Trumpalaikis, nemalonus, erzinantis, kartais net sekinantis garsas ausyje arba ūžesys ausyje - simptomas, galintis turėti labai daug atsiradimo priežasčių bei ilgainiui neigiamai paveikti pilnavertiško gyvenimo kokybę. Netikėtai ausyse ar galvoje atsiradęs ūžesys, kitaip dar vadinamas tinitu, daugelį žmonių gali ne juokais išgąsdinti ir sutrikdyti. Dėl kokių priežasčių šis simptomas kyla ir ar dėl jo reikėtų sunerimti? Šiame straipsnyje aptarsime ūžesio ausyse ir galvoje priežastis, simptomus ir gydymo būdus, remiantis naujausiomis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), Europos vaistų agentūros (EMA) gairėmis ir PubMed tyrimais.
Kas yra ūžesys ausyse (tinitas)?
Kiekvienas pacientas ūžesį apibūdina skirtingai. Vienas jį girdi kaip musės zvimbimą, kitas kaip traukinio sireną, trečias kaip dantisto grąžtą. Tinitas - visi ūžesiai, atsirandantys galvoje ar ausyse. Tai gali būti ūžimas, cypimas, spengimas, čiurlenimas, ošimas, gaudimas. Dažniausiai jis atsiranda staiga ir, nors yra nepavojingas, sukelia labai nemalonų bei ilgainiui sekinantį pojūtį. Ūžesys ausyse, dar žinomas kaip tinnitus, yra būklė, kai žmogus girdi garsą ausyse ar galvoje, nors jokio išorinio garso šaltinio nėra. Tai gali būti spengimas, ūžimas, švilpimas ar kiti garsai, kurie atrodo ateinantys iš vidaus. Ši būklė paveikia milijonus žmonių visame pasaulyje ir gali svyruoti nuo lengvo diskomforto iki rimtos problemos, trukdančios kasdieniam gyvenimui.
„Tinitas (ūžesys) - garso suvokimas ausyse ar galvoje, nesant išorinio ar vidinio garso šaltinio. Iš tiesų, tai gana dažnas simptomas, su kuriuo, mokslinės literatūros duomenimis, susiduria maždaug 10-19 proc. suaugusiųjų“, - pažymi gydytoja neurologė R.
Ūžesys ausyse gali būti dviejų rūšių: ūmus ir lėtinis. Ūžesys ausyse dažniausiai siejamas su klausos praradimu, tačiau gali atsirasti ir dėl kitų priežasčių. Jis gali būti laikinas ar nuolatinis, vienoje ausyje ar abiejose. Svarbu suprasti, kad daugeliu atvejų ūžesys ausyje nėra pavojingas gyvybei, bet gali ženkliai pabloginti gyvenimo kokybę.
Ūžesio ausyse simptomai
Tinnitus simptomai gali labai skirtis tarp žmonių, tačiau pagrindinis - girdimas garsas be išorinio šaltinio. Simptomai gali būti nuolatiniai arba epizodiniai, stipresni tyloje ar streso metu. Daugelis žmonių patiria tinnitus naktį, kai aplinkos garsai nuslopsta, o tai trukdo užmigti. Sunkiais atvejais ūžesys ausyje gali sukelti hiperakuziją - padidėjusį jautrumą garsams, kai įprasti garsai tampa nepakeliami. Jei simptomai staiga atsiranda ar yra vienpusiai, tai gali rodyti rimtesnę problemą, pvz., naviką. Milijonai žmonių susiduria su šia būkle, ir yra būdų palengvinti simptomus.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Ūžesio ausyse priežastys ir rizikos veiksniai
Kadangi tinitą sukeliančių priežasčių gali būti labai daug ir įvairių - dažniausiai prireikia įvairių specialistų pagalbos. Pagrindinės ūžesio priežastys gali būti labai įvairios. Tai gali būti triukšmo poveikis, pavyzdžiui, ilgas buvimas triukšmingoje aplinkoje, ausų infekcijos, ausų vaško perteklius, su amžiumi susiję pokyčiai, vaistai, kurie gali sukelti šią būklę, ir kai kurios ligos, tokios kaip Meniere liga.
