Panevėžio Vytauto Žemkalnio gimnazija, turinti gilias istorines šaknis, išleido ne vieną žymų žmogų, palikusį ryškų pėdsaką Lietuvos kultūroje, mene, sporte ir kitose srityse. Ši gimnazija, įsikūrusi Panevėžyje, ilgą laiką buvo svarbus švietimo ir kultūros židinys Aukštaitijos regione.
Gimnazijos Istorija ir Aplinka
Panevėžio Vytauto Žemkalnio gimnazija įsikūrusi architektūrinę vertę turinčiame pastate Kranto gatvėje, kuris 2011 m. įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Pirmame aukšte išlikusi plytelių grindų danga mena gimnazijos įkūrimo laikus.
Prieš šimtą metų Panevėžyje lenkų kalbą buvo galima išgirsti dažniau nei dabar. Tuo metu mieste veikė ja kalbančiųjų draugijos ir net lenkų gimnazija. Patalpos lenkų gimnazijai iš pradžių buvo išnuomotos Konstantino Birulio name Marijos (dabar A. Smetonos) gatvėje, o vėliau - Andžejevskio name Ramygalos gatvėje. Gimnazijos statybą finansavo Panevėžio savitarpinės pagalbos bankas, Lietuvos lenkų bendruomenė ir galbūt Lenkijos valstybė.
Švietimo Raida Panevėžyje
Nepaisant tautinio sąjūdžio ideologų siekių kurti tautinę švietimo sistemą, tik po 1905 m. susidarė palankesnės sąlygos šiems tikslams įgyvendinti. 1905 m. gegužės 1 d. caro įsaku leista dėstyti lietuvių ir lenkų kalbas Šiaurės vakarų krašto pradinėse dviklasėse ir miesto mokyklose bei vidurinėse mokyklose, tose vietovėse, kur daugumą mokinių sudaro lenkai ir lietuviai. 1906 m. buvo priimtas atskiras nutarimas, pagal kurį lietuvių ir lenkų kalba į vidurinių mokyklų mokymo programas galėjo būti įtraukta remiantis raštišku tėvų prašymu. Tai atvėrė kelią lietuvių kalbai ir literatūrai į vidurines mokyklas: ji pradėta dėstyti Vilniaus, vėliau Panevėžio, Kauno, Šiaulių, Telšių gimnazijose.
Žymūs Gimnazijos Auklėtiniai
Panevėžio Vytauto Žemkalnio gimnazija didžiuojasi išugdžiusi daug talentingų asmenybių. Tarp jų - mokytoja Irena Moigytė, kuri 1933 m. baigė Panevėžio lenkų gimnaziją, o vėliau Vytauto Didžiojo universitetą ir daugiau kaip trisdešimt metų dėstė prancūzų kalbą Panevėžio 2-oje vidurinėje mokykloje, dabartinėje Vytauto Žemkalnio gimnazijoje.
Taip pat skaitykite: Psichologija Panevėžio kolegijoje
Eugenijus Urbonas
Eugenijus Urbonas, gimęs 1935 m. rugsėjo 1 d. Mišiūnuose, Jurbarko rajone, buvo žinomas panevėžietis. 1958 m. baigęs Vilniaus universitetą, filologijos fakultetą, 1958-1961 m. mokytojavo Geležių vidurinėje mokykloje, vėliau dirbo administracinį darbą, o 1973-2002 m. direktoriavo Panevėžio V. Žemkalnio gimnazijoje. E. Urbonas sudarė knygas „Panevėžiškiai šneka“ (1992), „Toj šaly, kur krito gilės“ (1996), „Punsko ir Seinų krašte“ (1997), „Panevėžio krašto kalbininkai“ (2000), „Iš Panevėžio krašto tautosakos“ (2003) ir parašė istorinį romaną „Prie žemaičių vieškelio“ I d.
Kiti Žymūs Asmenys
Gimnazijoje mokėsi ir K. Palangos miesto garbės pilietis A. M., bei grafų Tiškevičių palikuonys.
Gimnazijos Gyvenimas ir Veikla
Užklasinė veikla gimnazijoje buvo įvairi ir įdomi. Gimnazijos orkestras, vadovaujamas I. Domarko, garsėjo savo pasirodymais. Mokiniai žaidė futbolą, dalyvavo įvairiose sporto sekcijose ir ekskursijose, pavyzdžiui, į Sanžilės pušyną, Burbiškio dvarą ir Palangą.
