Neurozė - tai psichikos sutrikimų kompleksas, kuris gali turėti didelės įtakos žmogaus gyvenimo kokybei. Nors šis terminas kai kuriose šalyse jau nebenaudojamas, neuroziniai sutrikimai išlieka aktuali problema, pasireiškianti įvairiais simptomais ir reikalaujanti individualaus požiūrio į gydymą. Šiame straipsnyje aptarsime neurozių priežastis, simptomus bei gydymo būdus, siekiant geriau suprasti šią būklę ir galimybes ją įveikti.
Neurozės Apibrėžimas ir Esminiai Aspektai
Neuròzė (iš gr. neuron - gysla) - tai psichikos sutrikimų kompleksas, kurį sukelia psichogeninės priežastys. Neuroze sergantiems asmenims realybės suvokimas paprastai nesutrinka, todėl jie dažniausiai laikosi įprastinių socialinių normų. Anksčiau neuroze būdavo vadinama daugelis ne tik psichikos, bet ir nervų sistemos ligų. Dabartinėje ligų klasifikacijoje vartojamas neurozinių sutrikimų terminas.
Neurozinių Sutrikimų Tipai ir Pasireiškimo Formos
Neuroziniai sutrikimai gali pasireikšti įvairiais būdais, įskaitant:
- Fobinius nerimo sutrikimus: baimė ir nerimas, kurį sukelia tuo metu ligoniui pavojaus nekeliančios aplinkybės, gyvūnai ar daiktai.
- Generalizuotą nerimo sutrikimą: nuolatinis nerimas, kuriam atsirasti nėra aiškios priežasties.
- Panikos priepuolius: staiga ištinkantys priepuoliai, per kuriuos padažnėja kvėpavimas ir pulsas, trūksta oro, išpila prakaitas, dreba kūnas, tirpsta rankos ir kojos, svaigsta galva, kyla baimė numirti. Priepuolis pasiekia intensyvumą per 10 minučių, o jam praėjus kyla naujų priepuolių baimė ir susirūpinimas dėl priepuolių padarinių.
- Obsesinį kompulsinį sutrikimą: įkyrios mintys ar veiksmai.
- Disociacinius (konversinius) sutrikimus: anksčiau vadinti isterija arba isterine neuroze, šie sutrikimai gali pasireikšti paralyžiumi, jutimo, atminties ir kitais sutrikimais, kuriuos sukelia ne nervų sistemos ligos, bet psichologinės priežastys.
- Neurasteniją: bendras silpnumas, nuovargis.
Neurozių Priežastys: Kompleksinis Požiūris
Dėl neurozę sukeliančių priežasčių yra ginčijamasi nuo seno. Šiuo metu yra priimta manyti, kad neurozę sukelia įvairūs emociniai išgyvenimai, dvasinės traumos. Be to, neurozę generuojančiomis priežastimis laikomas piktnaudžiavimas alkoholiu, narkotinių medžiagų vartojimas. Dažnai neurozė vystosi bendro organizmo nusilpimo dėl infekcinių susirgimų, dėl įvairių galvos traumų ir kt., fone. Taigi, galima sakyti, kad neurozė - tai liga, kuri atsiranda dėl įvairių biologinių, visuomeninių ir psichologinių veiksnių.
Psichologiniai Veiksniai
Viena iš labiausiai paplitusių mūsų laikmečio ligų yra neurozė. Neurozę lydi nuotaikos pablogėjimas, nuolatinis nepasitenkinimas savo veiksmais, aplinkinių poelgiais. Taip pat neurozė gali sąlygoti susidomėjimo darbu praradimą, nesugebėjimą susikoncentruoti. Neurozei yra būdinga nemiga, greitas nuovargis, nuolatinis susierzinimo jausmas.
Taip pat skaitykite: „Neurozė“: ką verta žinoti?
Vis dėlto žmonės nenori pripažinti, kad susidurti su įvairiomis problemomis ne tik natūralu, bet ir neišvengiama. Dėl tokio požiūrio sunkumai įsisenėja ir apima daugiau gyvenimo ir veiklos sričių.
