Šiame straipsnyje nagrinėjama gimnazijos kultūros ir mokinių socializacijos svarba, remiantis įvairiais tyrimais ir šaltiniais. Straipsnyje aptariami socializacijos projektai, mokyklos įvaizdžio formavimas ir gerinimas, socialinio pedagogo vaidmuo bei mokyklos, kaip socialinės organizacijos, ypatybės. Taip pat nagrinėjami mokinių socialinės ir pilietinės veiklos organizavimo aspektai.
Socializacijos projektų svarba gimnazijoje
Šiais mokslo metais džiaugiamės aktyviais, nuoširdžiu bendravimu ir bendradarbiavimu pasižyminčiais I gimnazijos klasių mokiniais, klasių vadovais ir mokinių tėvais. Socializacijos projektai gimnazijoje atlieka svarbų vaidmenį integruojant mokinius į bendruomenę, ugdant jų socialinius įgūdžius ir kuriant teigiamą mokyklos atmosferą. Spalio 12 dieną pakvietėme I gimnazijos klasių moksleivius ir klasių vadovus, Mokinių parlamento narius dalyvauti SOCIALIZACIJOS PROJEKTE “NAKTIS MOKYKLOJE”, kurio tikslas buvo susipažinimo, įtraukimo ir bendradarbiavimo, vienas kito supratimo, streso valdymo, lyderių atskleidimo galimybės. SVS “Balansas” instruktorė Svetlana Markevičienė ir jos komandos narės pravedė gebėjimų, išbandymų ir kompromisų žaidimus bei padėjo pažinti klasių identiškumą, bendrą pasaulėžiūrą, socialinį ryšį. Mokinių parlamento narės Evelina ir Viktorija išbandė gimnazistus kūrybinėse dirbtuvėse, klasės autoportreto kūrimo veiklose. Tikime, kad socializacijos projektas padės mums visiems būti vieningos, draugiškos, emociškai kultūringos, pasitikinčios vieni kitais ir šiuolaikiškos bendruomenės nariais.
"Naktis mokykloje" projektas
Projektas "Naktis mokykloje" yra puikus pavyzdys, kaip galima skatinti mokinių socializaciją ir bendradarbiavimą. Šio projekto tikslas - suteikti mokiniams galimybę susipažinti, įsitraukti į bendrą veiklą, geriau suprasti vienas kitą, valdyti stresą ir atskleisti lyderio savybes. Įvairūs žaidimai, kūrybinės dirbtuvės ir kitos veiklos padeda mokiniams pažinti save ir kitus, ugdyti komandinio darbo įgūdžius ir stiprinti socialinius ryšius.
Socializacijos projekto nauda bendruomenei
Socializacijos projektai ne tik padeda mokiniams integruotis į gimnazijos bendruomenę, bet ir prisideda prie teigiamos mokyklos kultūros kūrimo. Vieninga, draugiška, emociškai kultūringa ir pasitikinti bendruomenė yra būtina sąlyga sėkmingam mokymuisi ir asmeniniam augimui.
Mokyklos įvaizdžio formavimo ir gerinimo galimybės
MOKYKLOS, KAIP SOCIALINĖS ORGANIZACIJOS, ĮVAIZDŽIO KŪRIMO IR GERINIMO GALIMYBĖS. Lekt.dr. Išanalizuoti mokyklos finansavimą? kaip socioedukacinis paslaugų kokybė gali padėti formuoti mokyklos identitetą? Išanalizuoti socialinio pedagogo galimybes, formuojant mokyklos įvaizdį. Pusiau struktūruoto interviu metodu siekta atskleisti mokyklos administracijos nuostatas mokyklos įvaizdžio kūrimo ir gerinimo atžvilgiu ir sužinoti, kaip socialinio pedagogo vaidmenį formuojant palankų mokyklos įvaizdį, vertina mokyklos administracija. Interviu duomenų analizei ir apibendrinimui buvo naudojamas turinio(content) analizės metodas. Tyrime dalyvavo trijų Šiaulių rajono bendrojo lavinimo mokyklų 128 mokytojai ir 121 mokinys, tėvai bei vienas Šiaulių rajono X gimnazijos administracijos atstovas. Buvo išanalizuoti vienos X mokyklos strateginiai dokumentai. Šios organizacijos įvaizdžio sąvokos nėra. Organizacijos įvaizdis kuriamas ir valdomas per organizacijos identitetą, kurio pagrindas yra asmenybė. Esminiai žodžiai: socialinis pedagogas, socioedukacinės paslaugos, socialinė organizacija, įvaizdis, identitetas, strategija.
