Skurdas Lietuvoje išlieka opi problema, kurios išspręsti iki galo nepavyksta. Nors skurdo rizikos lygis po truputį mažėja, Lietuvoje skursta kas penktas gyventojas. Straipsnyje aptariama skurdo situacija Lietuvoje, analizuojamos skurdo priežastys, tendencijos ir priemonės jam mažinti.
Skurdo rizikos lygis Lietuvoje
Nuo stojimo į Europos Sąjungą pradžios, Lietuva neturėjo ženklaus proveržio skurdo sumažėjime, nors yra užsibrėžti ambicingi tikslai. Lietuva yra prie prasčiausiai atrodančių valstybių pagal gyventojų skurdo rizikos lygį. 2022 m. Lietuva buvo penkta, pagal gyventojų skurdo rizikos lygį, anksčiau yra buvę, kad buvo ir trečia.
Skurdo rizikos lygis Lietuvoje:
- 2004 m. - 19,1 proc.
- 2022 m. - 20,2 proc.
- 2023 m. - 19,9 proc.
ES vidurkis 2022 m. buvo mažesnis. Nacionaliniame pažangos plane siekiama, kad iki 2025 m. skurdo rizikos lygis Lietuvoje sumažėtų iki 17 proc., o 2030 m. Pajamų nelygybė Lietuvoje vis dar daug didesnė nei ES, kur jos koeficientas siekia 4,74, tuo metu Lietuvos - 6,4. Nacionaliniame pažangos plane įtvirtintas siekis, jog iki 2025 m. Pajamų nelygybė visada egzistuos, bet yra klausimas apie dydžius. Didelis atotrūkis kuria psichologines problemas, skatina nusivylimą valstybe. Pajamų nelygybės koeficientas parodo uždarbio skirtumą tarp 20 proc. gyventojų, turinčių didžiausias pajamas ir 20 proc.
Socialinė apsauga ir parama
Lietuvos 2020 m. skirtos biudžeto išlaidos socialinei apsaugai 2020 m. duomenimis - 19,5 proc., tuo metu ES vidurkis - 31,7 proc., nuo ko nukenčia pašalpas gaunantys skurstantieji. Skiriama ženkliai mažiau, apie du trečdalius Europos vidurkio. Tada ir turime tokią situaciją, kai žmonės su negalia turi už 170 ar 200 eurų per mėn. išgyventi.
Taip pat skaitykite: Senelių namų gyventojų dvasinė būsena
Valstybė turi labai gerą padėtį su vaikų skurdo mažinimu ir šis skaičius yra žemesnis už bendrą skurdo lygį. Tam svarbus paramos ir darbo užmokesčio kilimas. Žemiau skurdo rizikos ribos 2022 m. buvo 586 tūkst. Lietuvos gyventojų. Didžiausias skurdo rizikos lygio augimas - po 4,3 proc. punkto 2022 m. buvo nustatytas tarp senatvės pensininkų ar asmenų, kurių veikla apribota dėl sveikatos sutrikimų. Senatvės pensininkų skurdo rizikos lygis 2022 m.
Skurdo rizikos lygis sumažėjo tarp vienišų asmenų, nuo 44,5 proc. 2021 m. iki 43 proc. 2022 m., bei vienišų tėvų, auginančių vieną ar daugiau vaikų - nuo 39,1 proc. 2022 m.
Infliacijos poveikis
2023 m. sausio mėn. atlikus apklausas, netgi 12 proc. Lietuvos gyventojų teigė, kad jiems trūko pinigų maistui, o 23 proc. - lėšų būstui ar komunaliniams mokesčiams. Dėl infliacijos 2022-2023 m. Didžiausią infliacijos poveikį sudaro įtaka mažiausias pajamas gaunantiems. Ir mes esame atlikę apklausas tiek 2022 m. tiek 2023 m., kur klausėme žmonių ar jiems trūko pinigų maistui. Ir matome, kad infliacijos poveikis ėjo per visas grupes, bet smarkiausiai paveikė mažiausiai gaunančius asmenis.
