Šiame straipsnyje apžvelgiamos įvairios edukacinės veiklos, vykdomos Vilkaviškio vaikų lopšelyje-darželyje „Pasaka“, atskleidžiant, kaip kūrybiškumas, bendruomeniškumas ir gėlių simbolika integruojami į vaikų ugdymą. Straipsnyje taip pat nagrinėjama gėlių reikšmė emocijų pasaulyje ir fitodizaino raida Lietuvoje.
Edukacinės veiklos darželyje „Pasaka“
Vilkaviškio vaikų lopšelis-darželis „Pasaka“ nuolat organizuoja įvairias edukacines veiklas, kurios skatina vaikų kūrybiškumą, bendruomeniškumą ir pažintį su gamta. Gruodžio 17 d. priešmokyklinio amžiaus „Boružėlių“ grupės ugdytiniai lankėsi Didžiųjų Šelvių bendruomenės medaus edukaciniame centre ,,Šelvių medutis”. Advento metu vaikai gamino iš vaško žaisliukus eglutei, kurie vėliau papuošė jų namus. Ši edukacija buvo jauki, prasminga ir svetinga, o už ją dėkojama kūrėjai Linai Bakaitienei.
Lapkričio 27 d. ,,Ežiukų‘‘ grupės vaikai ir tėveliai dalyvavo ,,Advento vakaronėje‘‘. Kartu su mokytojais grojant gitara, jie dainavo advento daineles-giesmeles, puošė advento vainiką natūraliomis gamtos medžiagomis: kankorėžiais, pušies ir eglių šakelėmis, uogomis ir kt. Muzikos mokyklos vadovė Daiva Venienė su moksleivėmis grojo kanklėmis, sekė pasaką apie keturis angeliukus, žaidė žaidimą ir vaišinosi pyragu bei arbata. Šios veiklos padėjo vaikams suprasti advento papročius ir simbolius.
Lapkričio mėnesį paminėta Tarptautinė tolerancijos diena. Vaikams buvo sekama pasaka apie lėtąją sraigę, greitąją zuikę Straksę ir išmintingąją pelėdą, kurie, nors ir skirtingi, rado būdą susidraugauti ir padėti vienas kitam. Įstaigoje lankėsi viešnia, Marija Adomavičienė, kuri vedė įdomią ir interaktyvią edukaciją apie paukščius bei jų gyvenimą „Jungėnų gamtos lobiai: paukščių lizdai“. Vaikai turėjo galimybę apžiūrėti tikrus lizdų pavyzdžius, paliesti natūralias statybines medžiagas ir sužinoti, kaip paukščiai prisitaiko gamtoje.
Vakar darželį užliejo nuostabūs kvapai ir gera nuotaika - minėjome Pyragų dieną! Tėveliai, vaikai ir visa darželio bendruomenė kepė gardžiausius pyragus, dalijosi šypsenomis ir gerumu.
Taip pat skaitykite: Gėlių pasirinkimas pagal asmenybę
Rudenėlis atnešė ne tik spalvotus lapus, bet ir stebuklingą nuotaiką darželio teritorijoje! Šiemet kviečiama visus į nuostabią Moliūgų parodą, kurioje tikri meno kūriniai - nameliai, gatvelės ir net visas Moliūgų miestas su savo gyventojais! Šiuos nuostabius kūrinius kūrė vaikučių tėveliai, mokytojos ir mokytojų padėjėjos - visi kartu pasitelkėme fantaziją, kūrybiškumą ir rudenišką nuotaiką. Kiekvienas moliūgas pavirto vis kitu personažu ar statiniu.
Tarptautinę muzikos dieną „Pelėdžiukų“ ir „Boružėlių“ grupės vaikai paminėjo neįprastai. Jie aplankė Nacionalinį M. K. Čiurlionio dailės muziejų ir dalyvavo muziejuje organizuotoje edukacijoje „Čiurlionio karūnos“. Vaikai patys gaminosi karūnas, jas dekoravo reprodukcijų paveikslėlių fragmentais ir pasipuošę karūnomis kartu su edukatore sekė M. K. Čiurlionio karalių pėdomis.
