Psichologijos Egzamino Klausimai: Išsamus Vadovas

Įvadas

Šis straipsnis skirtas išsamiai apžvelgti svarbiausius psichologijos egzamino klausimus. Pateikiami išsamūs atsakymai, remiantis turima informacija ir papildant esminėmis įžvalgomis. Siekiama, kad ši medžiaga būtų suprantama įvairaus lygio auditorijai - nuo studentų iki profesionalų.

Socialinis Suvokimas: Esminiai Aspektai ir Klaidos

Kas yra socialinis suvokimas?

Socialinis suvokimas - tai procesas, kurio metu žmonės supranta vieni kitus, formuoja įspūdžius ir daro išvadas apie kitų žmonių elgesį, ketinimus ir asmenybės bruožus. Tai yra sudėtingas procesas, apimantis informacijos rinkimą, interpretavimą ir integravimą. Skirtingai nuo fizinio pasaulio suvokimo, socialinis suvokimas susijęs su subjektyviais vertinimais, emocijomis ir nuostatomis.

Kuo skiriasi nuo fizinio pasaulio suvokimo?

Pagrindinis skirtumas tarp socialinio ir fizinio pasaulio suvokimo slypi tame, kad socialiniame suvokime dalyvauja žmonės, kurie yra aktyvūs, mąstantys ir jaučiantys subjektai. Fizinių objektų suvokimas yra tiesioginis ir objektyvus, tuo tarpu socialinis suvokimas yra netiesioginis ir subjektyvus. Mes interpretuojame žmonių elgesį remdamiesi savo patirtimi, įsitikinimais ir nuostatomis, o tai gali iškreipti mūsų suvokimą.

Dažniausiai pasitaikančios socialinio suvokimo klaidos

Socialiniame suvokime dažnai pasitaiko klaidų, kurios iškreipia mūsų supratimą apie kitus žmones. Štai keletas dažniausių klaidų:

• Išankstinė nuomonė: Informacija apie žmogų, kurią turime dar prieš susitikimą su juo, gali stipriai paveikti mūsų suvokimą.
• Save išpildančios pranašystės (Pigmaliono efektas): Tai reiškinys, kai žmogus savo elgesiu nesąmoningai išprovokuoja tokius aplinkinių poelgius, kokių iš anksto tikėjosi. Pavyzdžiui, jei mokytojas tiki, kad vienas mokinys yra gabesnis už kitus, jis gali skirti jam daugiau dėmesio ir paskatinimo, o tai iš tikrųjų padidins mokinio pasiekimus.
• Stereotipai: Stereotipinis mąstymas, suvokimas ir vertinimas kliudo reiškinius suvokti tokius, kokie jie yra iš tiesų, nuskurdina bendravimą. Stereotipai yra supaprastinti ir apibendrinti įsitikinimai apie tam tikras žmonių grupes. Pavyzdžiui, jei manome, kad visi vyrai yra stiprūs ir nebijo, mes galime ignoruoti jų emocijas ir pažeidžiamumą.
• Atribucijos klaidos: Aiškindami elgesio priežastis, žmonės linkę sėkmę priskirti sau, o nesėkmę - išorinėms aplinkybėms. Kiti linkę visą atsakomybę prisiimti sau, arba priešingai - priskirti aplinkiniams. Tai priklauso nuo asmenybės savybių ir savęs vertinimo lygio. Pavyzdžiui, jei studentas gerai išlaiko egzaminą, jis gali manyti, kad tai jo talento dėka, o jei neišlaiko - kad egzaminas buvo per sunkus.
• Pasaulio teisingumo iliuzija: Nesąmoningai daroma prielaida, kad pasaulyje yra teisingumas. Ja remdamiesi manome, kad visi gauna tai, ko užsitarnavo, sėkmė lydi tuos, kurie jos verti, o nelaimės atsitinka jų nusipelniusiems. Pavyzdžiui, jei žmogus patiria nelaimę, mes galime manyti, kad jis kažką padarė ne taip, kad nusipelnė tokio likimo.
• Pradmės efektas: Informacija, kurią suvokiame pirmiausiai, daro įtaką vėlesnės informacijos suvokimui, taip pat pradinė informacija geriau išsaugoma atmintyje. Todėl tokią didelę įtaką bendravimui daro pirmas įspūdis, vėliau pakeisti nuomonę gali būti labai sunku.
• Baigmės efektas: Kaip ir pirminė suvokta informacija, taip ir paskutinė geriau išlieka atmintyje ir daro didesnį poveikį sprendimo priėmimui negu vidurinė. Pastebėta, kad baigmės efektas didesnę įtaką mūsų sprendimams daro bendraujant su pažįstamais žmonėmis, o pradmės efektas - su nepažįstamais. Pavyzdžiui, jei paskutinė informacija apie žmogų yra neigiama, mes galime atmesti visą ankstesnę teigiamą informaciją.
• Aureolės efektas: Tai vienpusiškas sprendimas apie žmogų: susiformavus teigiamam santykiui, gerosios savybės pastiprina, blogos nuneigiamos, o "neigiamos aureolės" atveju - į teigiamas savybes nekreipiama dėmesio, suabsoliutinamos neigiamos. "Aureolės efektas" - tai nediferencijuotas kito žmogaus vertinimas, juodas ar baltas (netoleruojama informacija, kad žmogus gali būti piktas, bet doras; šiurkštus, bet sąžiningas; būti geras ir nemėgti mūsų…). Pavyzdžiui, jei žmogus yra fiziškai patrauklus, mes galime manyti, kad jis yra protingas, malonus ir sėkmingas.
• Pritarimo iliuzija: Tai polinkis manyti, kad kiti žmonės galvoja ir jaučiasi taip pat, kaip ir mes. Ypatingai savo mintis ir jausmus mes linkę projektuoti į tuos asmenis, kurie mažai atsiskleidžia, yra tylūs. Pavyzdžiui, jei mes esame įsitikinę, kad tam tikra politika yra teisinga, mes galime manyti, kad dauguma žmonių pritaria mūsų nuomonei.
• Vieningumo iliuzija: Pasireiškia, kai mes nepagrįstai tikimės, kad kito žmogaus elgesys bus nuoseklus, neprieštaringas, kad panašiose situacijose jis visada elgsis taip pat. Pavyzdžiui, jei žmogus vieną kartą pasielgė sąžiningai, mes galime manyti, kad jis visada elgsis sąžiningai, net jei aplinkybės pasikeis.

Tarpasmeninę Atrakciją Didinantys Veiksniai

Tarpasmeninė atrakcija - tai teigiamas požiūris į kitą žmogų, kuris gali pasireikšti įvairiais būdais, pavyzdžiui, simpatija, susižavėjimu ar meile.

Taip pat skaitykite: Psichologijos karjera

• Apdovanojimo teorija (T. M. Newcomb, 1961): Kitų žmonių patrauklumas didėja, kai santykiai su jais yra apdovanojantys (pritaria, padeda mums, patenkina mūsų poreikius, parodo simpatiją - patenkina įvairius mūsų poreikius, padeda geriau pasijusti).
• Pastiprinimo - jausmų teorija (D. Byrne, G. L. Clore, 1970): Kitų žmonių patrauklumas didėja arba mažėja priklausomai nuo to, kokias emocijas kartu patiriame. Jeigu buvimas kartu siejamas su teigiamomis emocijomis, malonumu, pasitenkinimu, tai jaučiamas didesnis palankumas tiems žmonėms, kurie tuo metu yra su mumis.
• Balanso teorija (F. Heider, 1958): Patrauklumas siejamas su tuo, kiek subalansuoti mūsų santykiai su tuo žmogumi. Balansą sąlygoja panašūs interesai, požiūriai, nuomonių panašumas.

