Įvadas
Nerimo sutrikimai yra viena dažniausių psichikos sveikatos problemų, paveikiančių žmones visame pasaulyje. Šie sutrikimai pasireiškia įvairiais būdais, įskaitant generalizuotą nerimo sutrikimą, panikos sutrikimus ir obsesinį-kompulsinį sutrikimą. Nors nerimas yra normali reakcija į stresą, nuolatinis ir stiprus nerimas gali neigiamai paveikti kasdienį gyvenimą. Šiame straipsnyje nagrinėjamas migdolinio kūno vaidmuo nerimo sutrikimų patogenezėje, taip pat aptariami įvairūs gydymo būdai ir savipagalbos strategijos.
Migdolinis kūnas - smegenų baimės centras
Svarbų vaidmenį mūsų nerimo sistemoje vaidina riešuto dydžio organas smegenyse - migdolinis kūnas (Amygdala). Manoma, kad šis migdolo formos darinys yra smegenų baimės centras. Jis saugo traumos vaizdus, kaip pojūčių fragmentus,ne kaip kaip istoriją, o kaip penkis pojūčių, kuriuos patyrėmė traumos atsiradimo metu, fragmentus.
Migdolinis kūnas, esantis limbinei sistemai, yra esminė smegenų struktūra, dalyvaujanti apdorojant emocijas, ypač baimę. Jis veikia kaip pavojaus detektorius, įvertindamas gaunamus signalus ir reaguodamas į potencialias grėsmes. Kai migdolinis kūnas suvokia pavojų, jis aktyvuoja streso atsaką, paruošdamas organizmą kovai arba bėgimui. Šis atsakas apima fiziologinius pokyčius, tokius kaip širdies ritmo padidėjimas, kvėpavimo padažnėjimas ir streso hormonų išsiskyrimas.
Žmogaus smegenyse yra dvi priekinės skiltys, kurios abi yra priekinėje smegenų dalyje. Jos analizuoja situacijas ir priima sprendimus. Nors migdolinis kūnas veikia automatiškai, priekinės galvos smegenų skiltys leidžia nustatyti, ar pavojaus signalas tikras, ar klaidingas ir sugalvoti racionalią reakciją į jį. Jei pavojus nėra tiesioginis, priekinės skiltys padeda nuspręsti, ką daryti reaguojant į stresą.
Psichologas Danielis Golemanas 1995 m. knygoje “Emocinis intelektas” pirmą kartą pavartojo terminą “migdolinio kūno užvaldymas”. Juo vadinamos situacijos, kai ypač aktyvus migdolas užgrobia žmogaus gebėjimą racionaliai reaguoti į grėsmę. Dėl to reaguojama intensyviai, net jei tai neproporcinga situacijai. Negalėdamas naudotis priekinėmis skiltimis, žmogus negalėtų aiškiai mąstyti ar kontroliuoti savo reakcijų ir impulsų.
Taip pat skaitykite: Kūno ir emocijų ryšys
Migdolinio kūno vaidmuo nerimo sutrikimuose
Manoma, kad nuotaikos ir nerimo sutrikimų simptomai gali atsirast dėl to, kad sutrinka smegenų emocinių centrų - mūsų primityviųjų smegenų dalių veiklos pusiausvyra.
Tyrimai rodo, kad žmonių, sergančių nerimo sutrikimais, migdolinis kūnas yra hiperaktyvus. Tai reiškia, kad jis reaguoja į menkiausias provokacijas ir siunčia pavojaus signalus net tada, kai realios grėsmės nėra. Šis padidėjęs jautrumas gali sukelti nuolatinį nerimą, baimę ir panikos priepuolius.
Be to, ankstyvos traumuojančios patirtys gali pakeisti kūno baimės apdorojimo mechanizmą taip, kad jis taptų hiper aktyvus. Tai reiškia, kad žmonės, patyrę vaikystės traumas, yra labiau linkę į nerimo sutrikimus.
Nerimo sutrikimų tipai ir simptomai
Yra nemažai sutrikimų, susijusių su nerimų, tokių kaip panikos priepuoliai - sunkūs ekstremalaus nerimo epizodai, kuriuos sukelia specifinės priežastys. Arba obsesinis - kompulsinis sutrikimas, pasižymintis įkyriomis mintimis arba neadekvačiai dažnai kartojamais veiksmais, tokiais kaip rankų plovimas.
Nerimo sutrikimų požymiai: sustiprintas jaudinimasis ir blogų rezultatų laukimas mažiau pažįstamose situacijose. Šiuos pojūčius dažnai lydi ir fiziniai simptomai: raumenų įtampa, galvos skausmas, skrandžio mešlungis ar dažnas šlapinimasis.
Taip pat skaitykite: Suprasti depresijos simptomus
Gydymo būdai
Nerimo sutrikimų gydymas priklauso nuo jų atsiradimo priežasties ir paciento asmenybės. Dažnu atveju derinamos skirtingos terapijos arba medikamentai.