Rugsėjo pirmosios šventė praūžė kaip lengvas vėjo gūsis. Dangus dovanojo gerą orą, o „Pasakos“ darželio pedagogai net 8 edukacines veiklas į kurias noriai įsitraukė ir vaikai, ir tėvai. Sporto erdvėje šeimininkavo kūno kultūros mokytojas Šarūnas Ajauskas. Smalsučių - gudručių kiemelyje „apsigyveno“ Plaštakė (psichologė Agnė Rybakova) ir Leopardė (logopedė Raminta Stankevičiūtė-Skrinskienė). Kartu su meninio ugdymo mokytoja Neringa Mikulyte vaikai piešė, o burbulus ir balionus pūtė drauge su Meškute (logopede Vaida Girniuviene), Lapute (specialiąja pedagoge Birute Žemaitaitiene) ir kineziterapeutu Dariumi Vasalausku. Prie STEAM lentos visų laukė moksliukas-žiniukas Rudenėlis (mokytoja Daiva Burdziliauskienė). Vaikai ir tėvai dainavo ir šoko kartu su Vienarage (meninio ugdymo mokytoja Edita Andriulioniene), loginius ir stalo žaidimus žaidė su dėde Antanu (neformalaus ugdymo mokytoju Antanu Vitkausku). Po judrių veiklų visi galėjo atsipalaiduoti poilsio erdvėje.
Priešmokyklinės „Pelėdžiukų“ grupės ugdytiniai, jų mokytojos Daiva Burdulienė ir Monika Masaitytė, pakvietė tėvelius, darželio darbuotojus į tradicinę išleistuvių šventę. Drąsiai būsimi mokiniai žengė į sceną - dainavo, šoko, vaidino ir skleidė gerą nuotaiką visiems susirinkusiems. Tai diena, kai žengia didelį žingsnį į priekį - palieka jaukų darželio pasaulį ir keliauja į naują, įdomią, bet kartu ir nepažintą kelionę - mokyklą! Šventės metu vaikai dainavo, šoko, deklamavo eilėraščius - taip parodė viską, ką išmoko per šiuos metus. Gražų žodį vaikams ir tėveliams tarė ir darželio direktorė Dainora Daniliauskienė, įteikė vaikams sveikinimus-pažymėjimus, palinkėjo gero skrydžio ir kartu su mokytojomis padovanojo prisiminimo dovanėles.
Darželyje šventė tęsėsi personažas ŠUNIUKAS ČEISAS iš ,,Linksmasis lagaminas‘‘ policininkas iš prigimties lyderis! Jis vaikus linksmino, žaidė įvairius žaidimus, lankstė iš balionų šuniukus, žirafas, gėlytes, pabaigoje vaikus džiugino muilo burbulais. Vaikai pasodino prisiminimui rojaus obuoliukų obelaitę. Po iškilmingų pietų, „Pelėdžiukai“ su tėveliais išskubėjo į Kęstučio ir Gritos Vitkauskų ūkį Europos Alpaka, kur iš arti susipažinome su linksmosiomis alpakomis.
Taip pat skaitykite: Sudėtis ir poveikis: Bacho gelis nerimui
Vilkaviškio vaikų lopšelio-darželio „Pasaka“ „Boružėlių“ ir „Meškučių“ grupių ugdytiniai lankėsi Vilkaviškio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo katedroje, apžiūrėjo Vilkaviškio S. Nėries pagrindinės mokyklos 5- 7 klasių mokinių parodą „Šeimos Betliejaus prakartėlė“, kuri buvo sukurta iš įvairiausių gamtinių medžiagų.
