Pastaruoju metu vis daugiau kalbame apie mokinių gerovę, jų psichologinę sveikatą ir akademinius pasiekimus. Vienas iš esminių veiksnių, lemiančių mokinių motyvaciją ir mokymosi rezultatus, yra individualaus dėmesio trūkumas mokykloje. Kiekvienas vaikas yra unikalus - turi skirtingus gebėjimus, interesus ir mokymosi stilių. Individualus dėmesys leidžia mokytojams geriau suprasti mokinių poreikius ir pritaikyti mokymo metodus taip, kad jie būtų veiksmingi. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip tėvai ir pedagogai gali padėti vaikams atrasti mokymosi džiaugsmą, didinti motyvaciją ir pasiekti geresnių rezultatų.
Individualaus Dėmesio Svarba
Jei mokytojai galėtų skirti laiko kiekvienam vaikui atskirai, jie pastebėtų silpnąsias vietas, suteiktų reikiamą pagalbą ir skatintų stiprybes. Tai ne tik padėtų gerinti akademinius pasiekimus, bet ir kurtų palankią emocinę aplinką, kurioje vaikas jaustųsi vertinamas ir suprastas. Vis dėlto realybėje dažnai susiduriama su situacija, kai individualus dėmesys kiekvienam mokiniui tampa beveik neįmanomas dėl didelio mokinių skaičiaus klasėse ir didelės mokytojų darbo apimties. Mokytojai yra priversti dirbti su 25-30 ar net daugiau mokinių vienu metu, be to, jie turi atlikti daug kitų administracinių ir tiesioginių pedagoginių pareigų, kurios sumažina laiką, kurį jie gali skirti kiekvienam vaikui individualiai.
Kai mokiniui trūksta individualaus dėmesio, jis gali nesuprasti tam tikrų dalykų, o tai ilgainiui gilina žinių spragas ir lemia prastesnius rezultatus. Mokytojai, negalėdami skirti pakankamai laiko kiekvienam vaikui, praranda galimybę laiku pastebėti ir išspręsti kylančias problemas. Vaikai, kurie nesijaučia išklausyti ar suprasti, gali pradėti vengti mokyklos. Nenoras lankyti mokyklą dažnai kyla iš nesėkmės jausmo, kurį sukelia nesuprasti ar sunkiai įveikiami uždaviniai. Be to, emocinis ryšys su mokytoju yra svarbus veiksnys, skatinantis vaiką norėti mokytis ir būti mokykloje. Nepakankamas individualus dėmesys gali pakenkti vaiko savigarbai ir pasitikėjimui savimi. Mokiniui gali atrodyti, kad jis nėra pakankamai geras ar gabus, jei jam nepavyksta atlikti tam tikrų užduočių be pagalbos, kas galiausiai gali sukelti motyvacijos praradimą ir nuolatinį nesėkmės jausmą.
Norint pagerinti situaciją, mokyklos turėtų stengtis pasitelkti daugiau specialistų, kurie galėtų teikti individualią pagalbą mokiniams. Tai gali būti mokymosi pagalbos mokytojai, psichologai ar socialiniai darbuotojai. Naudojant technologijas ir inovatyvius mokymo metodus, galima kurti individualizuotas mokymo programas, kurios atitinka kiekvieno mokinio poreikius ir gebėjimus.
Tėvų Įsitraukimas į Mokymosi Procesą
Kasdieniniame vaikų mokymosi procese itin svarbus tėvų įsitraukimas, tačiau bene kiekvienoje šeimoje matome pasikartojančią situaciją, kai tėvai yra užsiėmę darbuose ir papildomose veiklose ir laiko mokytis kartu su vaiku nebelieka.
Taip pat skaitykite: Kaip pasirinkti tinkamą psichoterapeutą?
Patarimai Tėvams
- Bendraukite su vaiko mokytojais. Mūsų mokytojai teigia, kad tik viena šeima iš dešimties kreipiasi į mokytoją, norėdami pasitarti dėl vaiko mokslų.
- Skirkite laiko namų darbams. Nors dauguma tėvų tikisi, kad jų vaikai yra pakankamai sąmoningi, kad atliktų namų darbus patys, praktika rodo, kad vaikams reikia pagalbos ir priežiūros. Kartu su vaiku atlikdami namų darbus, galite pastebėti, kuriose srityse jam reikia papildomos pagalbos, ir padėti jam geriau suprasti mokomąją medžiagą. Jei neturite laiko kartu atlikti namų darbus, paieškokite vaikui pagalbos. Apsvarstykite galimybę kreiptis į papildomus specialistus, tokius kaip korepetitoriai ar mokymosi pagalbos specialistai.
