Įvadas
Psichogeninės haliucinacijos yra sudėtingas reiškinys, susijęs su psichikos sveikatos sutrikimais. Šis straipsnis skirtas nuodugniai analizei, apimančiai psichozės apibrėžimą, tipus, gydymo būdus, taip pat skirtumus tarp dvasinio užvaldymo ir psichikos sutrikimų. Straipsnyje nagrinėjami neuroziniai sindromai, isterijos, įkyrių būsenų neurozės bei kitos būsenos, siekiant suprasti haliucinacijų kilmę ir pasireiškimą.
Psichozė: realybės suvokimo sutrikimas
Psichozė apibūdinama kaip psichikos sutrikimas, kuriam būdingas ryškus realybės suvokimo sutrikimas. Asmenys, išgyvenantys psichozę, patiria haliucinacijas, kliedesius, jų mąstymas tampa nenuoseklus, o nerimo lygis - padidėjęs. Taip pat gali stipriai pasikeisti žmogaus vaizduotė ir pasireikšti baimės dėl neegzistuojančių grėsmių ar atsirasti keistų, su realybe prasilenkiančių įsitikinimų, kurie prieštarauja turimiems faktams ar gamtos dėsniams. Lėtinių, užsitęsusių psichozių atvejais neretai prarandama motyvacija veiklai, sergantysis atsitraukia nuo socialinio gyvenimo, užsidaro savo pasaulyje.
Psichozės tipai
Psichozė gali pasireikšti įvairiomis formomis, priklausomai nuo priežasčių ir trukmės:
Trumpalaikė psichozė: Tai psichozės epizodas, pasireiškiantis po patirto stipraus streso, pavyzdžiui, artimojo mirties. Dažniausiai asmuo, patyręs trumpalaikę psichozę, atsistato po kelių dienų ar savaičių.
Svaiginančių medžiagų sukelta psichozė: Psichozę gali sukelti narkotinės medžiagos ar alkoholis. Asmenys, turintys priklausomybę nuo svaiginančių medžiagų, gali patirti psichozę, jeigu staiga nutraukia svaigalų vartojimą. Kai kuriems asmenims pats pavartojimas gali sukelti psichozę, tokį poveikį gali turėti kanapių preparatai, amfetamino grupės narkotinės medžiagos.
Taip pat skaitykite: Kaip slaugytojams įveikti stresą
Organinė psichozė: Psichozės simptomus gali sukelti galvos trauma ar smegenų veiklos sutrikimai.
Su šizofrenija ir bipoliniu sutrikimu susijusi psichozė: Ši psichozės forma trunka ilgiau, mėnesiais ar metais, turi banguojančią (sunkesniais atvejais - nepertraukiamą) eigą.
Depresinė psichozė: Atsirandanti kai kuriais sunkiais depresinio sutrikimo atvejais.
Dvasinis užvaldymas ir psichikos sutrikimas
Susiduriant su sveikatos sutrikimais, kurie pasireiškia nervinės sistemos sutrikdymu, asmenį pradeda kamuoti simptomai, slopinantys gyvenimo džiaugsmą, kartu keičiantys ir gyvenimo kokybę. Asmuo, anksčiau gyvenęs aktyvų gyvenimą, ištikus dvasiniam ar psichiniam pablogėjimui, ilgainiui tampa apatiškas, užsisklendęs, o gyvenimas prisipildo pagrįstos ar nepagrįstos, priklausomai nuo asmens veiklos ir savęs realizavimo aspektų, baimės. Norint išsiaiškinti asmens būsenos sutrikdymo priežastis ir gyvenimo pusiausvyros sugrąžinimo būdus, būtina atsižvelgti į asmens gyvenimo istoriją.
Demonų pavergimo priežastys
Demonų pavergimo galimybę lemia sąmoningas ir savanoriškas nuodėmių darymas. Nusidėjėliai leidžiasi šėtono užvaldomi per pačią nuodėmę, kartais užmezga ryšius su tamsybių pasauliu per neapdairumą, siekdami žmogiškos naudos. Šėtonas įkvepia postūmius, išvedančius iš pusiausvyros arba kreipiančius degradavimo link. Įklampina į apgaulingas besotiškumo, psichoaktyvių medžiagų, sekso viliones. Jis kreipia asmenį į nusikalstamą silpnumą, smurtą ar valdymą, stumia žmogų nuo tvirtos ir kantrios Dievo stiprybės. Trokšdamas atitraukti žmogų nuo elgsenos, kuri atitiktų Dievo valią, jis sukelia stiprių išorinių ir vidinių poveikių, kuriuos priimdamas asmuo atsisako gyvenimo, atitinkančio krikščioniškos moralės principus.