„Meškučių“ grupės, priešmokyklinio ugdymo ugdytiniai: Emilija Ignatavičiūtė, Karina Kačinauskaitė, Luknė Mačiulaitytė ir Elena Pužaitė, atstovavo rajoninio priešmokyklinio amžiaus ugdytinių konkurse-viktorinoje „Augu sveikai“, kurį organizavo Vilkaviškio vaikų lopšeli-darželis „Eglutė“.
„Pelėdžiukų“ grupės vaikai dalyvavo „ArtGlacio“ ledų edukacinėje programoje. Visus maloniai sutiko edukatorė Irma Maurienė. Ji papasakojo apie ledų kelionę iki mūsų stalo ir pavaišino gardžiais ledais. Buvo įdomu sužinoti, kad ledai gaminami naudojant natūralias augalų, vaisių, daržovių sultis.
Marijampolės vaikų lopšelio-darželio skyrius „Ąžuoliukas” organizavo respublikinį ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų ugdytinių šokių festivalį „Kaip mokam, taip šokam - 2024” . Į šokių festivalį atvyko mažųjų šokėjų net iš 17 ugdymo įstaigų! Šventėje dalyvavo ir mūsų darželio „Pelėdžiukų“ grupės ugdytiniai su mokytoja Daiva Burduliene ir mokytojo padėjėja Inesa Miniotiene.
„Meškučių“ grupės vaikai lankėsi turizmo ir verslo informacijos centre, kur vyko edukacija „Kaip atsiranda ledai“. Užsiėmimų metu, edukatorė Irma pasakojo apie ledų atsiradimą, gamybos technologiją, sudėtį, rūšis, asortimentą, į kokias šalis keliauja ledai ir t. t. Žiūrėjome filmuką apie įmonę, kad bent vizualiai galėtumėte pabūti fabrike ir suprasti, kad ten dirbantys žmonės dirba labai atsakingą darbą, ragavome Art Glacio ledus ir gaminome Kalėdų vainiką.
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba sergant vėžiu
„Meškučių“ grupės projektas „Suvešėjo šeimos medis“, kurio metu vaikai įtvirtino žinias apie šeimos sąvoką. Jie pirmą kartą vizualiai išvydo kaip visi jų šeimos nariai yra susiję tarpusavyje.
Šiandien minėjome TARPTAUTINĘ TOLERANCIJOS DIENĄ. 2024-ų metų Tolerancijos iniciatyvos tema ,,PERMAINŲ VĖJAS“, kurios simbolis- VĖJO MALŪNĖLIS, dinamiškas, judantis kaip ir besikeičianti visuomenė. Įgyvendinant tolerancijos dienai paskelbtą simbolį - vėjo malūnėlis, grupėse mokytojos su vaikais gamino įvairiaspalvius, simbolizuojančius skirtingas pasaulėžiūras, skirtingus pomėgius ir nuomonę.
Nėra saldesnės šventės už kiekvieną rudenį minimą „Pyragų diena“. Lapkričio 6 d. Kiekviena diena yra dovana ir ji turi būti prasminga. Tą dieną mes tapome gerumo dalimi. Skyriaus patalpos kvepėjo nuoširdumu ir pyragais. Juk pats skaniausias pyragas yra tas, kuris skirtas ne sau, o kitiems.
Vilkaviškio l/d „Pasaka“ komanda prisijungė prie Vilkaviškio l/d „Buratinas“ organizuojamo olimpinio ugdymo projekto „Augame olimpiečiais 2024“. Priešmokyklinės „Pelėdžiukų“ grupės ugdytiniai, kartu su mokytojais Šarūnu ir Daiva žygiavo iškilmingoje eisenoje, atliko Ąžuolo mankštą ir 11 skirtingų užduočių.
