Geros Psichikos Sveikatos Požymiai: Kaip Ją Puoselėti Ir Išlaikyti

Įvadas

Šiame straipsnyje panagrinėsime, kokie požymiai išduoda psichiškai sveiką asmenybę, apžvelgsime dažniausiai pasitaikančius psichikos sutrikimus, tokius kaip depresija ir nerimo sutrikimai, bei aptarsime būdus, kaip tausoti dvasinę ir psichinę sveikatą. Taip pat aptarsime bendravimo svarbą psichinei sveikatai ir kritiškai pažvelgsime į ribinio asmenybės sutrikimo (RAS) diagnozavimą. Svarbu suprasti, kad psichikos sveikata yra neatsiejama bendros žmogaus gerovės dalis, lemianti, kaip mes jaučiamės, galvojame ir elgiamės.

Psichikos Sveikata: Esminiai Aspektai

Psichinė sveikata apima emocinį ir dvasinį atsparumą, leidžiantį žmogui patirti džiaugsmą ir ištverti skausmą, nusivylimą bei liūdesį. Tai teigiamas gėrio jausmas, paremtas tikėjimu savo ir kitų žmonių orumu bei verte. Psichiškai sveikas žmogus geba pažinti pasaulį, bendrauti ir išreikšti savo jausmus. Sveika psichika padeda žmogui susidoroti su kasdieniu stresu, produktyviai dirbti ir dalyvauti bendruomenės gyvenime. Psichikos sveikata yra svarbi kiekviename gyvenimo etape nuo vaikystės ir paauglystės iki senatvės. Ji taip pat lemia, kaip mes priimame sprendimus, bendraujame su kitais ir tvarkomės su gyvenimo sunkumais.

Dvasinė Ir Psichinė Sveikata Žmogaus Gyvenime

Dvasinė sveikata yra neatsiejama žmogaus sveikatos dalis. Stiprios valios žmonės lengviau įveikia stresą, yra produktyvesni ir naudingesni visuomenei. Dvasinės ir psichikos ligos trukdo žmogui patirti gyvenimo pilnatvę. E. Adaškevičienė teigia, kad šių dienų žmogui vertėtų paisyti Vydūno pamokymų: kuo daugiau laiko žmogus skiria savo sąmonės ir dvasios galių ugdymui, tuo labiau jis geba pajusti gyvenimo turtingumą ir įvairovę, atskleisti savo asmenines galias ir pajusti gyvenimo pilnatvę. Žmogus, kuris tenkina tik kūno poreikius, ilgainiui pasijunta persisotinęs ir abejingas arba nuolat neramus bei nelaimingas.

Dvasiniai Ir Psichiniai Sutrikimai: Priežastys Ir Pasireiškimas

Psichikos ligos ir sutrikimai pasireiškia individualiai, o jų atsiradimo priežastys yra įvairios. Kai kurie autoriai teigia, kad dvasinės sveikatos nebuvimas ar sutrikimai gali sukelti:

• Depresiją ir nuotaikos svyravimus.
• Drovumą ir socialinį nerimą.
• Įkyrias mintis ir veiksmus.
• Ilgalaikį lėtinį nerimą.
• Potrauminio streso simptomus.
• Nesugebėjimą užmegzti ir palaikyti tarpasmeninius santykius.
• Pasyvumą ir pasyvią agresiją.
• Piktnaudžiavimą psichoaktyviosiomis medžiagomis.
• Nesugebėjimą kontroliuoti jausmus.
• Nesugebėjimą išreikšti jausmų.

Pasaulio banko ir PSO duomenimis, depresija, bipolinis sutrikimas ir šizofrenija sudaro didelę ligų ir negalios naštos dalį. Savižudybės yra glaudžiai susijusios su depresija, kuri dažnai lieka nediagnozuota ir negydoma. Rizikos veiksniai, lemiantys psichikos sveikatos problemas, yra nedarbas, skurdas, migracija, politinis nestabilumas, įtampa tarp etninių grupių, benamystė, narkomanija, vienatvė ir socialinių ryšių praradimas, socialinis-ekonominis nestabilumas ir neužtikrintumas. Gydytoja psichiatrė D. Šateikienė ragina žmones, jaučiančius psichikos sutrikimų simptomus, kreiptis į specialistus. Jei ilgai kankina prasta nuotaika, nerimas, baimė, keistos mintys, pojūčiai ar veiksmai, būtina kreiptis į psichiatrą.

