Lietuvos kultūra yra turtinga ir įvairi, su daugybe asmenybių, kurios prisidėjo prie jos formavimo ir puoselėjimo. Šiame straipsnyje apžvelgsime įvairius aspektus, susijusius su Lietuvos kultūros asmenybėmis, įskaitant jų pasirinkimą, reikšmę ir įtaką visuomenei.
Kultūros kanono idėja
Pastaruoju metu Lietuvoje vyksta diskusijos dėl Lietuvos kultūros kanono sukūrimo. Kultūros ministras Šarūnas Birutis pasiūlė sukurti svarbiausių šalies kultūros kūrinių, asmenybių ir reiškinių sąvadą. Ši idėja sulaukė įvairių nuomonių, o ekspertai pabrėžia, kad kanonas turėtų būti dinamiškas, atspindintis kultūros raidą ir atveriantis naujas jos galias.
Literatūrologas Darius Kuolys teigia, kad kanonas yra reikšmingiausių kultūros tekstų rinkinys, kuriuo remdamasi bendruomenė save suvokia, atpažįsta ir pasako, kas ji yra. Jis taip pat pabrėžia, kad kanonas nėra statiškas, o nuolat kuriamas bendras pasakojimas apie mums reikšmingus tekstus ir jų jungtis.
Kultūros kanonas: tarp tradicijų ir demokratijos
Filosofė Nerija Putinaitė atkreipia dėmesį į tai, kad bandymai elgtis taip, tarsi kanono apskritai nebūtų, nors jis egzistuoja, prieštarauja demokratijos principams. Ji teigia, kad kanonai ir tradicijos yra nuolat kintantys dalykai, kurie kuriami bendru visuomenės sutarimu.
Arūnas Gelūnas, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktorius, pabrėžia, kad sakyti, jog kanono nėra, jį reikia kurti nuo nulio, yra nesolidu. Jis mini pamatinus kompozitorius Mikalojų Konstantiną Čiurlionį, Juozą Naujalį, Juozą Gruodį ir Balį Dvarioną kaip asmenybes, į kurias remiamės.
Taip pat skaitykite: Patarimai, kaip motyvuoti save mokytis
Kultūros kanono pavojai
N. Putinaitė įspėja, kad nuleidimas iš viršaus, primetant visuomenei tam tikrą vertinimo sistemą ir skonį, yra pavojingas. Ji primena sovietmetį, kai buvo įtvirtintas kultūros kanonas, nurodant, kas yra gerai, o kas - blogai.
Alternatyvūs kultūros formavimo būdai
Filosofė N. Putinaitė tvirtina, kad šiandien kultūros kanonas yra kuriamas ir nuolat kinta per įvairias kultūros bendruomenes, premijas, akademinius tyrimus ir viešas diskusijas. A. Gelūnas taip pat teigia, kad demokratinėje valstybėje kanonas negali būti iškaltas marmure amžiams, jis visada yra kritikuojamas, permąstomas ir atnaujinamas.
Iškiliausios Lietuvos asmenybės
Minint Lietuvos vardo tūkstantmetį, buvo išrinktos iškiliausios ir labiausiai Lietuvos vienybei nusipelniusios asmenybės. Šimto įvairiose meno, mokslo bei kitose srityse veikusių asmenybių vardai ir pavardės buvo iškaltos Tado Gutausko kuriamoje skulptūroje „Vienybės medis”. Didžiąją dalį iškiliausiųjų asmenybių šimtuko sudaro Lietuvos istorijai nusipelnę, kultūriniame ir politiniame gyvenime veikę literatai, tokie kaip Jonas Biliūnas, Bernardas Brazdžionis, Vincas Krėvė, Martynas Mažvydas, Vydūnas, Balys Sruoga ir kiti.
Įdomu tai, kad pripažintas ir kitų tautybių žmonių, aktyviai veikusių Lietuvoje ir dėl Lietuvos, indėlis - šalia iškilių lietuvių yra ir Vilniaus Gaono, Joachimo Lelevelio, Česlavo Milošo ir kitos pavardės. Greta garsių vyrų, „Vienybės medyje” bus įamžintos ir septynios iškilios moterys: Barbora Radvilaitė, Gabrielė Petkevičaitė - Bitė, Marija Birutė Gimbutienė, Salomėja Nėris, Emilija Platerytė, Ieva Simonaitytė bei Žemaitė.
Iškiliausių asmenybių pavardės buvo renkamos beveik tris mėnesius. Pirminį pavardžių sąrašą atrinko ir pasiūlė Lietuvos Mokslų akademija (LMA). Iš pasiūlytų asmenybių šimtą labiausiai Lietuvos vienybei nusipelniusių balsuodami naujienų portale DELFI rinko žmonės. Buvo galima ne tik balsuoti, bet ir pasiūlyti naujų, į LMA sudarytą sąrašą neįtrauktų asmenybių.
