Įvadas
Šis straipsnis skirtas išnagrinėti ispanų elgesį, temperamentą ir būdingus bruožus, remiantis įvairiais šaltiniais ir tyrimais. Straipsnyje bus aptariama, kaip šeima ir mokykla formuoja dorovines vertybes, kokią įtaką asmenybės raidai turi temperamentas, ir kaip bendravimas veikia savigarbą. Taip pat bus paliesta šunų elgesio įvairovė ir genetinis polinkis į tam tikrus elgesio bruožus.
Dorovinis Ugdymas Šeimoje ir Mokykloje
Šeima ir mokykla yra dvi svarbiausios institucijos, atsakingos už jaunosios kartos auklėjimą. Mokytojas, kaip teigė S. Šalkauskis, turi būti patikimas ir įgaliotas asmuo, derinantis savo veiklą su šeimyniniu auklėjimu. Nuo tėvų ir mokytojų sąveikos priklauso vaiko intelektualinis ir dorovinis formavimasis.
Tikybos pamokų paskirtis mokykloje yra dorinis ir religinis moksleivių ugdymas, siekiant eiti doros ir tikėjimo keliu. Etikos pamokose kreipiamas dėmesys į asmens savistabos, savivokos ir bendravimo problemas, padedant mokiniui brandinti dorinę sąmonę ir susikurti dorinės kultūros pagrindus.
Mokyklos ir šeimos bendradarbiavimas yra akcentuojamas įvairiuose dokumentuose, įskaitant Lietuvos švietimo įstatymą, kuris pabrėžia tėvų dalyvavimo svarbą mokyklos savivaldoje. Pasirenkant dorinio ugdymo pamokas, sudaromos sutartys su tėvų sutikimu, užtikrinant vaiko interesus.
Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos ir bendrojo išsilavinimo standartai siekia atskleisti bendrąsias žmogaus vertybes ir jomis grįsti asmeninį bei visuomeninį gyvenimą. Dorinio ugdymo svarbą pabrėžia daugelis žymių lietuvių pedagogų ir edukologų, teigdami, kad asmenybės ugdymas yra visų pirma žmogaus dorovinės sferos formavimas.
Taip pat skaitykite: Kaip ugdyti emocinį adekvatumą
Vydūnas teigė, kad dora, kaip ir mokslas, yra visiems būtina, ir, kaip ir menas, pasireiškia žmonių santykiuose. Laikydamas dorovę moralios kultūros pagrindu, jis pabrėžė dorinio ugdymo svarbą, vadindamas dorą svarbiausiu asmenybės bruožu. Dorinio ugdymo šeimoje svarbą atskleidė kun. dr. J. Gutauskas ir kiti autoriai, pabrėždami, kad šeimoje vaikas įgyja pirminę doro elgesio patirtį, kuriamas emocijomis grįstas tolimesnis sąmoningas dorovės nuostatų formavimas.
Atsakomybės Suvokimas
Atsakomybės siekimas ugdomas reiklumu atsakyti už savo veiksmus ir jausmus. V. Žemaitis pabrėžė, kad atsakomybė yra viena iš pagrindinių dorovės sąvokų, nusakanti asmenybės santykį su jai keliamais doroviniais reikalavimais. Asmeninė atsakomybė siejama su sąmoningu, laisvu apsisprendimu. Jeigu žmogus neturi galimybės laisvai pasirinkti poelgio, atsakomybė nekyla. Be to, žmogus, turėdamas galimybę laisvai pasirinkti, privalo numatyti pasirinkimo poelgio artimus bei tolimus rezultatus. Dorovinė atsakomybė ugdoma ne tik šeimoje ir mokykloje, bet ir visuomeninėje veikloje, keliant žmonių dorovinį sąmoningumą ir kovojant su nedrausmingumu bei aplaidumu.
Mokyklos ir tėvų bendros pastangos bei pagarba yra pagrindinė sąlyga auginant vaikus šiuolaikiniame amžiuje. Tėvai yra atsakingi parenkant savo vaikams ugdymo sistemą, atsižvelgdami į jų poreikius, talentus ir nuopelnus. Tėvams dera prisiimti atsakomybę kaip savo vaikų mokyklos partneriams. Apie tėvų atsakomybę rašoma ir Šventajame Rašte, raginant auklėti vaikus drausminant ir mokant Viešpaties vardu.