Taip pat skaitykite: Ugdymas karjerai
Mokyklos įvaizdis kasdieniame gyvenime
Kasdieniniame gyvenime įvaizdis - tai, kaip mus mato kiti. Todėl labai svarbu yra sukurti ir palaikyti teigiamą organizacijos įvaizdį. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia dirbtinumo, manipuliacijos, įvaizdžio kūrimo melagingu pagrindu. Tokiam pagrindo, arba pagrįstam melagingomis prielaidomis įvaizdžiui menkiausias melo atskleidimas gali sugadinti reputaciją, kurią susigrąžinti labai sunku, o gal ir neįmanoma. Tai yra organizacijų visuma. Teigiamas organizacijos įvaizdis nėra atsitiktinis, jis yra sukuriamas, pasiekiamas, o kartu ir valdomas. Svarbu, kaip reaguoti į organizacijos klientų reikalavimus.
Mokyklos įvaizdžio svarba konkurencinėje aplinkoje
Šioms organizacijoms, bet ir švietimo institucijoms (mokykloms, kolegijoms, universitetams ir kt.). Dar palyginti neseniai įvaizdžio formavimo pastangos daugeliui švietimo organizacijų atrodė nebūtinos. Tai ir šiuos sunkumus joms padėdavo spręsti profesinio orientavimo kabinetai, kiekviena mokykla buvo tikra dėl savo ateities. Šiandien padėtis yra iš esmės pasikeitusi. Švietimo organizacijos įvaizdžio problema išryškėjo tik po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo. Mokiniai, tad mokykloms tapo svarbu pritraukti jų kuo daugiau. Mažėjant mokyklinio amžiaus vaikų, ši tendencija ateityje tik dar labiau stiprės. Šiomis organizacijomis. Šios mokyklos išlikimas. Todėl palankus įvaizdis konkuruojant yra labai svarus pranašumas prieš kitas mokyklas. Dažnai lemiamą reikšmę turi mokyklos įvaizdis. Šiuo metu tebevyksta mokyklų tinklo pertvarka, todėl mokyklos turi sugebėti save pateikti, tarp jų turi vykti sveika konkurencija.
Tyrimo aktualumas ir tikslai
Tarptautinėje praktikoje asmenybės, organizacijos ar valstybės įvaizdžio kūrimas yra vienas strateginio valdymo tikslų, numatomas moderniais komunikacijos ir informacijos mokslo metodais. Tuo tarpu Lietuvoje ši tema dar yra nauja. Užsienio autorių patirtis yra apibendrinta ir pritaikyta Lietuvos švietimo organizacijų veiklai, pvz. Lietuvoje apie švietimo organizacijos elgseną, mikroklimatą, kuri yra labai svarbi sudedamoji įvaizdžio dalis, rašo Targamadzė (1996). Kvieskienė (2005) nagrinėja socialinio pedagogo, kaip pozityvios socializacijos, socialinės komunikacijos specialisto vaidmenį mokykloje. Ši tema svarbi ir kitiems autoriams. Videika (2004) bando atsakyti į klausimą, kaip suformuoti teigiamą mokyklos įvaizdį. Mokyklos įvaizdis aktualus visoms kontaktinėms auditorijoms. Tėvams ir mokiniams svarbu, kad mokykloje vaikai ne tik įgytų kokybišką vidurinį išsilavinimą, bet ir jaustųsi saugūs, kad galėtų naudotis visomis reikiamomis priemonėmis. Mokytojai nori, kad jiems būtų suteikiamos tinkamos darbo sąlygos, kad dirbdami jie jaustų moralinį pasitenkinimą. Svarbu, kad mokykla būtų patraukli, galėtų konkuruoti su kitomis mokyklomis. Kaip socioedukacinis paslaugų kokybė gali padėti formuoti mokyklos identitetą? Ar palankus mokyklos įvaizdis gali lemti mokyklos išlikimą? Tyrimo tikslas - išnagrinėti veiksnius ir numatyti įvaizdžio kūrimo ir gerinimo galimybes. Pasitelkus SSGG metodą, atlikti pasirinktos mokyklos strateginių dokumentų analizę, siekiant įvertinti pagrindinius palankaus mokyklos įvaizdžio kūrimo trukdžius bei įvaizdžio gerinimo kryptis. Atsižvelgiant į įvaizdžio tyrimo rezultatus, numatyti mokyklos, kaip socialinės organizacijos, įvaizdžio gerinimo galimybes, pateikti rekomendacijas ir projekto dizainą.