- Skatinkite smalsumą. Skatinkite vaiką domėtis įvairiomis temomis, užduoti klausimus ir tyrinėti naujas sritis. Kalbėkite su vaikais ne tik buitinėmis temomis, bet aptarkite dienos naujienas, situaciją darbe.
- Kurkite pozityvią mokymosi aplinką. Jei tik įmanoma, užtikrinkite, kad namuose būtų rami ir patogi vieta mokymuisi, kur vaikas galėtų susikaupti ir netrukdomas atlikti užduotis. Tarkitės su broliais ir sesėmis, kad itin svarbu leisti visiems šeimos nariams pailsėti ir atlikti einamas užduotis.
- Įtraukite vaikus į sprendimų priėmimą. Leiskite vaikui dalyvauti planuojant dienos tvarkaraštį ar nustatant mokymosi tikslus. Net pradinių klasių mokiniai puikiai supranta ir žino, kad jie gali patys rinktis papildomas veiklas ir laiką, kada būtina atlikti įvairias užduotis.
- Pagirkite už pastangas. Svarbu girti vaiką ne tik už pasiekimus, bet ir už pastangas. Tačiau vertėtų pirmiausia pasigilinti į kitą aspektą - vaiko motyvaciją.
Vidinės Motyvacijos Svarba
Kokia svarbi vaikų tobulėjimui yra vidinė motyvacija, pasakoja papildomo ugdymosi studijos „3 banginiai“ pedagogė Laima Buliolienė ir edukologė, mokomųjų priemonių autorė Ramunė Burškaitienė.
Kodėl Vaikai Praranda Motyvaciją Mokytis?
„Motyvaciją vaikai praranda dėl daugelio priežasčių, tačiau mano, kaip ketvirtokės mamos, patirtis rodo, kad pagrindinė priežastis - „kosminis“ mokymosi tempas, gausybė papildomų užduočių, turinčių padėti tinkamai pasiruošti standartizuotiems testams“, - teigia R.Burškaitienė.
Dėl itin didelio tempo vaikams nebelieka laiko ta informacija susidomėti, ją priimti, išbandyti praktiškai, įsigilinti į kurią nors temą ir ją suvokti. O jeigu vaikas naujos informacijos nesupranta ar nespėja įsisavinti, tuomet jo motyvacija labai greitai dingsta ir vaikas tampa apatiškas, prastėja mokymosi rezultatai, atsiranda nenoras eiti mokyklą.
Jeigu prie viso šio komplekto prisideda tėvų užimtumas (dėl greito tempo darbo rinkoje), jie negali aktyviai įsitraukti į paralelinį mokymąsi pradinėje mokykloje ir padėti vaikams vakarais. Mažieji taip ir lieka be atsakymų į visus rūpimus klausimus, visas nesuprastas temas ar su iki galo neišspręstais uždaviniais. Vaikas tarsi lieka vienas su visomis pasaulio problemomis, kurios prasideda mokykloje ir tęsiasi popietinėje veikloje.
Paprasti Patarimai, Padėsiantys Išlaikyti ar Sužadinti Vaiko Motyvaciją
- Rodykite dėmesį - jei vaikas matys, kad jums įdomūs vieni ar kiti dalykai, ir pats jais nejučia susidomės. Tad kas vakarą būtinai pasiteiraukite ne tik, kaip sekėsi mokykloje, bet ir paklausinėkite išsamiau: ką veikė, ką naujo sužinojo, kas buvo įdomu, o kas nepatiko ir kodėl. Aptarkite jo išsakytas mintis, padiskutuokite, kodėl jam pateikta informacija bus naudinga ir pravers kasdieniame gyvenime.
- Sudominkite - jei pastebėjote, kad vienas konkretus mokomasis dalykas pradėjo sektis prasčiau, atkreipkite į tai dėmesį ir kartu sugalvokite linksmų veiklų ta tema. Pavyzdžiui, jei tai daugybos lentelė, žaiskite domino daugindami lentelėje esančias akis. Sutarkite, kad laimės tas, kuris per sutartą laiką surinks daugiau teisingų atsakymų ir lentelių.