Rugsėjo 27 d. mūsų darželis buvo pakviestas į Vilkaviškio sporto ir pramogų centrą, kurį organizavo Vilkaviškio vaikų lopšelis-darželis „Eglutė“. Mūsų darželiui atstovavo priešmokyklinės grupės ugdytiniai „Meškučiai“. Renginys buvo skirtas BEACTIVE sporto savaitei.
Tradicija besibaigiant vasarai Vilniuje vyko nacionaliniai programos „eTwinning“ apdovanojimai. Buvo pakviesta mūsų darželio priešmokyklinio ugdymo mokytoja Daiva Burdulienė ir apdovanota nacionaliniu kokybės ženkleliu, vykdžiusi programos „eTwinning“ projektą ,,WE ARE CHILDREN BUT ECO-FRIENDLY“ 2023-2024 mokslo metais.
Priešmokyklinė ,,Pelėdžiukų“ grupė ( mokytoja Daiva Burdulienė ) dalyvauja tarptautiniame eTwinning projekte ,,Mes esame vaikai draugiški aplinkai“ (,,We are children but eco-friendly“). Projekte dalyvauja mokyklos iš Turkijos, Rumunijos, Lietuvos. Vykdymo laikas: 2023 m. rugsėjo 1 d. - 2024 m. Ugdytiniai stebėjo, tyrinėjo gamtą, aplinką, mokėsi atsakingai rūšiuoti atliekas, tvariai naudoti gamtos išteklius, atliko bandymus bei eksperimentus. Vaikams patiko virtualus partnerių susitikimas, kurio metu vaikai ir mokytojai pasisveikino, pristatė sukurtus plakatus apie anglies mažinimo pėdsakus aplinkoje.
Kovo 25- 29 dienomis, į Draugiškąją SEU DRAMBLIADĄ, kurią organizuoja VŠĮ „Pozityvaus ugdymo institutas“, Lietuvos Socialinio emocinio ugdymo asociacija, VŠĮ „Šiuolaikinių inovacijų diegimo ir kompetencijų ugdymo centras” , įsitraukė vaikų lopšelio - darželio „Pasaka priešmokyklinio ugdymo mokiniai iš ,,Pelėdžiukų‘‘ ir ,,Ežiukų‘‘ grupių.
Šios veiklos rodo, kaip darželis „Pasaka“ siekia ugdyti vaikus įvairiapusiškai, skatindamas jų kūrybiškumą, socialinius įgūdžius ir meilę gamtai.
Gėlės kaip emocijų iliustracijos
Gėlės dažnai naudojamos kaip emocijų iliustracijos, nes jos gali išreikšti įvairias emocijas ir jausmus. Gėlės gali būti dovanojamos norint atsiprašyti, susitaikyti, parodyti draugystę, meilę, pripažinimą, įvertinimą, pagarbą ar net atsisveikinti. Gėlių dovanojimui nėra amžiaus cenzo, metų laiko ar akimirkos tinkamumo. Gėlės tinka visur ir visada.
Moterys mėgsta gėles, nes jos sukelia prisiminimus. Vyrai, dovanodami gėlę, moteriai dovanoja nepakartojamą akimirkos prisiminimą. Prisimename visas gėles, kurios buvo dovanotos be progos, prisimename tuos žmones, iš kurių jas gavome. Jie gyvi mūsų atmintyje ir net atrodo, kad juos labiau vertiname nei tuos, iš kurių niekada nesame gavę gėlių.
Nors gėlės trumpalaikės ir greitai vysta, praktiškiausi vyrai daro klaidą pirkdami ilgaamžiškas dovanas, manydami, kad jos ilgiau prisimenamos. Tačiau jokios emocijos nekyla vartant dovanotas smulkmenas, net ir stambesnės dovanos tiek nedžiugina, kiek vienintelis gėlės žiedas. Jis hipnotizuoja ir švelniai įsirėžia į atmintį.