Kiti veiksniai, galintys turėti įtakos patrauklumui:

• Fizinis atstumas: Buvimas arti vienas kito sudaro galimybę dažniau sąveikauti, o tai leidžia geriau pažinti tuos žmones ir labiau pamėgti.
• Dažnesnio pasirodymo efektas (Zajonc, 1968): Mums labiau patinka tai, ką mes dažniau matome ir geriau pažįstame.
• Panašumas: Nuostatų, įsitikinimų, interesų, asmenybės, kilmės, išsilavinimo, skonio, fizinės išvaizdos panašumas - stiprus patrauklumą skatinantis veiksnys.
• Papildymas: Žinomas posakis „priešybės traukia“. Kiti mus traukia, nes turi savybių, kurių mes neturime. Žmonės gali papildyti vienas kitą, patenkindami vienas kito poreikius. Pavyzdžiui, idealu, kai asmuo, turintis stiprų globos jausmą, bendrauja su asmeniu, kuris nori, kad juo rūpintųsi.
• Abipusiškumas: Mes mėgstame tuos, kurie mėgsta mus. Suvokimas, kad patinkame kitam asmeniui, didina to asmens patrauklumą. O taip pat, jeigu mums patinka kas nors, tai norime, kad ir tas asmuo mus mėgtų.
• Fizinis patrauklumas: Tyrimai rodo, kad fiziškai patrauklius asmenis įvairaus amžiaus, lyties, kultūros žmonės visais atžvilgiais vertina geriau nei nepatrauklius. Aureolės efektas - viena ryški savybė veikia bendrą asmens vertinimą. Tiems, kurie suvokiami kaip patrauklūs, priskiriamos įvairios teigiamos savybės - įdomumas, socialumas, švelnumas, gerumas, seksualumas, jų netinkami poelgiai dažniau laikomi atsitiktiniais ir netipiškais.

Psichikos Sutrikimai: Šizofrenija ir Potrauminio Streso Sutrikimas (PTSS)

Šizofrenija

Šizofrenija yra sunkus psichikos sutrikimas, kuris paveikia žmogaus mąstymą, jausmus ir elgesį. Šizofrenijos simptomai gali būti įvairūs, tačiau dažniausiai pasitaiko:

• Mąstymo sutrikimai: Pradžioje pasireiškia keistomis mintimis, idėjomis, įsitikinimais bei interpretacijomis, vėliau virsta kliedesiais.
• Emocijų sutrikimai: Pasireiškia jų nuskurdimu ar iškrypimu. Neretai jau ligos pradžioje nyksta prieraišumo prie artimųjų jausmas.
• Valios sutrikimai: Pasireiškia palaipsnišku jos silpnėjimu, nuo hipobulijos iki abujijos, visiškos valios nebuvimo.
• Autizmas: Būdinga bendravimo sutrikimai, pakitę socialiniai kontaktai, stereotipiniai judesiai, žodžiai, sakiniai.

Svarbu paminėti streso-dietezių teoriją: Asmuo paveldi polinkį sirgti, o papildomi nepalankūs aplinkos ir psichologiniai faktoriai nulemia jos išsivystymą. Turi reikšmės paveldimumas, rizika sirgti monozigotiniam ligonio dvyniui yra 47%. Neretai sergantys turi šizofrenija ar šizotipiniais asmenybės sutrikimais sergančių giminaičių šoninėse genealoginio medžio šakose.

Taip pat, alkoholizmas:

• Pradinė stadija: Atsiranda nenugalimas potraukis gerti ir išlieka visose 3 stadijose.
• Abstinencijos būklė: Pasireiškia po ilgo alkoholio vartojimo nutraukus ar sumažinus išgeriamo alkoholio kiekį. Gali komplikuotis traukuliais ir baltąja karštine.

Potrauminio Streso Sutrikimas (PTSS)

PTSS yra psichikos sutrikimas, kuris gali išsivystyti po trauminio įvykio. Trauminiai įvykiai gali būti įvairūs, pavyzdžiui, karas, smurtas, nelaimingi atsitikimai ar gamtos katastrofos.

Taip pat skaitykite: Apie psichologijos klubą

• Kriterijus B: Nuolat pasikartojantis trauminio įvykio išgyvenimas, „panirimas“. Pasikartojantys, įkyrūs, jaudinantys įvykio prisiminimai (mažiems vaikams būdingi pasikartojantys žaidimai, kuriuose atsispindi traumavęs įvykis).
• Kriterijus C: Ryškiai sumažėjęs domėjimasis svarbia veikla ar dalyvavimas joje (maži vaikai praranda neseniai įgytus įgūdžius).
• Kriterijus D: Padidėjusio fiziologinio dirglumo simptomai, nestebėti iki trauminio įvykio. Sunku užmigti ir išsimiegoti.