- Smagioji edukacija - pasitelkite pasakas, edukacines knygeles reikiama tema ar net filmukus ir daineles. Linksmosios edukacijos gausu ir internete, ir knygynuose.
- Įtraukite vaikus - į mokymosi procesą verta įtraukti pačius vaikus: palikti tam tikrus klausimus neatsakytus ar užduotis neišspręstas. Atsakymus į juos vaikai gali rasti savarankiškai ir paskui drauge viską apibendrinti. Tuomet vaikai jaučiasi svarbūs, tokie pat protingi kaip ir tėvai.
Personalizuoto Mokymosi Svarba
„Visi mes skirtingi, taigi ir ugdyme svarbu atsižvelgti į mokymosi stilių, individualias mokinio savybes, charakterio bruožus, vertybines nuostatas. Šie dalykai padės vaikui pasiekti geriausių mokymosi rezultatų. Kaip motyvuoti savo vaiką labiau stengtis mokykloje? Tai dažnas tėvų ir pedagogų rūpestis. Kai vaikui trūksta motyvacijos, tai dažniausiai turi neigiamos įtakos jo rezultatams ir bendrai psichologinei savijautai. Tėvams ar globėjams svarbu suprasti, kad motyvacija nėra pastovus faktorius. Ji kinta ir ją galima ugdyti bei lavinti. Motyvacija dažnai neatsiejama nuo gerų akademinių rezultatų. Ji yra tarsi varomoji jėga, lemianti mokinio veiksmus, tikslus ir pasiekimus. Vidinė motyvacija, kaip ir sako pats pavadinimas, užgimsta ir gyvuoja mokinio viduje. Tai noras užsiimti veikla dėl jos teikiamo pasitenkinimo ir asmeninio malonumo. Šios motyvacijos požymiai - iniciatyvumas, žingeidumas, proaktyvus žinių siekimas. Na, o išorinė motyvacija, tai apdovanojimų, pagyrimų ar pripažinimo siekis.
Taip pat skaitykite: Gyvenimo kontrolės susigrąžinimas
Patarimai, Kaip Motyvuoti Vaiką
- Padėkite vaikui išsikelti realius ir pasiekiamus tikslus.
- Sukurkite palankią aplinką, skatinančią mokytis. Dažniausiai kalba eina apie mokymosi erdvę, kurioje jūsų vaikas galėtų susikaupti ir sutelkti dėmesį į mokyklinius darbus. Užtikrinkite, kad jiems būtų lengvai prieinama reikiama medžiaga ir ištekliai. Čia jau gali reikėti ir papildomos pagalbos. Ją suteiks lietuvių kalbos, chemijos, matematikos ar biologijos korepetitorius.
- Pažadinkite vaiko smalsumą, supažindindami jį su įvairiais būreliais ir veiklomis.
- Naudingas grįžtamasis ryšys gali būti tas dalykas, kuris sustiprina arba visiškai atima motyaciją iš vaiko. Jūsų dėmesys turėtų būti sutelktas į jo pastangas ir pažangą, o ne tik į rezultatą.
- Savo veiksmais, ne tik žodžiais parodykite vaikui išsilavinimo ir mokymosi vertę gyvenime. Pasidalykite istorijomis apie savo mokymosi patirtį, įveiktus iššūkius ir atlygį už sunkų darbą.
Mokytojų Patarimai, Kaip Padėti Atrasti Motyvaciją
Į šalyje girdimus nusiskundimus dėl vaikų nenoro mokytis jauni pedagogai atsako patarimais, kaip padėti atrasti motyvaciją ir jos neprarasti.
Suprasti Priežastį
Istorijos mokytojo Haroldo Maselio manymu, yra kelios svarbios priežastys, kodėl mokiniui kartais pritrūksta motyvacijos. Visų pirma, vaikas gali tiesiog nejausti susidomėjimo dalyku, todėl jam reikėtų padėti mokytis ir parodyti žinių vertę. „Mano atveju tai yra istorijos susiejimas su vaikui patinkančia sritimi. Kuomet moksleivis nemoka mokytis, jis susiduria su iššūkiais ir dažniausiai lieka demotyvuotas. Tada stengiuosi vaikui paaiškinti, kaip tyrinėjama istorija ar kaip nagrinėjami šaltiniai. Kai mokinys ima suprasti, kaip geriau mokytis, o dar ir pamato pirmuosius rezultatus, jis pajaučia motyvaciją tęsti toliau“, - sako „Saulės“ privačioje gimnazijoje vaikus mokantis H. Maselis.
