Įvadas
Šiame straipsnyje nagrinėjama psichikos sutrikimų turinčių asmenų globos įstaigų situacija Lietuvoje, apžvelgiamos problemos, iššūkiai ir vykdomos reformos. Daugiausia dėmesio skiriama institucinės globos pertvarkai, pereinant prie bendruomeninių paslaugų, bei finansavimo klausimams.
Institucinės globos iššūkiai ir kritika
Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, institucinė globa susiduria su iššūkiais. Vienas iš jų - neigiama aplinka, kurioje žmogaus būklė negerėja. Pavyzdžiui, instituciniuose globos namuose sūnaus būklė jau daugelį metų anaiptol negerėja: vaikiną dažnai ištinka priepuoliai. „Netinka jam tas skyrius - žmogus su depresija guli šalia, kiti pusiau tokie.
Galimybių studijos autoriai kritikavo tai, kad vyriausybė nesinaudoja nevyriausybinių organizacijų (NVO) įdirbiu naujo tipo lanksčioms paslaugoms kurti, trūksta socialinių darbuotojų ir specialistų provincijoje. Nepaisant šių išvadų, bendradarbiavimas su NVO praėjusiu ES paramos laikotarpiu lėšų nesulaukė.
ES parama ir jos panaudojimas
Atlikus skaičiavimus pagal Finansų ministerijos tinklalapyje esparama.lt pateiktus duomenis, su psichikos sveikata susijusioms veikloms išleista apie 60 mln. eurų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM), besirūpinančios socialine globa, sektoriuje projektai, kuriuose minima proto ir psichikos negalia, gavo apie 20 mln. eurų, iš kurių 7,5 mln. investuota į statybas, renovaciją ir įrangos pirkimą globos namams. Atsakydami į užklausą, SADM specialistai aiškino, kad tai reikalinga padėti stacionarams „pasirengti socialinės globos įstaigų licencijavimui“.
Be to, kokybiškas psichikos sveikatos priežiūros paslaugų vertinimas ir stebėsena materializavosi kaip patalpų remontas, biuro įrangos, baldų, kompiuterių ir transporto priemonės įsigijimas.
Taip pat skaitykite: Dienos stacionaras Jonava: Pacientų patirtis
Praėjusių metų gegužę ES ombudsmenė Emily O'Reilly ėmėsi specialaus tyrimo dėl struktūrinės paramos naudojimo Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos neatitinkančioms veikloms.
Deinstitucionalizacijos planas ir jo įgyvendinimas
Pasak Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos komiteto, kad išvengtų klaidų ateityje, valstybės turėtų sukurti deinstitucionalizacijos planus. Lietuva tokį turi - tai Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014-2020 metų veiksmų planas.
2014 m. paskelbus institucinės globos pertvarką, juos pradėta iš globos institucijų perkėlinėti į bendruomeninius namus, kur globotinių skaičius siekia iki 10 žmonių. Valstybės biudžeto lėšomis jau įsteigti 28 grupinio gyvenimo namai, kuriuose gyvena 38 vaikai ir 174 suaugę asmenys bei 84 bendruomeniniai vaikų globos namai, kuriuose gyvena 490 vaikų.
Oficialiai skelbiama, kad 2014 m. pradėta institucinė globos namų pertvarka skirta pereiti nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų dviem grupėms - neįgaliesiems, turintiems proto ar psichikos negalią, ir likusiems be tėvų globos vaikams. Galutinis pertvarkos tikslas - kad šalyje neliktų globos namų.
Naujų globotinių nepriėmimas ir pertvarkos etapai
Pertvarkos pradžioje atrodęs neįgyvendinamas siekis panaikinti visus valdiškus globos namus dabar jau nekelia abejonių. Kaip tai bus padaryta? Ogi paprastai - nepriimant naujų globotinių. Tai jau vyksta.
Taip pat skaitykite: Įstatymai, apsaugantys psichikos liga sergančių asmenų teises darbe
Jau nuo 2019 metų sausio 1 d. į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pavaldumo įstaigas gali patekti tik tie, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros poreikis. Taip pat tam tikrais atvejais gali būti ribojamas naujų neįgalių asmenų apgyvendinimas į pertvarkomų įstaigų sąrašą įtrauktose įstaigose, kol bus baigti jų pertvarkos procesai.
Nuo 2020 m. sausio 1 d. likusiems be tėvų globos vaikams ilgalaikė socialinė globa negalės būti naujai pradedama teikti vaikų socialinės globos namuose.
Nuo 2024 m. sausio 1 d. numatoma nepriimti naujų darbingo amžiaus neįgalių asmenų, kuriems nustatyta proto negalia ar psichikos sutrikimai, institucinei ilgalaikei socialinei globai į likusius pertvarkytų įstaigų institucinės ilgalaikės socialinės globos padalinius.
