Įvadas
Analitinė psichologija, dar vadinama jungiškąja psichologija, yra šveicarų psichiatro C.G. Jungo sukurta teorija, kuri išsiskiria ypatingu dėmesiu simboliniams žmogiškosios patirties aspektams. Ši psichologijos kryptis priklauso tarpdalykinei paradigmai, nes integruoja savyje ne tik psichologijos, bet ir kultūros, istorijos bei religijotyros studijas. Šiame straipsnyje apžvelgsime analitinės psichologijos istoriją, nuo jos susiformavimo ištakų iki šių dienų, aptardami pagrindinius teorinius aspektus, svarbiausius asmenis ir įtaką šiuolaikinei psichoterapijai.
C.G. Jungo gyvenimas ir kūrybos pradžia
Carlas Gustavas Jungas (1875-1961) buvo šveicarų psichologas ir psichiatras, analitinės psichologijos įkūrėjas. Jo gyvenimas ir kūryba glaudžiai susiję su analitinės psichologijos formavimusi.
1895-1900 m. Jungas studijavo mediciną Bazelio universitete. Baigęs studijas, 1900-1902 m. tęsė psichiatrijos studijas Ciuricho universitete, o 1903 m. - Collège de France pas P. M. F. Janet. 1900-1909 m. dirbo E. Bleulerio asistentu Ciuricho universiteto Psichiatrijos klinikoje.
E. Bleuleris supažindino C.G. Jungą su S. Froido idėjomis ir metodais. 1907-1912 m. Jungas buvo jo įsteigtos Psichoanalizės draugijos laborantas ir šios draugijos žurnalo redaktorius. 1910-1911 m. jis tapo Tarptautinės psichoanalitikų asociacijos prezidentu, o 1911-1914 m. - Tarptautinės psichoanalizės draugijos pirmuoju pirmininku.
Atsiskyrimas nuo S. Freudo ir analitinės psichologijos sukūrimas
1912 m. C.G. Jungas atsisakė S. Freudo psichoanalitinės mokyklos pagrindinių teiginių ir sukūrė analitinės psichologijos sistemą. Skirtumai tarp Jungo ir Freudo teorijų buvo esminiai. Jungas teigė, kad libido yra ne vien seksualinis potraukis, bet ir specifinė žmogaus psichinė energija, kūrybinis pradas. Pasak jo, neurozės priežastys pirmiausia yra socialinės adaptacijos problemos.
Taip pat skaitykite: Archetipų analizė
Jungo analitinės psichologijos pagrindą sudaro archetipų ir kompleksų teorija, didelė svarba suteikiama ne tik asmeninės, bet ir kolektyvinės pasąmonės sampratai. Jungas sukūrė kolektyvinės pasąmonės, archetipų koncepciją, sudarė psichologinių tipų klasifikaciją (ekstraversija ir introversija). Jis tyrė pasąmonę remdamasis asociacijomis. Svarbiausi Jungo veikalai: Diagnostinės asociacijų studijos (1906-09), Libido virsmai ir simboliai (1912), Psichologiniai tipai (1921), Pasąmonė sveikoje ir ligotoje sieloje (1925), Šiandienos sielos problemos (1931), Sielos tikrovė (1934), Psichologija ir religija (1939), Ajonas. Simbolių istorijos studijos (1951).