Kita svarbi mokytojo įvardinama priežastis gali būti nepasitikėjimas savimi, kai mokinys galvoja, jog negali išmokti ir jam nepavyks. Tuomet vaikui trūksta drausmingumo, pamokų metu jis blaškosi, užsiima kitomis veiklomis. Galimas tokios situacijos sprendimas - artimesnio ryšio su mokiniu užmezgimas, atvirai paaiškinant jam savo savijautą, kuri kyla dėl mokinio nedrausmingumo ar nesėkmės. Su vaiku reikėtų kalbėtis ne tik apie mokslus, bet ir jam įdomius klausimus.
Įžvelgti Vertę ir Tikslą
„Motyvacija mokytis ankstyvame amžiuje yra kiek kitokia nei vyresniame, tačiau pastangos suprasti vaiką ir drauge rasti kelią į žinias lieka tos pačios. Dirbu su pradinėmis klasėmis ir tenka susidurti su mokiniais, kurie dėl jauno amžiaus dar negeba suvokti mokymosi tikslo arba dėl besiformuojančio charakterio atsisako bandyti suprasti“, - teigia anglų kalbos mokytojas Rokas Bučelis.
Tokiais atvejais pirmiausia reikėtų vaiką pažinti kaip asmenybę ir ieškoti būdų, kaip su juo kalbėtis. Anot R. Bučelio, svarbu sukurti lanksčią, kūrybišką motyvacinę sistemą bei įrodyti, jog tai, kas daroma klasėje, yra įdomu, naudinga ir reikalinga. Netgi labiau negu tai, ką jie mėgtų daryti vietoj to.
Taip pat skaitykite: Gero elgesio citatos
Ar vaikas stokojantis gebėjimų, ar itin gabus - visiems reikia parodyti, kad mokyklos veiklos yra didžiulės vertės. Kartu reikia suteikti galimybę išreikšti save tose veiklose. Jam pritaria ir istorijos mokytojas H. Maselis: „Mokiniams, ypač jau vyresniems, turiu labai konkretų patarimą. Prašau jų atsakyti į klausimą, ko nori ateityje, ir išsikelti aiškų tikslą, kodėl eina į mokyklą, ko siekia joje. Mokiniai turi nebijoti būti ambicingi bei kelti aiškius tikslus - būtent taip jie ir pajunta motyvaciją”.
Įdomu Tai, Kas Aktualu
Chemijos mokytojas Rokas Palinas savo sritį laiko dėkingu mokslu, nes mokinius jam sudominti gana lengva, atliekant įvairius eksperimentus. Kita vertus, chemija yra labai sunki disciplina, todėl mažai mokinių renkasi laikyti chemijos egzaminą ir jiems sunku neprarasti motyvacijos intensyviai mokytis. „Sudominti mokinį bandau, siedamas mokslą su kasdieniniu gyvenimu, aktualiomis mokslinėmis naujienomis, dalykais, kuriuos galima pritaikyti čia ir dabar. Pavyzdžiui, šiuo metu dažnai kalbame apie klimato atšilimą bei apie klimato kaitos aktyvistę Gretą Thunberg. Pamokų metu kviečiu diskutuoti, kokios šios situacijos priežastys, o kartu susimąstyti, kokios gali būti to pasekmės“, - pasakoja mokytojas.
Jo patarimas - atrasti priežastį, kodėl bet kuri iš mokslo šakų yra aktuali. Jeigu vaikui kas nors iš tiesų patinka, tai galima susieti su visomis disciplinomis.
