Gyvoji psichologija: savęs paieškos kelionė

Įvadas

Šiuolaikiniame pasaulyje, pilname iššūkių ir galimybių, savęs paieška tampa vis aktualesnė. Žmonės siekia ne tik išorinės gerovės, bet ir vidinės harmonijos, trokšta suprasti savo tikslus, vertybes ir atrasti gyvenimo pilnatvę. Šiame straipsnyje nagrinėsime, kas yra gyvoji psichologija savęs paieškos kontekste, kokie veiksniai daro įtaką laimės pojūčiui, santykiams su kitais ir kaip įveikti kliūtis kelyje į asmeninį augimą.

Laimės subjektyvumas ir dėkingumo svarba

Laimės pojūtis yra itin subjektyvus. Vienas žmogus gali jaustis laimingas, neturėdamas visko, ko norėtų, o kitas, pasiekęs savo svajones, vis tiek lieka nepatenkintas. Tai rodo, kad gebėjimas jaustis laimingu nėra tiesiogiai susijęs su išoriniais gerovės rodikliais. Laimingiausi žmonės sugeba būti dėkingi už tai, ką turi, džiaugtis dabartimi ir vis dar norėti tobulėti.

Santykiai su priešinga lytimi: komfortas prieš įsipareigojimus

Santykių tema šiuolaikiniame pasaulyje yra itin aktuali. Gyvenimas vienam gali atrodyti komfortiškesnis, nes nereikia derintis prie kito žmogaus, taikstytis su jo įpročiais ar bijoti būti paliktam. Tačiau atsisakius šių nepatogumų, išvengiama ir santykių krizių, o svarbiausia - išliekama laisviems.

Vartotojiškas santykių modelis

Šiuo metu vyraujantis santykių modelis poroje yra vartotojiškas. Kol santykiai teikia malonumą ir tenkina poreikius, tol jie tęsiasi. Tačiau kai tik malonumo šaltinis išsenka, ieškoma naujų santykių. Tokiame modelyje partneris analizuojamas kaip perkamas automobilis: vertinami pliusai ir minusai, tenkina ar netenkina lūkesčius. Santykiams taikomi verslo principai, o kito žmogaus jausmai ir pastangos lieka nepastebėti. Šis modelis neturi jokių privalumų, o laisvė ir laimė jame tėra iliuzija.

Vyro ir moters lūkesčiai santykiuose

Apibendrinti, ko tikisi vyrai ir moterys iš santykių, yra sunku. Kiekvienas žmogus turi savo asmeninį laimingų santykių apibrėžimą. Vyrai dažnai skundžiasi, kad negali įtikti savo moterims, o moterys jaučiasi vyrų nematytos ir negirdėtos. Visgi, tiek vyrai, tiek moterys santykiuose pasigenda pagarbos, priėmimo, supratingumo ir šiltų jausmų.

Taip pat skaitykite: Psichologijos straipsnis

Skausmingi santykiai: kada skirtis?

Nėra universalaus kriterijaus, kada santykiai turėtų būti nutraukti. Bandymai perdaryti kitą žmogų pagal savo komforto standartus neturėtų būti painiojami su bandymu išsaugoti santykius. Jei žmogus jaučiasi padaręs viską, kas nuo jo priklauso, stengdamasis pagerinti save ir savo požiūrį į partnerį, tačiau destruktyvus elgesys tebekelia nuolatinį skausmą, tuomet geriau išsiskirti.

Santykių atnaujinimas po skyrybų

Viskas yra įmanoma, jei tik yra noro. Tačiau prieš priimant sprendimą dėl santykių atnaujinimo, svarbu įvertinti savo jausmus. Jei jaučiate, kad nieko, išskyrus nuoskaudas, nebejaučiate buvusiam partneriui, tuomet neverta bandyti dar kartą. Tačiau jei nepaisant nuoskaudų, vis dar mylite buvusį partnerį, kodėl gi nepabandžius? Svarbu, kad ketinimas pradėti iš naujo būtų pagrįstas jausmais, o ne vienatvės baime ar kitais motyvais.

Nuotoliniai santykiai: privalumai ir trūkumai

Nuotoliniai santykiai turi savų privalumų ir trūkumų. Jie leidžia neskubėti, turėti pakankamai laiko susipažinti, nes atstumas apriboja bendravimą. Tačiau virtualus ryšys nepasižymi potencialumu išaugti iki santuokos ar šeimos. Jei virtualus santykis neįgauna kūno, jei žmonės neturi galimybės susitikti gyvai, jei jie gyvai nedalyvauja vienas kito gyvenimuose, toks santykis rizikuoja nunykti.

Asmeninė auka ir laimė

Auka, suvokiama kaip kentėjimas, savęs nepaisymas, nusižeminimas ir savo poreikių ignoravimas, su laime nesuderinama. Tokia auka didina vidinį nelaimingumą ir kelia stresą. Tačiau jei auka suvokiama kaip pastangos pačiam būti geresniam, pastangos geriau pažinti kitą žmogų ir noras skirti jam daugiau dėmesio, tuomet tokia „auka“ meilę stiprina.

