Ikimokyklinio amžiaus vaikų elgesio sutrikimai: priežastys, įvertinimas ir korekcijos būdai

Įvadas

Ikimokyklinis amžius yra labai svarbus vaiko vystymosi etapas, kuriuo formuojasi asmenybė, socialiniai įgūdžiai ir emocinis intelektas. Vis dėlto, nemažai daliai ikimokyklinio amžiaus vaikų pasireiškia įvairūs emocijų ir elgesio sunkumai, kurie gali turėti ilgalaikių pasekmių, jei laiku nebus pastebėti ir koreguojami. Šiame straipsnyje aptarsime ikimokyklinio amžiaus vaikų elgesio sutrikimų priežastis, įvertinimo metodus ir korekcijos būdus, remiantis naujausiais moksliniais tyrimais ir specialistų rekomendacijomis.

Elgesio ir emocijų sutrikimų paplitimas ir priežastys

Pastaruoju metu vis dažniau pastebima, kad daugėja 3-5 metų amžiaus vaikų, patiriančių psichosocialinės adaptacijos, emocijų ir elgesio sunkumų, tokių kaip hiperaktyvumas, savireguliacijos sutrikimai, agresyvumas ir kt. Psichikos ir elgesio sutrikimai yra dažna vaikų negalios priežastis Lietuvoje. Nemažai ikimokyklinio amžiaus vaikų, turinčių emocijų ir elgesio sunkumų, laiku negauna pagalbos, nes psichologams, pedagogams stinga reikiamų žinių, darbo metodų, taip pat moksliškai pagrįstų terapijos programų.

Emocijų ir elgesio sutrikimų priežastys gali būti įvairios ir dažnai susijusios su keliais faktoriais:

• Genetiniai veiksniai: Kai kurie vaikai gali būti genetiškai labiau linkę į tam tikrus elgesio ar emocijų sutrikimus.
• Aplinkos veiksniai: Auklėjimo stilius šeimoje, patirtos traumos, stresas, socialinė aplinka ir kiti aplinkos veiksniai gali turėti didelės įtakos vaiko emocinei ir elgesio raidai. Straipsnyje nagrinėjamas ikimokyklinio amžiaus vaikų emocijų ir elgesio sutrikimų korekcijos efektyvumas. Problema aktuali tuo, kad emocinės raidos ypatingumai gana dažnai susiję tiek su auklėjimo šeimoje stiliumi, tiek su kitais 3-5 metų vaikų raidos sutrikimais.
• Biologiniai veiksniai: Smegenų veiklos ypatumai, hormonų disbalansas ir kiti biologiniai veiksniai taip pat gali prisidėti prie elgesio ir emocijų sutrikimų atsiradimo.
• Sensorinės integracijos sutrikimai: Sensorinės integracijos sutrikimai taip pat gali turėti įtakos vaiko elgesiui ir emocijoms. Tyrimai rodo, kad ikimokyklinio amžiaus vaikai turi sensorinės integracijos sutrikimų.

Sensorinės integracijos sutrikimai ir jų įtaka elgesiui

Sensorinė integracija - tai procesas, kurio metu smegenys apdoroja informaciją, gaunamą iš įvairių jutimo sistemų (lietimo, skonio, uoslės, regos, klausos, vestibulinės ir propriocepcinės). Sutrikus šiam procesui, vaikas gali patirti sunkumų reaguojant į aplinkos dirgiklius, kas gali pasireikšti įvairiais elgesio ir emocijų sunkumais.

Tyrimai rodo, kad ikimokyklinio amžiaus vaikams dažnai pasitaiko sensorinės integracijos sutrikimų. Vienas tyrimas, kuriame dalyvavo 67 ikimokyklinio amžiaus vaikai, nustatė, kad:

Taip pat skaitykite: Ikimokyklinukai: psichologinės raidos ypatumai

• 24 proc. vaikų turėjo lietimo suvokimo sutrikimų;
• 21 proc. vaikų neadekvačiai reagavo į propriocepcijos dirgiklius;
• 24 proc. vaikų per silpnai reagavo į vestibulinius dirgiklius;
• 31 proc. vaikų per stipriai reagavo į vestibulinius dirgiklius.