Taip pat skaitykite: Literatūrinis dvilypumas
Visuomenės įtraukimas
Pasak Juozo Širvinsko, Kultūros ministerijos sekretoriaus bei specialios darbo grupės, priėmusios galutinį sprendimą dėl iškiliausių asmenybių šimtuko pirmininko, kelias, nueitas iki galutinio sprendimo priėmimo, nebuvo lengvas. Jis pabrėžia Lietuvos Mokslų akademijos indėlį ir visuomenės pritarimą pasiūlytoms asmenybėms.
Galimybė žmonėms prisidėti prie projekto išreiškiant savo nuomonę sulaukė ypač didelio susidomėjimo - per šešias balsavimui skirtas savaites buvo atiduota beveik 30 000 balsų. Galutinis tūkstantmečio iškiliausiųjų sąrašas papildytas ir žmonių itin aktyviai siūlytomis maestro Vytauto Kernagio, Stasio Lozoraičio, Tėvo Stanislovo pavardėmis.
Kultūros asmenybės ir ateities kartos
Tadas Gutauskas įvardina tai, jog „Vienybės medyje” atsirasiančias pavardes rinko ne tik istorijos specialistai, kiti mokslininkai, bet ir Lietuvos žmonės, kaip labai didelę vertybę. Pasak jo, „Vienybės medis“ - tai šių laikų žvilgsnis į praėjusį tūkstantmetį. Jis tiki, kad ateities kartos, ieškodamos vienos ar kitos asmenybės pavardės, galės prisiminti savo šalies istoriją.
LRT Metų apdovanojimai
LRT jau aštuntą kartą kviečia įvertinti išskirtines asmenybes, bendruomenes, organizacijas, verslo, mokslo ir inovacijų lyderius, kurių darbai šiemet priminė, kokia didelė yra žmogiškumo, kultūros ir bendruomenių galia. Šių metų LRT Metų apdovanojimų nominantai pasakoja labai skirtingas, bet viena kryptimi vedančias istorijas - nuo mokslo ir technologijų proveržio, drąsių verslo sprendimų ir kultūros įvykių iki tyliai kasdien dirbančių bendruomenių.
LRT Metų apdovanojimų nominantus tradiciškai siūlė ir atrinko LRT mokslo, sporto, kultūros, aktualijų žurnalistai - visus metus sekę, kas labiausiai įkvepia ir telkia Lietuvą. Trumpąjį sąrašą sudariusi darbo grupė išryškino iniciatyvas ir žmones, kurie ne tik pasiekė daug, bet ir parodė ypatingą atsakomybę už tai, kas vyksta aplink. Galutinius laimėtojus išrinks tik portalo LRT.lt lankytojai, balsuosiantys už savo favoritus specialioje skiltyje „LRT Metų apdovanojimai“.
Taip pat skaitykite: Lietuvių kalbos PUPP užduotys 2011 m.
Metų kraštiečiai - asmenybė, bendruomenė ar organizacija, kaimo, miestelio ar miesto iniciatyva, auginusi Lietuvos regioną. Šios nominacijos padeda pamatyti visą Lietuvos paveikslą - nuo laboratorijų ir koncertų salių iki mažiausių miestelių bendruomenių, kurios pačios tvarko kapines, kuria muziejus, rūpinasi pažeidžiamiausiais.
Kultūros asmenybės ir vertybės
Kultūros ministerija savo misijoje pabrėžia siekianti gyvenimo kokybę keičiančios kultūros. Kismas ir pastovumas - tai priešybės, tarp kurių verta ieškoti ne aritmetinio vidurkio, bet aukso vidurio, nors yra ir kitų kraštutinių vertybių.
Neišvengiamai tenka svarstyti, kiek mūsų kultūra turėtų būti lietuviška, o kiek - vakarietiška, o gal - labiau krikščioniška, ar europietiška, šiuolaikiška, postmoderni, ar tiesiog - žmogiška?
Asmenybės
Šiuo metu Nacionalinės kultūros ir meno premijų komisijai pirmininkauja A. Gelūnas. Tarp laureatų - profesorė Giedrė Jankevičiūtė, dailėtyrininkė ir rašytoja Laima Kreivytė, dailėtyrininkė Agnė Narušytė. Visos jos - Nacionalinės premijos laureatės, dirbusios prie mūsų Nacionalinės galerijos ekspozicijų, kuriose pristatomi kanoniniai vardai.
Kitos asmenybės: architektūros istorikė Marija Drėmaitė, poetas, dramaturgas, eseistas, prozininkas, vertėjas Gintaras Grajauskas, menininkas Donatas Jankauskas (kūryb. vardas Donatas Jankauskas-Duonis), grafikas, iliustruotojas, rašytojas Kęstutis Kasparavičius, teatro ir kino aktorius Albinas Kėleris, pianistas Daumantas Kirilauskas, prozininkas, dramaturgas, poetas, literatūros tyrinėtojas, scenaristas Rimantas Kmita, kino režisierius Ignas Miškinis, aktorius Arūnas Sakalauskas, mados dizainerė, kostiumų dailininkė Sandra Straukaitė, dailininkė Laisvydė Šalčiūtė, operos ir kamerinės muzikos atlikėja Giedrė Marija Žebriūnienė (kūryb.