2022 m. sausį 17,1 proc. asmenų, uždirbančių iki 500 eurų per mėn., jautė pinigų trukumą perkant maistą, 2023 m. sausį jų - jau 23,5 proc. Taip pat sumažėjo mažiausiai uždirbančių asmenų sugebėjimas mokėti už bustą ir komunalinius mokesčius - 2022 m. sausį taip teigė 26,2 proc., 2023 m.
Daugėja valstybės paramos, taikomos naujos pagalbos priemonės. Tai ypač padeda tiems, kurie kenčia nuo energetinio skurdo - Lietuvoje 2022 m. net 17,5 proc. Negalime sakyti, kad nebuvo nieko daroma, pagalbos priemonės buvo taikomos. Buvo praplėstas kompensacijų gavėjų skaičius, supaprastintos tam tikros procedūros. Pagal pateiktus duomenis, 2022 m. smarkiai išaugo gaunančių kompensacijas šildymui kiekis - 2021 m. tokių šeimų buvo 6,45 proc., o preliminariais duomenimis 2022 m.
Taip pat skaitykite: Gyventojų ir mokesčių inspekcijos santykiai
Absoliutus skurdas
Lietuvoje žemiau skurdo ribos pernai gyveno apie 215 tūkst. žmonių - vieno jų pajamos buvo iki 251 euro per mėnesį, o dviejų tėvų ir dviejų vaikų iki 14 metų šeimos - 527 eurai. Tuo metu žemiau skurdo rizikos lygio pernai gyveno apie 576 tūkst. žmonių - šis rodiklis pernai siekė 20,6 proc. - per metus jis sumažėjo 2,3 punkto, pranešė Statistikos departamentas. Absoliutaus skurdo lygis 2019 metais siekė 7,7 proc. - 3,4 punkto mažiau nei 2018 metais.
Visose amžiaus grupėse absoliutus skurdas mažėjo. Tai yra labai džiugu ir matome, kad žmonių absoliučiame skurde gyveno mažiau. Labiausiai absoliutaus skurdo rodiklius gerino padidėjusios socialinės išmokos. Didžiausias pokytis yra matomas vieno asmens šeimos ūkyje. Taip pat matome, du suaugę asmenys ir du vaikai - yra sumažėjimas. Trečioje vietoje eina trys ir daugiau suaugusių asmenų su vaikais.
Nors skurdo situacija gerėja, vieniši vyresnio amžiaus žmonės dar susiduria su sunkumais, bet ir jų padėtis pamažu tampa geresnė. Jeigu paanalizuotume pagal amžiaus grupes, tai yra asmenys virš 65 metų, gyvenantys vieni, - tai yra ta grupė, kuriai yra sunkiau gyventi, ir jiems reikėtų didesnės pagalbos.
Disponuojamąsias pajamas, mažesnes už absoliutaus skurdo ribą, mieste gavo 6,2 proc. gyventojų (penkiuose didžiuosiuose miestuose - 4,8 proc., kituose miestuose - 8,4 proc.), kaime - 10,8 proc. Vaikų iki 18 metų amžiaus absoliutaus skurdo lygis buvo didesnis nei darbingo ar pensinio amžiaus asmenų. 2019 metais jis sudarė 8,4 proc. ir sumažėjo 5,6 punkto.
Absoliutaus skurdo lygis namų ūkiuose su vaikais pernai siekė 6,6 proc. ir sumažėjo 3,8 punkto, o be vaikų - sumažėjo 3,4 punkto iki 8,4 proc. Pagal namų ūkio sudėtį absoliučiame skurde dažniausiai atsidūrė šeimos, kur gyvena vienas tėvų su išlaikomais vaikais (absoliutaus skurdo lygis - 19,5 proc.) ir gyvenantieji vieni (17,5 proc.). Tarp dirbančiųjų žemiau absoliutaus skurdo ribos buvo 1,9 proc., tarp bedarbių - 38,2 proc., tarp senatvės pensininkų - 8,5 proc. Dirbančiųjų absoliutaus skurdo lygis per metus sumažėjo 1,1 punkto, bedarbių - 12,6, o senatvės pensininkų - 4,6 punkto.