Emocija Be Rutinos
Jei mokinys neturi motyvacijos, fizinio ugdymo mokytojas Raimondas Dikinis iš savo patirties rekomenduoja pamokas paįvairinti, pavyzdžiui, pakeisti ugdymosi aplinką, nes mokiniai kitoje terpėje atsigauna tiek emociškai, tiek fiziškai. „Mano pamokų pagrindinis tikslas, be fizinio aktyvumo ir socialinių įgūdžių formavimo, yra sukelti mokiniui gerų emocijų ir minčių, suteikti progą pailsėti nuo protinio darbo, - sako mokytojas R. Dikinis. - Manau, kad jų metu vaikams netrūksta motyvacijos, nes jie supranta, kad fizinis aktyvumas ir sportas yra ne tik viena iš poilsio ar laisvalaikio praleidimo formų, bet ir padeda jaustis laimingam bei sveikam. Tiesa, mokiniui svarbu dar duoti laisvės improvizuoti ir leisti bent šiek tiek prisidėti prie pamokos turinio kūrimo.“
Mokytojas fizinį aktyvumą išskiria kaip vieną iš pagrindinių gyvenimo kokybės gerinimo įrankių, kuris vaikams leidžia išlikti sveikiems ir stipriems, formuoja sveiko gyvenimo įpročius, be to, padeda pasiekti aukštesnių mokymosi rezultatų, gerina mikroklimatą klasėje ir skatina lyderystę.
Interaktyvumas ir Technologijos
Gimnazijos mokytojai pritaria, jog šiuolaikiniai mokiniai jaučia silpnybę technologijoms: nuo planšečių ir kompiuterių iki išmaniųjų lentų ir 3D akinių. Visa tai žadina smalsumą, yra interaktyvu bei leidžia prisiliesti prie pažangių sprendimų. Tą patį Lietuvai rekomenduoja ir EBPO. Kaip sako pradinių klasių mokytojas R. Bučelis, nors mokiniams vis dar labai patinka tradiciniai dalykai kaip žaidimai, bendravimas, knygos, reikia mokėti viską sujungti su šiuolaikinėmis technologijomis ir panaudoti klasėje. Jeigu užduotys mokomos atlikti kūrybingai, paprastai mokinys susidomi, įsitraukia, o su naujausiomis technologijomis tai tik lengviau pasiekiama.
Jaunų pedagogų nuomone, mokymosi motyvacija visų pirma yra pasitikėjimas savo jėgomis ir noras mokytis, prisiimant atsakomybę už savo rezultatus, lankant ir įsitraukiant į pamokas, atliekant namų darbus. „Mokyklos suoluose sėdintys vaikai yra mūsų dabartinio pasaulio veidas. Norėdami juos motyvuoti, jokiu būdu negalima taikyti akademinės prievartos, reikia kalbėtis, užmegzti ryšį su jais ir tiesiog gerbti vienas kitą“, - sutinka pedagogai.
Mokinių Apklausos Rezultatai
Tyrimą atliko mokyklos direktoriaus įsakymu sudarytos darbo grupės nariai: J. Snudaitienė, V. Grigaitienė, S. Jermakovaitė, G. Tyrimo anoniminis aketavimas atliktas mokykloje. Parengtas 12 klausimų klausimynas su atsakymų variantais. Dalyvauti tyrimo apklausoje pakviesti mokyklos 5-8 klasių mokiniai. Anketinė apklausa įgyvendinta. Dauguma tyrimo dalyvių savo mokymosi rezultatais muzikos mokykloje yra patenkinti (56%) arba patenkinti iš dalies (43 %). Pagal tyrimo apklausos duomenis didžiausią poveikį mokinių motyvacijai turi socialiniai veiksniai: šeimos palaikymas, pozityvi atmosfera klasėje, bendradarbiavimas su klasės draugais, geri vertinimai, pagyrimai bei pasiekti aukšti rezultatai. Atsižvelkime į mokinių reikmes bei tikslus. Skatinkime mokinių smalsumą, nes tai galinga jėga. Tyrimo apklausoje išaiškėjo, jog mokiniui didelį poveikį turi mokytojo autoritetas. Tačiau mokinį motyvuoti gali tik mokytojas, mylintis savo darbą ir telkiantis visas pastangas, kad mokiniai pasiektų kuo geresnių rezultatų ir asmeniškai tobulėtų. Mokytojas, kuris džiaugiasi mokinių pasiekimais, net ir nedideliais.
Kaip Motyvuoti Vaikus Mokytis: Suaugusiųjų Požiūris
"… Motyvacija mokytis svarbi ne tik vaikams ir ne tik artėjant naujiems mokslo metams - juk mokomės visą gyvenimą. Vaikų motyvacija mokytis kaip tik didele dalimi priklauso nuo mūsų pačių motyvacijos visą gyvenimą išlikti žingeidiems, tobulėti ir kasdien atrasti vis ką nors naujo. Tačiau kaip galime motyvuoti vaikus mokytis? Ką daryti, jei vaikas sako, jog realiame gyvenime jam neprireiks, to, ko moko mokykloje? Ir ką daryti, kad mokykla vaikui netaptų kankinimų vieta?