Kolektyvinė pasąmonė ir archetipai
C.G. Jungas, patyręs susidūrimus su pasąmonės figūromis, pajuto, kad tai tikrai peržengia jo asmeninės psichikos ir patirties, istorijos ribas, suprato, kad susiduria su visos žmonijos paveldu. Taip, kaip krikščionybė yra žmonijos paveldas arba mirtis yra visos žmonijos realybė. Jis išdrįso susidurti su šiomis kolektyvinėmis figūromis, kartais dieviškomis, ir su jomis kalbėtis. Jis aptiko kolektyvinės pasąmonės archetipus kaip psichiką ir visą žmogaus patirtį organizuojančius veiksnius - tam tikras struktūrines formas, kurios organizuoja visą žmogaus parengtį jaustis, parengtį galvoti ar elgtis tam tikru būdu. Tai labai artima tam, ką biologai kalba apie instinktą, todėl analitinėje psichologijoje C.G. Jungas archetipą apibrėždavo įvairiai, bet vienas iš apibrėžimų buvo tas, kad archetipas yra instinkto vaizdinys. Mes esame pajėgūs savo sąmonėje turėti tą vaizdinį, mums iškyla vaizdinys. Dar archetipas turi labai stiprią emociją, stiprų energetinį krūvį, ir kartais, kai šita stipri archetipinė energija užlieja, veikia, gali kalbėti tik apie Dievą arba demoną - niekaip kitaip.
Knygoje „Atsiminimai, vizijos, apmąstymai“ C.G. Jungas rašo: „Mes žinome, kad mums atsitinka kažkas nežinoma, svetima. Taip pat suvokiame, kad sapno ar idėjos nesukuriame. Jie atsiranda kažkaip savaime. Visa tai, kas mums šitokiu būdu atsitinka, galima apibūdinti kaip iš Dievo, demono ar pasąmonės kylantį poveikį. Pirmosios trys sąvokos daug pranašesnės, nes jos apima ir primena emocinę numinoziškumo ypatybę. Tačiau paskutinė pasąmonė yra banali, todėl artimesnė tikrovei. Ši sąvoka apima empirinę sritį, t.y. kasdienę tikrovę - tokią, kokia ji mums pažįstama ir prieinama.“
Psichologiniai tipai: ekstraversija ir introversija
C.G. Jungas sukūrė psichologinių tipų klasifikaciją, išskirdamas ekstravertus ir introvertus. Ekstravertai yra orientuoti į išorinį pasaulį, aktyvūs, komunikabilūs, jiems svarbus socialinis pripažinimas. Introvertai yra orientuoti į vidinį pasaulį, linkę į apmąstymus, individualizmą, jiems svarbi vidinė harmonija. Šie tipai nėra absoliutūs, kiekvienas žmogus turi abiejų savybių, tačiau vienas tipas paprastai dominuoja.
Individuacija ir asmenybės transformacija
Pagrindinė C.G. Jungo analitinės terapijos idėja yra individuacijos samprata, t. y. visą gyvenimą trunkantis tapsmas savimi („Tapk tuo, kuo esi“). Pasak Jungo, sapnas nurodo neišgyvenamas asmenybės puses ir parodo galimus aktualaus konflikto sprendimus savasties vystymosi labui. Tuo jis pabrėžia prospektyvinius sapno motyvus. Individuacija - tai kelionė visybiškumo link, asmenybės transformacijos vyksmas. Analitinės psichoterapijos metu svarbu pažinti ir suprasti asmens sužeidimų, traumų istoriją, kaip tie sužeidimai veikia dabartinį gyvenimą, kokie pokyčiai reikalingi. Tačiau psichoterapija yra ne tik apie skaudžią gyvenimo pusę, bet ir apie vidinį potencialą, dar neatskleistus asmenybės aspektus, asmenybės savirealizaciją.