Psichoterapija
Psichoterapija, ypač kognityvinė elgesio terapija (KET), yra veiksmingas nerimo sutrikimų gydymo būdas. KET padeda žmonėms atpažinti ir pakeisti neigiamas mąstymo schemas ir elgesį, kuris prisideda prie nerimo. Terapijos metu pacientai mokosi įveikos mechanizmų ir atsipalaidavimo technikų, kurios padeda sumažinti nerimo simptomus.
Medikamentinis gydymas
Kai kuriais atvejais gali būti skiriami vaistai nerimo simptomams valdyti. SSRI antidepresantai nerimą slopiną dar efektyviau, nei pačios depresijos simptomus. Kai kurie duomenys rodo, kad SSRI mažinta nerimą, nes mažina migdolinio kūno aktyvumą. Taip pat gali būti skiriami antikonvulsiniai vaistai yra aktyvi mokslinių tyrimų sritis. Antikonvulsantai sėkmingai naudojami nuotaikos sutrikimams gydyti ir tapo pirmuoju pasirinkimu gydant bipolinį sutrikimą. Daug žadantys rezultatai paskatino gydytojus ir mokslininkus tirti jų galimą veiksmingumą gydant ir kitus psichikos sutrikimus. Vis daugiau įrodymų patvirtina galimą antikonvulsantų veiksmingumą taikant nerimo sutrikimams.
Svarbu paminėti, kad vaistai turėtų būti vartojami tik prižiūrint gydytojui, nes jie gali turėti šalutinį poveikį.
Kiti gydymo metodai
Be psichoterapijos ir medikamentinio gydymo, yra ir kitų metodų, kurie gali padėti valdyti nerimo simptomus:
Taip pat skaitykite: A. Loweno planas: kaip įveikti depresiją
- Psichodelikai: Mokslininkai ėmėsi tirti mirtinu vežiu sergančių pacientų nerimo ir depresijos simptomus po haliucinogeninių grybų (Psilocibino) terapijos. Paaiškėjo, kad pacientų nerimas dėl neišvengiamos mirties, psichodelinės terapijos dėka, smarkiai sumažėjo.
- Sveikas gyvenimo būdas: Reguliarus fizinis aktyvumas, sveika mityba ir pakankamas miegas gali padėti sumažinti nerimo simptomus.
- Streso valdymas: Praktikuojant streso valdymo technikas, tokias kaip meditacija, joga ar giluminis kvėpavimas, galima sumažinti streso lygį ir pagerinti emocinę savijautą.
Nerimas vaikystėje
Visi norime, kad mūsų vaikai būtų drąsūs, ryžtingi ir pasitikintys savimi. Deja, kai kurie vaikai yra užsidarę, baikštūs nuo ankstyvos vaikystės, o vėliau, paauglystėje, įvairiausios nerimo formos ir emociniai sutrikimai gali tik sustiprėti. Įvairaus amžiaus vaikai gali bijoti skirtingų dalykų, svarbu, kad baimė neperaugtų į nuolatinį nerimą.
Kuo nerimas skiriasi nuo baimės? Nerimas - tai vidinė reakcija į išorinį pavojų, sužeidimą, kurį suvokiame kaip tikrą be akivaizdžios priežasties, t. y. be tiesioginės grėsmės asmens saugumui ar gerovei. Jo metu mūsų migdolinis kūnas (smegenyse esanti ypatinga dalis, atsakinga už pirmapradžių emocijų - pykčio ir baimės atsiradimą) mobilizuojasi ir nori padėti mums greitai pabėgti nuo grėsmingai atrodančios situacijos. Baimė skiriasi nuo nerimo pirmiausia tuo, kad turi atpažįstamą ir tiesioginį ją sukeliantį stimulą - skausmą, stiprų garsą ir panašius dirgiklius. Veikiant baimės ir nerimo emocijai įsijungia skirtingos smegenų dalys. Ir bene svarbiausias skirtumas, jog nerimas gimsta, kai pastangos įveikti baimę žlunga - iš išorinės baimė tampa vidine.
Ikimokyklinio amžiaus vaikams dažniausiai nerimas pasireiškia dėl baimės pasimesti, būti atskirtam nuo artimųjų ar jų netekti. Vaikų nerimo požymiai gali būti išreiškiami skirtingai, svarbiausia yra pastebėti vaiko charakterio ir elgesio pokyčius. Kai kurie vaikai gali grįžti prie kūdikiško elgesio, pavyzdžiui, laikyti nykštį burnoje ar šlapintis lovoje, gali atsirasti tikas, mikčiojimas. Nors ryškių skirtumų tarp tokio amžiaus vaiko lyties ir nerimo išraiškos būdo nėra nustatyta, tačiau pastebėta, jog berniukai pyktį demonstruoja dažniau nei mergaitės. Svarbiausia, patys tėvai turi neišsigąsti ir išlikti ramūs. Taip tėvai leidžia vaikui jausti, kad yra šalia žmogus, kuris juo rūpinasi ir prireikus pagelbės.