Bendravimo Svarba
Mokslo pasaulyje vis dar sunku rasti bendravimo sąvokos apibrėžimą. Daugelis mokslininkų linkę laikyti bendravimą sėkmingu, jei jis leidžia patenkinti socialinius poreikius, sudaro sąlygas keistis informacija ir daryti įtaką. Draugiškumu paremtas bendravimas yra teigiamas tėvų požiūris į vaikus, o bauginimas - negatyviausia bendravimo forma.
Pedagogas L. Jovaiša apibrėžia bendravimą kaip žmonių socialinės būties formą, pasireiškiančią kontaktais tarp žmonių užmezgimu ir palaikymu. Tai draugystė ir partnerystė, keitimasis informacija bei patirtimi, naudojantis žodiniais ir nežodiniais ženklais. Bendravimą galima apibrėžti kaip norą dirbti kartu, siekiant bendrų tikslų ar rezultatų.
Taip pat skaitykite: Vaikų streso atpažinimas
Filosofas L. Buberis teigė, kad žmogus tampa „Aš“ tik per santykį su kitu žmogumi, per „Aš ir Tu“ ryšį. Psichologai bendravimą apibūdina kaip sudėtingą, svarbiausią ir būtiną fizinei ir dvasinei būklei palaikyti procesą. Tyrimai rodo, kad izoliuoti žmonės gyvena trumpiau už tuos, kurie turi glaudžius socialinius ryšius. Bendravimas padeda pažinti save, suprasti, kas mes esame, ir sieja mus su kitais žmonėmis.
Bendravimas yra stipriai susijęs su pasitikėjimu savimi. Šiuolaikinėje komunikacijos eroje žmonės gali laisvai teigti save, tačiau dažnai bendraujame neefektyviai. Bendravimas reiškia ne tik kalbėjimą, bet ir klausymąsi. Daugelis tėvų nežino, kaip išreikšti mintis tinkama kalba ir balso intonacija, dažnai keldami balsą, kad paveiktų problemą, ir bendravimas tampa vienpusis.
Svarbu, kad vaikai galėtų drąsiai išreikšti save aplinkoje, kurioje jaučiasi saugūs. Bendravimo ryšiai su kitais žmonėmis sudaro pagrindinę žmogaus dorovinės traukos lauką, sukuriant ir išvystant jo žmogiškąją esmę. Todėl bendravimas yra vienas iš svarbiausių žmogaus dorovinių poreikių.
Dorovė ir Dorinis Ugdymas
Dorovė yra elementari žmogaus dvasinės kultūros sritis ir viena iš svarbiausių jo socialumo apraiškų. Ji aktyviai formuoja visapusiškai išvystytą asmenybę, ugdo jos dvasinį pasaulį ir vertybines orientacijas. Pasak V. Kudirkos, dorovė žmones sudvasina ir sutaurina, harmonizuoja jų tarpusavio santykius. Pagrindinė dorovės funkcija yra reguliatyvinė, reguliuojanti žmonių elgesį visose gyvenimo srityse: darbe, visuomeninėje veikloje, buityje ir šeimoje.
Dorovės atžvilgiu žmogus yra ne tik visuomeninio poveikio objektas, bet ir subjektas, laisvai pasirenkantis elgesį ir sugebantis sąmoningai derinti savo asmeninius interesus su visuomeniniais, būti savo poelgių autoriumi. Anot pedagogo L. Jovaišos, dorovė yra individualios sąmonės forma, atspindinti visuomeninę moralę, kuri reguliuoja konvencinius individo santykius su aplinka, žmonėmis, darbu, turtu ir savimi. Vydūnas teigė, kad iš doros išauga dorovė, kurioje žmogaus esmė atsiskleidžia per kitų žmonių esmę.
Taip pat skaitykite: Geriausios knygos apie šunis
Dorinis ugdymas orientuotas į viso asmens bendrųjų gebėjimų ugdymą, padedant asmenybei tapti doru žmogumi, gebančiu atsakingai ir išmintingai apsispręsti bei elgtis. Pateikiama dorinio ugdymo samprata ir koncepcija paremta 1997 m. išleistose Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosiose programose. Dorinio ugdymo tikslas - sudaryti moksleiviams sąlygas atskleisti bendrąsias žmogaus vertybes ir jomis grįsti asmeninį bei viešąjį savo gyvenimą. Dorinis ugdymas integruoja kognityvinius, jausminius ir intelektualinius veiksnius, siekiant harmoningos asmenybės tapsmo.