Taip pat skaitykite: „Neurozė“: ką verta žinoti?
Šėtonas pasinaudoja žmogiškaisiais geidulingumais, kuriems reikia naujų jutiminių potyrių, gali išnaudoti kitus žmones, kurie įkalbinėtų ar kitais būdais stengtųsi, kad asmuo pakeistų savo elgseną. Šėtonas per pagundas mėgina palenkti žmogų nuodėmei. Amoralus gyvenimas, netinkami lytiniai santykiai, sadizmas, abortas, blogis - veiksmai, kuriuos žmogus supranta kaip nuodėmingus, tačiau vis tiek juos pasirenka - gali įleisti šėtono veikimą.
Nagrinėjant psichikos sutrikimo priežastis, remiantis psichiatrijos mokslu, susiduriama su vidiniais ir išoriniais veiksniais, kurie išbalansuoja asmens psichinę pusiausvyrą. Neurozių priežastis - pertempta psichinė veikla. Psichopatija - tai liguisti asmenybės jausmų ir valios pakitimai bei jų sąlygojama ryški charakterio disharmonija. Psichopatiškumas gali išryškėti jau vaikystėje. Asmenybės sutrikimai kaip charakterio anomalija formuojasi pirmus du gyvenimo dešimtmečius. Psichopato elgesį lemia emocijos, įspūdžiai ir motyvai, kuriuos diktuoja charakteris, bet ne protas ir aplinkybės. Šiems asmenims būdingas egoizmas, nesugebėjimas suprasti ir atjausti kitų. Dėl charakterio trūkumų asmenims sudėtinga ugdyti ir atskleisti savo gabumus. Jie blogai mokosi, trūksta energijos, atkaklumo, pastovumo, nuoseklumo. Dėl nesėkmių asmenys linkę kaltinti kitus žmones, nepalankias aplinkybes, tačiau ne save ar savo charakterį. Psichopatinio tipo asmenims nebūdingi kliedesiai, taip pat jų nevargina haliucinacijos, o jų elgesys nebūna absurdiškas. Dažnai jie supranta savo veiksmus ir gali susivaldyti. Gydytojų psichiatrų teigimu, psichopatija yra paveldima arba atsiranda dėl gemalo ir vaisiaus pažeidimo. Žmogus pradeda perdėtai reaguoti į tam tikrus išorinius dirgiklius, jaustis nesaugus.
Demoniškas veikimas sukelia žmogui minčių ir impulsų, kurie skatina palūžti, pasiduoti nevilčiai, netyrumui, savęs žeminimui, į save nukreiptai agresijai. Piktoji dvasia sukelia sumaištį asmens viduje, versdama patirti kančias, prieš kurias asmuo jaučiasi bejėgis. Piktosios dvasios skatinimas asmeniui nemoraliai veikti yra toks stiprus, kad žmogui sunku savo jėgomis atsispirti, net ir prašant Dievo pagalbos. Palaipsniui apsėstasis asmuo tampa vis uždaresnis, nuolat slopinamas vidinių apsaugos resursų biologinio ir psichinio išnaudojimo. Apsėstojo dvasinis gyvenimas tampa sudėtingas, pilnas nepagrįstos baimės. Piktosios dvasios išbandymai atgrasyti ar apsunkinti žmogaus dvasinį gyvenimą dažniausiai pasireiškia įvairiais nepaaiškinamais reiškiniais, kurie atsiranda konkretaus asmens buvimo vietoje.
Neuroziniai sindromai
Neuroziniai sindromai apima įvairius psichikos sutrikimus, pasireiškiančius skirtingais simptomais:
Neurastenija: padidėjęs nervingumas
Neurastenija - liguista psichinė būsena, kurios požymiai yra padidėjęs nervingumas, jautrumas, nesugebėjimas valdytis, emocijų nevaldymas. Žmogus per daug jautriai reaguoja į išorinius įspūdžius. Jį pradeda jaudinti ir nervinti įvairios gyvenimo smulkmenos, kurioms anksčiau neteikdavo dėmesio. Neurastenijos būklei būdingas protinis ir fizinis nuovargis, kurio nepašalina nei poilsis, nei pramogos, nei miegas. Sergantiems neurastenija būdingi galvos skausmai įvairiose vietose. Galvos skausmai pasireiškia priepuoliais arba lydi asmenį nuolat. Taip pat būdingi somatiniai simptomai: raumenų skausmas, gerklės peršėjimas, padidėję limfmazgiai, širdies skausmai, virškinimo sutrikimai, pykinimas, lytinio potraukio ir pajėgumo sumažėjimas. Asmeniui sunku susikoncentruoti, pablogėja atmintis, sutrinka miegas, vargina nemalonūs sapnai. Ilgai sergant neurastenija, keičiasi ir asmenybė.
