Alkoholizmas yra sudėtinga liga, paveikianti ne tik patį žmogų, bet ir jo artimuosius. Susidūrus su šia problema, dažnai kyla klausimai: "Ką daryti? Kas gali padėti?". Šiame straipsnyje aptariamas stacionarinis gydymas nuo alkoholizmo, ypač "Minesotos" arba Dvylikos žingsnių programa, jos trukmė, principai ir efektyvumas.
Dvylikos žingsnių programos ištakos ir paplitimas
Dvylikos žingsnių programą 1935 m. sukūrė pirmieji savipagalbos grupių įkūrėjai Jungtinėse Amerikos Valstijose. Profesionalai, įsitikinę šios programos veiksmingumu, ėmė taikyti jos principus savo darbe, padėdami alkoholikams sveikti. Pirmasis centras, kuris pradėjo plėtoti šį gydymo modelį, buvo Minesotos valstijoje, todėl pradžioje programa ir buvo pavadinta šios valstijos vardu. Šiandien pasaulyje ši gydymo programa labiau žinoma Dvylikos žingsnių gydymo modelio pavadinimu.
Šiandien Dvylikos žingsnių programa yra labiausiai paplitusi pasaulyje ir ją taiko kone visi pažangiausi priklausomybės ligų centrai, reabilitacijos ir kitos įstaigos, gydančios ne tik nuo alkoholizmo ar narkomanijos, bet ir nuo kitų priklausomybių - lošimo, darbo, kito žmogaus, maisto, sekso, kompiuterio, pirkimo.
Stacionarinio gydymo trukmė ir tikslai
Ši programa dažniausiai vykdoma stacionare ir trunka 28 dienas. Kai kuriuose centruose ši trukmė gali nežymiai skirtis, kai kur taikoma ir ambulatorinio tipo programa. Dvylikos žingsnių programos bendras tikslas yra padėti pacientui išmokti blaivumo, jam aktyviai dalyvaujant savitarpio paramos grupės (anoniminių alkoholikų) veikloje.
Pirmiausia pacientas turi pripažinti ir susitaikyti su tuo faktu, jog yra priklausomas nuo alkoholio. Kitas etapas - savo bejėgiškumo suvokimas ir nuoširdus noras priimti pagalbą.
Taip pat skaitykite: Ar serialai kenkia psichologinei sveikatai?
Alkoholizmo neigimas ir gydymo svarba
Turbūt visi žmonės, kurie yra susidūrę su alkoholizmo pažeistais asmenimis, akivaizdžiai mato, kaip žmogus neigia girtavimą ir iš to kylančias pasekmes. Kitas akivaizdus požymis - priklausomi nuo alkoholio žmonės nenori kreiptis pagalbos ir su girtavimu bando tvarkytis patys, nežiūrint to, kad daugybę kartų nesėkmingai tai bandė daryti.
Priklausomybė nuo alkoholio yra progresuojantis sutrikimas, pažeidžiantis kūną, protą ir dvasią. Todėl sveikimo procesas - tai ne tik alkoholio ir kitų svaiginančių medžiagų atsisakymas, tai ir gyvenimo būdo keitimas, įsitikinimų, mąstymo bei elgesio korekcija, mokymasis kontroliuoti ir reikšti emocijas neapsvaigus, naujų vertybių suradimas ar prarastų susigrąžinimas.
Visapusiškas gydymas ir grupės terapijos reikšmė
Programos efektyvumas paremtas tuo, kad tai visapusiškas bei intensyvus gydymas, vienu metu nukreiptas į visus alkoholizmo aspektus: fiziologinius, psichologinius, moralinius ir socialinius klausimus. Pagrindinis darbas vyksta grupėse, akcentuojant grupės poveikį ir reikšmę, norint išsivaduoti iš priklausomybės.
Bendravimas su kitais pacientais turi gydomąjį poveikį, o priklausomybių konsultantai per visą gydymo laiką būna kaip patarėjai, padedantys suvokti problemas ir atrasti būdą, kaip jas spręsti. Priklausomybė nuo alkoholio dar vadinama “vienišumo liga”. Žmonės su šia priklausomybe dažniausiai yra vieniši, jų gebėjimas laisvai, saugiai ir sąžiningai bendrauti su kitais yra žymiai sutrikęs. Pavartojus alkoholio ar kitų svaiginančių medžiagų, atslūgsta įtampa, nerimas, atsiranda tariamas pasitikėjimas kitais ir savimi, susidaro iliuzija, kad gyvenimas yra saugus.
Dalyvaudami grupinėje psichoterapinėje programoje, pacientai pradeda mokytis geriau bendrauti be svaiginančių medžiagų, įgauti patyrimo nebūti vieniši. Jiems yra sudaromos sąlygos saugiai dalintis savo problemomis ir jausmais, padedama pamatyti blogiausias puses ir, svarbiausia, nebijoti pasmerkimo, kadangi visi grupės nariai yra susirinkę vienam tikslui - sveikti nuo priklausomybės. Grupėje dalyvauja pacientai, atvykę skirtingu laiku, todėl labai svarbus patirties perdavimas vienų pacientų kitiems.
Taip pat skaitykite: Amžini klausimai apie žmogaus ir gyvūno psichiką
Saviapgaulė ir sąžiningumo svarba
Žmonės, priklausomi nuo alkoholio, yra tikri chameleonai ir dėl šios ligos ypatybių yra apgaulės bei saviapgaulės meistrai. Vienas iš programos uždavinių yra padėti pacientui suvokti saviapgaulės prigimtį ir mokytis gyventi sąžiningai, neapgaudinėjant visų pirma savęs. Dažnu atveju savęs apgaudinėjimą pirmiausia pastebi aplinkiniai, todėl dalyvavimas grupėje ir turi didelę reikšmę, kadangi labai sunku išklysti iš kelio, kai esi apsuptas žmonių.
