Priklausomybė nuo alkoholio, narkotikų, vaistų ar kitų psichotropinių medžiagų, azartinių lošimų yra rimta problema Lietuvoje, paveikianti ne tik sergantį žmogų, bet ir jo artimuosius. Ši liga nesirenka žmogaus pagal išsilavinimą, socialinį statusą, profesiją ar finansinę padėtį, o pagalbos ieškojimas - ne silpnumo, bet stiprybės požymis. Daugelis sergančiųjų vis dar nepripažįsta sau ir artimiesiems, kad turi problemų dėl priklausomybės, todėl svarbu skleisti žinią apie pagalbos galimybes ir mažinti stigmatizuojantį visuomenės požiūrį į priklausomybės ligą.
Priklausomybės ligos - opi visuomenės problema, ypač aktuali paauglių tarpe. Nors priemonių padėti suaugusiems žmonėms gydytis nuo priklausomybių yra nemažai, pagalbos vaikams situacija kur kas sudėtingesnė. Šiame straipsnyje aptariami priverstinio paauglių gydymo nuo priklausomybių metodai, jų veiksmingumas, etiniai aspektai ir teisiniai reglamentavimai Lietuvoje.
Priklausomybių priežastys ir pasekmės paaugliams
Kai vaikas pradeda vartoti svaiginančias medžiagas, pirmiausia keliamas klausimas - kodėl. Klaipėdos priklausomybės ligų centro vaikų ir paauglių psichiatrė Banga Nastopkaitė pabrėžė, kad už vaiko elgesį pirmiausia atsakingi tėvai, tačiau dauguma vaikų, įnikusių į alkoholį ar kitus kvaišalus, auga nedarniose ar nepilnose šeimose, kuriose vaiko poreikiai yra nepatenkinti arba tenkinami netinkamai.
Psichikos sveikatos specialistai vieningai sutaria, kad svarbiausias darnios šeimos rodiklis - ar vaikas jaučiasi reikalingas ir laimingas namuose. Jei jaučiasi nelaimingas, tai labai tikėtina, kad ieškos laimės pojūčio kitur, o ne pozityviuose santykiuose su žmonėmis. Tariamą laimę vaikas atranda pavartojęs alkoholio, tam tinka narkotikai ar kitos svaiginančios medžiagos, kurios vaiką bent laikinai atitraukia nuo nemalonios realybės.
Beje, kompiuteris taip pat yra priemonė, kuri padeda nelaimingam vaikui ar jaunuoliui laikinai pabėgti nuo skaudžios tikrovės į iliuzijų pasaulį. Deja, iliuzija veikia laikinai, greitai išsisklaido, o tikrovė ima atrodyti dar skaudesnė. Laikui bėgant norint užslopinti vidinį skausmą reikia dar didesnės svaigalų dozės ir aštresnių pojūčių. Taip vystosi priklausomybė.
Taip pat skaitykite: Depresijos simptomai ir gydymo galimybės
Kartais stebimasi, kodėl augęs, atrodytų, tvarkingoje šeimoje paauglys pasuka svaiginimosi ir nusikaltimų keliu. Ko jam trūksta, juk viską turi? Šį klausimą ištaria bemaž visi tėvai, nesuvokdami, kodėl vaikas nuo jų nusisuko ir susidėjo su „blogais“ draugais. O ką reiškia „viską“ turi? Pavalgęs, apsirengęs, turi kompiuterį, naujausio modelio išmanųjį telefoną, dviratį, mopedą, namai tvarkingi, giminės padorūs.
Ar vaikas yra gerbiamas? Ar įsiklausoma į jo norus, ar skiriama pakankamai laiko bendrauti, pabūti kartu? Ar šeimoje naudojami pozityvūs auklėjimo metodai, ar auklėjimas remiasi bausmėmis? Ar vaikas dažniau giriamas, ar kritikuojamas? Neretai šie klausimai priverčia susigūžti „tvarkingais“ save vadinančius tėvus. Specialistai pažymi, kad dažniausiai į narkotikus linksta vaikai, augantys šeimose, kuriose nėra jokios kontrolės arba vyrauja perdėta vaiko elgesio kontrolė. Taip pat riziką ieškoti nusiraminimo svaigaluose turi vaikai, kuriais tėvai nepasitiki ir kurio norų bei interesų negerbia. Kitos priežastys, galinčios pastūmėti vaiką svaigintis, - bendraamžių įtaka, brendimo krizė, lengvai prieinami narkotikai ir alkoholis.