Taip pat skaitykite: Sportas lauke: geresnė emocinė būklė

Dažniausiai Pasitaikantys Psichikos Ir Elgesio Sutrikimai

Psichikos sutrikimai apima įvairias būkles, kurios veikia žmogaus mąstymą, jausmus ir elgesį. Jie gali būti laikini arba nuolatiniai ir pasireikšti įvairiais simptomais, kurie daro įtaką kasdieniam gyvenimui. Toliau aptarsime dažniausiai pasitaikančius psichikos ir elgesio sutrikimus:

• Depresija: Nuolatinė liūdesio būsena, prarandant susidomėjimą veikla, kuri anksčiau teikė džiaugsmą. Simptomai gali apimti nuovargį, miego sutrikimus, sumažėjusį apetitą ir mintis apie savižudybę. Depresija gali turėti didelį poveikį žmogaus kasdieniniam gyvenimui, nuo darbo ir mokymosi iki santykių su kitais žmonėmis.
• Nerimas: Tai stiprus susirūpinimo ar nuogąstavimo jausmas, kuris gali būti nuolatinis ar atsirasti staiga kaip panikos priepuolis. Tai dažnai pasireiškia fiziniais simptomais, tokiais kaip stiprus širdies plakimas, prakaitavimas ir drebėjimas. Nerimas gali būti susijęs su specifinėmis situacijomis arba būti bendras, be aiškios priežasties.
• Panikos Atakos: Staigūs, intensyvūs baimės epizodai, kurie gali sukelti stiprų fizinį diskomfortą, pvz., stiprų širdies plakimą, dusulį ir krūtinės skausmą. Panikos atakos gali būti labai bauginančios ir sukelti jausmą, jog prarandama kontrolė arba kad netrukus įvyks širdies smūgis, kad žmogus mirs.
• Nemiga: Tai sunkumai užmigti ar išmiegoti visą naktį, kurie gali turėti didelę įtaką dienos metu atliekamoms veikloms ir bendrai sveikatos būklei. Miego trūkumas gali pabloginti psichikos sveikatą, sukelti nuotaikos svyravimus ir sumažinti koncentraciją.
• Bipolinis Sutrikimas: Tai būklė, kai žmogus patiria intensyvių emocijų svyravimus - nuo manijos (pakilios nuotaikos, energijos ir aktyvumo) iki depresijos epizodų. Manijos epizodai gali apimti perdėtą laimės jausmą, per didelį aktyvumą, mažą miego poreikį ir impulsyvius sprendimus. Depresijos epizodai gali būti sunkūs ir ilgi, sukeliantys gilią liūdesio būseną ir praradimą susidomėjimu įvairia veikla.
• Demencija: Tai pažinimo funkcijų praradimas, kuris veikia atmintį, mąstymą ir socialinius įgūdžius. Ji dažnai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms ir gali labai apsunkinti kasdienį gyvenimą. Demencijos simptomai apima trumpalaikės ir ilgalaikės atminties sutrikimus, sunkumus orientuojantis, kalbos ir sprendimų priėmimo problemas, žmogus praranda gebėjimą pasirūpinti savimi, tampa priklausomas nuo aplinkinių.
• Šizofrenija Ir Kiti Psichoziniai Sutrikimai: Šizofrenija yra sunkus psichikos sutrikimas, kuris veikia mąstymą, jausmus, valią, elgesį, socialinę adaptaciją. Jis gali apimti haliucinacijas, kliedesius bei sunkumus susikaupti. Šizoafektinis sutrikimas apima šizofrenijos ir nuotaikos sutrikimų (pvz., depresijos, manijos ar bipolinio sutrikimo) simptomus. Šizotipinis sutrikimas yra susijęs su neįprastais mąstymo modeliais, įsitikinimais ir elgesiu.
• Adaptacijos Sutrikimai: Tai yra emocinė ar elgesio reakcija į stresą, kuri yra stipresnė nei įprasta ir sukelia didelių problemų kasdieniniame gyvenime. Adaptacijos sutrikimai gali pasireikšti po netekčių, skyrybų, darbo netekimo ar kitų reikšmingų gyvenimo įvykių. Simptomai gali apimti liūdesį, nerimą, pykčio protrūkius ir sunkumus atlikti kasdienes veiklas.
• Agorafobija: Tai yra intensyvi baimė būti situacijose, kuriose būtų sunku ar gėdinga pabėgti, pvz., atvirose erdvėse ar minioje. Agorafobija gali labai apriboti žmogaus gyvenimą, sukeldama baimę išeiti iš namų, apsipirkti, dalyvauti renginiuose, bendrauti su žmonėmis ar net eiti į darbą.
• Obsesinis Kompulsinis Sutrikimas (OKS): Tai yra būklė, kai žmogus turi pasikartojančių, nepageidaujamų minčių (obsesijų) ir (arba) elgesio (kompulsijų), kuriuos jis jaučia būtinybę vykdyti. Obsesijos gali apimti baimes dėl užteršimo, abejones dėl uždarytų durų ar kitų nepageidaujamų minčių. Kompulsijos yra elgesiai, kurių žmogus imasi, siekdamas sumažinti obsesijų sukeltą nerimą, pvz., dažnas rankų plovimas, tikrinimas ar skaičiavimas.
• Perdegimo Sindromas: Tai yra emocinis ir fizinis išsekimas, dažniausiai susijęs su ilgalaikiu stresu ir per dideliu darbo krūviu. Perdegimo sindromo simptomai apima nuovargį, cinizmą, sumažėjusį darbo našumą, miego sutrikimus ir fizinius negalavimus, tokius kaip galvos skausmai ar virškinimo problemos. Perdegimo sindromas gali turėti rimtų pasekmių ne tik darbo našumui, bet ir bendrai gyvenimo kokybei.