Taip pat skaitykite: Periodinė lentelė: virimo temperatūra ir atomų skaičius
Skurdo rizikos lygio mažėjimas
Skurdo rizikos lygis pernai siekė 20,6 proc. ir per metus sumažėjo 2,3 punkto. Pernai apie 576 tūkst. žmonių šalyje gyveno žemiau šios ribos. Skurdo rizikos riba pernai buvo 379 eurai per mėnesį vienam žmogui ir 797 eurai - šeimai su dviem vaikais iki 14 metų. Dėl disponuojamųjų pajamų didėjimo skurdo rizikos riba, palyginti su 2018 metais, padidėjo 10 proc.
Disponuojamąsias pajamas, mažesnes už skurdo rizikos ribą, mieste gavo 17,1 proc. gyventojų (penkiuose didžiuosiuose miestuose - 14 proc., kituose miestuose - 22,1 proc.), kaime - 27,9 proc. Skurdo rizikos lygis mieste per metus sumažėjo 1,7 punkto (penkiuose didžiuosiuose miestuose - padidėjo 0,2 punkto, kituose miestuose - sumažėjo 4,9 punkto), o kaime - sumažėjo 3,4 punkto.
Didžiausias skurdo rizikos lygis buvo virš 65 metų žmonių grupėje. 2019 metais jis sudarė 31,6 proc. ir per metus sumažėjo 6,1 punkto. Vidutinė senatvės pensija pajamų tyrimo laikotarpiu (2018 metais) buvo 311,5 euro ir sudarė 82,2 proc. skurdo rizikos ribos.
Vidutinė senatvės pensija jau kelerius metus yra mažesnė už skurdo rizikos ribą, tačiau šis skirtumas sumažėjo: vidutinė senatvės pensija išaugo daugiau nei skurdo rizikos riba. Vidutinis pensininkas gyvena žemiau tos skurdo rizikos ribos, taip pat matome tendencijas, kad atstumas tarp skurdo rizikos ribos ir pensijos vidutinės gaunamos mažėja, traukiasi, vadinasi tendencijos yra gerėjančios.
Vaikų iki 18 metų amžiaus skurdo rizikos lygis per metus sumažėjo 1,2 punkto ir pernai siekė 22,7 proc., 18-64 metų amžiaus žmonių - sumažėjo 1,5 punkto iki 16,5 proc. Šiam mažėjimui didžiausios įtakos turėjo piniginės socialinės paramos vaikus auginančioms šeimoms ir nepasiturintiems gyventojams pokyčiai. 2018 metais socialinės apsaugos išlaidos šeimai ir vaikams padidėjo 43,1 proc.
Darbas už minimalų atlyginimą neapsaugojo nuo skurdo rizikos: iš minimalios algos atėmus pajamų mokestį ir socialinio draudimo įmokas, disponuojamosios pajamos, neturint pajamų iš kitų šaltinių, būtų mažesnės už skurdo rizikos ribą.
Namų ūkiuose su vaikais skurdo rizikos lygis 2019 metais siekė 18,4 proc. ir per metus sumažėjo 0,4 punkto. Namų ūkiuose be vaikų skurdo rizikos lygis per metus sumažėjo 4,5 punkto ir 2019 metais sudarė 22,5 proc. Pagal namų ūkio sudėtį atsidurti skurde dažniausiai rizikavo asmenys, gyvenantys namų ūkiuose, kuriuos sudarė vienas suaugęs asmuo ir išlaikomi vaikai (skurdo rizikos lygis - 45,4 proc.) ir vieni gyvenantys asmenys (46,3 proc.).
Tarp dirbančių asmenų žemiau skurdo rizikos ribos buvo 7,9 proc., tarp bedarbių - 54,4 proc., tarp senatvės pensininkų - 35,1 proc. Dirbančių asmenų skurdo rizikos lygis, palyginti su 2018 metais, sumažėjo 0,2 procentinio punkto, bedarbių asmenų - 7,9, senatvės pensininkų - 6,6 procentinio punkto.