Kryptingam doriniam ugdymui skiriami etikos ir tikybos dalykai. Etikos dalyko pagrindas yra dėmesys žmogaus savigarbai ir orumui, kryptingas jų puoselėjimas. Kiekvienas asmuo geba doriai tobulėti ir savarankiškai bei atsakingai kurtis savo gyvenimą bei įprasminti. Bendriausias etikos dalyko tikslas - išugdyti dorą žmogų, mokant moksleivius savarankiškai mąstyti, interpretuoti, spręsti ir rinktis. Etikos paskirtis - atskleisti bendrąsias žmogaus vertybes, ugdant gebėjimą atsakingai ir išmintingai apsispręsti bei elgtis, brandinti dorinę sąmonę, padėti moksleiviams susikurti dorinės kultūros pagrindus.
Temperamento Įtaka Elgesiui
Temperamentas yra įgimta asmenybės savybė, lemianti žmogaus reakcijas į aplinką ir elgesio stilių. Pagrindiniai temperamento tipai yra cholerikas, sangvinikas, flegmatikas ir melancholikas. Kiekvienas tipas pasižymi skirtingomis savybėmis, kurios gali daryti įtaką bendravimui ir santykiams su kitais žmonėmis.
- Cholerikas yra energingas, impulsyvus ir linkęs dominuoti.
- Sangvinikas yra komunikabilus, optimistiškas ir lengvai prisitaikantis.
- Flegmatikas yra ramus, stabilus ir linkęs į apmąstymus.
- Melancholikas yra jautrus, analitiškas ir linkęs į pesimizmą.
Svarbu suprasti savo ir kitų žmonių temperamentą, kad būtų galima efektyviau bendrauti ir kurti harmoningus santykius.
Ekstravertai ir Intravertai
Ekstravertai ir intravertai yra du pagrindiniai asmenybės tipai, besiskiriantys energijos gavimo būdais. Ekstravertai energiją gauna bendraudami su kitais žmonėmis, o intravertai - būdami vieni.
- Ekstravertai yra komunikabilūs, energingi ir mėgstantys būti dėmesio centre. Jie lengvai užmezga kontaktus ir mėgaujasi socialine veikla.
- Intravertai yra ramesni, apmąstantys ir mėgstantys leisti laiką vieni. Jie gali jaustis išsekę po ilgo bendravimo ir jiems reikia laiko vienumoje, kad atgautų energiją.
Supratimas apie ekstravertų ir introvertų skirtumus padeda geriau suprasti jų elgesį ir poreikius, leidžiant kurti efektyvesnius bendravimo modelius.
Šunų Elgesio Įvairovė ir Genetika
Šunys pasižymi itin didele elgesio įvairove, kuri dažnai siejama su veislėmis. Dalis jų susiformavo kryptingai veisiant specifinėms užduotims - nuo sargavimo ar pagalbos medžioklėje iki buvimo tobulu kompanionu. Taip atsirado kai kurioms veislėms būdingi itin specifiniai elgesio bruožai.
Naujausi tyrimai padeda suprasti, kokiu mastu konkretūs bruožai paveldimi, kokie genai juos lemia bei kaip jie veikia nervų sistemą formuodami temperamentą. Itin įdomu, kai tobulinant kai kurių veislių atstovų elgesį (paprastai skirtų itin specifinėms užduotims, pvz., tam tikrų gyvūnų ganymui ar sportui kaip IGP) galime dar labiau išryškinti savybes, naudingas minėtoje veikloje, tačiau keliančias problemų atitinkamų linijų šunį bandant laikyti kaip kompanioną mieste.
Itin paprastas pavyzdys būtų destruktyvus elgesys (daiktų draskymas, baldų gadinimas) ir perdėtas vokalizavimas (lojimas, kaukimas). Šių elgesio formų priežastys gali būti susijusios su išsiskyrimo nerimu, nuoboduliu, teritorijos saugojimu ar tiesiog genetiniu polinkiu daugiau balsu reikšti emocijas. Senovinių veislių tyrime nustatyta, jog perteklinė vokalizacija dažniausiai vargina samojedų šeimininkus - net 44% šių šunų pernelyg daug loja/kaukia. Kitame gale akitos - tik 17% jų būdinga perdėta vokalizacija. Haskiai irgi linkę triukšmauti, nors jų rodiklis tarpinis (24%). Be to, basendžiai, samojedai ir haskiai lyginant su kitomis veislėmis dažniau gadina namus likę vieni, kai pvz kokie Aliaskos malamutai labiau mėgsta kaukti nei griauti. Samojedai ir haskiai - labai aktyvūs šunys, jiems būtinas judėjimas, bendravimas, palikti vieni ir nenuvarginti jie iš nuobodulio daro nesąmones.