Psichikos Sutrikimų Gydymo Metodai

Gydymo metodai parenkami individualiai, atsižvelgiant į konkretaus sutrikimo pobūdį ir paciento poreikius. Pagrindiniai gydymo metodai yra šie:

• Psichoterapija: Ji apima reguliarias sesijas su psichoterapeutu. Tai padeda pacientams išspręsti emocines problemas, keisti neigiamus mąstymo ir elgesio modelius bei mokytis naujų įgūdžių valdyti savo būklę. Psichoterapijos metodai gali būti įvairūs - nuo kognityvinės elgesio iki psichodinaminės terapijos.
• Medikamentinis Gydymas: Vaistai gali padėti sumažinti arba kontroliuoti psichikos sutrikimų simptomus. Jie apima antidepresantus, antipsichotikus, raminamuosius ir nuotaikos stabilizatorius. Medikamentai dažnai derinami su psichoterapija, siekiant užtikrinti greitesnius ir geresnius gydymo rezultatus.
• Kognityvinė Elgesio Terapija (KET): Tai yra efektyvi terapijos forma, kuri padeda pacientams atpažinti ir keisti neigiamas mąstymo ir elgesio schemas. Ji yra ypač naudinga gydant depresiją, nerimą ir OKS. KET apima struktūruotus pokalbius ir užduotis, kurios padeda pacientams suprasti savo mąstymo procesus ir juos keisti.
• Grupinė Terapija: Jos metu pacientai susitinka su kitais, kurie turi panašias problemas, ir dalijasi savo patirtimis bei palaikymu. Tai padeda sumažinti izoliacijos jausmą ir stiprina bendruomeniškumą. Grupinė terapija gali būti ypač naudinga tiems, kurie jaučiasi vieniši arba nesuprasti savo artimųjų.
• Psichodinaminė Terapija: Ši terapijos forma siekia atskleisti ir suprasti pasąmonės procesus, kurie gali turėti įtakos paciento elgesiui ir emocijoms. Tai gali padėti pacientui geriau suprasti save ir savo santykius su kitais. Psichodinaminė terapija dažnai naudojama ilgalaikiam gydymui ir yra pagrįsta analitiniu požiūriu į paciento vidinį pasaulį.
• Humanistinė Terapija: Ji pabrėžia asmeninio augimo ir saviraiškos svarbą, skatina pacientus pasitikėti savo intuicija ir siekti savirealizacijos. Ši terapijos forma dažnai yra orientuota į dabarties problemas ir galimybes, o ne į praeities traumas ir sunkumus.
• Elgesio Terapija: Ji yra orientuota į konkrečių emocinių ir elgesio problemų sprendimą, naudojant mokymosi teorijas. Ši terapija padeda pacientams įgyti naują požiūrį ir įgūdžius, suprasti jų priežastis. Ši terapija gali būti naudinga gydant nerimą, depresiją, fobijas, priklausomybes ir kitas emocines ir elgesio problemas.