Iš disponuojamųjų pajamų atėmus socialines išmokas (išskyrus senatvės ir našlių pensijas), skurdo rizikos lygis 2019 metais padidėtų iki 30,1 proc. Socialinių išmokų įtaka skurdo rizikos lygiui, palyginti su ankstesniais metais, išaugo, o didžiausią įtaka jos turėjo namų ūkių su vaikais skurdo rizikos lygiui. Skurdo rodikliai yra apskaičiuojami remiantis prieš tai buvusių metų pajamomis.
Absoliutaus skurdo lygis skaičiuojamas pagal tą pačią metodiką, kaip ir skurdo rizikos lygis, skiriasi skurdo ribos nustatymo būdas ir dydis. Kai žmonės pažymi savo neigiamas emocijas, tai sumažina jų pesimizmą.
Skurdas ir kainų augimas
Augantis skurdas ir kartu augančios prekių bei paslaugų kainos sukuria chaosą ir įtampą visuomenėje. Dalis politikų ragina vyriausybę kovoti ne su skurstančiaisiais, bet su skurdu ir siekti suderinti taiklius, savalaikius, vienkartinius sprendimus ir ilgalaikius veiksmus. Vis dėlto, dabartinės valdžios pateikiami minimalūs siūlymai skurdui mažinti nėra pakankami, o tai veikia tiek Lietuvos vaikų, tiek ir suaugusiųjų ar senjorų gyvenimą, savivertę, mąstymą.
Kovai su skurdu Lietuvoje turi būti dedamos visos įmanomos pastangos. Tai rodo ir Lietuvos statistikos departamento elektroninis leidinys „Gyventojų pajamos ir gyvenimo sąlygos“ (2022 m. leidimas), kuriame atskleidžiama, kad žemiau skurdo rizikos ribos praėjusiais metais gyveno net 20 proc. šalies gyventojų. Skurdo rizikos riba 2021 m. buvo 483 Eur per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui, 1 015 Eur - šeimai, kurią sudaro du suaugusieji ir du vaikai iki 14 metų amžiaus. Mieste skurdo rizikos lygis 2021 m. siekė 17,4 proc., kaime - 25,4 proc. Didžiausias skurdo rizikos lygis buvo 65 metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje. 2021 m. jis sudarė 35,9 proc. Vidutinė senatvės pensija jau kelerius metus yra mažesnė už skurdo rizikos ribą, o pajamų tyrimo laikotarpiu šis skirtumas dar padidėjo: vidutinė senatvės pensija išaugo mažiau nei skurdo rizikos riba.
Per metus šiek tiek sumažėjo ir absoliutaus skurdo lygis: 1,2 procentinio punkto, palyginti su 2020 m., o per penkerius metus - 11,9 procentinio punkto. Absoliutaus skurdo lygis šalyje 2021 m. siekė 3,9 proc., t. y. apie 110 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau absoliutaus skurdo ribos. Disponuojamąsias pajamas, mažesnes už absoliutaus skurdo ribą, mieste gavo 2,6 proc. gyventojų (penkiuose didžiuosiuose miestuose - 2,1 proc., kituose miestuose - 3,3 proc.), kaime - 6,7 proc., teigiama pranešime. 2021 m. absoliutaus skurdo riba buvo 260 Eur per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 546 Eur - šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus, 2020 m. - atitinkamai 257 ir 540 Eur.
Toks minimalus pokytis tarp 2020 m. ir 2021 m. turėtų būti vertinamas atsargiai. Būtina atsižvelgti, kad dabartinės problemos, kurios slegia lietuvių pečius yra milžiniškos: nuo išaugusių prekių ir paslaugų kainų, iki energetikos krizės. Tai reiškia, kad 2022 m. skurdo rodikliai gali nustebinti ypač nemaloniai.
Pagal dabartines prognozes, kitais metais MMA jau turėtų būti daugiau už skurdo rizikos ribą. Absoliutaus skurdo lygis yra 260 eurų. Lietuvoje nustatyta, kad žmonės, kurie pajamų per mėnesį gauna mažiau, yra žemiau absoliutaus skurdo. Kitas rodiklis yra santykinis skurdas, kuris vadinasi skurdo rizikos riba. Žmonės nebūtinai skursta, bet mes sakome, kad tai jau yra rizika. Šis rodiklis yra 60 proc. pajamų medianos. Tai reiškia, kad jei Lietuvoje žmonių pajamos auga, šis rodiklis kasmet irgi kyla.