Švietimo Draugijų Veikla
Po spaudos draudimo panaikinimo pirmoji konfesinės inteligentijos Marijampolėje įsteigta draugija „Žiburys“ (1906 05 15) turėjo teisę veikti Suvalkų gubernijoje. 1906 m. birželio 25 d. įsteigta švietimo draugija „Saulė“, veikusi Kauno gubernijoje, siekė platinti švietimą tarp Kauno gubernijos lietuvių, steigti ir išlaikyti pradines mokyklas, sekmadieninius ir vakarinius kursus suaugusiesiems, mokytojų seminarijas, liaudies knygynus, skaityklas. 1905 m. lapkritį Marijampolėje įkurta kairiosios pakraipos draugija „Šviesa“, 1907 m. vasarį Vilniuje krikščionys demokratai ir liberalios pakraipos inteligentai įkūrė „Vilniaus aušrą“. 1912 m. lapkričio 29 d. Vilniaus gubernijoje įsikūrė švietimo draugija „Rytas“.
Lietuvių Mokytojų Susivienijimas
1905 m. rudenį susikūręs Lietuvių mokytojų susivienijimas siekė privalomo visuotinio lavinimosi, dėstomosios kalbos lietuvių kalbos visose mokyklose, lietuvių kalbos, literatūros ir Lietuvos istorijos dėstymo įvedimo į vidurines ir aukštąsias mokyklas bei pradžios mokyklų programos praplėtimo. II Lietuvos mokytojų suvažiavime (1905 m. lapkričio 24 d.) buvo parengta „laikinė programa pradedamosioms Lietuvos mokykloms“, kuri buvo perskaityta Didžiajame Vilniaus Seime ir sulaukė pagyrimo. Taip pat buvo sudaryta ir lietuvių kalbos programa, kuri paskelbta Vilniaus žiniose 1905 m. lapkričio 29 d.
Taip pat skaitykite: Klinikos veikla ir pacientų aptarnavimas
Žemaitės Kūrybos Sklaida Švietimo Sistemoje
Straipsnyje, kurio autorė Ramunė Bleizgienė, apžvelgiama Žemaitės kūrybos sklaida švietimo sistemoje nuo 1904 iki 1914 metų. Pirmieji Žemaitės apsakymai pradėti skelbti XIX a. gale nelegaliai leidžiamoje lietuviškoje spaudoje. Per dešimtmetį nuo pirmos publikacijos iki 1904 metų, kai buvo panaikintas spaudos lotyniškais rašmenimis draudimas, paskelbta beveik 30 jos kūrinių.
Pirmąjį ir bene patį produktyviausią Žemaitės kūrinių pasirodymo dešimtmetį Lietuvoje buvo dvi švietimo sistemos: valstybinė ir slapta (nelegali). Pirmoji po 1863-1864 metų sukilimo buvo carinės vyriausybės plano įgyvendinti rusinimo politiką Šiaurės Vakarų krašte dalis. Slaptosios mokyklos, plačiai ėmusios plisti po 1863 metų sukilimo, mokė vaikus skaityti ir rašyti lietuvių kalba.
Žemaitė Jono Jablonskio dėka pradžios mokyklų programose figūravo kaip pradžiamokslio Rinkinėlis vaikams autorė. Į gimnazijų programas ji pateko kartu su diduma XIX a. paskutinio ketvirčio autorių, dažnai kaip moterų ketverto, kuriam priklausė G. Petkevičaitė-Bitė, Šatrijos Ragana, Lazdynų Pelėda, dalis.
Panevėžys Kultūrinėje Erdvėje
Panevėžys, kaip Aukštaitijos sostinė, visada buvo svarbus kultūros centras. 2020 m. Panevėžio kraštotyros muziejus įgyvendino projektą „Panevėžys skaitmeninėje erdvėje: Eksponatas. Asmenybė. Vieta“, o 2021 m. projektas buvo tęsiamas. Projektų metu sukurti filmukai ir paskaitos apie žymias Panevėžio krašto asmenybes, istorinius įvykius ir vietas.
Regina Kairytė
Regina Kairytė, teatro aktorė, režisieriaus Juozo Miltinio mokinė, gimė 1952 m. vasario 25 d. Pociūnuose, Radviliškio r. Į režisieriaus Juozo Miltinio vadovaujamą teatro studiją Regina Kairytė atėjo 1970 m. Šiam teatrui aktorė atidavė daugiau kaip 4 dešimtmečius.
Taip pat skaitykite: Pagalba Panevėžio vaikams ir šeimoms
Donatas Voveris
Kariuomenės vyr. srž. Donatas Voveris taip pat yra žinomas panevėžietis, dalyvaujantis įvairiuose renginiuose ir pristatymuose.
tags: #panevezio #vytauto #zemkalnio #gimnazijos #garsios #asmenybes