Metodai Ir Priemonės Dvasinei Ir Psichinei Sveikatai Tausoti

Psichinė sveikata priklauso nuo fizinės sveikatos. Profesorė E. Adaškevičienė teigia, kad geros sveikatos, stiprybės ir atsparumo gyvenimo pagundoms neįmanoma pasiekti, jei lavinamas tik kūnas. Būtina sutelkti visas ugdytinių pastangas ir dvasines jėgas. Fizinis ugdymas ir sveikatos ugdymas visada susijęs su sisteminga fizine ir dvasine saviugda, valios pastangomis, gebėjimu nugalėti pagundas ir mokėjimu daug ko atsisakyti. Dvasinė pusiausvyra, nervinis ir psichinis stabilumas yra būtini geros sveikatos bei ilgaamžiškumo sąlygos. Stresą padeda įveikti savitaiga transo būsenoje. Savitaigos gali mokytis visi žmonės nuo septynerių metų, išskyrus tuos, kurie serga psichikos ligomis. Savitaiga normalizuoja kraujospūdį, šalina stresą, nerimą ir depresiją, gerina miegą, gydo virškinimo trakto opas, padeda atsikratyti žalingų įpročių ir stiprina vaikų imunitetą.

Norint stiprios psichinės sveikatos, psichiatrai pataria:

• Neišgyventi dėl galimų sunkumų.
• Mokytis prisiimti atsakomybę.
• Nebijoti įveikti sunkių užduočių.
• Džiaugtis tuo, ką turima.
• Susirasti mėgstamą veiklą.
• Nuolat tobulinti save.

L. L. Hay teigia, kad dvasiniam ryšiui nereikia tarpininko. Galima išmokti melstis ar medituoti.

Taip pat skaitykite: Kaip būti doru?

Kaip Stiprinti Psichikos Sveikatą

Sveika psichika yra svarbi bendrai gerovei, todėl svarbu rūpintis savo psichikos sveikata net ir nesant rimtoms problemoms. Psichikos sveikatos stiprinimas apima:

• Fizinį Aktyvumą: Fizinė veikla padeda mažinti stresą, gerina nuotaiką ir bendrai stiprina kūną. Net ir trumpi pasivaikščiojimai gali turėti teigiamą poveikį psichikos sveikatai.
• Tinkamą Mitybą: Tinkama mityba yra svarbi ne tik fizinei, bet ir psichinei sveikatai. Maistinės medžiagos, tokios kaip omega-3 riebalų rūgštys, vitaminai ir mineralai, gali turėti teigiamą poveikį smegenų funkcijoms.
• Kokybišką Miegą: Kokybiškas miegas yra būtinas smegenų veiklai ir emocinei pusiausvyrai. Miego trūkumas gali pabloginti psichikos sutrikimų simptomus ir bendrą sveikatą.
• Atsipalaidavimo Technikas: Meditacija, joga ir kiti atsipalaidavimo būdai padeda sumažinti stresą ir gerina psichikos sveikatą. Šios praktikos skatina sąmoningumą ir padeda valdyti emocijas.
• Socialinį Bendravimą: Bendravimas su šeima ir draugais yra svarbus psichinei sveikatai. Socialinė parama gali padėti įveikti sunkumus ir jaustis mylimam bei suprastam.

Svarbu nedelsti ir kreiptis į specialistą, jei pastebimi psichikos sveikatos problemų simptomai. Ankstyvas gydymas gali padėti išvengti rimtų komplikacijų.

Žodis Ir Bendravimas: Svarba Psichinei Sveikatai

Bendravimas yra dviejų ar daugiau žmonių tarpusavio sąveika, kurios metu perduodama informacija ir patenkinami įvairūs poreikiai. Bendravimas padeda giliau pažinti save, suprasti, kas mes esame iš tikrųjų.

Bendravimo procesas apima:

• Žmogaus tarpusavio suvokimą (socialinę percepciją).
• Pasikeitimą informacija.
• Tarpusavio sąveiką.

Bendraudami atrandame kitą, išgyvename tiek teigiamas, tiek neigiamas emocijas, ugdome savo įsitikinimus ir kuriame individualų pasaulį. Sugebėjimas bendrauti yra viena iš pagrindinių žmogaus vertybių.