Tinnitus priežastys dažnai susijusios su klausos sistemos pažeidimais, tačiau gali būti ir kitos. Pagrindinė priežastis - klausos praradimas dėl amžiaus ar triukšmo poveikio.
- Su klausos organais nesusijusios priežastys: arterijų aterosklerozė (kada dėl apkalkėjusių galvos ir kaklo kraujagyslių vidinė ausis nepakankamai aprūpinama krauju), kaklo traumos autoįvykių metu (vadinamos botago kirčio traumos), kaklo ir apatinio žandikaulio raumenų įtampa.
- Klausos praradimas: Senėjimas (presbiakuzė) ar triukšmo sukeltas pažeidimas vidinėje ausyje.
- Triukšmo ekspozicija: Darbas triukšmingoje aplinkoje ar koncertai be apsaugos.
- Ototoksiniai vaistai: Kai kurie antibiotikai, chemoterapiniai vaistai ar aspirinas didelėmis dozėmis gali pažeisti ausį.
- Infekcija: Virusinės (peršalimo, gripo, covid) ir bakterinės (vidurinis otitas, sinusitas) ligos per viršutinius kvėpavimo takus gali pakenkti ir vidurinei ausiai, ir klausos nervui, todėl išsivysto komplikacija - ausies ūžesys.
- Galvos trauma, ilgos trukmės operacijos: Stiprus smūgis, sutrikdyta kraujotaka pakenkia klausos neuroepitelinėms ląstelėms, jos nebegali atsistatyti.
- Stresas, depresija, nervinė įtampa, pervargimas, nemiga, prastas miegas: Nervų sistemos perdegimas, neuromediatorių, streso hormonų perteklius trikdo klausos ląstelių medžiagų apykaitą ir jas pažeidžia.
- Susilpnėjusi galvos smegenų kraujotaka, aterosklerozė: Pablogėjusi kraujotaka prasčiau aprūpina galvos smegenis reikalingomis medžiagomis, todėl ląstelės silpsta.
- Apatinio žandikaulio sąnario lėtinis uždegimas, uždegiminės dantų ligos: Uždegimas paveikia šalia esančias struktūras - ausį, todėl gali išprovokuoti ūžesį.
- Cukrinis diabetas, skydliaukės sutrikimai, mažakraujystė, aukštas cholesterolio lygis: Padidėjęs cukraus kiekis yra toksišks ląstelėms, skydliaukės lėtinis uždegimas, cholesterolio padidėjimas veikia klausos ląsteles, o mažakraujystė dėl deguonies bado sukelia kompensacinius organizmo padarinius dėl ko gali atsirasti ūžesys.
- Aukštas, žemas arba šokinėjantis kraujospūdis: Organizmas - tai didžiulė save reguliuojanti sistema, todėl žymesni kraujospūdžio svyravimai sukelia stiprų organizmo atsaką, dėl ko per tam tikrą laiką gali išsivystyti ūžesys.
Naujausi tyrimai rodo, kad miegas ir nuotaika - svarbūs veiksniai tinnitus sunkumui.
Ūžesio ausyse diagnostika
Atsiradus ūžesiui ausyse, pirmiausiai padeda šeimos bei ausų, nosies ir gerklės (LOR) gydytojų konsultacijos. Neurologinės ūžesio priežastys yra itin retos, tačiau dalis iš jų gali būti pavojingos. Sunerimti reikėtų, jei ūžesys atsirado staiga, progresuoja, ypač jei yra susijęs su klausos sutrikimu ar kitais simptomais - skausmu, galvos svaigimu, regos sutrikimu ar kita židinine neurologine simptomatika, taip pat patyrus kaklo, galvos traumas. Minėti simptomai gali išduoti apie struktūrinę, kraujagyslinę ar kitą patologiją.