Elgesio formavimasis - sudėtingas procesas, jame sąveikauja šimtai genų ir aplinkos poveikių. Pavieniai genai paprastai neturi lemiamos įtakos sudėtingiems elgesio bruožams, jį labiau formuoja daugybės smulkių poveikių suma, taip pat genų ir aplinkos sąveika. Uždarų veislinių šunų populiacijų genetinė struktūra lemia, kad kai kurie elgesio požymiai gali turėti paprastesnę genetinę architektūrą. Net identifikavus tam tikrus su elgesiu susijusius variantus, akivaizdu, kad elgesį lemia genų deriniai bei jų ekspresijos ypatumai, o galutinis rezultatas priklauso ir nuo aplinkos sąlygų.
Paveldimumas nereiškia absoliutaus nulemtumo. Net ir labai paveldimi bruožai gali pasireikšti įvairiai priklausomai nuo aplinkos. Dažnai veislės skirtos atlikti įvairioms užduotims - medžioti, ganyti, saugoti, traukti roges ar būti kompanionais. Žinome, kad borderkoliai linkę varyti gyvulius - sėlinti, akylai stebėti ir valdyti bandą žvilgsniu, o dideli aviganiai kaip kuvašai bandas saugo, tad neturi polinkio vytis ar varinėti gyvulių. Šios dvi grupės - ganymo ir saugojimo šunys - puikiai iliustruoja, kaip skirtingai atranka suformavo elgesį net esant giminingai paskirčiai (darbas su galvijais). Tuo tarpu pointeriai turi įgimtą polinkį sustingti aptikus paukštį taip nurodydami jo buvimo vietą (tai vadinama tilktimi), retriveriai švelniai atneša sumedžiotą paukštį, terjerai rausia urvus ir puola smulkius gyvūnus, skalikai seka pagal grobio kvapą su daug garsų.
Veislių ryšiai siejasi su elgesio panašumais. Bendras temperamentas - plati sąvoka, apimanti tokias dimensijas kaip drąsumas-bailumas, ramumas-reaktyvumas, socialumas-nepriklausomumas ir kt. Tarp veislių nustatyti reikšmingi skirtumai drąsos, ramumo, socialumo skalėse. Socialumas (draugiškumas žmonėms) išugdytas kompanionų veislėse, o atsargumas būdingesnis sargams. Aktyvumas vs. ramumas taip pat paveldimi.
Artimos kilmės grupės (tarkim Azijos špicai arba kokie mastifai ir buldogai) pasižymi bendrais elgsenos bruožais. Pvz., mastifų-buldogų tipo šunų (įskaitant buldogus, bokserius, bulterjerus ir amerikiečių Stafordšyro terjerus) protėviai istoriškai veisti sargavimui, griebimui ir kovoms, tad šiose veislėse pastebimas didesnis polinkis į užsispyrimą ar kai kuriais atvejais agresyvumą kitiems šunims. Tuo tarpu aviganiai (vokiečių ar belgų, koliai) skirti darbui su žmogumi ir gyvuliais, jie imlesni komandų vykdymui, jautresni signalams, turi stipresnį orientavimąsi į žmogų. Medžiokliniai-terjerų tipo šunys paprastai energingesni, o mastifų ar kompanionų grupė ramesnė. Šiaurės kinkomųjų šunų (laikų, haskių) grupė genetiškai nutolusi nuo kitų ir pasižymi didesne nepriklausomybe, klajoklišku elgesiu.