Savimonė ir Savęs Vaizdas

Savimonė

Savimonė - tai visos mintys ir jausmai apie save, atsakant į klausimus "kas aš esu" ir "ko aš noriu".

Higgins prie Rodžerso dviejų dar prideda privalomąjį „aš“ - koks, mano manymu, aš turėčiau būti.

Kiti autoriai mini: bazinis „aš“ - koks esu sau atvirumo akimirką; galimas „aš“ - kuo svajoju ar kuo bijau tapti ateityje; veidrodinis „aš“ - kaip mane supranta kiti žmonės; parodomasis „aš“ - kokį save parodau kitiems.

Savęs vaizdo įtaka bendravimui

Savęs vaizdas (nervingumas kalbant su svarbiais asmenimis)  Elgesys (mikčiojimas, raudonavimas)  Kitų atsakas (nepasitenkinimas, pyktis)  Įvykių suvokimas („pasirodžiau prastai“)  Patvirtinamas buvęs savęs vaizdas. Savęs vaizdas („pasirodžiau šauniai“)  Patvirtinamas buvęs savęs vaizdas.

"Sveikas" savęs vaizdas yra kintantis. Žmogus, jo savybė, būdas, kūnas, išmintis keičiasi. Dažniausiai neįmanoma pasakyt, kad „aš visada esu drovus“, teisingiau būtų sakyti, kad „aš kartais esu drovus“. Neturima omeny, kad keičiamės radikaliai kiekvieną dieną, pokyčiams reikia ilgesnio laiko tarpo, tačiau pasikeisti tikrai įmanoma.

Taip pat skaitykite: Humanistinės psichologijos principai

Savęs vaizdas priešinasi pokyčiams, ypač jei tas vaidmuo buvo labai reikšmingas ir davė tau daug naudos. Neigiami dalykai kyla tada, kai senas savęs vaizdas užkerta kelią naujiems iššūkiams ir teigiamiems dalykams gyvenime.

Žmonės su teigiama ir aukšta saviverte gerai galvoja apie kitus, tikisi, kad kiti juos priims, vertina savo pasirodymą geriau nei žmonės su žema saviverte, gerai pasirodo vertinamose situacijoje (kai yra stebimi), dirba daugiau, jei yra aukšti reikalavimai, jaučiasi gerai net ir ,,aukštesnių, svarbesnių'' žmonių, moka apsiginti nuo kritikos savo atžvilgiu.

Kaip ugdyti sveiką savivertę

• Turėk realistinius lūkesčius. Tam tikra nepasitenkinimo savimi dalis ateina iš to, kad reikalauji iš savęs per daug (pvz., visada gauti 10). Ir jei kiti atrodo daug šaunesni ir kad jiems pavyksta visur viską tobulai atlikti, tai suprask, kad jie tik dar labiau kenčia nuo reikalavimų sau pačiam. Geriausia apskritai eiti savo keliu ir per daug nesilyginti su kitais.

