Įvadas
Pastaruoju metu streso tema tyrinėjama vis intensyviau dėl didėjančio bendro žmonių nerimastingumo ir įtampos. Stresas turi didelę reikšmę mūsų gerovei, fizinei ir emocinei sveikatai, todėl svarbu suprasti, kas jį sukelia, kokios jo pasekmės ir kaip jį valdyti. Šiame straipsnyje aptarsime streso apibrėžimą, jo rūšis, priežastis, pasekmes bei įveikimo būdus, remiantis psichologijos mokslo įžvalgomis.
Stresas: apibrėžimas ir rūšys
„Stresas - tai ypatinga mūsų psichikos ir viso organizmo būsena, apibūdinama plačia mūsų organizmo aktyvacija, įveikiant iškilusius didelius sunkumus.” Stresas gali būti dvejopas: eustresas (gerasis stresas) ir distresas (blogasis stresas).
Eustresas
Eustresas yra gyvenimo motyvacinė jėga bei būsena, kurioje galimybės ir darbingumas didėja. Eustreso metu žmogui atrodo, kad turimų resursų užteks įveikti sunkumus. Tai stresas, kuris motyvuoja veiksmams ir yra tarsi mūsų gyvenimo variklis.
Distresas
Distresas atsiranda tada, kai streso kiekis nepaliaujamai didėja ir perlipa ribą, ties kuria mes galime susitvarkyti. Kitaip tariant, tai būsena, kai balansas tarp to, kas vyksta, ir mūsų gebėjimo su tuo susitvarkyti sutrinka, kai mūsų resursai yra mažesni nei reikalauja stresinė situacija. Būtent tada eustresas tampa distresu - kenksmingu mūsų sveikatai reiškiniu, mažinančiu mūsų imlumą, darbingumą ir gyvenimo džiaugsmą.
Kas sukelia stresą?
Bendrąja prasme, stresoriai gali būti tam tikri įvykiai, kurie verčia žmogų keistis arba prisitaikyti. Dažniausiai stresoriai yra įvykiai, sukeliantys asmeniui įtampą, nerimą, skubėjimą, susirūpinimą ar net pyktį. Jie gali būti labai įvairūs: katastrofiški įvykiai, gyvenimo pasikeitimai, dideli praradimai ir panašiai. Stresoriai taip pat siejami su pačiu asmeniu, jo aplinka ir profesiniu gyvenimu.
Taip pat skaitykite: Apšvietos epochos gyvenimo prasmės
Psichologiniai stresoriai
Psichologiniai stresoriai apima įtampą darbe, tarpasmeninius santykius, ateities neužtikrintumą, įvairius konfliktus, nesėkmes, problemas šeimoje ar darbe. Kiekvienas iš mūsų turime daug skirtingų šaltinių, kurie mums kelia nerimo, baimės jausmus ar stresą. Vienas iš bendrų šaltinių visai populiacijai yra šių laikų greitos permainos visuomenėje, prie kurių darosi sunku prisitaikyti.
Streso pasekmės
Daugybė įvairių tyrimų rodo, kad stresas turi nenuginčijamą poveikį mūsų organizmui ir sveikatai. Patiriamas stresinis įvykis sukelia visų organizmo sistemų reakciją, organizmas reaguoja kaip vieninga sistema. Stresoriai suvokiami sąmoningai, informacija perdirbama smegenyse, o smegenys siunčia perdirbtą informaciją kūnui, kaip tvarkytis su stresoriumi. Nuolatinis stresas gali būti susilpnėjusio imuniteto, cukrinio diabeto, virškinimo sistemos ligų, odos ligų, nutukimo, galvos ir nugaros skausmų priežastis, taip pat įvairių psichikos sveikatos sutrikimų priežastis.
Kaip valdyti stresą?
Pagal streso teoriją, galima išskirti dvi streso įveikimo formas, kurios savyje talpina įvairius įveikimo būdus ir technikas: į problemą orientuotas įveikimas ir į emocijas orientuotas įveikimas.
Į problemą orientuotos įveikimo strategijos
Tai tarsi problemų sprendimo taktikos. Jos apima mūsų pastangas apibrėžti problemą, sukurti alternatyvius sprendimus, įvertinti skirtingų veiksmų sąnaudas ir naudą. Į problemą orientuoti būdai dažniausiai grįsti racionaliu pokalbiu, pagalbos plano, konkrečių situacijos sprendimo žingsnių sudarymu.
Į emocijas orientuotos įveikimo strategijos
Jos yra nukreiptos į emocinio distreso sumažinimą. Šios strategijos nekeičia situacijos esmės tiesiogiai, todėl dažniausiai naudojamos tada, kai įvykių pakeisti negalima ir tenka su jais gyventi. Į emocijas nukreiptų streso valdymo strategijų spektras labai platus ir apima visus Jums atsipalaidavimo jausmą sukeliančius būdus. Galbūt Jums padeda kvėpavimo pratimai, meditacija, galbūt karšta vonia ar knygos skaitymas, o galbūt mėgstama muzika ar filmas.