Analizuojant daugiau nei 14 tūkst. šunų elgesio anketų (C-BARQ) duomenų gauta, kad tokių savybių kaip baimės, agresijos, paklusnumo ar energingumo vidurkiai tarp veislių labai skiriasi, o apie pusė stebimų skirtumų yra genetinio pobūdžio. Kai kurios veislės išsiskiria itin palankiais elgesio rodikliais. Pvz., Labradoro ir auksaspalviai retriveriai pasižymi vienais aukščiausių socialumo ir žemiausių agresyvumo įverčių, kas atitinka jų veisimo istoriją, kurioje prioritetas teiktas švelniam, žmonėms draugiškam temperamentui. Tuo tarpu veislės, kurių tradicinė paskirtis buvo apsauga ar kova, demonstruoja kitokius profilius, pastebima didesnė gynybinės agresijos, nepasitikėjimo nepažįstamaisiais raiška. Įdomu ir skirtumai veislės viduje, pvz., darbinių ir parodinių šunų skirtumai. Štai vokiečių aviganių darbinių linijų atstovai paprastai temperamentingesni, aštresni, stipresnio grobio instinkto, geriau tinka policijos ar karinei tarnybai.
Genetiniai Veiksniai ir Elgesys
Tam tikri genai koduoja neuromediatorius, hormonų receptorius ar kitus baltymus, darančius įtaką nervų sistemos veiklai, todėl jų variantai gali keisti temperamento savybes. Didelės apimties viso genomo asociacijų tyrimai (GWAS) identifikavo konkrečias genomo sritis, susijusias su elgesio variacijomis. Viename tyrime, apėmusiame per 100 veislių, rastas 131 statistiškai su tam tikrais elgesio skirtumais tarp veislių susijęs vieno nukleotido polimorfizmas (SNP). Šie SNP dažniausiai lokalizuoti genuose, kurie aktyviai reiškiasi smegenyse ir dalyvauja neurobiologinėse funkcijose.
Lokusas 18-oje chromosomoje (GNAT3-CD36 regionas) susietas su drąsa ir agresija. Kai kurie genai dalyvauja smegenų vystymesi bei lemia socialinį elgesį. Pavyzdžiui, GTF2I ir GTF2IRD1 yra transkripcijos veiksnius koduojantys genai, kurių struktūrinės mutacijos pastebėtos šunims, pasižymintiems ypatingu draugiškumu žmonėms. Šių genų delecijos žmonėms sukelia Williams-Beuren sindromą, pasižymintį perdėtu draugiškumu. HS6ST2 susijęs su socialaus, drąsaus elgesio skirtumais, taip pat ir su neurotiškumu. DRD4 siejamas su impulsyvumu ir hiperaktyvumu, SLC6A4 gali daryti įtaką nerimastingumui ir stresui, HTR1A susijęs su nerimo lygiu, tam tikri MAOAaleliai siejami su padidėjusiu agresyvumu, COMT gali paveikti kognityvines funkcijas ir baimės reakcijas, o OXTR pokyčiai siejami su socialumu bei tarpusavio ryšio su žmonėmis stiprumu.
Įdomu, kad elgesiui įtaką darantys genetiniai veiksniai neretai persipina su kitų požymių genetika. Gerai žinomas pavyzdys - Dmitrijaus Beliajavo eksperimentas su lapėmis, kur jų populiacijoje per keliasdešimt kartų įvykdyta kryptinga atranka pagal prijaukinimo laipsnį (draugiškumą žmogui). Rezultatas - išvestos itin meilios, socialios ir „šunišku“ elgesiu pasižyminčios bei agresyvios, žmogaus bijančios lapės. Be elgesio pokyčių jaukiosios lapės įgijo ir fiziologinių bei morfologinių pakitimų - atsirado dėmės, nulėpo ausys, rietėsi uodegos, trumpėjo snukiai. Tai rodo, jog atranka pagal elgesį gali veikti ir kitus požymius.
Didelio masto genetinis žemėlapis, kuriame analizuota šimtai įvairioms veislėms priklausančių šunų, nustatė vienu metu elgesį ir morfologiją veikiančius lokusus. Mažo kūno dydžio genai (IGF1 ir HMGA2) susiję su išsiskyrimo nerimu, jautrumu lietimui, agresija savininkams. Lokusai tarp GNAT3 ir CD36 (18 chromosoma) ir netoli IGSF1 (X chromosoma) susiję su nesocialinėmis baimėmis, jautrumu lietimui ir baime ar agresija nepažįstamiems šunims bei žmonėms. CD36 raiška migdolinėje liaukoje ir hipofizėje rodo, kad šis receptorius gali veikti nerimo ir agresijos kelius. Srityje siejamoje su ausų forma ir kūno dydžiu, aptiktas socialumo lokusas HS6ST2. Gali būti, kad socialumas ir baimė/agresija yra du atskiri lokusai tame pačiame genetiniame regione.
