Įvadas
Švietimo reformos kelia vis sudėtingesnius reikalavimus ugdymo proceso organizavimui. Mokykla - intelektualinės, dvasinės, kultūrinės veiklos, lemiančios vaiko asmenybės tapsmą, erdvė. Klasės auklėtojas atlieka svarbų vaidmenį šiame procese, padėdamas mokiniams socializuotis, ugdyti vertybes ir formuoti harmoningą asmenybę.
Klasės auklėtojo vaidmuo ir reikšmė
Klasės auklėtojas yra pedagogas, kuris koordinuoja ugdymo procesą klasėje, rūpinasi mokinių gerove, bendravimu ir bendradarbiavimu. Jo veikla apima ne tik mokymą, bet ir auklėjimą, vertybių formavimą, socialinių įgūdžių ugdymą ir pagalbą mokiniams įvairiose gyvenimo situacijose.
Auklėtojo pavyzdys ir autoritetas
Paauglystės laikotarpiu jauni žmonės stebi mokytojo elgesį, vertybines nuostatas, t. y. kaip ugdytojo žodžiai ir aiškinimai sutampa su veiksmais. Jei mokytojas netenka mokinių pasitikėjimo, formuojasi ne tik nepagarbus požiūris į mokytoją, bet ir į jo dėstomą dalyką, pabrėžiamas vertybes, o tai yra didele žala paauglių doroviniam auklėjimui. Taigi išryškėja pedagogo auklėtojo pavyzdžio reikšmė orumo ugdyme(si) ir stiprėja nuostata mokytojo profesionalumą labiau sieti su moraliniu kryptingumu.
Bendravimas ir bendradarbiavimas
Nuo 1994 m. kaip vienas svarbesnių Lietuvos mokyklos uždavinių minimas mokyklos bendravimas ir bendradarbiavimas su tėvais. Svarbus kiekvieno pedagogo darbo baras - bendravimas su auklėtinių tėvais. Pedagogas paveikia ne tik savo auklėtinius, bet ir tėvus: skiepiją jiems teigiamą požiūrį į mokslą. Jis išsiugdo gausų būrį talkininkų, padedančių spręsti įvairius uždavinius. Ypač svarbu glaudžiai bendrauti su jaunųjų mokinių tėvais.
Individualus požiūris į mokinį
Klasės auklėtojas turėtų pažinti mokinį kaip individą, klasės bendruomenę - kaip socialinę grupę, juos lemiančius veiksnius ir kompetitingai, atsakingai valdyti sudėtingus vaiko asmenybės ugdymo ir saviugdos procesus. Taip klasės auklėtojo veikla tampa organiška ugdymo proceso, kuris turi virsti individo saviugda ir saviaukla, dalimi.
Taip pat skaitykite: Formuojant klasės klimatą
Klasės auklėtojo veiklos kryptys
Klasės auklėtojo veikla yra be galo įvairi ir sudėtinga. Tai skatina apibrėžti pagrindinės veiklos kryptis, numatyti bendrus tikslus ir uždavinius. Kadangi klasės vadovo uždavinys - ugdyti klasės, su kuria dirbama, bendruomenę, tai pagrindinis darbo tikslas - mokinių socialinės kompetencijos ugdymas ir vaiko socializacijos proceso garantija.
Socializacija ir integracija
„Socializacija - visuomeniškai vertingos asmenybės formavimas per kryptingą ugdymą ir aplinkos veiksnius. Žymi visą auklėjimo (siaurąja prasme) procesą (pasaulėžiūros formavimąsi, patriotinį, dorovinį, drausminį, estetinį auklėjimą, mokinių organizacijų veiklą)“. Psichologijos žodyne skaitome: „Socializacija - istoriškai sąlygotos socialinės patirties perėjimas ir aktyvus atgaminimas individo veiklos ir bendravimo procese. Individas perima socialinį patyrimą, kai yra ugdomas (t.y. tada, kai jį tikslingai formuoja kiti žmonės), ir tada, kai jį veikia įvairūs stichiniai, dažnai prieštaringi socialiniai veiksniai. Klasės auklėtojo pagrindinis darbo tikslas - klasės integravimas į mokyklos bendruomenę ir, žinoma, mokytojų ir mokyklos vadovų darbo, mokyklos, tėvų ir šeimos tikslų koordinavimas, tiesioginis darbas su mokiniais. Klasės auklėtojo kompetencija - santykių mokinys-mokinys, mokinys-mokytojas, mokinys-mokykla, klasė-mokytojai, klasė-klasė, klasė-mokykla, tėvai-tėvai, tėvai-mokytojai, tėvai-mokykla kūrimas ir koordinavimas.