Taip pat buvo nustatytas statistiškai patikimas ryšys tarp lietimo suvokimo sutrikimų ir aktyvumo lygmens. 8 (50 proc.) vaikams, kurie turėjo lietimo suvokimo sutrikimų nustatėme per didelį aktyvumą. Be to, nustatytas statistiškai patikimas ryšys tarp lietimo suvokimo sutrikimų ir reakcijos į garsinius bei vaizdinius dirgiklius. Iš turinčių lietimo suvokimo sutrikimų vaikų 9 (56 proc.) stipriai susijaudina nuo įvairių garsų ar vaizdų.

Šie sutrikimai gali pasireikšti įvairiais būdais:

• Hipersensyvumas: Vaikas gali būti itin jautrus tam tikriems dirgikliams, pavyzdžiui, garsams, šviesai, prisilietimams ar kvapams. Tai gali sukelti nerimą, dirglumą ir vengimą tam tikrų situacijų.
• Hiposensyvumas: Vaikas gali būti mažiau jautrus tam tikriems dirgikliams ir nuolat ieškoti papildomų stimulų. Pavyzdžiui, jam gali patikti stiprūs prisilietimai, intensyvūs judesiai ar garsūs garsai.
• Judesių koordinacijos sunkumai: Vaikas gali turėti sunkumų atliekant koordinuotus judesius, pavyzdžiui, bėgiojant, šokinėjant ar rašant.
• Elgesio problemos: Sensorinės integracijos sutrikimai gali pasireikšti ir elgesio problemomis, tokiomis kaip impulsyvumas, dėmesio stoka, irzlumas ar agresyvumas.

Elgesio ir emocijų sutrikimų įvertinimas

Norint veiksmingai padėti vaikui, būtina tiksliai įvertinti jo elgesio ir emocijų sunkumus. Įvertinimas turėtų būti kompleksinis ir apimti:

• Stebėjimą: Atidžiai stebėti vaiko elgesį įvairiose situacijose (namuose, darželyje, žaidimų aikštelėje).
• Anketas ir klausimynus: Naudoti standartizuotus klausimynus, skirtus tėvams, pedagogams ir patiems vaikams (jei jie pakankamai dideli), siekiant įvertinti įvairius elgesio ir emocijų aspektus. Dauguma iš beveik 160 mokslininkų apklaustų priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo pedagogų nurodė, kad jiems stinga žinių ir įgūdžių sėkmingai dirbti su vaikais, turinčiais dėmesio, emocijų ir raidos sunkumų. Tai - duomenys iš tarptautinės mokslininkų grupės tyrimo. Drauge su tyrėjais iš Austrijos mokslininkų grupė iš vokiečių kalbos išvertė ir tyrime taikė du vaikų dėmesio bei vieną - emocinių socialinių kompetencijų vertinimo instrumentą.
• Interviu: Kalbėtis su tėvais, pedagogais ir pačiu vaiku, siekiant gauti daugiau informacijos apie jo sunkumus, stipriąsias puses ir poreikius.
• Testus: Naudoti standartizuotus testus, skirtus įvertinti vaiko kognityvinius gebėjimus, kalbos raidą, motoriką ir kitas svarbias funkcijas.
• Sensorinės integracijos įvertinimą: Jei įtariami sensorinės integracijos sutrikimai, būtina atlikti specialų įvertinimą, kurį gali atlikti ergoterapeutas. Atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad lietimo suvokimo sutrikimų turi 16 (24 proc.) ikimokyklinio amžiaus vaikų, neadekvačios reakcijos į propriocepcijos dirgiklius nustatytos 14 (21 proc.) vaikų, per silpnos reakcijos į vestibulinius dirgiklius nustatytos 16 (24 proc.) vaikų ir 21 (31 proc.) vaikui nustatėme per stiprias reakcijas į vestibulinius dirgiklius.