Vaikų ir jaunimo socialinės reabilitacijos-integracijos centro „Apsisprendimas“ projektų vadovė Svetlana Zaivej teigė, jog dažnais atvejais tėvai tik po metų ar kelių sužino, kad vaikas vartoja narkotikus. Tada tėvams būna šokas ir jie reaguoja neadekvačiai - su pykčiu, kritika, pasmerkimu ir t. t. Tačiau patiems tėvams ar globėjams reikėtų užduoti klausimą sau: o kodėl aš nemačiau? Dalis tėvų ar globėjų aklai neigia tą faktą, kad jų vaikas vartoja narkotikus, nes realybė jiems atrodo per skaudi. Kiti tėvai net nemato ir nesuvokia vaiko elgesio pokyčių, nes patys nuolat apsvaigę nuo alkoholio ar narkotikų.
Psichiatrė B. Nastopkaitė pastebėjo, kad šiame laikmetyje auga vaikų karta, kurių tėvai vartojo ar tebevartoja kvaišalus. Jei vaikas girdi, kaip tėvas ar motina giriasi, jog jaunystėje bandė „žolės“ ir narkomanu netapo, tai vaikas ir suvokia, kad narkotikai nėra pavojingi, svarbu vartoti „su protu“.
Priverstinio gydymo taikymas paaugliams: etiniai ir teisiniai aspektai
Lietuvoje, kaip ir daugelyje Vakarų šalių, priverstinis gydymas nėra plačiai taikomas. Suaugusiems asmenims, priklausomiems nuo narkotikų ar alkoholio, padariusiems nesunkius nusikaltimus, teismo sprendimu gali būti taikomas nurodymas gydytis, o jei asmuo atsisako, paskiriama reali laisvės atėmimo bausmė. Nusikalstantys vaikai priverstinai yra nukreipiami į socializacijos centrus, tačiau, specialistų nuomone, ši priemonė nesprendžia vaiko priklausomybės nuo svaigalų problemos, kartu ir jo destruktyvios elgsenos. Šiuo metu diskutuojama dėl priverstinio vaikų gydymo, tačiau terminas „priverstinis“ gąsdina atsakingus už vaiko teises specialistus.
Taip pat skaitykite: Išsamus vadovas apie depresiją
Kauno priklausomybės ligų centro vaikų ir jaunimo skyriaus vedėja, psichologė Žaneta Žalkauskaitė pastebėjo, kad nereikėtų bijoti šio termino, nes vaikas nesuvokia savo elgesio pasekmių ir įpareigojimas dalyvauti sveikimo ir reabilitacijos programoje vietoj socializacijos centro būtų gera alternatyva priklausomiems nuo svaigalų nepilnamečiams. Svetlana Zaivej teigė, kad apie pagalbą į priklausomybių liūną įklimpusiems vaikams kalbama daug, tačiau realių veiksmų atsakingų institucijų darbuotojai nesiryžta daryti. Kaimyninėse šalyse, pvz., Suomijoje, Latvijoje, jau senokai veikia specializuotos programos, teikiančios kompleksinę pagalbą šeimai ir įpareigojančios vaikus gydytis, tačiau pas mus delsiama pasinaudoti teigiama kaimynų patirtimi.
Alternatyvos priverstiniam gydymui ir motyvacijos svarba
Tarp specialistų sklando posakis, jog dažnu atveju vaikui padėti bus galima tik tada, kai jis suaugs ir taps „normaliu“ narkotikų vartotoju su stažu, kuris pavargęs nuo pasekmių kreipsis pagalbos pats arba teismas jam nurodys gydytis. Psichiatrė B. Nastopkaitė pritarė, kad vaikams būtina suteikti galimybę gydytis, užuot juos laikinai izoliavus nuo visuomenės. Vaikas gali pakeisti savo elgesį tik tada, kai patenka į aplinką, kurioje jis yra gerbiamas ir yra sudarytos sąlygos suvokti priklausomo elgesio pasekmes bei asmenybines problemas.
Respublikinio priklausomybės ligų centro Klaipėdos filialo vadovė V. Karulaitienė akcentavo, kad nuo priklausomybių stebuklingos tabletės nėra, reikia ir paties žmogaus pastangų. Ligoniai patys aktyviai lanko anoniminių alkoholikų ar anoniminių narkomanų bendruomenes. Vakarais pacientai yra išleidžiami dviem valandoms. Ją įveikia tik paties žmogaus motyvacija.