Bendradarbiavimas su mokytojais ir tėvais
Pirmiausia mokykla perima vaikus iš tėvų. Mokyklos ir tėvų bendradarbiavimas yra būtina sąlyga efektyviam vaikų ugdymui. Ugdant vaiką labai svarbu visais būdais stiprinti tėvų autoritetą. Kita vertus, labai reikšmingas ir būtinas autoritetų pačioje mokykloje pripažinimas ir subordinacija. Mokykloje turi gyvuoti ir tam tikrais būdais subordinuoti šie autoritetai: mokinys, mokytojas ir kt.
Komunikacija ir vertinimas
Pati demokratiškiausia komunikacinė struktūra - ratas, kai visi sėdi ratu, gali puikiausiai matyti daugelį grupės narių, turi galimybę iš eilės pasisakyti ir tęsti savo pasisakymus tiek, kiek reikia. Taip pat galima opozicinė struktūra, ypač tada, kai grupė pasidalija į dalis, jos nariai prieštarauja vieni kitiems. Šis principas yra tiesiogiai susijęs su pedagogo etika ir reikalauja atkreipti dėmesį į informaciją, susijusią su konkrečiu asmeniu. Ta informacija iš dalies turi būti išlaikyta paslaptyje. Reikia įsisąmoninti pasikeitimo informacija, ribas. Klasės vadovai gali labai daug žinoti apie mokinio ir jo šeimos problėmas. Todėl būtina galvoti, kaip apsaugoti visa tai nuo įvairių nereikalingų interpretacijų ir informacijos iškraipimų. Neatsakingas pasikeitimas informacija gali pakenkti mokytojo ir mokyklos reputacijai, sužlugdyti pasitikėjimą, užkirsti kelią atvirumui.
Šis principas realizuojamas bendravimu mokykloje ir reikalauja žvelgti į savo partnerius kaip asmenis. Kiekvienas mokinys, mokytojas, tėvas yra asmuo. Bendraudami asmeniškai, sugebėsime labiau vienas kitą vertinti, atskleisti gerąsias, o ne blogąsias savybes. Manau, kad ypač klasės auklėtojo darbe tradicijų laužymas gali tapti ugdymo būdu. Sakykime, leidimas vadinti save vardu mokiniams, kurie yra pagarbūs ir mandagūs, gali virsti labai stipria auklėjimo priemone.
Taip pat skaitykite: Savęs pažinimo svarba paaugliams
Šis principas turi labai daug aspektų, o aš norėčiau pabrėžti vertinimą ir atsakomybę. Vertinimas labai reikšmingas mokymo procese ir reikia nuolat tobulinti ir įvairinti vertinimo formas, kriterijus. Daug problemų iškyla vertinant mokinius pažymiais. Taip yra dėl to, kad pažymys, kaip vertinimo būdas, perdaug sureikšmintas mokykloje. Vertinimo fenomenas labai susijęs su giliu asmenybės pažinimu. Mokytojai, dirbdami kartu, galėtų sukurti tokias vertinimo mokykloje sistemas, kurios būtų ne tik tradicinės, universalios, bet ir labai individualizuotos, paliestų kiekvieną, būtų orientuotos ne vien į daugumą, bet ir į atskirą mokinį. Kito vertinimas yra labai susijęs su savęs vertinimu.
Atsakomybės ugdymas - viena sudėtingesnių pedagoginio darbo problemų. Atsakomybę galima suprasti dviem aspektais: jausminis aspektas pabrėžia vidinį procesą, kuris gali būti kaip džiaugsmas ir pripažinimas arba kaip našta ir nerimas. Kita vertus, atsakomybės jausmas formuojasi kartu su savo galimybių pažinimu, galimybe laisvai rinktis ir daryti sprendimus. Taigi atsakomybės ugdymas prasideda nuo uždavinių kėlimo sau.
