickas yra viešai prisipažinęs, kad gulėjo „psichuškėje“. Dar paniekinamai atsiliepė apie kitus ligonius.
Taip pat skaitykite: Sveikatos priežiūros įstaigos
Šie pavyzdžiai rodo, kad psichikos sveikatos problemos nėra svetimos ir Lietuvos garsenybėms. Tačiau svarbu, kad žinomi žmonės, kalbėdami apie savo patirtį, būtų atsakingi ir vengtų stigmatizuojančių pasisakymų.
Mobingas ir savižudybės: tragiškos pasekmės
Pastaruoju metu Lietuvą sukrėtė tragiškas įvykis Šiaulių ligoninėje, kurioje dirbusi gydytoja nusižudė. Šis įvykis atkreipė dėmesį į mobingo problemą medicinos įstaigose ir psichologinio spaudimo pasekmes.
Socialiniuose tinkluose pasisakė ir žinomi žmonės Fausta Marija Leščiauskaitė socialiniuose tinkluose prabilo apie būtinybę prabilti - pasak moters, gygytojams nusižudžiusi kolegė tarsi davė mikrofoną į rankas. Žurnalistas Andrius Užkalnis tikino, kad ligoninės administracijos išsisukinėjimai ir tyla - tarsi panikos ištikta būsena ir svarstymas, kaip išsisukti iš šios situacijos. Daina Bosas stebėjosi, kaip medikai, išsilavinę žmonės, bijo keletos kūtvėlų, kurie jauną gydytoją privedė iki tokios būsenos.
Šis įvykis parodo, kaip svarbu laiku pastebėti psichologinio spaudimo požymius ir kreiptis pagalbos. Taip pat būtina užtikrinti, kad medicinos įstaigose būtų kuriama saugi ir palaikanti aplinka, kurioje darbuotojai galėtų jaustis saugūs ir gerbiami.
Gydymo galimybės ir pagalbos linijos
Šiuolaikinė psichiatrija siūlo įvairius gydymo metodus, kurie gali padėti žmonėms, kenčiantiems nuo psichikos sveikatos problemų. Tai apima medikamentinį gydymą, psichoterapiją, meno terapiją, darbo terapiją ir kitas reabilitacijos priemones.
Lietuvoje veikia įvairios pagalbos linijos, kuriose galima gauti anoniminę ir nemokamą pagalbą. Konsultacijos teikiamos per Skype arba atvykus į Krizių įveikimo centrą (Antakalnio g. Pokalbiai internetu (angl.chat) Kasdien nuo 18 iki 24 val. Rašyti el. Rašyti el. Krizių įveikimo centre (Antakalnio g. atėję arba per Messenger ar Skype be išankstinės registracijos ir nemokamai. šeštadieniais 12-16 val. Visa papildoma informacija - puslapyje www.krizesiveikimas.lt. skyrius. Veikia visą parą.
Svarbu nepamiršti, kad pagalbos ieškojimas nėra silpnumo ženklas, o drąsus žingsnis sveikimo link.
Korupcija ir neskaidrumas sveikatos apsaugos sistemoje
Straipsnyje taip pat paliesta korupcijos ir neskaidrumo problema Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje. Aprašomas atvejis, kai bendrovė „Sidabrilis“, susijusi su Respublikinės Kauno ligoninės vadovo Leonu Vitkaus bičiuliu Leonu Kačinsku, laimėjo viešuosius konkursus ligonių pervežimo paslaugai teikti.
Šis atvejis rodo, kad korupcija ir neskaidrumas gali neigiamai paveikti sveikatos apsaugos sistemą ir sumažinti pasitikėjimą ja. Būtina užtikrinti, kad viešieji pirkimai būtų vykdomi skaidriai ir sąžiningai, o už korupciją atsakingi asmenys būtų patraukti atsakomybėn.
tags: #garsenybes #psichiatrijos #ligonineje