Pastaraisiais metais skurdo rodikliai šiek tiek gerėjo, tačiau pabrėžė ir gana keistą Lietuvos gyventojų situaciją: Žiūrint į faktinius rodiklius, o ne į prognozes, skurdo rizikos lygis yra sumažėjęs nuo 23 proc. iki 20 proc. Žiūrint į tai, kas ir kur labiausiai skursta, tai dažniausiai ne dirbantieji. Tokių tik 8 proc. Jeigu žmonės gauna minimalią algą, reikia turėti omenyje, kad kiti šeimos nariai irgi gauna pajamas, tai skurdas ten nėra paplitęs. Tačiau morališkai labai keista, kad dirbantis žmogus vis tiek dar gali skursti. Vis tiek yra prastai ir mes turime tokią ilgalaikę tendenciją, kad tiek mūsų vidutinės pensijos, tiek MMA vis nesiekia tos santykinio skurdo ribos.
Skurdas, nerimas dėl ateities ir siekis sutaupyti, o kartu, auganti infliacija bei it ant mielių augančios kasdienės išlaidos daugelį Lietuvos gyventojų verčia rinktis pigesnius maisto produktus. Kaip rodo lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ užsakymu atlikta apklausa, 6 iš 10 pirkėjų daro „namų darbus“ ir savo pirkinių krepšelius planuoja pagal sekamas akcijas.
Šių metų rugsėjį rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi apklausa parodė, kad net 82 proc. pirkėjų nurodo, kad jiems yra svarbu, jog apsiperkant jų pageidaujamai prekei būtų taikoma akcija ar nuolaida. Tyrimo metu paklausti, kaip taupo pirkdami maisto produktus, to nedarantys sakė vos 3 proc. pirkėjų. Likusieji pasidalijo savo patarimais, iš kurių populiariausias metodas - sekti akcijas ir pagal jas planuoti pirkinius (67 proc.). Daugiau nei pusė (57 proc.) apklaustųjų sako, kad dabar dažniau besirenkantys prekes su nuolaidomis. Kas antras teigia taupantis pasinaudodamas prekybos tinklų teikiamais lojalumo programų, pavyzdžiui, „Ačiū“, pasiūlymais. Vienas iš trijų pirkėjų prekių su nuolaida stengiasi įsigyti daugiau - ir jų pasidėti atsargoms.
Apklausa parodė, kad taupymo sumetimais dalis pirkėjų renkasi tik pačius būtiniausius produktus (32 proc.) ir dažniau gamina patys namuose, todėl rečiau perka jau paruoštus maisto patiekalus (30 proc.). Dėl taupymo 15 proc. apklaustųjų pripažįsta keičiantys mitybos įpročius ir kai kuriuos brangesnius produktus perkantys rečiau.
Ekspertai norintiems sutaupyti rekomenduoja į parduotuvę keliauti rečiau ir turint konkretų reikiamų prekių sąrašą. Tyrimas rodo, kad šiais patarimais naudojasi dar nedidelė pirkėjų dalis: savaitės meniu planuoja ir retesnį, bet suplanuotą apsipirkimą daro 3 iš 10 apklaustųjų, o griežtai sudaryto pirkinių sąrašo laikosi 12 proc. žmonių.
Pirkėjai mini ir daugiau būdų taupyti: 16 proc. renkasi nuosavo prekės ženklo produkciją (pavyzdžiui, „Optima linija“, „Favorit“ ir kt.), tokia pat dalis prioritetą teikią sezoniniams vaisiams ir daržovėms, nes jie paprastai yra pigesni, taip pat ieško pigesnių alternatyvų pamėgtiems produktams.
