Įvadas
Humanistinė psichologija, atsiradusi Jungtinėse Amerikos Valstijose po Antrojo pasaulinio karo, tapo alternatyva bihevioristinėms ir psichoanalitinėms orientacijoms psichologijoje. Ši psichologijos kryptis, išryškinusi žmogų kaip esybę, apdovanotą laisve, kūrybinėmis galiomis, sąmoningumu ir poreikiu suteikti savo egzistencijai dvasinę prasmę, atsigręžė į grynai žmogiškas vertybes - laisvę, saviraišką, kūrybą, meilę ir užuojautą. Humanistinė psichologija neatsirado staiga ir iš nieko. Jai artimos idėjos buvo keliamos jau XIX a. pabaigoje-XX a. pradžioje tokių psichologų, kaip Viljamas Džeimsas (W. James), Vilhelmas Diltėjus (W. Dilthey), Eduardas Šprangeris (E. Spranger).
Šiame straipsnyje nagrinėsime humanistinės psichologijos principus, raidą ir įtaką šiuolaikiniam žmogaus supratimui. Aptarsime, kaip šios krypties idėjos padeda pažinti save ir kitus, suvokti santykius tarp žmonių ir juos valdyti, suprasti, kaip formuojasi santykiai, kaip vystosi asmenybė.
Humanistinės Psichologijos Esmė ir Principai
Humanistinė psichologija remiasi įsitikinimu, kad kiekvienas žmogus yra unikalus, vertingas ir turi neišmatuojamą potencialą augti ir tobulėti. Šios krypties atstovai teigia, kad žmogaus prigimtis iš esmės yra pozityvi, o neigiamos savybės atsiranda dėl nepalankių aplinkybių.
Pagrindiniai humanistinės psichologijos principai:
- Holistinis požiūris: Žmogus yra suvokiamas kaip nedaloma visuma, o ne atskirų dalių rinkinys. Svarbu atsižvelgti į visus asmens aspektus: fizinius, emocinius, intelektualinius ir dvasinius.
- Unikalumas: Kiekvienas žmogus yra nepakartojamas ir unikalus. Nėra dviejų vienodų žmonių, todėl svarbu vertinti individualius skirtumus ir poreikius.
- Laisvė ir atsakomybė: Žmogus yra laisvas pasirinkti savo gyvenimo kelią ir prisiimti atsakomybę už savo sprendimus.
- Asmeninis augimas: Žmogus nuolat siekia tobulėti, realizuoti savo potencialą ir tapti tuo, kuo gali būti geriausiu.
- Subjektyvi patirtis: Svarbiausia yra tai, kaip žmogus pats suvokia ir interpretuoja savo patirtį. Realybė yra tokia, kokia ji atrodo žmogui.
- Savirealizacija: Aukščiausias žmogaus tikslas yra savirealizacija - pilnas savo gebėjimų ir potencialo atskleidimas.
- Besąlygiškas priėmimas: Kiekvienas žmogus turi būti priimtas toks, koks jis yra, be jokių išlygų ar sąlygų.
Humanistinės Psichologijos Įtaka Įvairioms Sritims
Humanistinė psichologija padarė didelę įtaką įvairioms gyvenimo sritims:
Taip pat skaitykite: Apie humanistinės pedagogikos principus
- Psichoterapija: Humanistinė psichoterapija orientuota į kliento asmenį, jo patirtį ir poreikius. Terapeutas siekia sukurti saugią ir palaikančią aplinką, kurioje klientas galėtų tyrinėti savo jausmus, mintis ir elgesį, atrasti savo stipriąsias puses ir realizuoti savo potencialą. Žymiausi humanistinės psichoterapijos atstovai yra Karlas Rodžersas ir Abrahamas Maslou.