Poreikių tenkinimas
Mokykla turi atsižvelgti į moksleivių poreikius, negali jų ignoruoti, nes poreikiai yra motyvacijos šaltinis. Kai vaikas skatinamas pažinti savo norus ir poreikius, kai tinkamai su juo elgiamasi, vyksta pozityvus vystymosi procesas. Įprotis nuspręsti viską už vaiką gali duoti neigiamas pasekmes. vaikas bus nepajėgus suprasti savo poreikius ir norus, jis negalės ir nenorės pripažinti kitų žmonių poreikių ir norų. Reikėtų labiau pasitikėti vaiko sugebėjimais pranešti apie savo vidines intencijas ir derinti savo ir vaiko supratimą apie poreikius, norus ir galimybes juos realizuoti. Bėda, kai mokinių norai ir poreikiai visai nesisieja su mokykla. Taigi ugdymo procese turėtume padėti moksleiviams daryti reikšmingus sprendimus, jeigu norime, kad jie taptų atsakingais žmonėmis.
Darbo su klase kryptys
Galima išskirti penkias pagrindines darbo su klasės bendruomene kryptis.
- su klase kaip grupe. Šio darbo tikslas - formuoti klasės grupę, kuri būtų gerai organizuota, sugebėtų atstovauti savo interesams ir kurios kiekvienas narys galėtų realizuoti savo individualius tikslus ir poreikius. Pagrindinis ugdymo tikslas klasėje turėtų būti mokinių socialinių įgūdžių lavinimas ir klasės formavimas į organizuotą grupę su jos narių tikslais ir pareigomis.
- su kolegų, dirbančių toje klasėje, grupe. Tikslas - rinkti informaciją ir koordinuoti bendrą veiklą, siekiant bendrų klasės ugdymo tikslų. Mokytojų tarpusavio bendradarbiavimas yra vien didesnių pedagoginės veiklos problemų, nes dalijantis sunkumais ne visuomet mokytojas jaučiasi saugus. Visgi tikslų derinimas, požiūrio į vaiką visybiškumas turėtų būti vienas iš pagrindinių bendro, visų klasėje dirbančių mokytojų darbo principų.
- individualų darbą su mokiniais, kolegomis ir tėvais. Tikslas - skirti dėmesį kiekvienam mokiniui, ypač vaikams turintiems problemų, padėti spręsti konfliktus, kylančius su atskirais mokytojais.
- su tėvų grupe. Tikslas - suburti tėvų grupę, kur tėvai gerai vienas kitą pažintų ir sugebėtų mokykloje organizuotai atstovauti savo vaikų interesams.
- su šeimomis. Tikslas skirti dėmesį atskiroms šeimoms. Tai pati sudėtingiausia kryptis klasės auklėtojo darbe. Reikia atkreipti dėmesį į pereinamąsias situacijas, į kurias mokykloje atkreipiamas nepakankamas ar pavėluotas dėmesys. Tai yra bendradarbiavimo aspektas.
Pasitarimas ir susitarimai, sprendžiant klasėje egzistuojančias problemas. Blogiausiu atveju galima visą atsakomybę užkrauti auklėtojui, tačiau toks darbas dažniausiai būna neefektivus ir baigiasi laikinais auklėtojo „laimėjimais“. Norint daryti ilgalaikį poveikį, būtina dirbti kartu ir koordinuoti darbą. Savaime suprantama, klasės auklėtojas niekada nesprendžia problemų vienas, tačiau bendradarbiavimas vyksta tik tarp kai kurių kolegų, pokalbiai dažniau būna individualūs, o atsakomybė vis tiek tenka auklėtojui. Ugdant „sunkią“ klasę arba „sunkų“ moksleivį, būtina bendra atsakomybė ir veiksmų koordinacija. Tai reiškia, kad jeigu turime sunkią klasę, tai susėskime visi kartu: klasės auklėtojas, visi dalykų mokytojai, direktoriaus pavaduotojas, kuruojaintis šias klases, direktorius (prireikus), mokyklos psichologas, socialinis pedagogas, gydytojas (prireikus) ir tarkimės, ką visi kartu ir kiekvienas atskirai darysime, ir kaip. Pagrindinis veikėjas šiuo atvėju yra klasės auklėtojas. Jis yra tas asmuo, kuris analizuoja problemą, surenka informaciją iš visų šaltinių, ją apibendrina ir formuluoja labai svarbų pageidavimą, nes formali jo atsakomybė yra pati didžiausia. Visi kiti asmenys turi patekti reikiamą informaciją ir savo požiūrį, siūlyti tinkiamiausius sprendimo būdus, dėl jų susitarti ir vykdyti susitarimą. Klasės auklėtojo atsakomybė - informacijos visybiškumas ir veiklos koordinavimas bei užduoties paskiriems grupėms nariams formulavimas.