Svarbūs Aspektai, Į Kuriuos Reikėtų Atkreipti Dėmesį
- Mokymasis kaip džiaugsmas ir dovana: Kiek mūsų, suaugusių žmonių, galvoja, jog mokymasis - tai džiaugsmas, dovana, jog mums gera, kad galime mokytis. Tai gali būti mokymai, seminarai, knygos, tiesiog išmokti kažko naujo, ką nors sužinoti, patobulėti santykiuose ir panašiai.
- Klysti yra normalu: Kiek mūsų galvojame, kad klysti yra normalu? Tai yra daryti klaidas - tai normalus mokymosi procesas? Be abejonės, tai neturėtų pereiti į atsainų požiūrį, jog numojame ranka, kai kažko nepadarėme, suklydome ir pateisinome save, jog visi klysta - nieko baisaus. Tačiau kai kalbame apie natūralų procesą, natūralias klaidas - kiek mūsų galime priimti jas kaip natūralų, normalų mokymosi procesą?
- Reakcija į nesėkmes: Tuomet sau atsakykime, kaip reaguojame į nesėkmes - tiek savo, tiek vaiko, tiek kitų žmonių. Ar nepuolame savęs plakti, kaltinti, graužti? Ar nepuolame kaltinti kitų? Ar nežiūrime į tai atsainiai, jog visi klysta, todėl galime daryti bet ką? Veikiausiai, atsakę į šiuos klausimus, gausime ir atsakymą, ko galime tikėtis iš vaiko požiūrio į nesėkmes.
- Elgesys su vaiku: Kaip elgiamės su vaiku? Ar nevadiname jo kokiais nors “epitetais”? Tačiau ar ir nekaltiname aplinkos, kad jam nepasisekė? Ar savo pavyzdžiu ir žodžiais galime transliuoti vaikui, kad ištikus nesėkmei svarbu nepasiduoti, stengtis įveikti kilusius jausmus, nesėkmę dėl to, jog tai mums padeda pasiekti mūsų tikslus ir tai yra vertinga ne kam nors kitam, o mums patiems? Ar gebame šią žinutę ištransliuoti vaikui?
- Nuostatos apie mokymosi procesą: Dar vienas svarbus aspektas yra tai, kokias nuostatas apie mokymosi procesą ir apie pačią mokyklą formuojame vaikui? Ar nesakome vaikui “na, palauk, nueisi į mokyklą, baigsis tavo katino dienos, baigsis visos planšetės, telefonai, nepagarbūs žodžiai, turėsi dirbti”. Ką tuomet vaikas galvoja apie mokyklą? Jam pagrįstai gali atrodyti, jog ten kalėjimas, siaubas. Kita vertus, pagalvokime, ar neformuojame vaikui “rožinių” lūkesčių, jog mokykloje viskas yra labai gerai, smagu, turės daug draugų, bus įdomios pamokos. Žinoma, yra ir to, tačiau kai vaikas ateis į mokyklą ir susidurs su įvairiausiais iššūkiais, veikiausiai, jis ims manyti, kad yra nevykęs pats, arba kad kažkas ne taip su aplinka.
Kaip Paaiškinti Mokymosi Svarbą Vaikui?
Svarbu pabrėžti, kad mokytis svarbu ne vien tam, kad įstotų į universitetą ir susirastų darbą, tačiau paaiškinti, kokia vaikui prasmė mokytis iš šiandieninės jo perspektyvos. Mokytis reikia ne tam, kad tėtis, mama ar mokytojas taip pasakė, bet dėl to, jog tai svarbu jam pačiam. Vis dėlto svarbu parodyti vaikui, kad bus visko, kad bus iššūkių, įvairiausių situacijų, tačiau patikinti, kad būsite šalia, palaikysite ir padėsite su tuo susitvarkyti.