Tyrimo metodologija ir dalyviai
Anketinėje apklausoje dalyvavo trijų Šiaulių rajono bendrojo lavinimo mokyklų mokytojai ir mokinių tėvai. Iš viso buvo išdalinta 300 anketų, grįžo 249 anketos. Tyrime dalyvavo 128 mokytojai ir 121 mokinys, tėvai. Buvo pasirinktos skirtingos respondentų grupės- tėvai ir mokytojai. Tiriamosios imtys buvo sudarytos paprastos atsitiktinės atrankos būdu. Šis atrankos būdas pasirinktas todėl, kad generalinė aibė nebuvo pernelyg didelė ir pasirinktus tiriamuosius buvo lengva rasti. Tyrimas atliktas vadovaujantis trianguliacijos principu, tarpusavyje derinant kokybinius ir kiekybinius metodus (Kardelis, 2002). Buvo naudojama turinio (angl. content) analizė, pusiau struktūruotas interviu ir anketinė apklausa (raštu). SSGG metodu atlikta pasirinktos mokyklos strateginių dokumentų analizė. Anketiniai duomenys apdorojimui, rezultatų gavimui bei grafiniam atvaizdavimui naudojama kompiuterine Windows Microsoft Exel programa. Anketinė apklausa - tai būdas duomenims gauti, užduodant respondentams klausimus raštu (Kardelis, 2002). Anketa sudaryta, remiantis išnagrinėtais teoriniais šaltiniais. SSGG (SWOT) analizė- tai lietuvių ir anglų kalbos žodžių santrumpa: stiprybės (strengths), silpnybės (weaknesses), galimybės (opportunities), grėsmės (threats). Galimybės ir pavojai apima pagrindinius strategijos formavimo veiksnius, kurie išryškėja organizuojant organizacijos išorinę aplinką. Galimybės- tai palankios sąlygos organizacijos aplinkai. Šiaip savo tikslų. Šis metodas leidžia nustatyti organizacijos stiprias ir silpnas puses bei suderinti su aplinkos galimybėmis ir pavojais. Interviu - (angl. interview) viena svarbiausių duomenų rinkimo priemonių kokybiniame tyrime (Luobikienė, 2006). Pagal Kardelį (2002), interviu - viena iš apklausos rūšių, integruotos į stebėjimo metodų grupę. Interviu forma - pusiau struktūruotas interviu. Interviu klausimai buvo iš anksto numatyti. Šio tiriamojo interviu bruožas yra tas, kad visa informacija gaunama žodžiu. Interviu truko 1 val. Interviu duomenų analizei ir apibendrinimui naudojamas turinio (angl. content) analizės metodas.