Kliūtys poros bendravime

Didžiausia kliūtis poros bendravime - įsivaizdavimas, kad būtent tas šalia esantis žmogus ir yra kaltas dėl mano nelaimingumo. Partnerio pavertimas asmeniniu priešu yra įveikiama kliūtis, jei tik pavyksta suvokti, kad visi mūsų priešai tūno giliai mumyse. Net jei gyvenate su agresyviu ar smurtaujančiu žmogumi, ne jis yra didžioji jūsų kančios priežastis, o jūsų paties baimė ir įsitikinimai, kurie neleidžia pasitraukti iš destruktyvaus santykio.

Taip pat skaitykite: Psichologija ir dvasingumas

Vyro ir moters pilnatvė: ar tai prievolė?

Gamtos sumanymuose nieko nėra dirbtino. Padaryta taip, kad iš dviejų žmonių gali gimti trečias. Tik santykyje gimsta vieno žmogaus galimybes pranokstantys stebuklai. Ilgame, giliame santykyje galima pažinti ne tik kitą žmogų, bet ir save patį. Baidydamasis įsipareigojimų, nepasistengęs nė karto dėl kažko kito, neišmokęs mylėti, žmogus lieka malonumų ir komforto besivaikančiu paaugliu.

Psichologinė pagalba ir savęs pažinimas

Lina Vėželienė, psichologė-psichoterapeutė, savo tinklaraštyje „Gyvoji psichologija“ ir knygose dalijasi profesine ir asmenine patirtimi, padėdama žmonėms geriau pažinti save ir įveikti įvairius sunkumus. Jos knyga „Septynios didžiosios nuodėmės psichologo kabinete“ atskleidžia sielos ligas, vadinamas charakterio ydomis ar silpnybėmis, o knyga „Žuvis medyje“ padeda žmonėms, jaučiantiems stresą, nerimą ir vidinius konfliktus.

Muzikos ir meditacijos svarba

Psichologė ir meditacijos meistrė Agnė Vėželytė teigia, kad muzika ir meditacija gali padėti tiems, kurie išgyvena emocines krizes. Tinkamų meditacinių pratimų ir muzikos pagalba galima išmokti sustiprinti save iš vidaus, paleisti susikaupusias emocijas ir geriau save suprasti. Svarbu išmokti išgirsti savo tiesą ir jos paisyti, pripažinti sau, kaip iš tikrųjų jaučiamasi ir ko iš tikrųjų šiuo metu reikia.

Psichikos higiena

Kaip esame mokomi rūpintis kūno higiena, taip turime išmokti rūpintis ir psichikos higiena. Mūsų veiksmai psichikos labui turi būti pastovūs. Vieni pagrindinių psichikos higienos įrankių - disciplina ir ritmas. Dienotvarkėje turi būti numatytas laikas minčių švarinimo praktikoms, savirefleksijai, kokybiškam bendravimui, veikloms, kurios padeda atsipalaiduoti ir susigrąžinti emocinę pusiausvyrą.

Transgeneracinės traumos gydymas

Karta iš kartos perduodama trauma perduodama kitoms kartoms dėl galimybės ją gydyti. TT gydymas vyksta atstatant visus traumoje nutrauktus ryšius, sąmoningai suvokiant savo emocijų, įsitikinimų, elgesio modelių šaltinius protėvių istorijoje ir nutrauktų giminės ar kitų socialinių ryšių atstatymas.

Taip pat skaitykite: Gyvosios psichologijos tikslai

Knygos apie savęs paiešką ir psichologinę gerovę

Šiuolaikinėje rinkoje galima rasti daugybę knygų, skirtų savęs paieškai ir psichologinei gerovei. Bruce’as Hoodas knygoje „Septynios laimės pamokos“ įrodo, kad raktas į laimę yra ne egocentrizmas, o ryšio kūrimas. Vienna Pharaon knygoje „Neišgydytas kilmės skausmas“ nagrinėja penkias dažniausiai pasitaikančias kilmės žaizdas ir ilgalaikius destruktyvius modelius, kuriuos tie skausmingi išgyvenimai sukelia. Barry’is M. Prizant’as knygoje „Unikalus žmogus: kitoks požiūris į autizmą“ pristato filosofiją, kad autizmas nėra liga, o kitokio žmogaus ypatybė. Katherine Morgan Schafler knygoje „Perfekcionistai neturi mirti“ pateikia naują, netikėtą ir išteisinantį požiūrį į perfekcionizmą. Roxie Nafousi knygoje „Manifestas“ atskleidžia manifestavimo magiją ir padeda svajones paversti realybe. Neringa Bliūdžiūtė knygoje „Apie ką kalbėti“ pateikia aiškius kriterijus, svarbius rengiant savo pristatymą ar kalbą. Dr. Aditi Nerurkar knygoje „5 būdai įveikti stresą“ siūlo naują požiūrį į stresą ir pateikia penkis paprastus, bet galingus būdus, padėsiančius suvaldyti stresą ir susigrąžinti dvasinę pusiausvyrą. Gediminas Navaitis knygoje „Sėkmės formulės“ siūlo itin praktiškus, greitus ir lengvai pritaikomus sprendimus, padedančius dorotis su stresu, perdegimu, naudingų įpročių formavimu ir darnių santykių kūrimu. Sigmundas Freudas knygoje „Nerimastis kultūroje“ pristato ir detalizuoja agresijos kilmę, kaltę, kančias, kylančias apribojus asmeninius laimės siekius, įtampas tarp individo ir visuomenės. Tracy King knygoje „Kritinis mąstymas“ rašo aktualia kritinio mąstymo tema.

tags: #gyvoji #psichologija #ieskant #saves