Statistika rodo, kad nerimo sutrikimų turi kas aštuntas vaikas pasaulyje. Po koronaviruso pandemijos nerimo simptomų turinčių vaikų ir paauglių skaičius išaugo dvigubai ir siekia 20,5 proc. Lietuvoje skaičiai panašūs - apie 20 procentų. Straipsnyje aptarsime gero ir blogo vaiko elgesio požymius, priežastis ir galimus sprendimo būdus.
Nerimas vaikams: požymiai ir priežastys
Nerimas yra natūrali organizmo reakcija į gresiantį pavojų. Tačiau, kai nerimas tampa nekontroliuojamas, jis gali peraugti į nerimo sutrikimą. Dažniausi nerimo sutrikimo simptomai yra nuolatinis nerimastingas vaiko elgesys (greitas išgąstis, dažnas verksmas, pyktis), prasta miego kokybė, sunkus prabudimas, galvos ir pilvo skausmai (somatiniai simptomai).
Šis sutrikimas gali būti paveldimas, jį gali lemti temperamentas, charakterio bruožai ir įgimtas jautrumas. Taip pat didelę įtaką daro šeimoje vykstantys konfliktai, nerimastingas auklėjimas, neteisingas pavyzdys ir būdai, kaip padėti vienas kitam, suprasti ir išreikšti jausmus. Mažyliai dažnai patiria atsiskyrimo nerimą, kai nenori eiti į darželį, skausmingai atsisveikina su tėvais ir ilgai verkia. Jei po mėnesio vaikas į atsiskyrimą reaguoja taip pat, galima įtarti, kad jam vystosi nerimo sutrikimas. Dažnai vaikai turi stiprią gamtos stichijų ar reiškinių, socialinių situacijų baimę, sudėtingą požiūrį į aplinkinius, tarpusavio bendravimo sunkumų, nesėkmės ar suklydimo baimę, stipriai išreikštą pavydą kitiems. Neretai vaikų nerimavimą įtakoja ir socialiniai tinklai. Gana dažnas yra ir vaikų bei paauglių elektyvusis mutizmas - tai negebėjimas kalbėti viešai (namuose toks vaikas paprastai yra šnekus). Jeigu paauglys turi generalizuotą nerimo sutrikimą, jis jaudinasi dėl pačių įvairiausių dalykų (pažymių, šeimos, draugų, laisvalaikio). Tokie vaikai yra pernelyg griežti sau, siekiantys tobulumo. Jie taip patys apsisunkina sau situaciją, kad dėl kilusio streso meta neužbaigtus darbus, vengia tam tikrų vietų ar situacijų. Dabar dažnai girdima ir apie vaikų patiriamas panikos atakas. Jei nerimas jaučiamas ilgą laiką ir nėra žinoma dėl ko, tokia būsena gali privesti prie panikos atakų. Tačiau jos gali įvykti dėl begalės skirtingų priežasčių - tai nebūtinai yra tik nerimo pasekmė. Panikos atakos metu tam tikri sensoriniai veiksniai paveikia elgesį, norisi pabėgti nuo nepalankios situacijos, nepavyksta valdytis, greitai plaka širdis, prakaituoja delnai ir t.t. Jeigu panikos priepuoliai kartojasi 2-3 kartus per mėnesį, vertėtų reaguoti į šią situaciją rimtai.
#
Taip pat skaitykite: Geras ir blogas vaiko elgesys
Taip pat skaitykite: Atostogų psichologija
Taip pat skaitykite: Ryšys su paaugliu: psichologo įžvalgos