Taip pat skaitykite: Kaip išmokyti vaikus gero elgesio

Ribinis Asmenybės Sutrikimas: Kritinis Požiūris

Pastaruoju metu vis dažniau kritikuojamas ribinio asmenybės sutrikimo (RAS) diagnozavimas. Teigiama, kad RAS "simptomai" dažnai yra potrauminės reakcijos, o ne prigimtiniai defektai. Moterims ši diagnozė priskiriama dažniau dėl patriarchalinio pasaulio stereotipų. Emocinis apleistumas vaikystėje gali būti viena iš priežasčių, dėl kurių žmonėms priskiriami RAS "simptomai". Smurtas verbaliniu ir emociniu būdu, nerealistiški standartai, emocinis incestas - tai trauminės patirtys, galinčios lemti vėlesnius psichikos sunkumus.

Psichikos Sutrikimai Vyresniame Amžiuje

Nors apie psichinę sveikatą kalbama vis daugiau, vyresnio amžiaus žmonės dažnai vengia kreiptis pagalbos. Psichikos sutrikimai senatvėje dažnai maišomi su somatinėmis ligomis. Dažniausiai pasitaikantys vyresnio amžiaus žmonių psichikos sutrikimai:

• Demencija (pvz., Alzhaimerio liga).
• Psichikos sutrikimai, susiję su somatiniais susirgimais.
• Psichologiniai sutrikimai, patiriami išėjus į pensiją.

Svarbu atsiminti, kad bejėgystė ir pasidavimas senatvėje gali būti depresijos požymis.

Kaip Atpažinti Psichikos Sveikatos Problemas

Svarbu atpažinti požymius, rodančius, kad žmogus gali turėti psichikos sveikatos problemų. Šie požymiai gali būti įvairūs, įskaitant nuotaikos svyravimus, nerimą, nuovargį, socialinį pasitraukimą ir sumažėjusį darbo našumą. Pastebėjus šiuos simptomus savyje ar savo artimuosiuose, svarbu nedelsti ir kreiptis į specialistą. Ankstyvas gydymas gali padėti sumažinti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Psichikos Sveikata Ir Lyčių Skirtumai

"Mental Health America" teigia, kad daugiau nei 6 milijonai JAV vyrų kasmet patiria depresijos simptomus, o daugiau nei 3 milijonai - nerimo sutrikimus. Jungtinėje Karalystėje 40 proc. vyrų niekada su niekuo nekalbėjo apie savo psichikos sveikatą, 29 proc. teigia, kad jiems gėda apie tai kalbėti, o 20 proc. Gali būti, kad nuo COVID-19 pandemijos ši situacija dar labiau paaštrėjo. 115 šalių atliktoje apklausoje, kurioje dalyvavo daugiau kaip 12 mln. suaugusiųjų, išryškėjo vyrų psichikos sveikatos krizės mastas, įskaitant pranešimus apie depresiją ir nerimą, taip pat rūpesčius dėl maisto stygiaus ir namų ūkio finansų. 2022 m. balandžio mėn. Rezultatai parodė, kad visose šalyse vidutiniškai 37 proc. vyrų nurodė jaučiantys depresiją ir 34 proc. - nerimą. Tarp jaunesnių vyrų paplitimas buvo gerokai didesnis, be to, jis labai skyrėsi įvairiose šalyse. Pavyzdžiui, depresijos jausmą patyrė nuo 18 proc. respondentų Danijoje iki 64 proc. respondentų Suomijoje. Nerimą kelia tai, kad 2018 m. Daugeliu atvejų vyrai ir moterys, susidūrę su psichikos sveikatos problemomis, patiria tuos pačius dalykus. Tačiau svarbu atsižvelgti į tai, kad vaikų ir suaugusiųjų psichikos sveikatos problemos skiriasi. Vaikų psichikos sutrikimai dažnai pasireiškia elgesio problemomis, mokymosi sunkumais ar emocinėmis problemomis, tokiomis kaip dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimas (ADHD) ar autizmo spektro sutrikimai. Suaugusiesiems psichikos sutrikimai dažniausiai pasireiškia nuotaikos svyravimais, nerimo sutrikimais, depresija ir kitomis sudėtingomis būklėmis, tokiomis kaip šizofrenija ar bipolinis sutrikimas. Šių skirtumų supratimas padeda geriau pritaikyti gydymo metodus ir užtikrinti efektyvią priežiūrą. Vaikų sutrikimai dažniau apima mokymosi ir socialinių įgūdžių problemas, todėl gydymas orientuojasi į šių sričių stiprinimą ir šeimos įtraukimą į terapijos procesą.