Tie, kurie turi nors šiokią tokią motyvaciją, jie gali pasiekti remisiją. Yra sėkmės istorijų. Žmonės ateina į susitikimus, kur jie liudija savo sėkmės istorijas. Tie, kurie turi motyvaciją, tęsia gydymą reabilitacijoje. Tokiu būdu pasiekiama remisija kažkokiam laikotarpiui. Bet tai gali užsitęsti ir dvidešimčiai ar trisdešimčiai metų. Atkryčių yra, bet negaliu pasakyti, kad tai labai dažnai nutinka. Dalis pacientų grįžta. Bet kiti geba kontroliuoti atkryčius. Viskas priklauso nuo išsilavinimo, nuo paties žmogaus požiūrio.
Įstaigos vadovė pripažino, kad sėkmingam gydymui nereikėtų ieškoti tik medicinos įstaigos durų. Dažnai žmonės nori, kad jų priklausomi artimieji pasveiktų. Labai gerai suprantu artimuosius. Bet priklausomi žmonės turi veiksmais rodyti savo norą keistis, ne tik žodžiais.
Taip pat skaitykite: Sąlygos ir ypatumai: priverstinis gydymas
Apie 900 žmonių per metus gauna stacionarų gydymą. Tai nėra dideli skaičiai. Klaipėdoje gali būti tūkstančiai nuo narkotikų priklausančių žmonių. Daug žmonių bijo kreiptis gydymo. Jie mano, kad liks įrašai sveikatos istorijoje. Bet mes turime programą anoniminiam gydymui. Žmonės gali kreiptis neatskleisdami asmens tapatybės, bet už tai reikia susimokėti. Gydymas ir konsultacijos kainuoja. Gydytis yra pigiau nei gerti arba vartoti narkotikus. Žmonės bijo ir nesikreipia pagalbos. O problema tik gilėja. Šeimai ir visuomenei su laiku tai tampa tik dar didesne problema. Priklausomybė yra liga. Ją reikia gydytis.
Svarbu paminėti Sergej Gorškov teiginius apie kodavimą nuo alkoholizmo. Pasak jo, kodavimas - tai sąvoka, atsiradusi dar 1986 metais, dar kitaip vadinamas Dovženko metodas. Kodavime jokios magijos nėra - viskas labai paprasta. Ši praktika yra susijusi su geromis emocijomis, pavyzdžiui, šiltais ir džiuginančiais prisiminimais iš vaikystės. Taigi, tam, kad kodavimas būtų sėkmingas, jums tereikia savyje surasti dvi emocijas ir jomis pasidalinti. Veiksmingo kodavimo paslaptis yra balso intonacija ir tembras, kuriais pasitelkdamas, seanso pabaigoje jūsų galvoje paliksiu tam tikrą kodą. Siūlomi individualaus kodavimo variantai centre: Pirminė konsultacija, užkodavimas, rezultatų apžvalga. Papildomai siūlomos 4 nemokamos konsultacijos per pirmus blaivybės metus. Taip pat individualus kodavimas hipnoze ir lazeriu. Individualus kodavimas on-line.
Pagalba šeimai ir prevencija
Psichologė Ž. Žalkauskaitė išsakė nuomonę, kad kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos specialistus nėra populiaru, ypač dėl vaikų girtavimo ar narkotikų vartojimo. Tėvai nepripažįsta savo atsakomybės bei klaidų ir bando vaiką „auklėti“ patys. Poveikio priemonės dažniausiai būna negatyvios, o tai dar labiau supriešina vaiką su tėvais ir atitolina pagalbos galimybes.
S. Zaivej atkreipė dėmesį, kad narkotikus vartojančiam paaugliui yra labai svarbūs draugai, su kuriais jis leidžia laiką ir svaiginasi, nes jie priima jį tokį, koks jis yra. Tėvai į narkotikų kelią pasukusiam vaikui reikalingi tik tam, kad iš jų gautų pinigų. Į priklausomybę įklimpę vaikai nuolat ieško būdų, kaip apgauti tėvus, manipuliuoja jais, o tėvai, apimti baimių ir nesuvokimo, kas vyksta, daro klaidas, sudarydami sąlygas vaikams vartoti kvaišalus.
Jei tėvai ar globėjai išsiaiškina, kad vaikas tikrai vartoja narkotikus, jie turėtų elgtis taip, kad neliktų jokių kitokių alternatyvų, tik gydymasis: neduoti pinigų telefonui, maitinti tik namuose, vaikui paaiškinti, kad jei pareis apsvaigęs ar bandys vogti iš namų, bus informuojama policija ir vaiko teisių apsaugos tarnyba.
