Įvadas
Informacijos suvokimas yra sudėtingas procesas, kuris priklauso nuo daugelio veiksnių. Kiekvienas žmogus pasaulį suvokia skirtingai, o šis straipsnis skirtas aptarti geriausius informacijos suvokimo būdus, atsižvelgiant į asmeninius skirtumus, komunikacijos ypatumus ir aplinkos poveikį. Jame nagrinėsime, kaip verbalinė ir neverbalinė komunikacija, vadovo vaidmuo, asmeniniai ir socialiniai kontekstai veikia informacijos suvokimą. Taip pat aptarsime minimalizmo komunikacijoje apraiškas ir jų įtaką šiuolaikiniam informacijos suvokimui.
Subjektyvus Tikrovės Suvokimas
Mes visi gyvename savo fantazijų pasaulyje, tačiau dauguma žmonių to nesuvokia. Niekas nepažysta pasaulio, koks jis iš tiesų yra. Kiekvienas žmogus visiškus savo prasimanymus kartais vadina tikrove.
„Fundamentalus NLP elementas yra tai, kad žmogus patiria ne tikrąjį pasaulį tokį koks jis yra. Žmogus operuoja stipriai filtruojančiais vidiniais proto žemėlapiais, taip kurdamas vidinį išorinio pasaulio vaizdą. Kiekvieno žmogaus vidinis žemėlapis yra tik dalinė subjektyvi išorinio pasaulio prezentacija. Žmogaus pasaulio žemėlapis yra formuojamas interpretuojant informaciją, kuri ateina per 5 jutiminius kanalus, vėliau ši informacija “koduojama” panaudojant kalbą ir žodžius. Proto žemėlapiai yra tik subjektyvi interpretacija, o interpretacija nėra tiksli.
Selektyvus Pasaulio Matymas
Remiantis šiomis istorijomis galima sakyti, jog, žmogaus pasąmonė, pasiremdama ankstesne patirtimi, rodo tai, ką turėtume pamatyti. T.y. tai, kas sekant iš ankstesnės patirties pozicijų, gali būti naudinga arba pavojinga, ar atitinka dabartinį kontekstą. Mūsų aplinkinio pasaulio suvokimas yra labai ribotas ir tai rodo ne tik šios istorijos.
Kodėl gyvenime mes nematome ar nesuvokiame „VISKO“ kas vyksta aplink mus?
Taip pat skaitykite: Psichologijos tendencijos Lietuvoje
"… sutinku su garsiuoju Kembridžo profesoriumi, daktaru C. D. Broadu, teigiančiu, esą „būtų teisinga daug rimčiau, negu buvome lig šiol linkę, apsvarstyti teoriją, kuria Bergsonas pateikė nagrinėdamas atmintį ir pojūtinę percepciją. Siūloma teorija, kad smegenų, nervų sistemos ir jutimo organų funkcija yra daugiausia atmetamojo, bet ne produktyvaus pobūdžio. Kiekvienas žmogus, kiekvieną minutę gali prisiminti viską, kas jam kada nors atsitiko, ir suvokti viską, kas vyksta visoje visatoje. Smegenų ir nervų sistemos funkcija yra apsaugoti mus, kad mūsų nepriblokštų ir nesupainiotų šios daugiausia nenaudingos ir nereikšmingos žinios, jie užkerta kelią didumai to, ką mes antraip kiekvienu momentu suvoktume ar prisimintume, ir palieka tik tą mažą ir ypatingai atrinktą dalį, kuri, tikėtina, praktiniu požiūriu yra naudinga“. Pagal tokią teoriją kiekvienas mūsų potencialiai yra Didžioji Sąmonė. Tačiau tiek, kiek esame gyvūnai, mūsų reikalas yra išlikimas bet kokia kaina. Kad būtų užtikrinta biologinio išlikimo galimybė, Didžioji sąmonė turi būti praleista pro redukuojančią smegenų ir nervų sistemos sklendę. Taigi kitame gale išvarva tik niekingi lašai tos sąmonės, kuri padės mums išgyventi konkrečiai šioje planetoje.“ (p.