Taip pat skaitykite: Savarankiško gyvenimo namai Lietuvoje
Ekspresyvus rašymas
Kviečiame Jus išbandyti vieną į emocijas orientuoto streso valdymo būdą - ekspresyvų rašymą. Tai saugus būdas paleisti savo emocijas, galvojant apie konkrečią situaciją, kuri šiuo metu Jums kelia itin didelį stresą. Pasiimkite lapą popieriaus ir parašykite laišką jums stresą keliančiai situacijai. Nesvarbu, ar tai konfliktas darbe ar namuose, ar išgirsta diagnozė, o gal išsiskyrimas su geru draugu. Esmė - leisti sau neriboti nei jausmų, nei minčių ir visus juos palikti ant lapo popieriaus!
Laiško struktūra gan paprasta - pirmoje dalyje rašome viską, ką jaučiame. Mintys gali pereiti nuo vienos prie kitos visai netolygiai, svarbu tiesiog leisti sau išsakyti viską, kas norime, ką prisimename ir kaip dėl to jaučiamės. Antroje dalyje rašome viską, už ką norime/galime pasakyti „ačiū“. Juk net ir itin sunki, daug neigiamų emocijų kelianti situacija, dažniausiai turi ir kažką teigiamo, naudingo mums. Galiausiai, kai jausite, jog jau viską išrašėte, paleiskite tą laišką (suplėšykite/sudeginkite/paskandinkite ar panašiai) lyg paleistumėte tai, kas ilgą laiką jus kankino. Ši užduotis leidžia mums po truputį išlieti tai, kas yra mūsų viduje, pačiu saugiausiu būdu.
Asmenybės psichologiniai aspektai bendravime
Žmogaus lygmenys
Žmogų galima analizuoti trimis lygmenimis: dvasiniu egzistenciniu, psichologiniu ir fiziniu.
Bendravimo psichologija
Bendravimo psichologija nagrinėja, kaip žmogus bendrauja. Bendravimas - tai dviejų ar daugiau žmonių tarpusavio sąveika, kurios metu yra perduodama informacija, patenkinami įvairūs poreikiai, tokie kaip saugumas, dominavimas, saviraiška ir kt. Bendravimas padeda giliau pažinti save, suprasti, kas mes esame iš tikrųjų. Mes mokame bendrauti ar ne, esame malonūs ar ne, gauname atsakymus bendraudami ar ne. Bendravimo procesas yra labai skirtingas.
Aš vaizdas
Aš vaizdas - tai vaizdinių ir sprendimų apie save sistema. Skiriami realusis Aš, idealusis Aš, ateities Aš ir parodomasis Aš. Realusis Aš nesutampa su idealiuoju, tačiau jo galima siekti. Taip pat svarbūs atliekami vaidmenys ir tai, kaip mes suvokiame, kaip mes atliekame vaidmenis.
Taip pat skaitykite: Psichoanalizė ir dailės terapijos metodai
Charakteris
Charakteris - tai asmenybės bruožai, būdingi tik tam žmogui. Charakteris formuojasi pagal temperamentą ir aplinkybes, pagal artimųjų pasaulėžiūrą, intelektą, emocijų išraišką. Žmonės pagal charakterį skirstomi į intravertus (pasyvesnio charakterio žmonės) ir ekstravertus (aktyvūs žmonės).
Nemaistingi žmonės
Tai „sunkūs“ žmonės. Paprastai, jų akys primerktos lyg tave tyrinėtų, smalsūs, daug klausinėja, o klausimai siejasi su mūsų asmeniniu gyvenimu ir toks mandagumas peržengia ribas. Ką daryti? Pabandyti suprasti jo paslėptus poreikius.
Socialinis suvokimas
S.P. - tai žmonių tarpusavio suvokimas. Socialiai suvokiamas objektas kokybiškai skiriasi nuo negyvų objektų. Socialiai suvokiamas objektas nėra pasyvus ir abejingas. Svarbūs aspektai: išvaizda ir stereotipai. Stereotipas - supaprastintas tam tikros žmonių grupės įvaizdis. Stereotipai gali būti labai paplitę ir nelabai paplitę. Spręsdami apie žmones, svarbesnėmis laikome neigiamas, o ne teigiamas savybes.