Pagalba dažnu atveju pirmiausia reikalinga būtent tėvams ar globėjams, kad gautų objektyvios informacijos apie narkotikų, alkoholio ir kitų svaigalų poveikio ypatumus, susivoktų savo jausmuose, realiai įvertintų savo elgesį su vaiku ir padarytų išvadas, ką daryti ir ko nedaryti.
Vaikų psichiatrų trūkumas ir kompleksinio gydymo poreikis
B. Nastopkaitė išsakė nuomonę, jog labai trūksta vaikų psichiatrų, nes nemaža dalis vaikų, įnikusių į svaigalų vartojimą, turi įvairių psichikos sutrikimų. Pasak psichiatrės, neretai tėvai nedrįsta pripažinti, kad jų vaikas turi protinių ar kitokių raidos sutrikimų ir tada jie verčia vaiką mokytis, būti tokiu kaip kiti ar net geresniu.
Psichologė Ž. Žalkauskaitė akcentavo, kad, be gretutinių psichikos sutrikimų, neretai vaikų priklausomybės dubliuojasi, paaugliai eksperimentuoja, vartoja įvairias svaiginančias medžiagas. Iš esmės reikalingas kompleksinis gydymas, tačiau dėl vaikų psichiatrų trūkumo kokybiškos paslaugos vaikams yra ribotos. Kitų specialistų, t. y. psichologų, socialinių darbuotojų ir slaugytojų, norinčių ir galinčių dirbti su vaikais, pakanka.
Ką daryti, jei vaikas vartoja narkotikus ar alkoholį?
Pasak psichiatrės B. Nastopkaitės, tėvai ar globėjai pirmiausia turėtų ramiai pasikalbėti su vaiku ir bandyti išsiaiškinti, kas darosi, kokias narkotines medžiagas vartojo, ir kartu su vaiku tartis, kaip užkirsti kelią svaiginimuisi. Jei tai buvo vienkartinis pabandymas, gali pakakti geranoriško pokalbio ir vaikas supras, kad jo eksperimentavimas su kvaišalais buvo neteisingas. Jei narkotinių medžiagų ar alkoholio vartojimas tęsiasi ilgesnį laiką, būtina specialisto konsultacija.
B. Nastopkaitė teigė, jog tėvai neretai elgiasi neteisingai, kai su pykčiu ir grasinimais vaiką verčia kreiptis į specialistą ar gultis į stacionarą. Bandydami įkalbėti vaiką kreiptis pagalbos, tėvai savo elgesiu ir žodžiais turėtų parodyti, kad vaikas jiems yra svarbus, jog jie yra susirūpinę ir siekia padėti. Sėkmingo gydymosi rezultatas dažniausiai pasiekiamas tada, kai vaikas, nors ir nenorom, pats išreiškia sutikimą gydytis. Jei vaikas kategoriškai atsisako kreiptis į psichiatrą ar psichologą arba neigia akivaizdų narkotikų vartojimo faktą, pasak B. Nastopkaitės, tėvai turėtų patys kreiptis į psichikos sveikatos specialistą, kad išsiaiškintų, kaip toliau elgtis su vaiku.
Pagalba ir paslaugos priklausomiems nepilnamečiams
Lietuvoje veikia įvairios organizacijos ir programos, teikiančios pagalbą priklausomiems nepilnamečiams ir jų šeimoms.
Respublikinis priklausomybės ligų centras (RPLC)
RPLC yra pagrindinė įstaiga Lietuvoje, teikianti kompleksines priklausomybių gydymo paslaugas. RPLC teikiamos paslaugos nepilnamečiams:
- Vaikų dienos stacionaras: Paslauga teikiama ambulatoriškai. Dienos stacionaro darbo laikas 7.30 - 17.30 val.
- Psichiatro, psichologo ir socialinių specialistų konsultacijos: Jaunuoliams ir jų tėvams / globėjams teikiamos gydytojo psichiatro, psichologo, socialinio darbuotojo, ergoterapeuto konsultacijos, skatinamas pozityvus bendravimas tarp šeimos narių, sudaromas ilgalaikis pagalbos planas.
- Psichosocialinė reabilitacija: Kiekvienam vaikui yra sudaromas individualus gydymo / pagalbos planas, apimantis psichikos sveikatos gerinimą ir svarbias šeimos gyvenimo sritis - šeimos santykio stiprinimą, užimtumą ir laisvalaikį, profesinį orientavimą, teisinių klausimų sprendimą.