Moteris pati kaip gėlė - jos grožis, jaunystė, veidas, šypsena ir nuotaika tokia pat laikina kaip gėlės žiedo egzistencija. Moters dvasinis pasaulis trapus ir jautrus. Panašumas tarp moters ir gėlės suteikia gėlėms magišką galią. Gėlėms neabejingos tiek jaunos, tiek senos moterys.
Gėlės - tai simbolinė komunikacija tarp žmonių.
Fitodizaino raida Lietuvoje
Augalai yra neatskiriama mūsų gyvenimo dalis, lydintys žmogų nuo gimimo iki mirties, tapdami apeigų dalimi. Mūsų aplinkoje nuolat matome puokštes ir įvairias augalų kompozicijas, kuriomis puošiama aplinka, naudojama apeigų metu ir dovanojama.
Fitodizainas - tai taikomojo meno šaka, gyvų ir sausų augalų bei įvairių nefloristinių priedų komponavimo menas. Lietuvoje fitodizainas kaip profesionalaus meno šaka gyvuoja maždaug nuo 1960 metų. Tačiau teorinių šaltinių apie tai yra labai nedaug. Dėl istorinių aplinkybių Vakarų Europoje šis menas yra pažengęs gerokai daugiau nei mūsų šalyje. Todėl Lietuvos floristikos raida ir šio meno atstovų kūryba mažai išnagrinėta. Profesionalūs meno kritikai šią meno sritį kol kas aplenkia. Naujesnes floristines tendencijas galima aptikti vos keliuose periodiniuose leidiniuose.
Floristinis dizainas Lietuvoje ilgą laiką gyvavo beveik vien tik buitiniame lygmenyje, todėl dar ir dabar jis dažnai traktuojamas ne kaip pilnavertė meno sritis. Be to, fitodizainas dažnai suvokiamas tik kaip puokštė ar paveikslėlis ant sienos.
Fitodizaino sąvoka
Fitodizainas - dviejų žodžių junginys. Dizainas - daiktinės aplinkos projektavimas ir daikto meninis konstravimas, jo estetinės išvaizdos kūrimas. Fito… - pirmoji sudurtinio žodžio dalis, rodanti sąsają su augalais. Remiantis Asmanno teorija, publikuota 2004 m.: Ir gėlių aranžuotojo, ir floristo veikla yra augalų komponavimas. Aranžuotojui gėlių komponavimas yra hobis, o floristui - tai darbas.
Floristikos meno raida Lietuvoje iki XX a.
Floristikos menas Lietuvoje, kaip atskira taikomojo meno šaka, yra jaunas. Tačiau augalinė atributika Lietuvoje naudojama nuo pagonybės laikų. Ji per apeigas yra labai reikšminga. Apie tai byloja istoriniai šaltiniai bei įvairi literatūra, kurioje nagrinėjamos lietuvių liaudies tradicijos. Net apsikrikštijęs karalius Mindaugas nedrįsdavo nusilaužti šakelės iš šventos giraitės.
Senovėje žmonės mainėsi augalais, gaudami kitokią prasmę. Kalėdų stalo puošimas žalumynais, iš medžio ar šiaudų pagamintos puokštės, iš šiaudelių sukomponuoti sodai buvo puošiami įvairiais žaisliukais. Tik XIX amžiaus pabaigoje į Lietuvą iš Vakarų Europos atkeliavo paprotys puošti kalėdinę eglutę. Pradžioje ji buvo puošiama vaisiais, riešutais, saldainiais, šiaudiniais papuošalais, žvakutėmis.
Svarbiausias Užgavėnių paprotys nuo seno buvo persirengėlių eitynės. Pagrindinis šių eitynių akcentas buvo Užgavėnių kaukė. Pavasarį žmonės apjuosdavo medžius, tikėdami, kad jų gyvybinės jėgos gali padėti atgyti žemei ir žmonėms. Anksčiausiai pabunda blindė ir žilvitis, kurios yra šventinamos. Jos ir iki šiol vadinamos verbomis ir šventinamos Verbų sekmadienį. Vilniaus apylinkėse nuo seno komponuojamos dekoratyvinės verbos iš džiovintų augalų, kurie dar yra ir nudažomi įvairiais augaliniais dažais. Dauguma švenčių ir apeigų susijusios su augmenija: šventą vakarą einama rinkti kupolių, jomis puošiama trišakė kartis - šventės atributas.