Pagrindinės sąvokos
Įvaizdis - tai idėjos, jausmai, suvokimai ir įsivaizdavimai, kuriuos asmuo ar jų grupė turi organizacijos atžvilgiu, visuma, jai turi įtakos materialūs ir nematerialūs organizaciniai elementai, komunikacija bei asmeninės ir socialinės vertybės (Drkteikienė, 2003, p. 55). Identitetas - tai organizacijos savęs pateikimas įvairioms įtakos grupėms, išryškinant, kuo ji skiriasi nuo kitų organizacijų (Drkteikienė, 2007). Reputacija - įvaizdžio pasekmė ar netgi kulminacija. Reputaciją formuoja jau egzistuojantis ir nusistovėjęs įvaizdis. Reputacija susikuria tik paaiškėjus, kiek organizacijos įvaizdis atitinka realybę (Skėrius, 2002). Pozityvioji socializacija - tai socializacija, kurios svarbiausias tikslas yra išmokyti vaikus, jaunuolius ir suaugusius pasitikėti savimi ir valdyti savęs pažinimo ir savo socializacijos procesus. Gebėjimas kurti, tyrinėti problemas, vadovautis sveiku protu, išmintimi ir kūrybine nuostata- pagrindinės pozityvios socializacijos nuostatos (Kvieskienė, 2005, p.28).
Taip pat skaitykite: Kelias į sėkmę po gimnazijos
Įvaizdžio samprata mokslinėje literatūroje
Mokslinėje literatūroje įvaizdžio samprata aiškinama labai įvairiai. Pasak Drkteikienės (2003) įvaizdžio samprata yra kilusi iš lotynų sąvokos imago, kuri jungia dvi semantines reikšmes - imitari (imituoti) ir aemulor (kažko siekti). Įvaizdis (imidžas) - tai tiesioginis vertimas iš anglų kalbos, reiškia paveikslas, vaizdas, atspindys, vaizdinys, parodymas, panašumas, pavidalas, nors visa tai negali iš esmės atskleisti visų šios sąvokos reikšmės atspalvių. Ši sąvoka apima vertinimus, jausmus, nuostatas; įvaizdis - komunikacinio proceso rezultatas. Anot Drkteikienės (2004) dauguma autorių įvaizdį laiko organizacijos reputacijos sinonimu. Tokia nuomonė susidarė todėl, kad 1960-1970 metais organizacijos įvaizdžio studijos buvo labai populiarios, o organizacijos reputacijos tyrimams dėmesio trūko. Tačiau organizacijos reputacijos terminas yra šiek tiek siauresnis, kadangi apima tik vertinimus organizacijos atžvilgiu - gera reputacija ar bloga. O štai organizacijos įvaizdžio sąvoka platesnė. Ji apima vertinimus - puikus, patenkinamas, nepalankus įvaizdis, ir turinį - kokia tai organizacija. Nors, kalbant apie organizacijos įvaizdžio sampratą, vyrauja nuomonių įvairovė, daugelis autorių sutinka, kad įvaizdžiui daug reikšmės turi tiek materialiniai ištekliai (graži aplinka, nepriekaištingas interjeras ir eksterjeras), tiek nematerialieji, unikalūs ištekliai (tradicijos, istorija).
Palankaus įvaizdžio svarba
Jei vartotojai susiformuoja palankų įvaizdį, konkurencija organizacijos atžvilgiu susilpnėja. Palankus bei ilgalaikis įvaizdis yra didelis pranašumas prieš tas organizacijas, kurių įvaizdis yra neigiamas arba mažai žinomas. Jazdauskaitės (2004) teigimu, palankus organizacijos įvaizdis padeda pritraukti naujų klientų ir partnerių, pritraukti ir išlaikyti geriausius specialistus. Toks įvaizdis gali būti svarbi priemonė, stiprinant darbuotojų lojalumą organizacijai, didinant pasitenkinimą darbu, užtikrinant mažesnę personalo kaitą. Kaip teigia Drkteikienė (2003), organizacija gali lengviau pasinaudoti išoriniais finansavimo šaltiniais ir įvairaus pobūdžio ištekliais. O tai užtikrina organizacijos dinamišką raidą ir galimybę pasiekti ilgalaikius tikslus, pavyzdžiui organizacijos plėtrą, suteikia organizacijai išskirtinį konkurencinį pranašumą, nes įvaizdis yra unikalus, jo negalima nupirkti ir nukopijuoti. Anot Drkteikienės esminis dalykas yra tai, kad įvaizdis yra priskiriamas prie nematerialaus organizacijos turto, nes padeda kurti pridėtinę jos vertę. Įvaizdis egzistuoja nepriklausomai nuo to, ar to norima, ar ne. Šiuo požiūriu įvaizdis yra nepavaldus, jo buvimo kontroliuoti neįmanoma. Jeigu yra objektas, tai jis turi savo įvaizdį. Kontroliuoti galima tik tai, koks tas įvaizdis galėtų būti, t. y. įvaizdis gali būti sąmoningai formuojamas. Pasak Jurkausko (2003), teigiamas įvaizdis ne visada garantuoja kokybę. Jeigu jis adresatus nuvilia, netrukus ima prastėti: įvaizdis kinta neigiama linkme. Vienas svarbiausių įvaizdžio požymių yra dinamiškumas. Bet kokios išvados apie galimą įvaizdį yra sąlyginės, nevienareikšmės ir rizikingos. Patikimiausia kalbėti apie įvaizdį, kurį turi dauguma žmonių. Anot Šeikauskienės (1997), įvaizdis turi ir statinių bruožų. Tai reiškia, kad negalima kalbėti apie įvaizdį visuomenėje apskritai.