Ūžesio diagnozė dažniausiai prasideda nuo anamnezės surinkimo ir klausos tyrimų. Gydytojai gali atlikti fizinį ausų tyrimą, kad nustatytų galimas infekcijas ar ausų vaško perteklių. Taip pat gali būti naudojami audiometrijos tyrimai, kurie padeda įvertinti klausos lygį ir nustatyti, ar yra kitų klausos sutrikimų.
Taip pat skaitykite: Metabolinis sindromas ir psichikos ligos
Diagnozė prasideda nuo išsamaus pokalbio su gydytoju - šeimos gydytoju ar otorinolaringologu (ausų, nosies ir gerklės specialistu).
- Audiograma: Klausos testas, nustatantis klausos praradimą.
- Vaizdiniai tyrimai: MRT ar KT, jei tinnitus vienpusis ar pulsuoja, kad atmestų navikus.
Diagnozė remiasi simptomais, nes nėra specifinio testo tinnitus matavimui. Klausimynai, kaip Tinnitus Handicap Inventory, padeda įvertinti sunkumą. Jei priežastis neaiški, gali prireikti neurologo ar psichologo konsultacijos.
Svarbu atkreipti dėmesį, jei ūžesys vienpusis, pulsuojantis ir einantis kartu klausos pablogėjimu ar kitais neurologiniais simptomais, gali būti rimtos ligos priežastimi, todėl būtina kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Ūžesio ausyse gydymas
Neurologės teigimu, kovoje su tinitu svarbiausia išsiaiškinti, kas jį sukelia, ir tik tuomet paskirti tinkamą gydymą. Nustačius kraujagyslių sutrikimą, skiriamas kraujotaką gerinantis gydymas, o esant reikalui detalesni tyrimai bei specialistų konsultacijos. Ūžesiai, atsiradę dėl kraujotakos sutrikimų, gydomi ginkmedžio preparatais, kitais kraujotaką gerinančiais medikamentais. Jei gydytojas, atlikęs visus būtinus tyrimus, nenustato jokio sveikatos sutrikimo, skiriamos priemonės tinitui sumažinti.
Jei identifikuojama antrinė ūžesio priežastis, taikomas specifinis, konkrečiai ligai pritaikytas gydymas. Jei ūžesys netrikdo miego ir kitų gyvenimui svarbių funkcijų, dažnai užtenka pacientą nuraminti, suteikti tam tikrų žinių ir edukuoti. Visgi, kai ūžesys yra varginantis, stiprus, reikšmingai bloginantis gyvenimo kokybę, pacientui taikomos įvairios gydymo metodikos, kurios ūžesio simptomų paprastai nepanaikina, bet gali reikšmingai pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti asmens, susiduriančio su stipriu tinitu, patiriamą diskomfortą.
Taip pat skaitykite: Depresijos įtaka darbingumui Lietuvoje
Ūžesiui gydyti šiuo metu siūloma aibė įvairių priemonių, deja, ne visos jos gelbstinčios.
Tinnitus gydyti padeda:
- Kognityvinė elgesio terapija: Ūžesio suvokimas, priėmimas ir susitaikymas padeda aktyvuotis natūraliems nervų sistemos adaptacijos mechanizmams.
- Ūžesio maskavimas: Užpildžius tylą garsais nervų sistema pradeda ūžesį slopinti ir mokosi per dėmesio nukreipimo mechanizmus „nebegirdėti“ ūžesio.
- Meditacija, mindfulness, buvimas gamtoje, prie jūros: Streso, įtampos mažinimas teigiamai veikia nervų sistemos darbą ir hormonų balansą kūne, todėl ūžesys mažėja.
- Klausos aparatai: Jei yra klausos praradimas, jie sustiprina garsus ir mažina tinnitus. Kartais juose įdiegta speciali programa užmaskuoja simptomą maloniais garsais.
- Garsų terapija: Foniniai ūžesį maskuojantys ir dėmesį nuo jo nukreipiantys garsai (jūros ošimo, paukščių čiulbėjimo ar raminančios muzikos). Tam pakanka bet kokio muziką transliuojančio prietaiso ar išmaniojo telefono su specialia simptomui palengvinti skirta programėle.