Taip pat neretai galime išgirsti vaiką sakant, jog jam vienas ar kitas dalykas yra neįdomus, to neprireiks, jog dirbs “jutuberiu” , prižiūrės gyvūnėlius ir jam neprireiks to, ko moko mokykloje. Vaikams lengviau suprasti, kai aiškiname, jog mokymasis yra lyg smegenų treniruotė. Taip pat kaip einame į sporto salę ir treniruojame savo fizinius raumenis - tai nereiškia, jog tuos pratimus eisime ir vaikščiodami darysime, pavyzdžiui, kilnosime štangą. Tai reiškia, kad stipriname savo rankas tam, kad jos mums galėtų padėti įveikti tam tikrus mūsų tikslus. Lygiai taip pat ir mokydamiesi mes laviname smegenis ne tam, kad atliktume konkrečią užduotį, bet tam, kad mūsų smegenys būtų stiprios, sveikos ir pasiruošusios padėti įgyvendinti mūsų norus ir tikslus.
Mokymosi Motyvacijos Stiprinimas Mokykloje
Mokymosi motyvacijos stiprinimas yra kiekvienos mokyklos prioritetinė strategija, atliepianti visuomenės, asmens, švietimo sistemos poreikius. Kuo labiau mokinys bus motyvuotas, tuo sėkmingesnis jis bus ir tuo ilgiau tęsis jo sėkmingo mokymosi kelias. Kauno Rokų gimnazijos pedagogai vykdė Erasmus+ programos projektą „Mokymosi motyvacija - individualios pažangos garantas“. Nors visas projekto vykdymo laikotarpis buvo suvaržytas pasaulinės epidemiologinės pandemijos, Kauno Rokų gimnazijos pedagogams pavyko visuose projekto paraiškoje numatytuose pedagogų kvalifikacijos kursuose dalyvauti gyvai ir pasisemti tarptautinės patirties, išgyventi nepakartojamų įspūdžių bei sukurti galimybių bendradarbiauti ateityje. Tik ieškantis, kuriantis, laimingas pedagogas gali kurti sėkmingą ugdymo procesą ir padėti mokiniui atrasti save.
Mokymosi Motyvacijos Sąlygos ir Rūšys
Žodis „motyvacija“ yra kilęs iš lotyniško žodžio „morere“ - judinti, skatinti. Motyvacija - tai veiksmų bei elgesio žadinimas ir skatinimas. Veiksmų, elgesio skatuliai yra motyvai, visada susiję su kuriuo nors stipriu poreikiu. Motyvas žmogaus psichikoje reiškiasi vaizdo ar minties pavidalu ir skatina patenkinti tam tikrą poreikį. Mokinys įsivaizduoja, kaip jį pagirs mokytojas, ir dar stropiau atlieka namų darbus.
Mokymosi motyvacija orientuoja mokinį į tikslą, padeda suvokti, kiek laiko reikės tikslui pasiekti, ar bus reikalingas pastiprinimas ir koks, aktualizuoja būtinas mokinio žinias, gebėjimus ir įgūdžius, pažadina jo jautrumą pagalbai iš išorės, lemia mokymosi kokybę ir mokymosi pasekmes. Yra keturios sąlygos, kurioms esant, vaiko noras mokytis stiprėja ir mokymosi motyvacija bręsta.
Skiriamos dvi mokymosi motyvacijos rūšys: vidinė ir išorinė. Kai motyvai kyla iš paties subjekto, kai yra poreikis suvokti, pažinti, tyrinėti, kalbame apie vidinę motyvaciją. Vidinė motyvacija ryški ankstyvosios vaikystės metais. Tuomet vaikai ieško vis naujų potyrių, susidomi naujais dalykais, su malonumu sprendžia kryžiažodžius, galvosūkius, šaradas ir kt. Kai vadovaujamasi motyvais, kurių pradžia priklauso nuo kitų žmonių bei tarpusavio santykių, kalbame apie išorinę motyvaciją. Ja paremtas daugelio mokinių visas formalusis ugdymasis. Šiuo atveju mokiniai mokosi, nes „reikia“: „Einu į mokyklą, nes tėvai to nori“, „Reikia išmokti eilėraštį, nes mokytoja liepė“, „Paruošiu namų darbus, nes kitaip mama neleis žaisti kompiuteriu“ ir pan. Neformalusis ugdymas paremtas 25 procentais vidinės motyvacijos. Daugelis vaikų būrelius pasirenka pagal saviraiškos poreikį, pomėgį ar pagal norą įgyti naujų gebėjimų ir rasti draugų. Tiesa, vaikų norai ir poreikiai keičiasi, jie ieško savasties ir tame kelyje savęs link būna įvairių posūkių.
#
tags: #gera #mokymosi #motyvacija