- Pedagogika: Humanistinė pedagogika akcentuoja vaiko individualumą, jo poreikius ir interesus. Mokytojas turėtų būti ne tik žinių perteikėjas, bet ir pagalbininkas, kuris padeda vaikui augti, tobulėti ir realizuoti savo potencialą. Bendriausiu mokyklos uždaviniu A.H.Maslow laiko padėti vaikui, pirma, "tapti žmogumi apskritai ir, antra, šiuo konkrečiu žmogumi", t.y. viena vertus, išmokti gyventi, remiantis bendražmogiškomis vertybėmis, antra vertus, - atskleisti ir realizuoti savo paties galimybes. Pasak C.Rogers, mokyklos tikslas yra padėti vaikui tapti visiškai funkcionuojančia asmenybe, atskleisti jame glūdinčias vidines galimybes. Remdamiesi visybiškumo principu, psichologai teigė, kad reikia visiškai vienodai lavinti vaiko intelektą, jausmus, valią ir kūną. Būtina mokyti įsisąmoninti savo mintis, norus, žodžius, kūno pojūčius, jausmus ir emocijas. Galima daug padaryti nuolat žadinant vaiko asmenybės esmę ir joje glūdinčias teigiamas jėgas.
- Vadyba: Humanistinė vadyba orientuota į darbuotojų poreikius ir motyvaciją. Vadovas turėtų sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojai jaustųsi vertinami, gerbiami ir galėtų realizuoti savo potencialą.
A. Maslow ir Poreikių Hierarchija
Abrahamas Maslow sukūrė garsiąją poreikių hierarchijos teoriją, kuri teigia, kad žmogaus poreikiai yra išdėstyti hierarchine tvarka, nuo žemiausių (fiziologinių) iki aukščiausių (savirealizacijos). Pagal Maslow, žmogus negali siekti aukštesniųjų poreikių, kol nėra patenkinti žemesnieji. Ši teorija padeda suprasti žmogaus motyvaciją ir elgesį.
- Fiziologiniai poreikiai: Tai pagrindiniai poreikiai, būtini išgyvenimui: maistas, vanduo, miegas, oras ir kt.
- Saugumo poreikiai: Tai poreikis jaustis saugiai, apsaugotam nuo pavojų ir grėsmių.
- Socialiniai poreikiai: Tai poreikis priklausyti grupei, būti mylimam ir priimtam.
- Pripažinimo poreikiai: Tai poreikis būti gerbiamam, vertinamam ir pripažintam.
- Savirealizacijos poreikiai: Tai poreikis realizuoti savo potencialą, tapti tuo, kuo gali būti geriausiu.
Egzistencinė Terapija - Gyvenimo Prasmės Paieškos
Egzistencinė terapija gimė iš filosofijos, kuri kėlė klausimus apie žmogaus būties trapumą, atsakomybę ir prasmę. Šios idėjos giliai įaugo į koučingo audinį. Koučeris neretai padeda klientui sustoti ir paklausti ne tik „ką noriu pasiekti?“, bet ir „kodėl tai man svarbu?“, „kokia yra to prasmė?“. Egzistencinė terapija koučingui padovanojo kelis esminius principus:
- laisvės ir atsakomybės dialektiką - kiekvienas pasirinkimas yra mūsų laisvė, bet kartu ir atsakomybė;
- prasmės paiešką - žmogus kaip asmenybė auga tik tuomet, kai randa gilesnį „kodėl“;
- autentišką gyvenimą - drąsą gyventi pagal savo vertybes, o ne pagal kitų lūkesčius.
Kognityvinė Terapija - Minčių Galia
Kognityvinė terapija parodė, kad žmogaus gyvenimą stipriai formuoja automatinių minčių ir įsitikinimų rinkinys. Jei žmogus galvoja „aš nesugebu“, jis jausis menkas ir elgsis atitinkamai. Jei jis galvoja „aš galiu išmokti“, atsiranda visiškai kitokia emocinė būsena ir veiksmai.
Kognityvinė terapija koučingui padovanojo keletą svarbių principų:
- mąstymo schemos formuoja realybę - keisdami mąstymą, keičiame ir elgesį;
- ribojančių įsitikinimų atpažinimas yra kelias į proveržį;
- naujos perspektyvos kūrimas atveria kelią naujam elgesiui ir rezultatams.
Elgesio Terapija - Pokyčiai Per Veiksmą
Elgesio terapija koučingui padovanojo keletą svarbių principų:
Taip pat skaitykite: Humanistinis ugdymas: kas tai?