Puikios Psichinės Sveikatos Požymiai

Žinoma, kiekvieno žmogaus gyvenimo laikotarpiu pasitaiko geresnių ir blogesnių dienų, tačiau svarbu yra tai, kaip mes priimame įvairius likimo išbandymus, ir kaip tai keičia požiūrį į pasaulį ir į mus pačius. Vienas svarbiausių puikios psichinės sveikatos požymių yra gebėjimas save priimti ir pamilti. Harmoniją galima pasiekti tik tada, jei yra nugalimas „vidinis kritikas“, ir įgyjama daugiau pasitikėjimo savimi. Nesvarbu, ko savo gyvenime esate pasiekę, ar kokius pralaimėjimus esate patyrę, turite save priimti tokį, koks esate. Savęs priėmimas apima ir savo silpnųjų pusių suvokimą, ir gebėjimą atleisti sau už klaidas. Kitas svarbus požymis - tai gebėjimas būti laimingu, nepriklausomai nuo santykių su kitais žmonėmis. Psichiškai sveikas žmogus gali mėgautis gyvenimu ir būdamas vienas, ir su kitais žmonėmis. Jo laimė nėra susijusi su buvimu poroje ar draugų apsuptyje. Toks žmogus supranta, kad santykiai yra gyvenimo dalis, o ne vienintelis džiaugsmo šaltinis. Specialistai išskiria ir dar vieną svarbią savybę - gebėjimą prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Žmogus, kuriam sunku tą padaryti, dažnai kaltina aplinkybes ir tik labai retai įžvelgia savo klaidas. Svarbu atminti, kad padarytos klaidos mus visada kažko išmoko, todėl nebijokite jų pripažinti. Psichiškai stiprūs žmonės pripažįsta savo klaidas kaip natūralią mokymosi proceso dalį, neieško kaltųjų aplinkoje ir siekia konstruktyviai spręsti problemas. Na, ir ketvirtoji savybė - tai noras kurti. Laimingas ir savimi pasitikintis žmogus visada trokšta kuo nors pasidalinti su kitais, todėl atsiskleidžia jo kūrybiniai sugebėjimai. Kalbama ne vien tik apie meno sritį - tai taip pat yra susiję ir su nusistovėjusios tvarkos keitimu. Kūrybiškas žmogus ieško naujų sprendimų, drįsta keisti savo aplinką, inicijuoja teigiamus pokyčius. Dar vienas stiprios psichikos požymis - gebėjimas išlaikyti pusiausvyrą stresinėse situacijose. Emociškai sveiki žmonės neslopina jausmų, tačiau moka juos išreikšti tinkamai. Jie geba susitvarkyti su netikėtumais, nepraranda savitvardos ir priima pokyčius kaip natūralią gyvenimo dalį. Puiki psichinė sveikata - tai nuolatinio darbo su savimi rezultatas. Padeda reguliarus poilsis, fizinis aktyvumas, socialinis bendravimas ir sąmoningumo praktikos, tokios kaip meditacija ar dėkingumo rašymas. Taip pat svarbu skirti laiko pomėgiams, vengti per didelio informacinio triukšmo ir nebijoti kreiptis pagalbos, kai jos reikia.