Elgesio ir emocijų sutrikimų korekcijos būdai

Sėkminga elgesio ir emocijų sutrikimų korekcija reikalauja individualaus požiūrio, atsižvelgiant į vaiko amžių, sunkumų pobūdį ir stipriąsias puses. Dažniausiai taikomi šie korekcijos būdai:

• Elgesio terapija: Ši terapija padeda vaikui išmokti naujų, tinkamų elgesio būdų ir atsisakyti nepageidaujamų. Elgesio terapijos metu naudojamos įvairios technikos, tokios kaip teigiamas pastiprinimas, atlygis ir bausmė. Straipsnyje nagrinėjamas ikimokyklinio amžiaus vaikų emocijų ir elgesio sutrikimų korekcijos efektyvumas. Problema aktuali tuo, kad emocinės raidos ypatingumai gana dažnai susiję tiek su auklėjimo šeimoje stiliumi, tiek su kitais 3-5 metų vaikų raidos sutrikimais.
• Žaidimų terapija: Žaidimų terapija leidžia vaikui išreikšti savo jausmus ir išgyvenimus per žaidimą. Terapeutas padeda vaikui suprasti savo emocijas ir išmokti jas valdyti.
• Šeimos terapija: Šeimos terapija padeda šeimai suprasti vaiko sunkumus ir išmokti efektyviau bendrauti ir spręsti problemas. Hipotezė pasitvirtino, kad efektyvių rezultatų galima pasiekti, jei ne tik vaikas, bet ir visa jo šeima aktyviai dalyvauja reabilitacijos procese. Konsultuojant tėvus, mokant, kaip bendrauti su savo vaiku, teigiamai veikia ne tik vaiko elgesį, bet ir keičia tėvų požiūrį į vaiko poreikius, auklėjimo stilių.
• Sensorinės integracijos terapija (ergoterapija): Ergoterapija padeda vaikui pagerinti sensorinę integraciją ir sumažinti jautrumą aplinkos dirgikliams. Ergoterapijos metu naudojami įvairūs pratimai ir veiklos, skirtos stimuliuoti įvairias jutimo sistemas. Stjudento T testu porinėms imtims palyginus reakcijų į lietimo dirgiklius ir elgesio vertinimo suminių balų vidurkių pokytį po ergoterapijos, nustatyta jog gautas ergoterapijos efektas yra statistiškai patikimas (p< 0,05). Ergoterapija, koreguojant lietimo suvokimo sutrikimus yra efektyvi.
• Medikamentinis gydymas: Kai kuriais atvejais, esant sunkiems elgesio ir emocijų sutrikimams, gali būti reikalingas medikamentinis gydymas. Svarbu paminėti, kad medikamentinis gydymas turėtų būti taikomas tik kartu su kitais terapijos būdais ir prižiūrint gydytojui.
• Specialusis ugdymas: Vaikams, turintiems elgesio ir emocijų sutrikimų, gali būti reikalingas specialusis ugdymas, kuris padeda jiems sėkmingai mokytis ir integruotis į visuomenę. Nedidelė profesionalių, palankių emocijų ir elgesio sutrikimų patiriančių vaikų ugdymui paslaugų pasiūla ikimokyklinėse ugdymo įstaigose įpareigoja pedagogus imtis iniciatyvos spręsti ir koordinuoti šias problemas.

Ikimokyklinio ugdymo įstaigos vaidmuo

Ikimokyklinio ugdymo įstaigos atlieka svarbų vaidmenį ankstyvoje elgesio ir emocijų sutrikimų prevencijoje ir korekcijoje. Pedagogai, dirbantys su ikimokyklinio amžiaus vaikais, turėtų būti apmokyti atpažinti elgesio ir emocijų sunkumus ir žinoti, kaip tinkamai reaguoti į tokius atvejus. Ikimokyklinio ugdymo pedagogai dažnai susiduria su psichologinių žinių trūkumu, nežinojimu, kaip elgtis su emocijų ir elgesio sutrikimų patiriančiais vaikais, šiuolaikinės darbo su šeima metodikos stoka, todėl pedagogės taiko pačių atrastus ugdymo būdus. Atsižvelgdami į tyrimo rezultatus, LSMU mokslininkai parengė rekomendacijų ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo pedagoginių studijų programų turiniui ir pedagogų bei kitų specialistų kompetencijoms tobulinti.