- įpročių galia - pokytis atsiranda tada, kai naujas elgesys kartojamas;
- mažų žingsnių metodas - dideli tikslai pasiekiami nuosekliai, mažais etapais;
- atsakomybės prisiėmimas - koučeris padeda klientui įsipareigoti konkrečiam veiksmui.
Pozityvioji Psichologija - Dėmesys Stiprybėms
Pozityvioji psichologija koučingui padovanojo kelis esminius principus:
- stiprybių atradimą - pokyčiai pavyksta, kai remiasi į tai, kas žmogui natūraliai sekasi;
- dėmesio perkėlimą nuo problemų prie galimybių - vietoj klausimo „kas blogai?“ atsiranda klausimas „kas veikia?“;
- klestėjimo (flourishing) sampratą - žmogaus gyvenimo tikslas nėra tik išgyventi, bet gyventi pilnavertį gyvenimą.
Gestalt Terapija - Čia ir Dabar Galia
Gestalt terapija koučingui padovanojo kelis esminius principus:
- čia ir dabar - tikroji jėga slypi dabarties akimirkoje;
- sąmoningumo ugdymas - kai žmogus pamato, ką jaučia ir daro, atsiranda galimybė rinktis kitaip;
- eksperimentavimas - drąsa išbandyti naujus elgesio modelius, net jei jie atrodo neįprasti.
Sisteminis Požiūris - Žmogus Santykių Tinkle
Sisteminis požiūris teigia, kad mes visi gyvename santykių tinkle - šeimoje, organizacijoje, bendruomenėje. Jei vienas sistemos elementas keičiasi, keičiasi ir visa sistema. Kitaip tariant, asmens pokyčiai veikia aplinkinius, o aplinkinių reakcijos veikia jį patį.
Humanistinis Požiūris į Ugdymą
Humanistinio ugdymo tikslas - padėti vaikams augti savimi pasitikinčiais, kūrybingais ir atsakingais žmonėmis.
Svarbiausi humanistinio ugdymo principai:
Taip pat skaitykite: Humanistinės mokyklos ugdymo principai
- Individualumas: Kiekvienas vaikas yra unikalus ir turi savo individualius poreikius ir talentus. Ugdymas turi būti pritaikytas prie kiekvieno vaiko individualių poreikių.
- Laisvė: Vaikai turi būti laisvi rinktis, ką jie nori mokytis ir kaip jie nori mokytis.
- Atsakomybė: Vaikai turi būti atsakingi už savo mokymąsi ir elgesį.
- Kūrybiškumas: Ugdymas turi skatinti vaikų kūrybiškumą ir saviraišką.
- Bendradarbiavimas: Ugdymas turi skatinti vaikų bendradarbiavimą ir socialinius įgūdžius.
Šeimos Psichologija
Šeimos santykiai daro didelę įtaką žmogaus asmenybės raidai ir gerovei. Humanistinė šeimos psichologija akcentuoja šeimos narių tarpusavio ryšį, pagarbą ir supratimą.
Svarbiausi humanistinės šeimos psichologijos principai:
- Besąlygiškas priėmimas: Šeimos nariai turi priimti vienas kitą tokius, kokie jie yra, be jokių išlygų ar sąlygų.
- Atviras bendravimas: Šeimos nariai turi atvirai ir nuoširdžiai bendrauti vienas su kitu, išreikšti savo jausmus ir poreikius.
- Empatija: Šeimos nariai turi suprasti ir jausti vienas kito jausmus.
- Pagarba: Šeimos nariai turi gerbti vienas kito nuomonę ir pasirinkimus.
- Bendradarbiavimas: Šeimos nariai turi bendradarbiauti ir spręsti problemas kartu.
Kritiką Humanistinei Psichologijai
Nors humanistinė psichologija turi daug privalumų, ji taip pat sulaukia kritikos. Kai kurie kritikai teigia, kad humanistinė psichologija yra per daug optimistinė ir idealistinė, kad ji nepakankamai atsižvelgia į žmogaus prigimties tamsiąją pusę. Kiti kritikai teigia, kad humanistinė psichologija yra per daug subjektyvi ir kad jos teiginiai yra sunkiai patikrinami moksliškai.