Socialinio pedagogo vaidmuo gimnazijoje
Socialinis pedagogas atlieka svarbų vaidmenį formuojant mokyklos įvaizdį ir kuriant teigiamą socialinę aplinką. Jis padeda mokiniams integruotis į bendruomenę, spręsti socialines problemas ir ugdyti socialinius įgūdžius. Socialinio pedagogo veikla apima įvairias sritis, įskaitant konsultavimą, prevenciją, tarpininkavimą ir bendradarbiavimą su kitais specialistais.
Socialinio pedagogo funkcijos
- Mokinių socialinių problemų identifikavimas ir sprendimas.
- Pagalbos mokiniams adaptuojantis mokykloje teikimas.
- Socialinių įgūdžių ugdymas.
- Prevencinių programų įgyvendinimas.
- Bendradarbiavimas su mokinių tėvais, mokytojais ir kitais specialistais.
- Mokyklos įvaizdžio formavimas ir gerinimas.
Socialinio pedagogo indėlis į mokyklos bendruomenę
Socialinis pedagogas prisideda prie teigiamos mokyklos atmosferos kūrimo, padeda mokiniams įveikti socialinius sunkumus ir ugdo jų pilietiškumą. Jo veikla yra svarbi kuriant saugią ir įtraukią aplinką, kurioje kiekvienas mokinys gali jaustis gerai ir sėkmingai mokytis.
Mokinių socialinės ir pilietinės veiklos organizavimas
Socialinė ir pilietinė veikla yra neatskiriama bendrojo pagrindinio ugdymo dalis, ji įtraukiama į gimnazijos ugdymo planą, siejama su gimnazijos tikslais, bendruomenės projektais, kultūrinėmis ir socializacijos programomis, gimnazijos tradicijomis. Tvarkos aprašas numato socialinės - pilietinės veiklos organizavimo principus: socialinės - pilietinės veiklos tikslą, uždavinius, veiklos kryptis, organizavimą, atlikimo būdus bei trukmę, vertinimą.
Taip pat skaitykite: Auklėtiniai, didžiuojamės! (Panevėžio V. Žemkalnio gimnazija)
Socialinės ir pilietinės veiklos tikslai
- Formuoti mokinių pilietinę позицію.
- Skatinti mokinių įsitraukimą į visuomenės gyvenimą.
- Ugdyti mokinių vertybines nuostatas, asmeninius, socialinius, komunikacinius, darbo ir veiklos gebėjimus.
Socialinės ir pilietinės veiklos kryptys
- Socialiniai projektai, renginiai, akcijos, varžybos organizavimas.
- Darbas bibliotekoje, muziejuje.
- Kabinets ir kitų gimnazijos patalps tvarkymas bei smulkūs remonto darbai, gimnazijos inventoriaus remontas ir kt.
Socialinės ir pilietinės veiklos vertinimas
Veiklos apskaitą vykdo klasių vadovai. Mokiniai, pasiekę ypatingų pasiekimų šioje veikloje skatinami įvairiais būdais gimnazijos mokinių skatinimo ir nuobaudų skyrimo numatyta tvarka.
tags: #gimnazijos #kulturos #ir #mokiniu #socializacijos #sasajos