Taip pat skaitykite: Vaikų emocinio intelekto lavinimas

Svarbu, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigos:

• Užtikrintų saugią ir palaikančią aplinką: Vaikai turi jaustis saugūs ir priimti, kad galėtų atvirai išreikšti savo jausmus ir poreikius.
• Skatintų socialinius įgūdžius: Vaikai turi mokytis bendrauti, bendradarbiauti ir spręsti konfliktus.
• Mokytų emocijų valdymo: Vaikai turi mokytis atpažinti savo emocijas ir jas valdyti tinkamais būdais.
• Bendradarbiautų su tėvais: Tėvai ir pedagogai turi dirbti kartu, siekdami padėti vaikui įveikti sunkumus.

Fizinės ir emocinės sveikatos svarba

Fizinė ir emocinė darželinukų sveikata Lietuvoje prastėja. Viena pagrindinių to priežasčių - pernelyg nuvertinama ikimokyklinio ugdymo svarba. Vieni vaikų darželį lankantys vaikai per metus serga vos kartą ar du, o kiti sirguliuodami ar baiminantis net ir nedidelių susirgimų namuose praleidžia daugiau laiko nei ugdymo įstaigose. Ikimokyklinės įstaigos svarbios formuojantis ne tik vaiko fizinės, bet ir emocinės sveikatos stiprinimui. Kuo daugiau vaikai laiko praleidžia socializuodamiesi, tuo geresni socialiniai įgūdžiai susiformuoja. Tad psichinei vaikų sveikatai ikimokyklinės įstaigos turi milžinišką vaidmenį.

Svarbu sudaryti tinkamas sąlygas, kad imunitetas atliktų savo darbą. Tam svarbus yra vaikų fizinis aktyvumas, sveika mityba, veiklos ir poilsio higiena, buvimas lauke bet kokiu oru, grūdinimas, saugi emocinė aplinka. Kaip tik tam šiandien ikimokyklinio ugdymo įstaigose skiriama daug dėmesio ir siekiama užtikrinti vaikų priežiūros ir ugdymo vienovę.

Rekomendacijos

Atsižvelgiant į tyrimų rezultatus ir specialistų patirtį, galima pateikti šias rekomendacijas:

1. Ankstyva diagnostika ir intervencija: Kuo anksčiau bus pastebėti elgesio ir emocijų sunkumai, tuo didesnė tikimybė, kad pavyks sėkmingai juos koreguoti.
2. Individualizuotas požiūris: Kiekvienas vaikas yra unikalus, todėl korekcijos planas turėtų būti pritaikytas prie jo individualių poreikių.
3. Kompleksinis požiūris: Sėkminga korekcija reikalauja kompleksinio požiūrio, apimančio įvairius terapijos būdus, specialųjį ugdymą ir bendradarbiavimą su tėvais.
4. Pedagogų kompetencijos tobulinimas: Būtina nuolat tobulinti ikimokyklinio ugdymo pedagogų kompetencijas, suteikiant jiems žinių ir įgūdžių, reikalingų dirbti su vaikais, turinčiais elgesio ir emocijų sutrikimų. Tikslinga būtų rengti ergoterapeuto konsultacijas ar seminarus apie sensorinės integracijos sutrikimų korekcijos galimybes, mokymo aplinkos pritaikymą ikimokyklinio ugdymo įstaigose.
5. Tėvų įtraukimas: Tėvai turėtų aktyviai dalyvauti korekcijos procese ir bendradarbiauti su specialistais.

Taip pat skaitykite: Vaikų psichologijos kursai

tags: #ikimokyklinio #amziaus #vaiku #turinciu #elgesio #sutrikimu