Taip pat skaitykite: Neurozės simptomai
Isterija: emocijų nepastovumas
Isterija pasireiškia judesių, jutimų, psichikos sutrikimais. Sergantieji isterija yra labai jautrūs, nepastovios nuotaikos. Ligoniai esti labai įtaigūs, nes aplinkos dirgikliai juos labai stipriai veikia. Sergantieji greitai netenka pusiausvyros, susijaudina, audringai reaguoja į menkiausius nemalonumus, garsiai rauda, blaškosi. Isterija gali pasireikšti net paralyžiumi, kurtumu, aklumu. Asmenims, kurie linkę į isterines reakcijas, pakanka menkiausios priežasties, kad juos apimtų nepakeliamas skausmas ar paralyžius. Isterija sergantiems asmenims gali sutrikti sąmonė, pasireikšti prieblandinė sąmonės būsena su sąmonės susiaurėjimu. Šiems asmenims dažnai pasireiškia vegetaciniai sutrikimai, tokie kaip padažnėjęs pulsas, skausmai širdies plote, pykinimas, viduriavimas, obstipacijos. Isteriniai priepuoliai paprastai sukeliami kokio nors psichinio afekto, tačiau jų niekuomet neseka visiškas sąmonės netekimas.
Įkyrių būsenų neurozė (obsesinis-kompulsinis sutrikimas)
Įkyrių būsenų neurozė arba obsesinis-kompulsinis sutrikimas (OKS) pasireiškia įkyriomis mintimis ar veiksmais, kurie yra nemalonūs, beprasmiški ir varginantys. Asmuo jaučia impulsus bei stimulus, kurie jam atrodo visiškai svetimi. Atlikdamas šiuos veiksmus asmuo nepatiria jokio malonumo. Nors asmuo ir stengiasi atsispirti įkyrioms mintims, tačiau to padaryti nesugeba. Impulsai, kuriuos žmogus jaučia, gali būti vaikiški ir beprasmiai, tačiau dažniausiai jų turinį sudaro negatyvios ir skatinančios aplinkiniams kenkti, idėjos. Asmens mintyse bunda bjaurios mintys, nemalonūs prisiminimai, nemotyvuota neapykanta artimiesiems, įkyrus noras padaryti ką nors negera. Kadangi mintys gali asmenį skatinti įvykdyti sunkų nusikaltimą, asmuo ne tik neigia juos kaip svetimus, bet ir stengiasi jų išvengti gindamasis įvairiais draudimais, savo laisvės ribojimu, taip pat atsižadėjimais, kad įkyrios mintys ir ketinimai nebūtų įgyvendinti.
Obsesinį kompulsinį sutrikimą turintiems asmenims pasireiškia nekontroliuojamos įkyrios mintys ir (arba) kompulsyvus, nesuvaldomas elgesys, kurį sergantysis nuolat kartoja. Įkyrios mintys (obsesijos) - pasikartojančios mintys, troškimai arba vaizdiniai, kurie sukelia nerimą. Nesuvaldomas elgesys (kompulsijos) - pasikartojantis elgesys, kurį asmuo atlieka reaguodamas į įkyrias mintis.
Dauguma mūsų, to nesuprasdami, daro įvairius, pasikartojančius veiksmus: braukia ranka per plaukus, atsikrenkščia pokalbio metu, kartoja tą pačią frazę ar žodį. Sveikiems žmonėms šie įkyrumai netrukdo, jie jų nejaučia. Tačiau, kai jie tampa labai intensyvūs, atsiranda prieš mūsų valią, kovojant nepavyksta jų atsikratyti, tuomet gali sutrikti pagrindė veikla. Sunku yra koncentruoti dėmesį, vargina didelė įtampa, nerimas, atsiranda prakaitavimas, širdies ritmo sutrikimai. Formuojasi įkyrybių sindromas. Jų yra labai įvairių - tai įkyrios baimės, abejonės, norai, potraukiai, prisiminimai, mintys, vaizdiniai, veiksmai. Kiekvienas simptomas turi savo prasmę.