Taip pat skaitykite: Kaip bendraklasiai reaguoja į elgesio sunkumus?
Labai svarbi darbo forma, padedanti mokytojui kaupti informaciją apie mokinį, turint tikslą jį geriau pažinti, - charakteristika. Ji galėtų būti rašoma visų mokinį mokančių mokytojų. Kiekvienas mokytojas pateiktų savo pastebėjimus, apibūdinimus. Be bendrų tikslų formulavimo ir atsakomybės derinimo gerų ugdymo rezultatų negalima pasiekti. Taigi vienas pagrindinių klasės ugdymo tikslų turėtų būti mokinių socialinių įgūdžių lavinimas ir klasės formavimas į organizuotą grupę su jos narių tikslais ir pareigomis, skirtomis bendriems klasės ir mokyklos tikslams, „klasės dvasios“ kūrimas. Klasės vadovas pirmiausia turėtų siekti padėti spręsti mokinių tarpusavio konfliktus, mokyti draugauti ir kolegialiai dirbti. Klasė - kolegų grupė, kurioje asmeninės draugystės netrukdo visiems būti kartu ir siekti bendrų tikslų.
Klasės auklėtojo savybės ir kompetencijos
Doroviniu atžvilgiu auklėtojas turįs pasižymėti savo auklėtinių akyse tam tikra dorybe. Svarbus ir tvirtas būdas, nes kol auklėtiniai neturi tvirtų elgesio normų ir nesugeba jų laikytis, auklėtojas turįs jiems vadovauti savo valios galia ir tvirtumas čia esąs būtinai reikalingas. Tvirtumas nereiškia prievartos. Jis turi būti paremtas dideliu kantrumu ir švelnumu. Auklėtojas negali būti bejausmis žmogus.
Svarbiausieji veiksniai, su kuriais dažniausiai susijusios teigiamos auklėtojo savybės, yra amžius, lytis, temperamentas, individualūs gabumai ir asmenybės tipai. Jaunas auklėtojas jau iš prigimties pasižymi tuo dvasios jaunumu, kuris yra privalomas geram pedagogui. Todėl ji geriau už savo senesnius draugus gali suprasti jaunimą, lengviau sugeba prie jo prisitaikyti, turi daugiau džiaugsmingumo, užsidegimo darbui, daugiau judrumo, gyvumo, žodžiu, daugiau veiklumo ir gyvybės, kas taip patinka jaunimui ir jį traukia. Tai visi nereiškia, kad pedagogai privalo būti jauni, tačiau iš kitos pusės pedagogas neturi būti per senas. Yra svarbi ir lyties reikšmę ugdymo procese. Labai svarbu vaidmenį vaidina ir auklėtojo temperamentas. Kiekvienam amžiui esą būdingi tam tikri temperamento bruožai: jaunystei - sangviniškas, subrendusiam žmogui - choleriškas, senstančiam - melancholiškas ir senatvei - flegmatiškas. Auklėtojui reikšmingi esą ir individualūs gabumai. Pagal S. Šalkauskį pageidautini mokytojo bruožai - tiesumas, teisingumas sau ir kitiems, reiklumas sau, atvirumas kaitai ir kūribingumas, gebėjimas naturaliai bendrauti, tam tikras emocionalumas, humoro jausmas, objektyvumas ir taktas.
Jeigu žmogus nori auklėti žmogų visais požiūriais, tai jis turi pirmiausia pažinti jį irgi visais požiūriais. Auklėtojas turi stengtis pažinti žmogų tokį, koks jis iš tikrųjų yra, visas jo silpnybes ir visą jo didingumą, visas jo kasdienines smulkiasreikmes ir visus didžiuosius dvasinius poreikius. Auklėtojas turi pažinti savo auklėtinį šeimoje, visuomenėje, tautoje, žmonijoje ir pasilikusį vieną su savo sąžine. Jis turi žinoti bjauriausių ir kilniausių darbų priežastis, nusikaltimų ir taurių minčių gimimo istorijas.