Akcijos ir kitos įvairios nuolaidos visada buvo svarbios pirkėjams, tačiau šiuo metu tai yra ypač aktualu. Stebėdami pirkėjų elgseną matome, kad pirkėjai noriau perka tas prekes, kurioms yra pritaikyti geriausi kainų pasiūlymai. Vasaros pabaigoje pradėjome antiinfliacinę kampaniją „Kainų kaina“, kuria būtiniausius kasdienio vartojimo maisto produktus ir buities prekes visam mėnesiui užtikriname už ypač mažą kainą. Skaičiuojame, kad prekių, įtrauktų „Kainų kaina“ krepšelį, pardavimai yra išaugę beveik dvigubai, o tai tik patvirtina, kad nuolaidos ir kiti geros kainos pasiūlymai yra svarbūs pirkėjams ir sudaro galimybę sutaupyti. Šiemet, palyginus su praėjusiais metais atlikta panašia apklausa, pirkėjų akyse išaugo kainos svarba renkantis maisto produktus. Kad jiems tai labai svarbu arba greičiau svarbu, nurodo 89 proc. apklaustųjų (pernai skaičius siekė 83 proc.). Visgi, svarbiausiais kriterijais besirenkant išlieka produkto skonis (93 proc.) ir jo kokybė (92 proc.).
Degalų kainos
Jeigu kasdieniam maisto krepšeliui galima sutaupyti renkantis pigesnes prekes su nuolaida, degalams sutaupyti sekasi žymiai sunkiau. Lietuvoje vidutinės degalų kainos yra vienos didžiausios visoje Europos Sąjungoje ir stipriai lenkia kainas, kurias galima išvysti kaimynų lenkų degalinių švieslentėse.
Lietuvos energetikos agentūra pranešė, kad vidutinė benzino kaina Lietuvoje per savaitę didėjo beveik šešiais centais. Nors benzinas mūsų šalyse yra pigesnis lyginant su Latvija ar Estija, tai neguodžia daugelio lietuvių.
Lietuvoje vidutinė E95 benzino litro kaina spalio 10-ąją sukosi apie 1,65 euro, dyzelino - 1,76 euro. Palyginimui, spalio pirmąją savaitę Juodkalnijos degalinėse benzino litras kainavo 1,34 euro, dyzelino - 1,48-1,56 euro. Kroatijoje šių degalų kainos atitinkamai sudarė apie 1,44 ir 1,77 euro, Čekijoje - 1,56 ir 1,74 euro, Slovėnijoje - 1,568 ir 1,798 euro. Brangiausi degalai spalio pradžioje buvo Austrijoje, kur „Shell“ degalinėse benzino kaina siekė 2,1 euro, dyzelino - 2,25 euro. Kaimynėje Lenkijoje „Circle K“ degalinėse E95 benzino litras tuo pat metu atsiėjo 1,49 euro, dyzelino - 1,71 euro.
Europos Komisijos spalio 10 d. duomenimis, iš 27 ES valstybių daugiau nei Lietuvoje degalai kainavo Skandinavijos šalyse, Austrijoje, Vokietijoje, Graikijoje, Estijoje, Latvijoje, Portugalijoje. Akivaizdu, kad Lietuva yra tarp šalių, kur degalai kainuoja brangiausiai. Lietuviškų degalinių sąjungos vadovas Vidas Šukys tokią situaciją aiškina tuo, jog degalų kainos Lietuvoje neišvengiamai yra susijusios ir su mokesčių politika, ir su tam tikrais teisės aktų reikalavimais.
Jau kone metai, kai trimituojame valstybei apie rinkos bėdas, kurios prasidėjo, kai pernai rudenį kaimynai lenkai ėmėsi mokesčių pokyčių ir degalams sumažino pridėtinės vertės mokestį (PVM). Prašėme Vyriausybės, kad ir ji tai darytų, tačiau veltui. O dabar ji galutinai mums atsuko nugarą. Lenkijos vyriausybė pirmąkart akcizą degalams sumažino pernai gruodį, o nuo šių metų vasario pusmečiui nuleido iki ES minimumo - nuo 23 iki 8 proc. Tuomet lietuviškas degalines vienijanti sąjunga kartu su Lietuvos naftos prekybos įmonių asociacija išsiuntinėjo laiškus Vyriausybei bei kitoms valdžios institucijoms, kuriuose paaiškino, kaip būtų galima ir Lietuvoje sumažinti degalų kainas neliečiant PVM. Beveik tris mėnesius svarsčiusi Finansų ministerija atsakė, kad jokių pokyčių nesiims.