Žmonių ligose dalyvaujantys neuromolekuliniai keliai veikia ir šunis, todėl tam tikri jų elgesio sutrikimai gali būti analogiški žmonių sindromams. Štai POMC geno 14 bp delecija kai kuriems retriveriams sutrikdo β‑MSH ir β‑endorfino sintezę. Šunims su mutacija sulėtėja metabolizmas ir padidėja motyvacija gauti maisto, sutrinka pasisotinimo pojūtis. Žmonėms POMC mutacijos sukelia sunkų vaikystės nutukimą. Be to, žmonėms DENND1B variantas susijęs su didesniu kūno riebalų procentu ir apetitu. Labradoro retriveriai su šiuo variantu turėjo 8% daugiau riebalų nei šunys be mutacijos. Mutacijos greičiausiai atsirado veisiant šunis su geresne motyvacija maistui (juos lengviau dresuoti).
Smegenų Struktūra ir Elgesys
Skirtingų veislių šunų smegenys turi reikšmingų neuroanatominės sandaros skirtumų. Tam tikros sritys būna santykinai didesnės arba aktyvesnės ganymo veislėse, kitos - medžiokliniuose skalikuose, sarginėse veislėse ar kompanioniniuose. Su elgesiu susiję genai dažnai koduoja baltymus, veikiančius neuronų tarpusavio komunikaciją. Todėl genetiniai skirtumai pakeičia nervinių tinklų veikimą. Pvz., dopamino receptorių kiekio ar funkcijos pokyčiai gali lemti didesnę motyvaciją bei polinkį vaikytis grobį, serotonino sistemos skirtumai - skirtingą nerimo lygį, o oksitocino receptorių variantai - stipresnį arba silpnesnį prisirišimą. Šunų asmenybės bruožai (energingumas, agresyvumas, paklusnumas, bailumas) koreliuoja su tam tikrų nervinių kelių aktyvumu ir netgi primena žmonių asmenybės-elgesio sąsajas.
Epigenetiniai Pokyčiai
Be pačių DNR sekos variantų, elgesio raiškai įtakos turi ir epigenetiniai pokyčiai - genų aktyvumą reguliuojančios cheminės modifikacijos. Vienas iš svarbių epigenetinių mechanizmų yra DNR metilinimas. Tyrimai parodė, kad skirtingos šunų populiacijos kaip veislės bei laukiniai protėviai (vilkai) pasižymi skirtingais tam tikrų elgesį reguliuojančių genų promotorių metilinimo raštais. Palyginus vilkus su trimis veislėmis nustatyta, kad daugiau kaip pusė tirtų DNR metilinimo taškų skyrėsi elgesio genuose, susijusiuose su neuromediatorių apykaita, emocijų reguliacija ir temperamentu. Skirtingi metilinimo profiliai tokiose srityse gali lemti nevienodą jų raišką smegenyse, o tai galiausiai paveikia ir elgesį. Minėtame tyrime viena veislė (auksaspalvis retriveris) pagal DNR metilinimo profilį taip pat sudarė atskirą klasterį.
Epigenetiniai pokyčiai prisidėjo prie elgesio kitimo šunų evoliucijoje ir veislių formavimesi. Ilgalaikė atranka ir specifinės aplinkos sąlygos aip gyvenimas su žmonėmis galėjo palikti žymę genomuose ne tik mutacijų, bet ir genų raiškos reguliacijos pavidalu. Epigenetiniai mechanizmai taip pat paaiškina, kodėl aplinkos poveikis kaip jaunystėje patirtas stresas ar dresūros ypatumai gali pakeisti šuns elgesį, įjungiant ar išjungiant tam tikrus polinkius.
Hipersocialumas ir Genai
Šunų domestikacija išryškino perdėtą draugiškumą. Hipersocialumas - tai stiprus polinkis ieškoti socialinių kontaktų ir juos palaikyti. GTF2I gene (reguliuoja nervų sistemos vystymąsi ir sinapsių plastiškumą) 17 introno (ne baltymą koduojanti geno dalis) srityje atsirado transpozonų elementų įterpimas. Tokiu atveju DNR erdvinė struktūra geno srityje persitvarko, kas keičia kaip aktyviai genas skaitomas. Kai GTF2I kiekis perpus sumažėja, tai siejama su hipersocialumu. Kiti susiję genai yra WBSCR17 (du TE įterpimai) ir POM121 (TE introne 5). Visų elementų kopijų skaičius susijęs su padidintu šunų noru megzti kontaktą su žmonėmis.
