Laura Dubosaitė - psichologė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) lektorė, nuolat ieškanti atsakymų į klausimus apie žmogaus psichiką, talentą ir lyderystę. Tačiau jos interesų sritis neapsiriboja vien akademine veikla. L. Dubosaitė aktyviai dalyvauja įvairiuose projektuose, seminaruose ir diskusijose, dalindamasi savo įžvalgomis su visuomene. Šiame straipsnyje panagrinėsime L. Dubosaitės pažiūras į lyderystę, talentą ir kūrybiškumą, remdamiesi jos interviu ir dalyvavimu įvairiuose renginiuose.
Lyderystės mitai ir realybė
Pastaruoju metu vis dažniau girdime kvietimus į lyderystės konferencijas, seminarus ir mokymus. Tačiau L. Dubosaitė į tokį masinį skatinimą tapti lyderiais žiūri skeptiškai. Ji teigia, kad toks požiūris gali turėti neigiamų pasekmių visuomenei, nes žmonės yra skirtingi ir ne visiems tinka vienodas lyderio modelis.
Pasak L. Dubosaitės, ekstravertams lyderio savybės, tokios kaip dominavimas, komunikavimas ir vadovavimas, yra natūralios. Tačiau intravertai jaučiasi blogai, kai yra raginami būti veržliais, komunikabiliais ir iniciatyviais. Intravertai taip pat gali būti pavyzdžiu kitiems, bet kitokiu būdu - per tarnavimą idėjai, tikėjimą kažkokia idėja. Pavyzdžiui, menininkai arba mokslininkai dažnai būna ne dominuojantys, o intravertiniai lyderiai.
L. Dubosaitė pabrėžia, kad ne visiems tinka aktyvioji lyderystė. Kai mėginama visus vienodu keliu stumti būti lyderiais, kai kurie žmonės pralošia. Ji teigia, kad reikėtų kalbėti apie gabumus, nes gabus žmogus kažkokį dalyką išmoksta labai greitai, be didelių pastangų ir gauna labai gerą rezultatą. Tam pačiam dalykui nelabai gabus žmogus taip pat gali išmokti, tačiau jam prireiks daug daugiau pastangų ir jo rezultatai bus žymiai prastesni.
L. Dubosaitė kritikuoja ir madingus posakius, tokius kaip „išeik iš komforto zonos“ ir „priimk iššūkį“. Ji teigia, kad reikia pagalvoti, kiek psichikos jėgų tai žmonėms gali kainuoti. Kai žmogus mato, kad, nepaisant didelių pastangų, jis vis tiek kažko nepasiekia, arba jaučia, kad tai, į ką jis yra stumiamas, jam yra svetima, jis suserga. Iššūkis, be abejo, ne visada yra blogai, nes yra žmonių, kuriuos tai motyvuoja. Tačiau ne visiems tokia taktika tinka.
Taip pat skaitykite: LMTA psichologinės kompetencijos analizė (Laura Dubosaitė)
L. Dubosaitės nuomone, dažnai lyderystės siekimas žmogui yra primetamas: jeigu tu esi kažkoks kitoks, tai yra negerai, būtinai turi tapti toks, kokio tavęs visuomenė tikisi. Tai pavirsta įtampomis, organizmas protestuoja. Dėl to dabar yra tiek daug žmonių, nuolat patiriančių panikos, nerimo priepuolius, psichikos sutrikimus ir kenčiančių nuo depresijos.
L. Dubosaitė pateikia pavyzdžių iš meno ir mokslo pasaulio, kur žmonės, neturintys tradicinių lyderio savybių, pasiekė didelių aukštumų. Pavyzdžiui, kompozitorius Frederikas Šopenas bijojo masinių žmonių susibūrimų ir gerai jautėsi tik uždarame draugų ratelyje. Tačiau jis sukūrė kūrinius, žinomus visame pasaulyje. Ir tarp mokslininkų galima rasti daug tokių žmonių, kurie pasitarnavo visuomenei būdami nei matomi, nei ryškūs, visai ne lyderiai.
L. Dubosaitė teigia, kad populiarumas kalbėti apie lyderystę dabar yra susijęs su gyvenimo tempu ir vertybėmis. Gyvename vartotojiškoje visuomenėje, kur esame skatinami turėti visko daug ir greitai. Vyrauja verslas ir pinigai. Tam reikalingas ryžtas, vadovavimas, komunikacija ir ryšiai. Tokiame triukšme nepastebima, kai kažkas labai didingo padaroma tyliai. Viskas, kas blizga, traukia akį. Lyderis visada yra ryškus. Žmogaus tokia psichika - viskas, kas ryšku, jį traukia.
Jaudulys ir scenos baimė
L. Dubosaitė taip pat komentuoja jaudulį ir scenos baimę, kuriuos patiria daugelis žmonių, ypač jaunų. Ji sako, kad tai yra mūsų kūno reakcija, atkeliavusi iš labai tolimos praeities, tačiau į ją vertėtų tiesiog nekreipti dėmesio.
Talentų ugdymas ir muzika
L. Dubosaitė savo veikloje didelį dėmesį skiria talentų ugdymui, ypač muzikos srityje. Ji dalyvauja įvairiuose projektuose, skirtuose pedagogams, siekiant padėti jiems efektyviau ugdyti mokinių dėmesį ir atmintį. Šiuo tikslu organizuojami interaktyvūs seminarai, kuriuose atliekamos praktinės užduotys, padedančios dalyviams suprasti atminties ir dėmesingumo ypatumus bei kaip juos išnaudoti lavinant mokinių dėmesį ir didinant jų atminties resursus.
Taip pat skaitykite: Ugdymas karjerai
L. Dubosaitė pabrėžia, kad pedagogai turi žinoti ir mokėti pritaikyti kuo daugiau įvairių būdų, leidžiančių susidoroti su įvairiomis mokymo problemomis. Siekiant gerų mokymosi rezultatų, ypač reikšmingi yra pedagogų gebėjimai užtikrinti nuolatinį mokinių dėmesingumą bei optimaliai išnaudoti atminties potencialą.
Laura Dubosaitė ir tarptautiniai J. Naujalio kamerinės muzikos kursai
L. Dubosaitė dalyvauja tarptautiniuose J. Naujalio kamerinės muzikos kursuose, kur jaunimas gauna meistiškumo pamokų ir seminarų. Vienas iš tokių seminarų yra pokalbis-diskusija su L. Dubosaite. Šie kursai suteikia jauniesiems atlikėjams galimybę tobulinti techniką, mokytis atlikimo meno, lavinti bendravimo ir komandinio darbo įgūdžius, skatinti kūrybiškumą ir įgyti sceninės patirties.
Kursų organizatoriai teigia, kad dalyvavimas kursuose daro didžiulę pažangą jaunimui, o dalis jų netgi spurtuoja. Po kursų susibūrę kvartetai koncertuoja Italijoje, o merginos išvyksta groti į Balkanų jaunimo orkestrus ir dalyvauja turuose po Europą.
Taip pat skaitykite: Psichologės Alionos Šalaj straipsnis
tags: #psichologe #laura #dubosaite