Svarstydama biudžeto projektą valdžia metėsi į pagalbą gyventojams, numatydama kompensacijas už elektrą ir šildymą, bet naftos produktų kainos jai nerūpėjo. Nežinome, kokiomis kainomis degalus perka kitų šalių degalinės, tačiau Lietuvoje juos visi už tą pačią kainą perkame iš „Orlen Lietuva“ gamyklos Mažeikiuose. Įstatymai riboja iš kitų šalių įvežamų degalų kiekį, taigi nupirkti jų pigiau nėra galimybių.
Pagal ilgalaikę Žaliojo kurso programą nuo 2023-iųjų turi būti didinamas akcizas dyzelinui, o tai jo litrą pabrangintų maždaug 4 euro centais.
Ekonominės prognozės
Ekspertai prognozuoja, kad kitais metais visoje Bendrijoje įvyks ekonominis sulėtėjimas. Lietuvos Respublikos finansų ministerija prognozuoja, kad šių metų Lietuvos BVP metinis augimo tempas bus lygus 1,6 proc., vidutinė metinė infliacija bus lygi 17,8 proc., o nedarbo lygis sudarys 6,3 proc. Tai rodo, kad šių metų mūsų šalies Achilo kulnas - spartus kainų lygio kilimas, kuris turi neigiamą poveikį tiek verslo subjektams, tiek namų ūkiams.
Kitais metais mūsų šalies BVP metinis augimo tempas sieks 1,4 proc., vidutinė metinė infliacija bus lygi 6 proc., o nedarbo lygis - 6,8 proc. Pagal jį, nepaisant to, kad metinis BVP augimo tempas nežymiai susitrauktų, Lietuvos ekonominė padėtis kitąmet būtų praktiškai tokia pati, kaip ir 2022-aisiais, tik infliacijos lygis reikšmingai nukristų iki 6 proc. Finansų ministerija pateikia rizikos scenarijų, kuriame remiamasi prielaida, kad 2023 m. Europos Sąjungos BVP beveik nepakis - pokytis bus artimas 0 proc. Tokiu atveju prognozuojama, kad Lietuvos BVP metinis augimas bus neigiamas (ekonomika susitrauks) ir bus lygus -0,6 proc., o vidutinė metinė infliacija sieks 7 proc. Jeigu šis scenarijus būtų teisingas, tikėtina, kad Vyriausybė pradėtų intensyviau taikyti ekspansinę fiskalinę politiką. Taigi, taikydama ekspansinę politiką, Vyriausybė galėtų naudoti du pagrindinius instrumentus: mažinti mokesčius arba didinti transferines išmokas (socialines išmokas, pensijas ir kt.). Akivaizdu, kad taip būtų didinamas biudžeto deficitas, bet tuo pačiu tai yra vienas iš būdų, kaip turėtų elgtis Vyriausybė esant ekonominiam nuosmukiui.
Lietuvos banko prognozėmis, 2023 m. Lietuvos BVP augimas turėtų būti lygus 0,9 proc., vidutinė metinė infliacija - 8,4 proc., o nedarbo lygis - 7,3 proc. Lietuvos banko pateikiamos įžvalgos apie ateitį gali pilnai pasiteisinti arba būti labai artimos tikrovei, kadangi pateikiamame ateities scenarijuje kritiškai ir objektyviai vertinamos vidinės ir išorinės aplinkybės: energijos žaliavų brangimas ir tiekimo sutrikimai, neapibrėžtumo didėjimas ir lūkesčių prastėjimas (tiek vartotojų, tiek investicinėje aplinkoje), įtampa darbo rinkoje ir kt.
tags: #gyventoju #skaiciaus #priklausomybe #skurdo #lygio #kitime