Tiesioginis velnio veikimas
Tiesioginiam velnio veikimui būdinga ypatinga prievarta, staigus puolimas, dažnai be regimos priežasties. Nepastebint asmens apsėdimo proceso eigos, šėtono įtaka minčių ir veiksmų kontrolei darosi aktyvesnė ir žmogus tampa nepajėgus save kontroliuoti. Apsėdimas gali pasireikšti laikinu arba nuolatiniu pamišimu. Apsėdimo metu piktoji dvasia sukelia asmeniui transo būseną ir žmogus atitrūksta nuo realybės. Apsėstasis praranda sąmonę, nežino, kas su juo vyksta, ir vėliau negali to prisiminti. Demono buvimo asmenyje metu apsėstasis atlieka nenatūralius judesius - sudėtingai šliaužioja, puola, be jokios priežasties krenta, šokinėja, jį apima konvulsijos.
Prieblandinė sąmonės būsena
Dėl psichinės sveikatos sutrikdymo asmuo gali patirti simptomus ir emocijas, kurios moksliškai įvardijamos kaip prieblandinė sąmonės būsena. Prieblandinės sąmonės būsenai būdinga visiškai sutrikusi orientacija aplinkoje, haliucinacijos, ūmus vaizdinis kliedesys, pykčio, baimės ir liūdesio afektai, labai didelis susijaudinimas. Kliedesių, haliucinacijų ir afektų būsenos asmuo gali staiga įvykdyti sunkų nusikaltimą, palaikyti priešais, sužaloti, nužudyti artimuosius ar kitus žmones. Įniršio apimtas asmuo praranda savikontrolę, daužo ir naikina viską, neskirdamas gyvų būtybių nuo negyvų daiktų. Ši sąmonės sutrikimo būsena prasideda staiga, trunka neilgai - keliasdešimt minučių, kartais keletą valandų, labai retai 1-2 dienas. Sąmonės užtemimo būsena dažniausiai baigiasi giliu miegu, o pabudęs asmuo neatsimena, ką yra padaręs. Funkcinės prieblandinės būsenos dažniausiai yra psichogeninės kilmės. Sutrikimas gali pasireikšti sergant infekcijomis, intoksikacijomis ir kitomis ligomis.
Kliedesiai: liguistos mintys
Kliedesys priklauso mąstymo turinio sutrikimui. Kliedesiu vadinamos liguistos mintys, kurios neatitinka tikrovės, taip pat klaidingi įsitikinimai ir samprotavimai, kurie užvaldo asmens psichiką, lemia jo elgesį ir nepasiduoda koregavimui. Įvairias kliedėjimo formas skatina haliucinacijos, tam tikra nuotaika, atminties sutrikimai, išgyvenimai. Asmuo esti nekritiškas, remdamasis savais argumentais gali priešintis akivaizdžiausiems gyvenimo faktams. Kliedesys neatsiranda be priežasties. Juos gali sąlygoti klaidingi sprendimai, neteisingi įsitikinimai ir samprotavimai.
Haliucinacijos: nesamų potyrių jautimas
Haliucinacijos pasireiškia ir sveikam žmogui, dažniausiai prieš įmingant ar nubundant, taip pat labai susijaudinus. Tačiau dažniausiai haliucinacijas patiria psichikos ligomis sergantys asmenys. Jos pasireiškia tuomet, kai esti nuolatinė psichotraumuojanti situacija ir visa psichika būna nukreipta į ją. Nuolatinės haliucinacijos - neesamų daiktų ir potyrių jautimas, rodo sunkų psichinį pažeidimą. Demoniško apsėdimo momentu susiduriama su dviem asmenybėmis - žmogaus ir piktosios dvasios, kuri valdo žmogų. Transo metu piktoji dvasia daugeliu atveju pranoksta žmogaus mintis. Demonas naudodamasis žmogaus balsu gali kalbėti tokius dalykus, apie kuriuos apsėstasis asmuo neturi jokio supratimo, demonstruoti asmenį pranokstančią jėgą, kalbėti kitomis kalbomis. Egzorcizmo metu užvaldžiusi dvasia gali tariamai apleisti apsėstąjį, taip sudarydama klaidingą įspūdį, jog kūnas yra išvaduotas iš priespaudos. Demono užvaldymui pasiduoda tik kūnas, demonai neapsigyvena žmogaus sieloje. Kiekvienas bandymas nusižudyti artimiesiems bei asmenį lydintiems yra liūdna patirtis. Tačiau reikia suprasti, jog apsėstojo išgelbėjimo faktas yra Dievo malonės veikimo rezultatas, ir tai liudija Viešpaties Dievo rūpinimąsi šiuo asmeniu ir Jo valią jam.