Žmonių atveju yra tokia liga, Williams‑Beuren sindromas, kurį sukelia pakitimai regione, apimančiame GTF2I ir GTF2IRD1 genus. Sindromui būdingas hipersocialumas, intelekto deficitas ir veido anomalijos. Šunų ir žmonių genetiniai pakitimai veikia tuos pačius transkripcijos faktorius, ką galima laikyti evoliucinės konvergencijos pavyzdžiu.
Plačios apimties genetinis tyrimas (GWAS), atliktas su laboratorinių biglių populiacija, atskleidė su šunų polinkiu bendrauti su žmonėmis susijusius genus kandidatus. Visi tiriamieji laikyti vienodomis sąlygomis ir turėjo vienodą patirtį, tad elgesio skirtumus lėmė genotipų variacijos. Analizuojant DNR, aptikta reikšminga sąsaja tarp tam tikrų 26 chromosomos regionų ir polinkio ieškoti žmogaus dėmesio. SEZ6L esantis variantas koreliavo su laiku, kurį šuo praleidžia arti žmogaus bandydamas užmegzti kontaktą. SEZ6L žmonėms siejamas su autizmo spektro sutrikimais. Tame pačiame chromosomų regione bigliams rasta ir ARVCF variacijų, siejamų su didesniu žmogiško fizinio kontakto ieškojimu. ARVCF žmonėms susijęs su neurovystymosi sutrikimais.
Iš visų identifikuotų šunų socialumui svarbių genų net keturi turi ryšių su žmonių socialiniais arba psichikos sutrikimais. Aptiktas ir COMT, žmonėms reguliuojantis dopamino apykaitą smegenyse.
SHANK3 Genas ir Autizmas
Įdomus ir SHANK3 genas. Žmonėms SHANK3 mutacijos - vienos dažniausių ir patikimiausių genetinių autizmo priežasčių, jos aptinkamos daugelyje autizmo spektro sutrikimo atvejų. SHANK3 koduoja sinapsių sandaros baltymą, būtiną normaliam neuronų tinklo formavimuisi ir signalų perdavimui smegenyse.
Siekiant sukurti gyvūninį modelį, kuriame autizmo simptomai būtų kuo panašesni į žmonių, mokslininkai CRISPR/Cas9 genų redagavimo būdu tiksliai pakoregavo šį geną šunims. 2023 m. paskelbta, kad sėkmingai išvestos kelios linijos biglių - SHANK3 mutantų. Šiems šunims genas pilnai arba dalinai neveikė. Per palyginti trumpą laiką mokslininkai užaugino kelias jų kartas.
SHANK3 mutantams būdingi ryškūs socialinio elgesio trūkumai. Jie rečiau užmezga kontaktą su žmonėmis lyginant su nemodifikuotais šunimis. Elgesio testuose SHANK3 mutantai demonstravo socialinį atsitraukimą, mažiau domėjosi nepažįstamais žmonėmis, vengė sąveikų ir apskritai rinkosi būti atskirai. Net ir turėdami galimybę bendrauti, jie tai darydavo labai trumpai arba neentuziastingai.
Be socialinio vengimo, pastebėtas dar vienas svarbus bruožas - padidėjęs nerimastingumas. Mutavę šunys įvairiose situacijose rodė stipresnes streso ir nerimo reakcijas, daugiau laižėsi, vaikštinėjo pirmyn-atgal, cypė ar mėgino slėptis. Vienas iš labiausiai intriguojančių SHANK3 mutantų bruožų - jų nenoras žiūrėti į veidus, ypač į akis. Net priviliojus jų žvilgsnį į akis, šunys greičiau jį nukreipdavo kitur. Įdomiausi rezultatai gauti tiriant šuns ir žmogaus smegenų tarpusavio sąveiką socialinės komunikacijos metu. Paprastai bendraujant dviems individams jų smegenų veikla iš dalies susiderina.
tags: #ispanu #elgsena #temperamentas