Emocijos
Emocijos - tai tam tikru momentu kylantis išgyvenimas, kuris parodo, kaip žmogus vertina situaciją, susijusią su jo poreikių patenkinimu tuo metu. Pyktis - tai emocinė reakcija susidūrus su kliūtimi, siekiant patenkinti savo poreikius ar pasiekti kokius nors tikslus. Pavydas - tai kelių emocijų derinys: nepasitikėjimas, bejėgiškumas, įžeidimas, agresyvumas, baimė netekti kažko, ką jaučia kitas, troškimas turėti tai, ką turi kitas. Empatija - sugebėjimas patirti kito žmogaus emocijas ir suvokimą.
Bendravimo fazės
Gero bendravimo fazė; įtampa; pyktis, mušimas (sprogimas); blogas bendravimas; tarpinė.
Bendravimo tipai
Skiriami du pagrindiniai bendravimo tipai: verbalinis ir neverbalinis. Verbalinis bendravimas apima sakytinį kalbėjimą ir rašymą. Neverbalinis bendravimas apima kūno kalbą, gestus, mimiką, intonaciją ir kt.
Asmeninė erdvė
Asmeninė erdvė - tai tam tikra nematoma siena aplink mus, kurią nuolatos sąmoningai ar nesąmoningai bandome išlaikyti. Kiekvieno žmogaus asmeninė erdvė yra palyginti individuali nors tam tikrose ribose. Skiriamos intymioji (15 - 46cm), asmeninė zona (46 - 120cm), socialinė zona (1,2 - 3,6m) ir visuomeninė zona (>3,6m).
Verbalinė komunikacija
Verbalinė komunikacija ne visuomet yra tokia, kokios mes tikimės dėl nerūpestingumo, motyvuoto iškreipimo, rūpinimosi savimi ar gynimosi. Taip pat gali būti naudojamas grubus, pašaipus, sarkastiškas jumoras.
Efektyvus kalbėjimas
Efektyviam kalbėjimui būtinas konkretumas, atsižvelgimas į klausytojo žinių rėmus, vengimas emocijomis perkrautų žodžių. Efektyvus kalbėjimas yra tik viena efektyvaus bendravimo pusė.
Kritikos priėmimas
Kritikos priėmimas ir kritikos nepriėmimas, nes ji yra nepagrįsta. Galimos reakcijos: verbalinė agresija, sarkazmas, kompensacija, racionalizacija, regresija, apatija (sąmoningai arba nesąmoningai).
Konfliktai
Konfliktas - tai yra vienodo stiprumo, bet priešingos krypties jėgų sąveika. Skiriami asmenybės konfliktai (konfliktai vykstantys konkretaus žmogaus viduje, atsidūrusio pasirinkimo situacijoje, ar susidūrus su informacija apie save, prieštaraujančia pačio nuomonei. Dažnai žmogus šitą informaciją sprendžia nesąmoningame lygmenyje - gynybiniai mechanizmai (Froidas) ir tarpasmeniniai konfliktai (nesutarimai tarp dviejų asmenų). Galimos reakcijos į konfliktą: agresija (užpuolimas), fizinis ar emocinis pasitraukimas, nuslopinimas. Taip pat skiriamos taktikos: laimėti - pralaimėti, kompromisas ir strategija laimėk - laimėk (patenkinti abu konfliktuojantys, nes paisoma abiejų poreikių). Konflikto esmės atskleidimas - išsiaiškinant pagrindinius poreikius.
Produktyvus bendravimas
Produktyvus bendravimas - kai bendraujantys praturtėja ir informacine, ir psichologine, dvasine prasme. Skiriamos kelios orientacijos: imlioji orientacija (viskas kas geriausia yra išorėje, todėl viską kas geriausia ir reikia imti. Toks žmogus dažniausiai turi draugą, kuris sprendžia visas jo problemas), išnaudotojiškoji orientacija (gerovės šaltinis taip pat yra gyvenimo išorėje, tik jie linkę ne imti tą gerą, bet atimti. Pavydūs ir vertina tik tai, ką turi kiti, bet nevertina, ką turi patys), kaupimo orientacija (jaučiasi gerai tik sukaupę net nesvarbu ką. Eikvojimas jiems sukelia nerimą. Tai pedantiški bijantys naujovių žmonės) ir rinkos orientacija (šių žmonių pagrindinis tikslas - būti populiariems ir turėti paklausą. Jie neturi savojo aš, nes kiekvienoje situacijoje stengiasi elgtis ir būti toks, kad išliktų populiariausiu).
Santuoka
Santuoka yra tik pradžia šeimyninio gyvenimo, bet ne pabaiga. Galimi scenarijai: buvę labai artimi žmonės susituokę atitols vienas nuo kito, po vestuvių vienas būna laimingas, o kitas nelaimingas, vienas praryja kitą, ir vienas ir kitas atsisako tam tikrų savo poreikių šeimyniniam labui, kad abu galėtų būti laimingi.
tags: #gyvenimo #variklis #psichologijoje