Sugrįžimas prie vartojimo, kuris dar vadinamas atkryčiu, dažniausiai ir įvyksta tada, kai asmuo pasuka iš „mes“ kelio. Priklausomi nuo alkoholio žmonės mintimis ir elgesiu nukrypsta į ligos atkrytį beveik kasdien. Kuo artimiau ir sąžiningiau žmogus yra susijęs su kitais, tuo didesnė tikimybė išvengti sugrįžimo prie alkoholio vartojimo. O jeigu atkrytis ir įvyksta, jį dažnu atveju lengviau nugalėti.
Dvasingumas ir bendruomenės jėga
Kai kuriems žmonėms pasipriešinimą sukelia tai, jog Dvylikos žingsnių programa akcentuoja dvasingumo reikšmę. Čia reikia pabrėžti, kad dvasinis komponentas yra programos pagrindas, pacientui siūloma pačiam ieškoti aukštesnės jėgos nei žmogus. Bendruomenės jėgos suvokimas gali padėti žmogui lengviau suvokti už jį didesnę jėgą, o dėmesys, supratimas ir palaikymas, kurį perteikia sveikstantys asmenys vieni kitiems, beviltiškam ir bejėgiui žmogui suteikia viltį, pasitikėjimą, pasiryžimą ir dėkingumą, kas yra sveikimo pagrindas.
Disciplina ir pagrindiniai pagalbos komponentai
Minesotos modelio programoje labai svarbūs yra nuoseklumas ir disciplina. Stacionarinis gydymas pasižymi griežta ir nuoseklia dienotvarke, kuri suteikia išorinę discipliną, kol pacientas mokosi vidinio disciplinuotumo. Svarbiausi komponentai, naudojami pagalbos teikimo procese:
- Pažinimo: pacientai supažindinami su alkoholio ir kitų svaiginančių medžiagų poveikiu jų psichikai, jiems padedama suprasti, kaip jų mąstymas gali prisidėti prie piktnaudžiavimo alkoholiu ir neigimo, suteikiama informacija apie tai, kaip ir kokios neigiamos pasekmės (fizinės, socialinės, teisinės, fiziologinės, finansinės, dvasinės) gali atsirasti, jei ir toliau bus vartojamas alkoholis.
- Emocinis: pacientams perteikiamas savipagalbos grupių (anoniminių alkoholikų) sveikimo programos požiūris į emocijas ir kaip tam tikros emocinės būsenos (nerimas, pyktis, pavydas, euforija, vienišumas ar kt.) gali žmogų vėl priversti vartoti alkoholį ar kitas svaiginančias medžiagas, pacientai supažindinami su kai kuriais emocinių problemų sprendimo praktiniais būdais, kuriuos taiko sveikstantys alkoholikai.
- Elgsenos: padedama suprasti, kaip alkoholizmas paveikė gyvenimą ir kaip dauguma įpročių skatino vartoti alkoholinius gėrimus ar svaigintis kitomis medžiagomis.
- Socialinis: pacientai skatinami ir toliau po gydymosi stacionare reguliariai lankyti Anoniminių alkoholikų draugijos grupių susirinkimus ir aktyviai dalyvauti jų veikloje. Be to, skatinama susisiekti su draugijos nariais visada, kai tik pasireiškia noras vartoti alkoholį.
- Dvasinis: pacientams suteikiama viltis, jog jie pajėgūs įveikti norą svaigintis. Jie skatinami ieškoti ir įgyti pasitikėjimą jėga, stipresne už jų pačių valią, kuri padės jiems nugalėti norą vartoti alkoholį ir pakeisti gyvenimo būdą. Pacientai skatinami pripažinti savo charakterio trūkumus, konkrečius neetiškus poelgius bei žalą kitiems, kurią jie padarė piktnaudžiaudami svaigalais, ir siekti tą žalą atlyginti.
- Dienoraštinis: pacientai, padedami konsultanto, analizuoja savo jausmus, išgyvenimus praeityje ir dabartyje, mokomi savianalizės, įvertina savo mąstymą, jausmus bei poelgius raštu. Pacientai mokomi kasdienės analizės ir planavimo, o tai suteikia galimybę pamatyti pokyčius ir apsidrausti nuo klaidų.
Kiti gydymo būdai
Be Dvylikos žingsnių programos, yra ir kitų gydymo būdų, tokių kaip:
Taip pat skaitykite: Medicininės pažymos: galiojimo trukmė
- Medikamentinis gydymas: Naltreksonas, Disulfiramas.
- Psichoterapija: Individuali ir grupinė terapija.
- Kodavimas nuo alkoholio: Medikamentinis, hipnozinis.
- Detoksikacija: Medikamentinis gydymas abstinencijos simptomams mažinti.
- Reabilitacija: Ilgalaikė programa, padedanti integruotis į visuomenę.
Kur kreiptis pagalbos?
Pagalba Lietuvoje teikiama savivaldybių psichikos sveikatos centruose, kuriuose dirba patyrę savo srities specialistai. Svarbią reikšmę turi ir savipagalbos grupės (pavyzdžiui, „anoniminių alkoholikų“, „anoniminių narkomanų“), kurios yra nemokamos, padeda palaikyti elgesio pokyčius ir suteikia saugią aplinką. Taip pat galima kreiptis į priklausomybės ligų centrus Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.