Somatoforminiai sutrikimai
Somatoforminiai sutrikimai apima būkles, kai psichologinės problemos pasireiškia fiziniais simptomais:
Somatizacijos sutrikimas
Pacientai, kuriems pasireiškia somatizacijos sutrikimas, dažnai neprisimena ankstesnių simptomų, juos gali neigti. Toks atminties sutrikimas vadinamas simptomų amnezija. Juos galima nustatyti įvertinus įrašus ligos istorijose. Kita problema nustatant diagnozę - duomenų trūkumas, nes šie pacientai linkę gydytis ir tirtis daugelyje ligoninių, pas įvairius gydytojus. Somatizacijos sutrikimu sergantys pacientai pateikia daug somatinių negalavimų, komplikuota jų ligos istorija. Dažniausi simptomai yra pykinimas ir vėmimas, pasunkėjęs rijimas, rankų ir kojų skausmas, dusulys, amnezija, nėštumo komplikacijos bei mėnesinių sutrikimai.
Nediferencijuotas somatoforminis sutrikimas
Nediferencijuotas somatoforminis sutrikimas diagnozuojamas, kai vienas ar keli tyrimais nepaaiškinami somatiniai negalavimai trunka mažiausiai 6 mėnesius, negalima nustatyti kito somatoforminio sutrikimo ar somatinės ligos. Terminas pradėtas vartoti nuo 1987 m. DSM-III-R klasifikacijoje. Manoma, kad ankstyva šio sutrikimo diagnostika gali užkirsti kelią somatizaciniam sutrikimui. Šis sutrikimas labiausiai paplitęs iš visų somatoforminių sutrikimų ir jį diagnozuoti reikėtų dažniau vietoje somatoforminės autonominės (vegetacinės) disfunkcijos, kuri Lietuvoje diagnozuojama labai dažnai. Manoma, kad šis sutrikimas yra pradinis somatizacinio sutrikimo variantas.
Konversinis sutrikimas
Konversinio sutrikimo koncepcija atėjo iš XIX a. pabaigos, XX a. pradžios neurologų Charcot, Breuer ir Freud darbų. Šis sutrikimas žinomas ir kitu, isterinės neurozės, pavadinimu, kuris buvo labai dažnai vartojamas. Nuo 1994 m. šio sutrikimo apibrėžimas susiaurėjo, aprėpė tik simptomus, susijusius su judesių ir jutimų sutrikimais. Terminas „konversija“ reiškia hipotetinį psichologinio konflikto pasikeitimą į somatinį simptomą, dažnai simboline prasme (t. y. pykčio protrūkis virtęs rankos paralyžiumi, kai asmuo norėjo „pakelti ranką prieš kitą“).
Hipochondrija
Hipochondrija yra nepagrįstas susirūpinimas savo sveikata ir nerealus įsitikinimas, kad somatiniai požymiai bei simptomai yra sunkios somatinės ligos priežastis. Šių įsitikinimų raminant nepavyksta pakeisti. Nuraminti gali reguliarūs somatinės būklės tyrimai, kiti neinvaziniai tyrimai. Pacientas taip pateikia savo negalavimus, lyg jie būtų kilę dėl tam tikros organų sistemos ar organo, kuriuos daugiausia ar visiškai kontroliuoja vegetacinė nervų sistema, somatinės ligos, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių, virškinamojo trakto ar kvėpavimo sistemos. Dažniausiai ir labiausiai būna susiję: su širdies ir kraujagyslių sistema („širdies neuroze“), kvėpavimo organais (psichogeninė hiperventiliacija ir kosulys) ir virškinamuoju traktu („skrandžio neurozė“ ir „nervinis viduriavimas“). Simptomai dažniausiai būna dviejų tipų. Pirmasis -…
OKS sindromas
Praeitoje dalyje jau aptarėme ir pamatėme, kaip iš esmės bet kokia mintis gali tapti įkyriai pasikartojančia, jeigu mes jai skirsime dėmesio, kruopščiai ją nagrinėsime, bandysime įvairiais būdais nuo jos apsisaugoti ar išvengti. Matome, jog žmonės su OKS sureikšmina ir suteikia labai didelę svarbą mintims, kurias patiria visi žmonės. Pavyzdžiui, raudona dėmelė ant durų rankenos greičiausiai nėra kraujas. Vis dėlto, jei tai būtų kraujas, egzistuoja labai maža tikimybė, jog jis yra užkrėstas. Net jeigu kraujas yra užkrėstas, greičiausiai sukėlėjas jau nėra gyvybingas (galintis sukelti ligą kitame asmenyje). Kaip matote, tikimybė užsikrėsti ŽIV, hepatitais B ir C ar kitomis per kraują plintančiomis ligomis, palietus durų rankeną su raudona dėmele yra labai nedidelė. Asmuo su OKS, kuris turi savybę pervertinti grėsmę, gali būti įsitikinęs, kad jis ant odos turi labai pavojingą užkratą. Pavyzdžiui, asmuo gali jausti labai stiprų impulsą daug kartų patikrinti, ar namų durys yra užrakintos.