Mūsų protėviai pagonys visatą įsivaizdavo kaip didžiulį medį: jo šaknys - požeminė karalystė, kamienas - žemė, o šakos ir laja - dangus. Labai senas tradicijas turi vainikų pynimo menas, siekiantis net senovės Antikos laikus, o gedulo vainikai yra žinomi nuo X amžiaus prieš Kristų. Apie augalų naudojimą vestuvių metu galima sužinoti iš XIX amžiaus rašytinių šaltinių, senų žmonių pasakojimų. Pakankamai iškalbingas ankstesniais laikais gyvavęs lietuvių jaunuolių paprotys rymoti prie darželio tvoros, bendraujant tyrinėti vienas kito būdą bei ketinimus. Seniau, važiuodami piršlybų, veždavo rūtomis apkaišytą butelį. Jeigu piršliai sulaukdavo ir vestuves kelti tekdavo viduržiemį, merginos keletą rūtų kelmelių vėlyvą rudenį pernešdavo į rūsys ir ten gražiai apkauptdavo žiemoti. Šiam reikalui augino mirtas vazonėliuose. Svarbiausia mergvakario apeiga būdavo nupinti vainiką, kuriuo jaunoji pasipuoš vestuvių dieną. Iš gražiausios šakelės iš savo darželio tarsi geriausias linkėjimas. Todėl ir dainuodamos draugės ketina nuotaką vaduoti, žaliosios rūtelės po šakele duoti. Jaunoji teprašo nepinti vargios rūtelės, kad netektų vargti visą amželį. Vainikus puošdavo įvairiais baltažiedžiais gėlėmis, spalvotais kaspinais. Vėliau tapo madingi vadinamieji veliumai, kurių lengvą audinį papuošdavo pritvirtindami per visą jo plotą tarsi pribarstytą rūtų šakelę, o vainikėlį pindavo mažą, prisegamą kairėje galvos pusėje. Tada atsirado paprotys po jungtuvių vainikėlį persegti į dešiniąją galvos pusę. Tai patikėta vyriausiajai pamergei. Ant balto kaspinėlio susukta roželė būdavo iš tokių pat gėlių kaip ir jaunosios vainike. Atitinkamai ir pamergės, kokias gėles dėdavo į rankose laikomas puokšteles, tokias pat įsegdavo į atlapus ir savo pabroliams. Vėliau pradėta naudoti dirbtines gėles, kuriomis papuošdavo jaunosios vietą užstalėje. Ant sienos kabindavo rinktinį rankšluostį (lininį) ar specialiai tam išaustą kilimėlį, tinkamą foną monogamai. Kai kur apipindavo augalais ir jaunosios taures.
Fitodizainas šiandien
Šiandien fitodizainas - tai besivystanti taikomojo meno šaka, apimanti interjerą, eksterjerą, vitrinas, scenografiją, paveikslus, įvairius apeigų atributus, drabužių aksesuarus ir kt. Ši taikomojo meno šaka yra labai glaudžiai susijusi su mūsų aplinka ir užima reikšmingą vietą šiuolaikinėje kultūroje. Fitodizaino reikšmingumą šiuolaikiniame gyvenime lėmė aplinkos urbanizavimas ir industrializavimas, verčiantis mus ieškoti atgaivos tvarkant ir puošiant namų aplinką bei interjerą augalais ir jų kompozicijomis. Be to, yra išlikusios gilios tradicijos augalus bei gėles naudoti įvairiose apeigose (laidotuvėse, vestuvėse, religinėse šventėse). Vis tik Lietuvoje, kaip ir kitose Vakarų Europos šalyse, nėra išvystytas toks subtilus, daugiasluoksnis filosofinis požiūris į augalų komponavimo meną, kaip, pavyzdžiui, Japonijoje. Čia gėlės dažniausiai naudojamos estetiniais sumetimais. Lietuvoje, kaip ir kitur Vakaruose, vadovaujamasi gamtos įsisavinimo, panaudojimo savo reikalams idėja. Tik baltų paveldas (tautosaka) byloja apie buvusius kitokius santykius.
