Depresija yra rimtas psichikos sutrikimas, kuris paveikia milijonus žmonių visame pasaulyje. Tai nėra tiesiog laikinas liūdesys ar bloga nuotaika, bet nuolatinis ir varginantis jausmas, kuris trukdo kasdieniam gyvenimui. Šiame straipsnyje aptarsime įdomius faktus apie depresiją, jos simptomus, priežastis ir gydymo būdus.
Kas yra depresija?
Depresija yra psichikos sutrikimas, pasireiškiantis nuolatiniu liūdesiu, bloga nuotaika bei interesų, energijos ir aktyvumo sumažėjimu. Sergant depresija, nuotaika būna bloga kasdien didžiąją dienos dalį bent dvi savaites iš eilės, ir tai paveikia sergančiojo kasdienį gyvenimą. Dėl sumažėjusios motyvacijos, energijos, produktyvumo bei socialinio aktyvumo gali kilti sunkumų darbe bei santykiuose su kitais.
Depresijos simptomai
Depresija nebūtinai pasireiškia visais išvardintais simptomais. Net sergantiems sunkia depresija, gali pasireikšti ne visi simptomai. Pagrindiniai depresijos simptomai yra:
- Nuolatinis liūdesys ar prislėgta nuotaika, tuštumo ar beviltiškumo jausmas.
- Abejingumas, nesidomėjimas, negebėjimas džiaugtis veikla, daiktais ar įvykiais, kurie anksčiau teikė malonumą, buvo svarbūs, įdomūs.
- Nuovargis, energijos trūkumas netgi atliekant įprastus, daug pastangų nereikalaujančius darbus.
- Sutrikęs miegas ar netgi nemiga arba atvirkščiai - per didelis mieguistumas. Reikėtų atkreipti dėmesį į ankstyvus prabudimus, dažnai keliomis valandomis prieš įprastą prabudimo laiką.
- Pakitęs apetitas (sumažėjęs ar padidėjęs), tai gali sukelti kūno svorio pokyčius.
- Menkavertiškumo, perdėtos ar nepagrįstos kaltės jausmas.
- Sulėtėjęs mąstymas, kalba, susilpnėjusi atmintis, sunkiau susikaupti, neryžtingumas.
- Psichomotorinis sujaudinimas (nerimastingumas, itin padidėjęs fizinis aktyvumas) ar vangumas
- Niūri ir pesimistinė ateities vizija.
- Gali kankinti pasikartojančios mintys apie mirtį, savižudybę, bandymai nusižudyti. Savižudybės rizika depresija sergantiems žmonėms yra 20 kartų didesnė nei šia liga nesergantiems.
- Dažnai pasireiškia nepaaiškinami fiziologiniai nusiskundimai: galvos ar nugaros skausmas, stiprus širdies plakimas ar skausmas širdies plote, virškinimo problemos, skrandžio skausmas.
- Sumažėjusi savivertė ir pasitikėjimas savimi.
- Perdėtas kaltės jausmas, savigrauža.
- Pesimizmas dėl ateities
- Sunku susikaupti, atlikti užduotis, skundžiamasi pablogėjusia atmintimi, pastebima pavėluota reakcija pokalbių metu, lėta kalbėsena.
Depresijos priežastys ir rizikos veiksniai
Depresijos priežastys yra daugialypės, tiek genetinės (biologinės), tiek psichologinės, tiek socialinės. Tikslios depresijos išsivystymo priežastys nėra visiškai patvirtintos, tačiau žinomi jos atsiradimo riziką padidinantys faktoriai. Manoma, kad įtakos gali turėti ir vidinės, ir išorinės priežastys.
- Genetika: Jei kažkuris iš tėvų, brolių ar sesių serga depresija ar kitu nuotaikos sutrikimu, turite didesnę tikimybę susirgti. Neretai liga kartojasi šeimose.
- Biologiniai pakitimai: Manoma, kad sergantys depresija turi tam tikrų biologinių pakitimų smegenyse, ypač smegenų neuromediatorių - medžiagų, reguliuojančių visą eilę procesų smegenyse, pakitimų. Taigi depresija dažniau serga pirmos eilės giminaičiai.
- Aplinkos faktoriai: Tam tikri aplinkos faktoriai, kaip gyvenimas šalia priklausomybę turinčio asmens, artimojo su negalia priežiūra ar slauga, mobingas darbe, gali provokuoti depresiją.
- Psichoaktyvių medžiagų vartojimas: 30% žmonių, turinčių priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų, kenčia nuo depresijos.
- Lėtinės ligos: Artritas, astma, vėžys, diabetas, širdies nepakankamumas ir panašūs susirgimai, gali provokuoti depresiją. Ypač dažnai depresiją provokuoja lėtinis, nuolatinis skausmas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, širdies ligos.
- Vaistai: Kai kurie vartojami vaistai, pavyzdžiui, kortikosteroidai, beta adrenoblokatoriai ar interferonas.
- Hormonų svyravimai: Depresijos išsivystymą nulemia ir hormonų svyravimai, pavyzdžiui, niekada iki tol nesirgusi moteris depresijos simptomus gali išgyventi po gimdymo.
- Stresas ir trauminiai įvykiai: Depresijos išsivystymo riziką didina didelė įtampa, tam tikra socialinė aplinka, dideli išgyvenimai. Jei pacientas jau patyręs depresijos simptomus, tuomet pakartotinio jos išsivystymo rizika ženkliai padidėja.