Humanizmas Ir Laikas
Iki Viduramžių pabaigos Europoje filosofinė žmogaus samprata buvo jau pilnai nusistovėjusi. Tuo metu ši samprata rėmėsi teocentrine pasaulėžiūra, teigusia Dievo viršenybę savo kūrinijos - žmogaus ir gamtos - atžvilgiu. Vietoje teocentrinio pasaulėvaizdžio filosofinėje antropologijoje mezgėsi antropocentrizmas, teigęs žmogaus nelygstamą viršenybę ne tik gamtos, bet ir Dievo atžvilgiu. Šalia antropocentrizmo formavosi ir humanizmas, pabrėžęs žmogų kaip vertybę bei tikėjusio į kiekvieną žmogaus veiksmą kaip į gerąjį veiksmą. Kaip jau prieš tai minėta, humanizmas - tai pasaulėžiūra, teigianti žmogų kaip idealą ir vertybę.
Humanistinė ir Egzistencinė Psichoterapija
Humanistinė psichoterapija dar yra žinoma kaip į asmenį orientuota terapija. Čia itin svarbus besąlygiškas teigiamas požiūris ir terapinių santykių nuoširdumas. Terapeutai stengiasi sukurti saugią erdvę, kurioje klientai jaustųsi priimti bei suprasti ir galėtų atvirai tyrinėti savo patirtis, emocijas. Atsakymą į šį klausimą yra tikimasi surasti žmoguje, o ne dalykuose, kurie galėtų suteikti prasmę vietoj žmogaus. Juk kaip žmogus pats gali būti prasmė gyvenime, prasmė sau pačiam. Atstovaudamas humanistinę kryptį, Rogersas tvirtina, jog jeigu žmogui leidžiama pasirinkti - jis visuomet pasirinks augimą ir plėtrą, o ne stovėjimą vietoje, nes jį žadina savirealizavimo poreikis, kuris glūdi pačioje žmogaus prigimtyje. Kiekvienas asmuo yra ir turėtų būti tikslas sau, nes jame slypi jau ne tik minėtas savirealizavimo poreikis, tačiau ir visiška laisvė, kuria galima patirti bet kokią patirtį. Ir jeigu žmogus tą patirtį priima, tokią, kokia ji yra, tuomet ją ir išgyvena. Autorius Maslow šią psichoterapinę kryptį atskleidė per žmogaus poreikius. Jis teigė, kad „tokius poreikius gali turėti kiekvienas, bet dažniausiai „gerieji“, aukštesnieji poreikiai dominuoja tarp tų žmonių, kurie daugiau laiko skiria savęs vystymui“. Šie poreikiai yra: fiziologiniai, saugumo, socialiniai, pripažinimo ir savirealizacijos. Egzistencinė psichoterapija yra psichoterapinė priemonė, grindžiama egzistencine filosofija, kurią plėtojo tokie rašytojai kaip Viktoras Franklis, Rolas Mėjus ir Irvinas Yalomas. Ši kryptis sutelkia nemažai dėmesio į pagalbą žmogui įsisąmoninti ir patirti savo egzistenciją, atskleisti būtį, tikslus. Daugelis terapeutų integruoja abiejų požiūrių elementus, tiek humanistinės, tiek egzistencinės terapijos, kad sukurtų holistinę ir individualizuotą terapijos formą, atitinkančią unikalius kiekvieno kliento poreikius. Abejose terapinėse kryptyse būtent šios aukščiau minėtos koncepcijos yra bendros. Daug dėmesio skiriama klientui, jo patirtims ir individualumui. Atskleidžiama, kad kai žmogus nuolat nori tobulėti, jis kelia įvairius klausimus, į kuriuos ne visada randa atsakymus. Toks klausimų kėlimas ugdo atsakomybės prisiėmimą už tai, ką žmogus darys, kai gaus atsakymus į savo keliamus klausimus.
tags: #humanistine #filosofijos #kryptis