Nuo 2030 m. planuojama nebepriimti naujų darbingo amžiaus asmenų, kuriems nustatyta proto negalia ar psichikos sutrikimai, institucinei ilgalaikei socialinei globai (stacionariuose globos padaliniuose) į jokias socialinės globos įstaigas, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Bendruomeninių paslaugų plėtra ir NVO vaidmuo
Vadovaujantis nacionaliniais teisės aktais ir tarptautinėmis rekomendacijomis skatiname įvairiapusišką bendruomeninių paslaugų plėtrą, neįgaliųjų teisinę savišvietą, užtikriname bendruomenėse dirbančių specialistų profesionalizaciją ir kompetencijų kėlimą. Ugdome neįgaliųjų šeimų atsakomybę ir suteikiame visapusišką informaciją apie psichikos ligų ar smurto artimoje aplinkoje prevenciją, psichologinę pagalbą bei galimų krizinių situacijų valdymą.
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikatos slaugytojo pareigos
Vykdome visuomenės informavimo kampanijas, formuojant teigiamą suvokimą apie neįgaliuosius ir didesnį visuomenės sąmoningumą, neįgaliųjų pasiekimų ir gebėjimų pripažinimą. Siekiame glaudaus tarpinstitucinio bendradarbiavimo ir atskirų negalių, apimančių ne tik psichikos sutrikimus pažinimą, organizuojame bendras sociokultūrines veiklas su atskiromis neįgaliųjų grupėmis ir partneriais, skatiname savanorystę.
Š. m. birželio mėn. baigiamas įgyvendinti vienerius metus trukęs projektas „Lietuvos psichikos sveikatos srityje veikiančių nevyriausybinių organizacijų institucinių gebėjimų stiprinimas ir veikla srityje koalicijos pagrindu“, bendrai finansuotas Lietuvos Respublikos, Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų pagal subsidijų schemą „Nevyriausybinių organizacijų sektoriaus stiprinimas Lietuvoje“.
Paslaugų trūkumas ir infrastruktūros plėtra
Šiuo metu Jonavos savivaldybėje jaučiamas socialinių paslaugų prieinamumo trūkumas asmenims su intelekto ir (ar) psichikos negalia. Grupinių gyvenimo namų paslaugų stokoja ir/ar laukia paslaugų infrastruktūros pagerinimo mažiausiai dešimt intelekto ir/ar psichikos negalią turinčių asmenų, taip pat mažiausiai keturi asmenys iš minėtos tikslinės grupės galėtų savarankiškai gyventi „apsaugotuose būstuose“.
Įvertinus galimybes ir apsvarsčius galimus variantus, buvo nuspręsta projekto investicijas nukreipti į stacionarių paslaugų teikimo fizinės infrastruktūros plėtrą. Investicijas sąlygojo pats reikalingų plėsti paslaugų pobūdis, nes minėtos paslaugos yra priskiriamos ilgalaikės socialinės globos ir socialinės priežiūros paslaugoms, kurios be reikiamos fizinės infrastruktūros negali būti teikiamos.
Atsižvelgiant į planuojamų plėsti socialinių paslaugų pobūdį ir į Jonavos rajono savivaldybės finansines galimybes bei valdomų pastatų infrastruktūrą, yra pasirinkti tokie projekto lėšų investavimo būdai: 1) Jonavos miesto daugiabučiuose planuojama įsigyti du butus ir juos įrengti pagal „apsaugotų būstų“ reikalavimus, atsižvelgiant į keturių asmenų iš tikslinės grupės, kurie jais naudosis, poreikius, kartu įsigyjant reikiamus baldus ir įrangą; 2) Jonavos mieste numatytame sklype adresu: Mokyklos g. 2, Jonava, planuojama pastatyti grupinius gyvenimo namus, tenkinančius dešimties asmenų iš tikslinės grupės poreikius, atitinkančius teisės aktų reikalavimus, kartu įsigyjant reikiamus baldus ir įrangą. Projekto veiklų įgyvendinimo trukmė - nuo 2024-05-15 iki 2028-12-31. Projekto įgyvendinimo vieta- Jonavos miesto teritorija. Projektas bendrai finansuojamas Europos Sąjungos ir Jonavos rajono savivaldybės biudžeto lėšomis.
Psichikos sveikatos priežiūros modelio keitimas
Š. m. birželio 10 d. įvyko vienas paskutiniųjų šio projekto rėmuose inicijuotų psichikos sveikatos srityje veikiančių NVO susitikimų su LR Socialinės ir darbo apsaugos ministerijos (SADM), Socialinių paslaugų priežiūros departamento, Neįgaliųjų reikalų departamento ir Neįgaliųjų reikalų tarybos prie SADM atstovais, kuriame diskutuota socialinės globos bei kitų socialinių paslaugų teikimo asmenims su psichikos negalia klausimais, susijusiais su 2007 m. Psichikos sveikatos strategijos strateginių tikslų bei principų įgyvendinimu.
Strategijoje numatyta sistemiškai plėtojant psichoterapijos, psichosocialinės reabilitacijos, profesinės reabilitacijos, pagalbos buityje komponentus nuosekliai keisti šiuo metu egzistuojantį psichikos sveikatos priežiūros modelį, kuriame dominuoja stacionarus psichiatrinis gydymas, grįstas farmakoterapija.
tags: #psichikos #sutrikimus #turinciu #asmenu #globos #istaigos