- Asmenybės bruožai: Tiems, kurie turi tam tikrų asmenybės bruožų - perdėtą savikritiką, perfekcionizmą, nerimą, žemą savigarbą arba perdėtą nuolankumą.
- Socialiniai ir ekonominiai veiksniai: Kai ilgesnį laiką tęsiasi stresas ir nedarbas, yra mažai pajamų.
Depresijos tipai
Yra keletas depresijos tipų, kurie pasireiškia skirtingais simptomais ir turi skirtingas priežastis:
Taip pat skaitykite: Žmogaus elgesio vingrybės eksperimentuose
- Didžioji depresija (depresinis sutrikimas): Tai dažniausiai diagnozuojamas nuotaikos sutrikimas, pasireiškiantis prarastu gebėjimu džiaugtis, bejėgiškumu, nerimu ir slogiomis mintimis.
- Pogimdyminė depresija: Prasideda nėštumo metu arba per metus po gimdymo. Iš pradžių tai gali pasireikšti kaip liūdesys po gimdymo su perdėtu emocingumu, ašarojimu, dirglumu, sutrikusiu miegu.
- Sezoninis nuotaikos sutrikimas: Depresijos simptomai pasireiškia rudenį ir žiemą, kai sutrumpėja šviesusis paros metas.
- Užmaskuota depresija: Gali pasireikšti fiziniais nusiskundimais ir pasikeitusiu elgesiu, pvz., žalingų medžiagų vartojimu, lošimais, persidirbimu.
- Senyvo amžiaus žmonių depresija: Darbinės veiklos pabaiga, pensinis amžius, artimųjų netektis, socialinė izoliacija, fizinės būklės pablogėjimas ir ligos gali prisidėti prie depresijos vystymosi. Svarbu pabrėžti, kad depresija nėra įprastas senėjimo požymis.
- Vaikų depresija: Dažnai pasireiškia kaip užmaskuota depresija su nuotaikų kaita, lengvu dirglumu ir elgesio sutrikimais.
- Gydymui atspari depresija: Būklė, kai depresijos epizodą gydant mažiausiai dviem skirtingais antidepresantais žmogaus savijauta ir fiziniai negalavimai nelengvėja.
Depresijos diagnostika
Įtarus depresiją, gydytojas apklausia, apžiūri pacientą. Paprastai pateikiami standartinių depresijos klausimynai, kuriais įvertinama depresijos, savižudybių rizika. Atliekami rutininiai laboratoriniai tyrimai, atmesti kitoms būklėms.
Depresijos gydymas
Gydymo pagrindinės sudedamosios dalys yra:
- Palaikymas: Jis apima įvairias sritis - pokalbius apie gyvenimiškų sprendimų priėmimą, depresijos priežasčių analizavimą, šeimos narių edukaciją.
- Psichoterapija: Tai darbas su psichoterapeutu individualiai ar grupėje, siekiant asmens suvokimo, mąstymo ir elgesio pakitimų, tai leistų sumažinti tolesnių depresijos pasikartojimų tikimybę. Psichoterapija padeda susitvarkyti su problemomis, kurios pasunkina ar provokuoja depresiją.
- Medikamentinis gydymas: Vartojant antidepresantus ar lankant psichoterapiją daugumai žmonių depresijos simptomai palengvėja. Antidepresantų yra ne viena rūšis, todėl gydant kartais užtrunka laiko pacientui parinkti veiksmingiausius.
- Elektroimpulsine terapija: Ši terapija naudojama sunkios depresijos atvejais, kai vaistai nėra efektyvūs arba labai išreikštos savižudiškos mintys.
- Šviesos terapija: Taikoma, jei depresija paūmėja sezoniškai, paprastai rudenį ir žiemą, kuomet trumpesnė šviesioji paros dalis.
- Tranksranialinė magnetinė stimuliacija: Procedūros metu pacientas būna sąmoningas, viršugalvyje pridedama elektromagnetinė ritė, sukurianti elektromagnetinį lauką, kuris stimuliuoja specifinį smegenų regioną atsakingą už nuotaiką. Kartojant šią procedūrą, galima išgydyti sudėtingą depresijos formą.
Kaip padėti sergančiam depresija?
Svarbiausi dalykai - palaikymas ir išklausymas, o vėliau skatinimas kreiptis psichikos sveikatos specialistų pagalbos ir/arba pagalba jos ieškant. Depresijoje esančio žmogaus nevertėtų skatinti banaliomis frazėmis, tokiomis kaip „viskas bus gerai“ ar žeminančiomis frazėmis, kaip „nustok verkti“, verčiau reikėtų žmogui leisti kalbėti apie tai, kaip jis jaučiasi, kas jį slegia, net jei tai atrodo perdėta ar nereikšminga. Reikia prisiminti, jog šios būsenos pats sau žmogus nesukėlė ir jo išgyvenimai yra realūs, tad jo emocijų ir jausmų negalima nuvertinti.
Depresijos mitai
Įvairius psichikos sutrikimus, ypač depresiją, daugybę metų lydi stigmos, kurios skausmingai paveikia su šiomis problemomis susiduriančius žmones bei jų artimųjų ratą. Nemažai žmonių vis dar bijo kreiptis pagalbos į specialistus, baiminasi ligos diagnozės ar gydymo. Svarbu prisiminti, kad tokios ligos kaip depresija prilygsta įprastoms ligoms, kurioms būtina specialisto pagalba.
Taip pat skaitykite: Kaip gydoma bulimija
Taip pat skaitykite: Vaikų psichologiniai žaidimai