- Ergoterapija: Dienos stacionare lavinami jaunuolio emociniai, socialiniai, pažintiniai ir mokymosi įgūdžiai ir tokiu būdu kompleksiškai sprendžiamos rizikingo elgesio ir žalingo vartojimo sukeliamos problemos.
RPLC filialų kontaktai:
- Vilniaus filialas: Šlaito g. 14
- Kauno filialas: Giedraičių g. 8
- Klaipėdos filialas: Jaunystės g. 4
Nevyriausybinės organizacijos
Lietuvoje veikia ir nemažai nevyriausybinių organizacijų, teikiančių pagalbą priklausomybių turintiems nepilnamečiams ir jų šeimoms. Viena iš tokių organizacijų yra bendruomenė „Aš esu“, kuri buria priklausomybių turinčius asmenis ir jų artimuosius. Bendruomenė siūlo reabilitacijos, reintegracijos ir pagalbos artimiesiems programas.
Bendruomenės „Aš esu“ teikiamos paslaugos:
- Atvira psichologinės paramos grupė priklausomų asmenų artimiesiems.
- Uždara grupė (iki 8 dalyvių), apimanti keturių psichoedukacinių užsiėmimų ciklą.
"Al-Anon"
"Al-Anon" - tai priklausomybe nuo alkoholio sergančių žmonių artimųjų ir draugų bendrija. Siekdami išspręsti bendras problemas, jie dalijasi vienas su kitu savo patirtimi, ištverme ir viltimi.
Gydymo metodai ir principai
Priklausomybių gydymas nepilnamečiams yra kompleksinis procesas, apimantis įvairius metodus ir principus.
Individualizuotas požiūris
Kiekvienam nepilnamečiui sudaromas individualus gydymo planas, atsižvelgiant į jo amžių, priklausomybės pobūdį, psichologinę būklę ir socialinę aplinką.
Šeimos įtraukimas
Šeimos įtraukimas į gydymo procesą yra labai svarbus.
Psichoterapija
Psichoterapija yra vienas iš pagrindinių priklausomybių gydymo metodų. Jos metu jaunuolis mokosi atpažinti ir valdyti savo emocijas, spręsti problemas ir atsispirti pagundai vartoti psichoaktyviąsias medžiagas.
Socialinių įgūdžių ugdymas
Priklausomybės dažnai susijusios su socialiniais sunkumais. Todėl svarbu ugdyti jaunuolio socialinius įgūdžius, padėti jam užmegzti sveikus santykius ir integruotis į visuomenę.
Farmakoterapija
Kai kuriais atvejais, priklausomybių gydymui gali būti naudojami ir vaistai.
Paslaugų prieinamumas ir ateities perspektyvos
Kaip minėta, paslaugos nepilnamečiams iki 14 metų dažnai būna sunkiai prieinamos. Būtina plėsti paslaugų tinklą ir užtikrinti, kad pagalba būtų pasiekiama visiems jaunuoliams, kuriems jos reikia, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos ar socialinės padėties.
T. Tomilinas atkreipia dėmesį į tai, kad vaikams stacionarinio gydymo ir reabilitacijos galimybės yra labai ribotos, o paslaugos dažnai neapmokamos ligonių kasų, nors visi nepilnamečiai yra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu. Būtina užtikrinti, kad stacionarinis gydymas būtų prieinamas visiems priklausomybių turintiems nepilnamečiams, kuriems jo reikia.
Lietuvoje trūksta specialistų, dirbančių su priklausomybių turinčiais nepilnamečiais. Būtina investuoti į specialistų rengimą ir kvalifikacijos kėlimą, kad būtų užtikrinta kokybiška pagalba jaunuoliams.
Svarbu ne tik gydyti priklausomybes, bet ir užkirsti joms kelią. Būtina stiprinti priklausomybių prevenciją mokyklose, šeimose ir bendruomenėse, šviečiant jaunimą apie psichoaktyviųjų medžiagų žalą ir skatinant sveiką gyvenimo būdą.
Nepaisant iššūkių, priklausomybių gydymo srityje Lietuvoje yra ir teigiamų pokyčių. RPLC plečia paslaugas vaikams ir jaunimui, atnaujina patalpas ir diegia naujus gydymo metodus. Tikimasi, kad ateityje priklausomybių gydymas nepilnamečiams taps dar veiksmingesnis ir prieinamesnis.
tags: #gydymas #nuo #priklausomybiu #nepilnameciams #priverstinis