Man nėra priimtina mintis, kad „Kiekvienas žmogus, kiekvieną minutę gali … suvokti viską, kas vyksta visoje visatoje“, arba „Didžiosios Sąmonės“ konstruktas, tačiau mintis, kad mūsų sąmonės “funkcija yra daugiausi atmetamojo, bet ne produktyvaus pobūdžio“, atrodo visai racionali. Gal būt mes galime tam tikrais pratimais ar cheminėmis priemonėmis išplėsti savo pasaulio suvokimo ribas (ir pastebėti daug daugiau dalykų vykstančių aplink mus. Gal net visus), bet kaip tai atsilieptų mūsų kasdieniniam gyvenimui? Šiuo atveju galima sakyti, jog pasaulio matymo ir suvokimo selektyvumas auga mums pasirenkant svarbesnius tikslus ir augant motyvacijai juos pasiekti. Žmogus, apsėstas grandiozinės idėjos, aplinkui mato tik tai kas gali padėti ją įgyvendinti ir tik potencialius trukdžių šaltinius.
Tikrovės Pakeitimas
Taigi, jei kada nors, kažkas jus bandys įtikinti, kad juoda tai yra balta - neskubėkite to žmogaus pasmerkti ir nuginčyti. Gal tai jūs klystate, kaip kažkada suklydo netgi trys garbingi psichologai, manydami jog baltas žiguliukas buvo raudonas.
Manau tai tie socialiniai vaidmenys ir jų sąlygoti suvokimo bei atminties filtrai, sukuria daugybę situacijų, maitinančių ištisą anekdotų žanrą.
Ne tik iš šio atvejo galiu daryti išvadą, jog dažnai apie tuos klausimus, su kuriais tiesiogiai netenka susidurti, žmonės kartais turi labai originalų „perferinį suvokimą“, nes greičiausiai žmogaus psichika taip surėdyta, jog mes negalim neturėti kažkokios savo nuomonės apie įvykius ar reiškinius, jei jau bent kiek žinome apie jų egzistavimą. Bent jau žmonių, sugebančių pasakyti „aš nežinau“ arba „aš tuo klausimu neturiu nuomonės“ yra ne tiek jau ir daug.
Taip pat skaitykite: Asmeninis augimas Žemaitijoje
Verbalinė Komunikacija
Verbalinė komunikacija - tai bendravimas žodžiu ir raštu. Abi komunikacijos rūšys yra neatsiejamos ir papildo viena kitą. Dalykinėje komunikacijoje verbalinė komunikacija yra ypač svarbi, nes per ją dažnai užmezgami pirmieji kontaktai.
Verbalinės komunikacijos formos
Verbalinė komunikacija skirstoma į dvi pagrindines formas:
- Žodinė komunikacija: tai improvizacija, reikalaujanti specialaus pasirengimo, žinių ir oratorinių gebėjimų. Ji gali būti monologinė (pranešimai, dalykinės kalbos) arba dialoginė (kolegų tarpusavio bendravimas).
- Rašytinė komunikacija: apima įvairias rašytines priemones, tokias kaip skelbimai spaudai, brošiūros ir kt.
Žodinės komunikacijos efektyvumas
Žodinės komunikacijos efektyvumas priklauso nuo balso tono, moduliacijos, greičio ir garso stiprumo. Norint, kad auditorija suprastų, būtina pasirinkti tinkamą bendravimo toną ir greitį. Tačiau žodinė komunikacija turi ir trūkumų:
- Galimybė pamiršti dalį pranešimo.
- Galimi konfliktai, jei dalyviai nėra pakankamai protingi ar leidžia sau pasiduoti blogam nusiteikimui.
Neverbalinė Komunikacija
Neverbalinė komunikacija, apimanti veido išraišką, gestus, laikyseną ir balso toną, yra svarbus bendravimo komponentas. Tyrimai rodo, kad neverbaliniai signalai lemia net 60-90 proc. informacijos suvokimo.