Ūžesio ausyje gydymas orientuotas į simptomų valdymą, nes pilno išgydymo nėra.
- Triukšmo vengimas: Naudokite ausų kištukus triukšmingose vietose.
- Streso valdymas: Meditacija ar joga.
- Mityba ir fizinis aktyvumas: Subalansuota dieta, vengiant kofeino ar alkoholio, jei jie blogina simptomus.
- Antidepresantai ar anksiolitikai: Jei tinnitus lydimas depresijos, pvz., amitriptilinas.
- Kognityvinė elgesio terapija (KET): Veiksmingiausia - moko keisti požiūrį į tinnitus.
- Garsų terapija: Naudojant baltąjį triukšmą ar muziką maskuoti tinnitus.
Kraujotaką gerinantys preparatai retai padeda. Atliktuose statistiniuose tyrimuose vaistiniai preparatai nėra efektyvus ūžesio gydymo būdas, tačiau dalis pacientų teigia, kad vartojant tam tikrus preparatus ūžesys susilpnėjo ar išnyko. Nėra mokslinių tyrimų, įrodančių reabilitacijos naudą, tačiau kai kurie pacientai, ypač turintys raumenų įtampą arba skausmingas kūnos sritis, pastebi po reabilitacijos sumažėjusį ūžesį.
Ūžesio ausyse prevencija
Norint išvengti klausos pakenkimo bei ūžesio ateityje, svarbu vengti triukšmo traumų - dirbant triukšmingose sąlygose būtina naudoti apsaugines priemones, taip pat reikėtų vengti garsios muzikos klausymosi per ausines ar kitus įrenginius. Be to, svarbi kraujagyslinių rizikos veiksnių stebėsena ir kontrolė - arterinės hipertenzijos, cholesterolio apykaitos sutrikimo, cukrinio diabeto gydymas.
Prevencija orientuota į klausos apsaugą.
Kada kreiptis į gydytoją?
Svarbu žinoti ir tai, jog kuo anksčiau liga pradedama gydyti, tuo geresnė būna prognozė.
Jei ūžesys netrikdo miego ir kitų gyvenimui svarbių funkcijų, dažnai užtenka pacientą nuraminti, suteikti tam tikrų žinių ir edukuoti.
Neretai nežymiai sutrikus sveikatai esame linkę delsti, į gydytojus kreipiamės tik tuo atveju, kai diskomfortas tampa sunkiai pakenčiamas. Kada derėtų sunerimti patiriant ūžesį ausyse? Pasak otorinolaringologės, vienkartinis ir nuo kelių sekundžių iki keleto minučių trunkantis ūžesys dažniausiai nėra itin pavojingas, bet staiga jam vėl atsiradus ir kurį laiką išliekant reikia kreiptis į gydytoją, kad būtų nustatyta priežastis. Būtent tai lemia gydymo galimybes. Ypač nereikėtų delsti, jei ūžesys - vienpusis ar lydimas tokių simptomų kaip ausies užgulimas, galvos svaigimas ar stiprus skausmas.
Rekomenduojama reguliariai tikrinkitės, jei simptomai trukdo gyvenimui. Pradėkite nuo šeimos gydytojo, vėliau - specialistų.
Ūžesys galvoje
Ūžesys galvoje - tai nemalonus pojūtis, kai žmogus jaučia vidinį gausmą, vibraciją ar elektrinį impulsą galvoje, kuris nėra susijęs su išoriniais garsais. Skirtingai nuo tinito, kuris dažniausiai suvokiamas kaip ūžesys ar skambėjimas ausyse, ūžesys galvoje gali būti apibūdinamas kaip „vibracija” ar „gausmas” viduje kaukolės. Tai gali trukti kelias sekundes ar minutes, kartais pasikartoti naktį ar streso metu. Dažnai žmonės jaučia tai kaip trumpus „elektros smūgius” ar „zvimbimo” pojūtį, kuris gali sutrikdyti miegą ar kasdienę veiklą.