Baimė ir nerimas - įprastas reiškinys vaikystėje. Truputį nerimo gali padėti išlikti budriems ir sutelktiems. Būtent nerimo ir baimių dėka vaikas mokosi pats įveikti savo sunkumus. Geriausia, ką gali padaryti tėvai, tai savo pavyzdžiu parodyti, kaip vaikui „susidraugauti“ su savo baime ir ją nugalėti. Taigi suteikite vaikams reikiamų žinių ir nustebsite, kiek daug jie gali.
Distimija ir migdolinis kūnas
Distimija - tai nuotaikos sutrikimas, kuriam būdingi tokios pačios elgesio ir somatinės problemos kaip ir depresijai, tačiau su lengvesniais ir ilgiau besitęsiančiais simptomais. Migdolinis kūnas (atsakingas už neigiamas emocijas, pavyzdžiui baimę) ir insula (atsakinga už liūdesį) yra aktyvesni sergant distimija. Sveikiems individams būdingos ryškesnės visų tipų emocijos, tuo tarpu sergančių emocijos yra slopinamos, siekiant apsaugoti save nuo pernelyg stiprios reakcijos į neigiamus dalykus.
Savipagalbos patarimai
Dažnu atveju nerimą galima įveikti savarankiškai, nesinaudojant gydytojų pagalba. Sau padėti gali būti sunkiau patiriant trumpesnius ir stiprius nerimo priepuolius.
- Sutelkti dėmesį į dabarties akimirką: Sutelkdami dėmesį į dabarties akimirką, neleidžiame sau susimąstyti apie ateitį arba praeitį ir nerimauti.
- Įžeminimo metodas: Kai nerimas užvaldo, Tavo mintys klaidžioja ateityje. Šis metodas padeda peradresuoti Tavo dėmesį į čia ir dabar per penkis pojūčius:
- Išvardyk penkis dalykus, kuriuos matai aplink save. Paanalizuok juos.
- Išvardyk keturis dalykus, kuriuos jauti liesdamas (pvz., megztinio tekstūra, šaltas stalas). Analizuok tekstūrą, kokio ji grubumo, švelni ar nemaloni?
- Įvardyk tris dalykus, kuriuos girdi (pvz., laikrodžio tiksėjimą, tolimus automobilius). Kaip tavo ausiai skamba tie garsai?
- Įvardyk du dalykus, kuriuos užuodi (pvz., kavos kvapą, dulkes). Ką jie tau primena?
- Įvardyk vieną dalyką, kurį gali paragauti (pvz., vandens skonį, mėtos lapelį). Jei neturi po ranka nieko valgomo, gali praleisti šį žingsnį arba lyžtelti savo riešą.
- Diafragminis kvėpavimas: Lėtas kvėpavimas siunčia signalą smegenims, kad pavojus praėjo.
- Atsigulkite arba atsisėskite. Padėkite vieną ranką ant krūtinės, kitą ant pilvo.
- Lėtai įkvėpkite per nosį, skaičiuodami iki 4. Jauskite, kaip kyla tik pilvas (diafragma), o ne krūtinė.
- Sulaikykite kvėpavimą 2 sekundes.
- Lėtai iškvėpkite per burną (šiek tiek praverta) skaičiuodami iki 6.
- Kartokite tai 5-10 minučių.
- Pripažinimas Be Teisimo: Kai pajunti nerimo simptomus (pvz., plakančią širdį), nesakyk sau: "Man blogai, aš negaliu nurimti!" Vietoj to, pripažink: "Aš jaučiu nerimo simptomus. Mano širdis plaka greitai. Tai mano adrenalino atsakas, ir jis praeis. Aš esu saugus."
Ilgalaikio skausmo įtaka nerimui
Ilgalaikis skausmas sukelia emocinę žalą. Pastebėta, kad lėtinio skausmo kamuojami asmenys dažniau serga depresija ir nerimo sutrikimais, mat ilgalaikis diskomfortas gali sukelti ne tik bejėgiškumo ir beviltiškumo jausmus, bet kai kuriais atvejais priverčia galvoti apie savižudybę. Jei kamuoja nerimas, depresija ar net mintys apie savižudybę, būtina nedelsiant kreiptis pagalbos.
Kada kreiptis į specialistą?
Kreiptis profesionalios psichologo pagalbos yra stiprybės, o ne silpnumo ženklas. Tai rodo, kad esi pasiryžęs investuoti į savo ramybę ir sveikatą.
Kreipkis pagalbos, jei tavo nerimo simptomai:
- Trukdo gyventi, kai nerimo simptomai neleidžia Tau džiaugtis socialiniu gyvenimu, vykdyti darbinių ar studijų įsipareigojimų, arba priverčia atsisakyti dalykų, kuriuos myli.
- Neatslūgsta ilgą laiką. Jei fiziniai ir emociniai nerimo simptomai lydi Tave nuolat kelias savaites ar mėnesius, nepaisant Tavo pastangų.
- Sukelia panikos priepuolius. Jei jauti, kad prarandi kontrolę, patiri stiprias baimės bangas ar manai, kad tuoj nualpsi ar mirsi.
- Vargina Tavo miegą. Nuolatinė įtampa ir pergalvojimas neleidžia kokybiškai išsimiegoti.
tags: #migdolinis #kunas #nerimo #sutrikimas