Neverbalinės komunikacijos elementai
- Akių kontaktas: rodo susidomėjimą pašnekovu.
- Veido išraiška: perteikia emocijas, nepriklausomai nuo kultūrinių skirtumų.
- Gestai: sustiprina įspūdį ir pabrėžia argumentų svarumą. Svarbu vengti rodyti į pašnekovą pirštu, nes tai sukuria priešiškumo įspūdį.
- Atstumas: tarp komunikacijos partnerių perteikia emocijas. Agresyviai besielgiantis asmuo dažnai stovi labai arti kito.
- Laikysena: atskleidžia emocinę būseną ir preferencijas. Sėdėjimas atsilošus gali rodyti nesidomėjimą.
- Balso tonas: atskleidžia pyktį, neviltį ar sarkazmą.
- Klausymasis: apima ne tik žodžių girdėjimą, bet ir suvokimą bei stebėjimą.
Vadovo Vaidmuo Komunikacijoje
Vadovo darbas yra bendrauti su žmonėmis ir tuo remiantis rengti sprendimus. Vadovas turi gerai išmanyti komunikacijos teoriją, formas ir galimybes. Jam būtina turėti žmonių valdymo mokslo pagrindus, žinoti žmogaus ir kolektyvinio darbo psichologiją, turėti pedagogikos ir etikos žinių.
Taip pat skaitykite: Priklausomybės gydymo apžvalga Lietuvoje
Komunikacijos tipai
Bendravimas skirstomas į pažintinį, komunikacinį ir reguliacinį. Taip pat išskiriamas dalykinis, oficialus ir neoficialus bendravimas. Darbo aplinkoje turi vyrauti oficialusis bendravimas, o ne darbo aplinkoje - neoficialusis. Pagal bendravimo dalyvių statusą skiriamas horizontalus (tarp lygių padėtimi) ir vertikalus (tarp vadovo ir pavaldinių) bendravimas.
Vadovo komunikacijos svarba
Vadovams komunikacija yra svarbi, nes tai yra bendra valdymo proceso (planavimo, organizavimo, vadovavimo ir kontrolės) gija. Vadovai daug laiko skiria bendravimui su pavaldiniais, viršininkais, kolegomis, vartotojais ir tiekėjais.
Suvokimas Komunikacijoje
Suvokimas priklauso nuo tikslo, emocijų, aplinkos ir kitų veiksnių. Žmogaus požiūris į informaciją gali ją iškraipyti, siekiant savo tikslų. Teisingai suprasti informaciją kliudo ir žmonių tarpusavio santykiai bei skirtingas išsilavinimas.
Minimalizmas Komunikacijoje
Minimalizmas komunikacijoje - tai įvairūs trumpi tekstai, skirti sutalpinti kalbamojo dalyko esmę nedideliame žodžių ar sakinių kiekyje, atkreipti dėmesį į tam tikrus dalykus ir paveikti adresatus.
Antraštės naujienų portaluose
Viena iš minimalizmo komunikacijoje apraiškų - ilgėjančios antraštės naujienų portaluose. Jos tampa savarankiškai funkcionuojančiais tekstiniais vienetais, kurie atlieka įvairias funkcijas: praneša, pasakoja, analizuoja, komentuojama, reiškiamas požiūris ir emocijos.
Minimalistinės komunikacijos įtaka
Trumpieji tekstai keičia teksto sampratą, požiūrį į teksto žanrą ir turi įtakos kalbai. Google kartos besimokantieji „maudosi“ informacijoje.
Informacijos Suvokimo Tipai
Yra trys pagrindiniai informacijos suvokimo tipai:
- Vizualinis: Šiam informacijos suvokimo tipui priklauso daugiau nei pusė, 65 proc. žmonių. Vaikai su vaizdine atmintimi, geriau perpranta regimą informaciją, tai, kas jiems pateikiama rašytiniu tekstu, paveikslėliais, konkrečiais pavyzdžiais iš aplinkos.