Taip pat skaitykite: Analitinės psichologijos atstovai
Sapnų analizė analitinėje psichologijoje
Analitinė psichoterapija išsiskiria iš kitų terapijos krypčių tuo, kad joje didelis dėmesys skiriamas simboliniams turiniams, sapnų analizei, asmeninės ir kolektyvinės pasąmoninės turinių pažinimui ir įsisąmoninimui. Jungas orientuojasi į akivaizdžią (manifestinę) sapno istoriją ir mato ten esančių simbolių daugiaprasmiškumą. Aiškindamas sapnus jis naudoja amplifikacijos techniką, reiškiačią išplėtimą. Aiškindamas sapno elementą, Jungas išplečia sapno perspektyvą nuo individualaus psichikos judesio iki viršindividualaus kultūros, religijos ar meno simbolio ar simbolinės figūros, tokios kaip, pavyzdžiui, pasakos veikėjas, mitologinis herojus ar religinė dievybė. Čia sudalyvauja archetipų galios, pvz., senas išminčius, didžioji motina, dieviškasis kūdikis. Jungu remiasi ir į kiekvieną gelminės psichologijos sapno aiškinimą patekęs objekto ir subjekto lygmens nagrinėjmas. Santykių lygmenyje sapnuojamas (-ma) Aš reprezentuoja sapnuotoją, o pasirodantys personažai- susijusius asmenis. Kuo toliau einame į pasąmonę, tuo labiau galime atptikti, kad kiekviena figūra, net kiekviena sapno detalė reprezentuoja sapnuotoją.
Analitinė psichologija Lietuvoje
Lietuvos analitinės psichologijos asociacija (LAPA) vienija Lietuvos jungiškosios krypties psichoanalitikus ir psichoanalitikes bei jungiškosios krypties psichoterapeutes ir psichoterapeutus. Asociacija skatina analitinės psichologijos teorijos ir praktikos plėtrą Lietuvoje, plėtoja tarptautinius ryšius, rūpinasi narių kvalifikacija ir kompetencija.
LAPA nariai:
- Doc. dr. Asta Adler (Zbarauskaitė) - psichologė psichoterapeutė, jungiškos krypties analitikė.
- Dalia Beniušytė - psichologė, jungiškosios krypties psichoanalitikė, supervizorė.
- Guna Berga - jungiškosios krypties psichoanalitikė, smėlio dėžės terapeutė, klinikinė psichologė.
- Dr. Ieva Bieliauskienė - klinikinė psichologė, jungiškosios krypties psichoterapeutė ir psichoanalitikė.
- Mikhail Boiko - psichologas, jungiškosios krypties psichoterapeutas ir analitikas.
- Dr. Rasa Bieliauskaitė.
- Gydytoja psichiatrė, jungiškosios krypties analitikė, supervizorė.
Mūsų būrimasis draugėn reiškia ne tik siekimą derinti analitinės psichologijos veiklą Lietuvoje, bet ir gilinti žinias, atskleisti dar nepažintas patirties gelmes, plėtoti šios paradigmos taikymą praktikoje ir moksle.
Analitinė psichologija ir religija
C.G. Jungas domėjosi religija ir mitologija, tyrė Rytų ir Vakarų mąstymo principų ir psichikos skirtumus. Jis teigė, kad religinis instinktas žmogui tiek pat įgimtas, kiek ir rūšies pratęsimo instinktas. Pasak Jungo, kad ir koks modernus, racionalus žmogus pats sau atrodo, vis dėlto mūsų prigimtyje visada yra vietos iracionalumui, paslaptis visada egzistuoja mūsų gyvenime, egzistuoja tokie reiškiniai, kurių mes kol kas negalime paaiškinti, bet juos patirdami galime suformuoti savo pasaulėžiūrą, tampame atviri pasauliui su visa jo įvairove ir gelme.
Taip pat skaitykite: Apie analitinę psichologiją
Sinchroniškumas
C.G. Jungas domėjosi sinchroniškumo fenomenu - prasmingais sutapimais, kurie neturi priežastinio ryšio. Jis kalbėjo apie kolektyvinės pasąmonės, archetipo energiją (stiprią jėgą), kalba, kad archetipas peržengia psichikos ribas, kad tai yra susiję ir su fizinės aplinkos dalykais. Būtent čia ir kalbama apie sinchroniškumą. Ne apie kauzališkumą, ne apie priežastingumo ryšį, o apie sinchroniškumą.
tags: #analitines #psichologijos #istorija #yra #pateikta #atskiru