Šiandien floristika nepraradusi savo svarbiausios paskirties - teikti estetinį pasigėrėjimą, šventinę nuotaiką, džiaugsmą. Šiandien jau, turbūt, nesugalvotume progos, kuriai nederėtų gėlės. Floristikos menas tampa neatsiejama mūsų aplinkos dalimi. Dar senovėje gėlės tvirtai įsigalėjo žmogaus buityje - puošė jo būstą, buvo džiaugsmo arba sielvarto simbolis. Lietuvoje profesionali floristų veikla prasidėjo maždaug prieš penkiasdešimt metų. Tačiau ne visi šaltiniai pateikia vienodą informaciją. Remiantis E. R. Misiaus pateikta informacija, Lietuvoje profesionali gėlių komponuotojų veikla prasidėjo 1966 metais.
Floristikos renginiai Lietuvoje
Gėlių komponavimo menas bei interjero papuošimas floristiniais darbais tampa vis aktualesniu. Tačiau tiek šio meno ištakos ir raida, tiek šiuolaikinės tendencijos yra mažai nagrinėtos ir grindžiamos teoriškai. Šiuo metu tendencijas Europoje, taip pat ir Lietuvoje, diktuoja Vokietijos floristai, nors geriausiais laikomi Šveicarijos ir Skandinavijos šalių meistrai.
Nuo 1995 metų Lietuvoje imta organizuoti profesionalius floristikos renginius - parodas bei parodas-konkursus. Seniausias floristikos renginys yra „Žiemos puokštė“, organizuojamas Lietuvos floristų asociacijos. Jame dalyvauja Lietuvos floristų asociacijos, sodininkų draugijos, gėlininkų sąjungos nariai, valstybinės ir individualios įmonės, gėlininkystės ūkiai, botanikos sodų specialistai, įvairių šalių gėlių komponuotojai, bendrojo lavinimo, profesinių mokyklų studentai ir moksleiviai. Nuo 1999-ųjų metų Kaune kasmet organizuojama profesionali floristų paroda „Įkvėpimo diena“. Tai tarptautinis projektas, kurio sumanytojas yra Lietuvos floristų asociacijos Kauno skyriaus vadovas, floristikos meistras Marijus Gvildys.
Emocijų ugdymas per meną ir kūrybą
Darželyje „Pasaka“ emocijų ugdymas integruojamas įvairiais būdais, įskaitant meną ir kūrybą. Vienas iš pavyzdžių - emocijų stebėjimo kalendorius, kurį vaikai kūrė piešdami guašu ant popieriaus lapų. Kiekvieną dieną vaikai stebėjo savo emocijas ir prisegdavo savo veidus prie atitinkamos emocijos kalendoriuje. Tai padeda vaikams geriau suprasti savo emocijas ir jų priežastis.
Projektas „Undinėlė piešia“ taip pat atspindi emocijų ir kūrybos ryšį. Kūrėja Diana Šukė stengiasi piešti su idėja ir atrasti išskirtinį bruožą, kurį žmonės pamatę suprastų, kad nupiešti jie. Tai tarsi iliustracija iš knygos, kurioje jie - pagrindiniai veikėjai. Diana teigia, kad sunkiausia piešimo procese - žmonių veidai, nes juose reikia perteikti nuotaiką ir charakterį.