- Audialinis: Šiam informacijos suvokimo tipui priklauso žmonės su girdimąja atmintimi. Manoma, kad jų yra apie 30 proc. Jiems informaciją įsiminti daug lengviau, jei ją ne perskaitys, o išgirs arba dalyvaus jos aptarime.
- Kinestetinis: Kinestetiniam informacijos suvokimo tipui priklauso vos 5 proc. žmonių. Kad šio tipo vaikai gerai perprastų informaciją, jiems pamokos metu reikia aktyvaus veiksmo.
Teksto Suvokimo Strategijos
Teksto suvokimo strategijos yra veikimo planas. Pagrindinė mintis - ji galutinai išryškėja tik skaitymo proceso pabaigoje. Geras skaitytojas skaito.
Yra keturi skaitymo būdai:
- Ieškomasis ištisinis skaitymas - tai skaitymas kai žmogus ieškodamas informacijos viską perbėga akimis, iki kol randą jam reikiamą vietą (visko detaliai neskaito).
- Ieškomasis pažintinis skaitymas - kai žinome ko mums reikia, norime pridurti ar ieškome tam tikros informacijos rūpima tema.
- Įdėmusis (analitinis) skaitymas - kai dar nesame nieko girdėję apie tai, norime įsigilinti į tekstą, jį suprasti, įsiminti.
- Skaitymas savo malonumui - kai skaitome norėdami atsipalaiduoti, šiek tiek pasvajoti. Svarbiausias viso to rezultatas - pasigėrėjimas, patirtos malonios akimirkos.
Meniniame aprašyme svarbiausia yra rasti vietą (detalę) kuri geba perteikti visumą, tiksliausiai ir vaizdingiausiai apibūdinti asmenį, įvykį, dalyką, reiškinį. Dalykiniame aprašyme svarbu detalizuoti teiginius, pateikti faktų, skaičių, pavyzdžių.
Informacijos Įsisavinimo Įtaka Sveikatai
Kaip nepilnas informacijos įsisavinimas veikia žmogaus sveikatą?
Jeigu jūs linkę bet kokią gaunamą informaciją priimti kaip tiesą; besąlygiškai sutikti su bet kokio „eksperto” nuomone; aitrinate save emocijomis po kiekvieno perskaityto komentaro ir esate pasiryžęs ginti savo požiūrį (atsiprašau, „ekspertų” požiūrį) nuo visų, kas šiai nuomonei nepritaria, tai reiškia, kad jau sukūrėte „sunkios energetikos blokus”. Pas mus visus yra begalė susirgimų „sėklų”, pūpsančių žmogaus energetiniame lauke (auroje). Stresinės situacijos, mūsų atveju, dėl nuomonių skirtumų, sukurs palankias sąlygas jų „sudygimui”. Išrašyti vaistai ir preparatai nepadės atstatyti sveikatos, nes jie nėra nukreipti prieš energetinius blokus ir negali jų pašalinti iš energetinių kūnų.
Kaip Gerinti Informacijos Suvokimą?
- Išjungti televizorių ir radijo imtuvą, atsisakyti laikraščių prenumeratos ir laikytis kuo toliau nuo interneto.
- Mąstykite bet kokia dvasine tema, kuri jums kelia didžiausią susidomėjimą.
- Praktikuokite intuicinių sugebėjimų pažinimą ir vystymą.
Įtraukusis Ugdymas
Įtraukusis ugdymas neįmanomas be vaiko pažinimo, jo poreikių identifikavimo, palankios ugdymo(si) aplinkos visiems ugdytiniams ir kiekvienam kūrimo, atsižvelgiant į individualius ugdytinio poreikius - gabumus, negalias, raidos tempą, patirtinio ugdymosi stilių, turimą patirtį, šeiminę aplinką ir kitus skirtingumus.
Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose mokiniai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių dėl intelekto sutrikimo, ugdomi pagal individualizuotas Bendrąsias ugdymo programas (toliau - BUP). Mokiniai, turintys kitų specialiųjų ugdymosi poreikių taip pat ugdomu pagal BUP.
#
tags: #geriausi #informacijos #suvokimo #budai