Remiantis naujausiais tyrimais, šis simptomas gali pasireikšti apie 10-20% žmonių, patiriančių antidepresantų nutraukimą ar lėtinį stresą. Svarbu suprasti, kad tai nėra pavojinga gyvybei, bet gali rodyti poreikį kreiptis į gydytoją. Šis pojūtis gali būti susijęs su smegenų veikla, kai nervų sistema „perkrauna” signalus. Statistika rodo, kad ūžesys galvoje dažniau pasitaiko moterims ir vyresniems nei 40 metų žmonėms, ypač tiems, kurie patiria stresą darbe ar namuose. WHO pabrėžia, kad psichinė sveikata yra svarbi, ir tokie simptomai gali būti nerimo ar depresijos dalis.
Lydintys simptomai
Galvos svaigimas, nerimas, miego sutrikimai, nuovargis ar net lengvas galvos skausmas. Daugelis žmonių apibūdina tai kaip bauginantį, bet nekenksmingą. Simptomai gali stiprėti streso metu ar po kavos gėrimo, nes kofeinas veikia nervų sistemą. Kai kuriems žmonėms tai pasireiškia tik ryte, kitiems - vakare.
Priežastys ir rizikos veiksniai
- Stresas ir nerimas: Dažniausia priežastis. Streso metu smegenys gali generuoti netikrus signalus, sukeliančius zvimbimo pojūtį.
- Vaistų nutraukimas: Ypač antidepresantai (SSRI), kaip sertralinas. Nutraukus, atsiranda zvimbesys galvoje. EMA įspėja apie nutraukimo simptomus.
- Vibracijos poveikis: Kaip statyboje, sukelia sensorinius sutrikimus.
Rizikos veiksniai apima amžių (virš 40 m.), lėtinį stresą, vaistų vartojimą ir galvos traumas.
Diagnostika
Remiantis WHO gairėmis, diagnostika turėtų būti holistinė.
Gydymo galimybės
- Gyvenimo būdo pokyčiai: Relaksacija, joga, meditacija streso mažinimui. WHO rekomenduoja 150 min. fizinio aktyvumo per savaitę.
- Vaistai: Jei dėl nutraukimo, EMA siūlo laipsnišką dozių mažinimą. Nerimo korekcijai - benzodiazepinai trumpam vartojimui.
- Reabilitacija: Fizioterapija kaklui, jei dėl traumos.
- Kiti: Miego higiena EHS atveju.
Kreipkitės, jei simptomas trunka ilgiau nei savaitę, lydi galvos skausmas, regos sutrikimai, pusiausvyros problemos ar atsirado staiga.
DUK
- Ar ūžesys galvoje pavojingas? Dažniausiai ne, bet gali rodyti kitą būklę. Dauguma atvejų susiję su stresu, bet retais atvejais - neurologiniais sutrikimais. Konsultuokitės, jei persistuoja.
- Kaip atskirti nuo tinito? Tinitas - ausyse, ūžesys galvoje - viduje galvos, dažnai su judesiu.
- Ar vaistai padeda? Priklauso nuo priežasties. Nutraukimo atveju - laipsniškas mažinimas.
- Kokie natūralūs būdai? Meditacija, sportas.
- Ar tai gali praeiti savaime? Taip, ypač jei dėl streso.
- Ką daryti naktį? Relaksacijos technikos.
- Ar ūžesys ausyje išgydomas? Ūžesys ausyje dažniausiai neišgydomas pilnai, bet simptomai valdomi.
- Ar vaistai padeda nuo tinnitus? Nėra specifinių vaistų, patvirtintų EMA. Antidepresantai gali padėti, jei yra nerimas, bet įrodymai vidutiniai.
- Ar klausos aparatai padeda? Taip, jei yra klausos praradimas. Jie maskuoja tinnitus sustiprindami garsus.
- Ar dieta veikia tinnitus? Kai kuriems - taip, vengiant kofeino ar druskos.