Miego Svarba Psichinei Sveikatai

„Esant psichikos sveikatos sutrikimams, miegas sutrikdomas ypatingai dažnai. Įprastai tai būna miego trukmės ir jo kokybės sutrikimai. Taip pat gali įvykti įvairių neįprastų įvykių miego metu, pavyzdžiui - vaikščiojimas per miegus, naktiniai košmarai ir siaubai“, - pastebi J. Montvidas. Miego sutrikimai retai būna izoliuoti nuo kitų psichikos sveikatos sutrikimų simptomų. Dažnai jie būna tik vienas iš kito psichikos ar kitokio sutrikimo simptomų. „Miego sutrikimai - simptomas, kurį vieną iš pirmųjų pastebi patys pacientai. Pirmiausia sutrinka užmigimas, pasikeičia bendra miego trukmė arba gylis. Jei šie simptomai vargina ilgą laiką, tampa sunku susikaupti, išlaikyti dėmesį, galima galvoti apie miego sutrikimą“, - pabrėžia gydytojas psichiatras. Jis priduria, kad nemigą diagnozuoti galima tik tada, jei miego sutrikimai pasireiškia mažiausiai tris kartus per savaitę ne trumpiau kaip vieną mėnesį. Taip pat tada, jei dieną ir naktį apie nemigą yra daug galvojama, perdėtai rūpinamasi dėl jos pasekmių ir nepatenkinama miego kokybė, o miego trukmė sukelia ryškų distresą ir sutrikdo socialinę ir darbinę veiklą. Pajutus pirmuosius miego sutrikimo simptomus gydytojai ragina pirmiausia apsvarstyti miego higienos įpročius. Taip pat kadangi miego sutrikimas dažniausiai lydi kitus psichikos sutrikimus, kurių pradžia siekiama su reikšmingais stresiniais įvykiais, vertėtų apsvarstyti, ar pastaruoju metu gyvenime neįvyko kas nors, kas galėtų sukelti įtampą, stresą, pyktį, pavydą ar kitas stiprias nemalonias emocijas. „Miegas, panašiai kaip fizinis skausmas, mums signalizuoja, kad gali būti kažkas negerai, kas sukelia stiprias emocijas. Todėl raginčiau atkreipti dėmesį, apie ką galvojama naktį, kokios mintys seka po to, kai pasakoma „negaliu užmigti“. Dažnai tame slypi daug informacijos apie veiksmus, kurių galima imtis gerinant miegą“, - aiškina J. Montvidas. Gydytojas ragina pirmiausia atkreipti dėmesį į galimas psichologines nemigos priežastis, išmėginti kognityvinę elgesio arba kitokią psichoterapiją miego sutrikimų gydymui ir tik vėliau griebtis slopinančių ir migdomųjų medikamentų. „Nors šie medikamentai gali sukelti greitą, momentinį užmigimą ir tai gali atrodyti kaip išsigelbėjimas, tačiau tai yra rimtos ir stiprios cheminės medžiagos, galinčios sukelti priklausomybę, o į narkotinių medikamentų sąrašus įtraukti ne veltui. Kartais patirti nemigą, ypač patiriant labai stiprų stresą, yra suprantamas reiškinys, kurio skubėti slopinti medikamentais nereikėtų, o pradėjus juos vartoti, reikėtų griežtai laikytis gydytojo rekomendacijų“, - teigia jis.

Kada Kreiptis Pagalbos

Psichikos sveikatos sutrikimai - tokia būsena, kai kliniškai reikšmingai sutrinka asmens kognityvinės funkcijos, emocinė būsena ar elgesys. „Šis sutrikimai reikšmingai apriboja asmens kasdienį socialinį, darbinį funkcionavimą, įprastą asmeninį gyvenimą, - primena J. Montvidas. - Priklausomai pagal vyraujančius simptomus psichikos sutrikimų būna įvairių, pavyzdžiui nerimo, nuotaikos ir kiti. Pagal tai, kiek stipriai šie sutrikimai sutrikdo kasdienį funkcionavimą, kai kuriuos sutrikimus, pavyzdžiui depresiją, galima skirstyti į lengvus ir sunkius.“ Pastebima, kad ne tik miego kokybės suprastėjimas gali išduoti apie šiuos sutrikimus. Pirmieji psichikos sveikatos sutrikimų simptomai gali būti labai įvairūs. „Dažnai pradžią išskirti padeda palyginimas su konkretaus žmogaus įprastu funkcionavimu, elgesiu iki psichikos sutrikimo pasireiškimo“, - pažymi gydytojas psichiatras. Gydytojai ragina, pastebėjus savo ar artimųjų elgesio pokyčius, tapus apatiškiems ar atvirkščiai labai dirgliems, pasikeitus apetitui, kai nesinori valgyti arba kaip tik neįmanoma pajusti sotumo jausmo, pradėjo varginti įkyrios mintys apie ateitį, jaučiatės prislėgti, nebedomina anksčiau dominusi veikla, atsirado fizinių nusiskundimų, pavyzdžiui pilvo, galvos skausmai, galūnių tirpimas, kurių priežasties neranda kitų specializacijų gydytojai, nedelsti ir kreiptis pagalbos į gydytojus psichiatrus. Jie parinks tinkamiausią gydymą ir padės, net ir turint psichikos sveikatos sutrikimą, gyventi visavertį gyvenimą.

tags: #geros #psichikos #sveikatos #pozymiai