Kitos Svarbios Psichologijos Temos

• Asmenybės apibūdinimas: Asmenybė - tai kiekvienam būdinga savita mąstysena, jausmai, veikla.
• Temperamentas: Temperamentas - pastovios asmenybės savybės, pasireiškiančios psichinių reiškinių intensyvumu, pastovumu, tempais.
• Projekcija: „Apkaltink“ - savo negatyvių bruožų, jausmų, elgesio motyvų priskyrimas kitiems žmonėms.
• Reakcijos sąlygojimo teorija: ND - nesąlyginis dirgiklis - pvz., mėsa.
• Operantinio determinavimo teorija: Elgesys - savaiminis, spontaniškas. Elgesį sužadina skatulys.
• Stresas: Stresorius, aliarmas, priešinimasis, išsekimas.
• Trauminis įvykis: Trauminių įvykių pavyzdžiai.
• Medicinos personalo ir paciento sąveika: Būti empatišku. Prisiminti, kaip mes jautėmės, kai mums buvo labai blogai, kas mums tada padėjo.
• Savižudybės grėsmė: Išsiaiškinti savižudybės grėsmę. Sudaryti „kontraktą“: paprašykite jo pažadėti jums, kad atidės sprendimą, kad nieko blogo sau nedarys, kol nesusitiks su jumis arba kažkuo kitu. Ieškoti profesionalios psichikos sveikatos specialisto pagalbos.
• Neteikties psichologija: Antrieji - penktieji gyvenimo metai. Šeštieji - dešimtieji gyvenimo metai. Vidutiniškai nuo 10 metų. Pyktis. „Kodėl aš?“. Lūkesčio baimės mechanizmas - žmogus nori tai, ko jis bijo. Pyktis - priešiška emocinė reakcija į asmenybės poreikių tenkinimo , tikslų įgyvendinimo kliūtis.

Pasiruošimas Egzaminui: Svarbūs Aspektai

Streso Valdymas Egzamino Metu

Egzaminų sesija - tai iššūkių metas ne tik studentams, bet ir jų artimiesiems. Siekis gerai išlaikyti egzaminus sukelia stresą, kuris susijęs su pasirinkimo laisve studijuojant ir karjeros siekiais.

Profesorius, psichologas Aidas Perminas aiškina, kad stresas nėra blogis, kurio reikėtų vengti, - jis yra normali psichologinė reakcija į iššūkius. Stresas padeda susikoncentruoti į užduotį ir ją atlikti kaip įmanoma geriau.

Patarimai, kaip suvaldyti stresą:

• Fizinis aktyvumas: Mokymąsi reikėtų suskirstyti etapais. Pavyzdžiui, 40-60 minučių mokytis, o paskui būti fiziškai aktyvesniam, bent jau pasivaikščioti. Fizinis aktyvumas yra ir streso įveikimo, ir energijos iškrovimo būdas.
• Vengti stimuliantų: Reikėtų vengti kavos, arbatos ir energinių gėrimų, nes jie veikia panašiai kaip stresas - suaktyvina, kelia nerimą ir žmogus tampa jautresnis įvairiems išorės poveikiams.
• Laikytis rutinos: Vietos ruošiantis egzaminui geriausia nekeisti, neiti mokytis į biblioteką, jeigu ten mokytis nesi įpratęs, mokytis reikėtų tuo paros laiku, kai paprastai būna gera mokytis ir pasiekiami geriausi rezultatai. Naujovės yra stresas.
• Besąlygiška meilė: Perduoti vaikui žinutę, kad nesvarbu, kaip tau atsitiks - ar išlaikysi egzaminus geresniu, blogesniu pažymiu, ar neišlaikysi, mes vis tiek tave mylėsime, gerbsime ir priimsime.

Kitos Svarbios Psichologijos Temos Egzaminui

• Psichologijos samprata ir tikslai.
• Psichikos samprata ir struktūra.
• Psichologijos tyrimo metodai.
• Psichologijos mokslo šakos.
• Psichologijos mokyklos.
• Jutimo samprata, rūšys ir savybės.
• Jautrumas ir jo matavimas. Adaptacija ir sensibilizacija.
• Suvokimo samprata ir savybės.
• Suvokimo rūšys.
• Suvokimo iliuzijos. Haliucinacijos. Ekstrasensorinis suvokimas.
• Suvokimo sutrikimai.
• Atminties samprata ir funkcijos.
• Atminties procesai (fazės). Užmiršimas.
• Atminties rūšys.
• Atminties sutrikimai.
• Mąstymo samprata ir rūšys.
• Mąstymo tipai.
• Mąstymo operacijos.
• Mąstymo uždavinių sprendimas.
• Mąstymo patologija.
• Intelektas ir jo vertinimas.
• Poreikių samprata.
• Emocijų samprata.
• Asmenybės samprata.
• Žmogaus raidos samprata.
• Pagrindinės raidos teorijos.
• Skausmo kontrolės priemonės.

tags: #psichologijos #egzamino #klausimai