Jeigu jis nepatikrins ar blogai patikrins ir jos vis dėlto bus neužrakintos, o naktį ateis įsilaužėliai ir sužeis jo šeimą, jis jausis labai kaltas. Jį slegia įsivaizduojama atsakomybė bet kokia kaina garantuoti šeimos saugumą. Toks įsitikinimas skatina itin kruopščiai ir daug kartų atlikti kompulsijas (ritualus), nes žmogus jaučiasi vienintelis atsakingas už įsivaizduojamos grėsmės sustabdymą/apsaugojimą ir tą turi padaryti bet kokia kaina (pavyzdžiui, daug kartų kartojant kompulsijas). Jei ši mažai tikėtina grėsmė įvyktų, jis jaustųsi dėl to itin kaltas.
Realybėje kuo daugiau mes stengiamės kontroliuoti savo mintis, tuo labiau jos grįžta ir dar daugiau apie jas galvojame.
Čia buvo išvardinti pagrindiniai būdai, kaip žmonės, turintys OKS, sureikšmina bei klaidingai (nerealistiškai) įvertina spontaniškas landžias mintis ir nenorėdami to paverčia jas įkyriomis mintimis (obsesijomis). Jos kelia stiprų nerimą ir vis grįžta, provokuodamos atlikti kompulsijas. Aptarėme, jog žmonės su OKS sureikšmina ir suteikia labai didelę svarbą mintims, kurias patiria visi žmonės. Egzistuoja įvairūs būdai, kaip galima suteikti ypatingą svarbą spontaniškoms mintims, tokiu būdu jas sureikšminant ir paverčiant įkyriomis mintimis (obsesijomis).
Nežinomybės netoleravimas sukelia stiprų nerimą.
Pavyzdžiui, žmogus mano privalantis be abejonės žinoti, kad tikrai užrakino duris prieš naktį. Jeigu nebus tikras šimtu procentų, negalės ramiai užmigti, nes jaus labai stiprų nerimą. Asmuo deda visas įmanomas pastangas nejausti nerimo ir vengti įkyrių minčių, kurios gali sukelti distresą bei nerimą. Pavyzdžiui: „jeigu pagalvosiu, kad draugas serga, draugas tikrai susirgs“. Tokios mintys ir įsitikinimai gali kelti grėsmę, jeigu žmogus yra susikūręs rigidišką savęs suvokimą, kuriame jis save įsivaizduoja tik kaip labai dorą pilietį. Tokiu atveju kompulsija gali būti kruopštus batų (per)rišimas, tikrinimas, ar batai gerai užrišti, vis pataisant ir įtempiant raištelius, kol pasiekiamas ,,tobulas“ užrišimas.
Antroje dalyje buvo išvardinti pagrindiniai būdai, kaip žmonės, turintys OKS, sureikšmina bei klaidingai (nerealistiškai) įvertina spontaniškas landžias mintis ir nenorėdami to paverčia jas įkyriomis mintimis (obsesijomis). Matėme daug pavyzdžių, kaip šie klaidingi minčių vertinimai palaiko ydingą OKS veiksmų seką ir verčia kentėti. Todėl OKS turinčiam asmeniui naudinga įsisąmoninti, kurie aukščiau aprašyti klaidingi minčių sureikšminimai jam būdingi bei suprasti, jog jie neatitinka realybės ir palaiko OKS. Svarbu rasti realistiškesnius paaiškinimus ir strategijas, dirbant su įkyriomis mintimis.