Anot psichoterapeuto, pasitaiko ir tokių klientų, kuriems, kitų vertinimu, nėra ko skųstis - jie turi viską, bet jaučia kamuojančią tuštumą. Ponia R. po sudėtingų asmeninio gyvenimo vingių ilgai gydžiusis sielos žaizdas liūdnai pajuokauja: jei gyveni, vadinasi, jau sergi. Jos nuomone, dabarties įvykių intensyvumas, didelė emocijų amplitudė, socialiniai skirtumai, nesaugumas, konkurencija, tolerancijos ir bendravimo stygius daro žmones ypač pažeidžiamus.
Šeimos Įtaka ir Socialiniai Aspektai
Vaikas, vėliau susirgęs neuroze, šeimoje įgijo blogesnį gyvenimo patyrimą, negu sveikas vaikas. Šio patyrimo pobūdis yra labai svarbus tolesniam asmenybės formavimuisi. Todėl šeima turėtų būti ne tik sveika pati, bet ir teisingai perduoti vaikui aiškų šeimyninių ir visuomeninių kontaktų, gėrio ir blogio, tiesos ir netiesos, žmogiškos šilumos ir priešiškumo suvokimą. Bet ir šeimoje kartais būna priešiškumo, grubumo ir žiaurumo, lydimo net fizinių bausmių. Neabejotinai kenksmingas tėvo ar motinos nebuvimas šeimoje.
Skaudi problema - dvigubas moters apkrovimas: namie beveik visa šeimos buitis ir tiesioginės pareigos darbovietėje. Yra moterų, linkusių pervertinti savo galimybes ir tikėti, kad jos gali vaikui atstoti ir save, ir tėvą, ir būti pavyzdingos darbuotojos. Tuomet dažnaiusiai nukenčia vaikų interesai. Vaikas, vėliau paauglys, jaunuolis, arba jaučia abejingumą, formalumą, savo nereikalingumą, arba yra nuolat žeminamas, ujamas, rūsčiai baudžiamas. Vaikas tą blogį mato labai aiškiai. Atsiranda baimė, nuoskauda, priešiškumas, nepasitikėjimas, jautrumas bet kokiai kritikai. Nepasitikėjimas savimi neleidžia teisingai suprasti kitų žmonių ir virsta prielaida vystytis neurozei. Pamažu susidaro neteisingą aplinkos, socialinės santvarkos, visuomeninių pažiūrų sampratą.
Aplinkos Faktoriai
Kitos neurozių priežastys kyla iš mus supančios aplinkos. Dar yra daug psichiką traumuojančių faktų ir situacijų, kuriuos galima skirstyti į ilgalaikius ir trumpalaikius. Ilgalaikiai psichiką traumuojantys faktoriai neurozes sukelia dažniau. Tokie gali būti ilgai trunkantys priešiški santykiai tarp bendradarbių, kartais - įtempta atmosfera darbovietėje, erzinantis blogas buitinis aptarnavimas, judėjimo susikimšimas (traffic jam), kai po darbo moters laukia namie vaikai, grubus aptarnaujančio personalo elgesys, vykimas į darbą ir iš darbo sudaro kuo plačiausią dirvą vystytis neurozėms. Būna, kad tokių ne itin didelių konfliktų ir psichinių traumų per vieną dieną susidaro nemažai, bet reta diena būna be jų. Todėl reikia "geležinių nervų", o jie, kaip žinoma, ne tokie.
Taip pat skaitykite: Neurozės psichologiniai aspektai
Neurozių Gydymas: Individualus Požiūris
Todėl neurozės gydymas numato individualų požiūrį į kiekvieną atskirą atvejį, tam, kad atsižvelgiant į asmenines aplinkybes, būtų galima atlikti pilnavertį ir veiksmingą neurozės gydymą.
Psichoterapija
Tuo atveju, kai neurozė, kurios atsiradimo priežastis buvo emociniai išgyvenimai, vystosi lengva forma, vizitas pas psichoterapeutą gali būti svarbiausiu vaistu, kurį gali pasiūlyti neurozės gydymas. Psichoterapija apskritai yra plačiai taikoma gydant neurozes. Be to, neurozės gydymas numato grupinę, o esant būtinybei, ir šeimyninę terapiją, individualius pokalbius su pacientą, kuriam nustatyta diagnozė „neurozė”, stebinčiu gydytoju. Nuo neurozės kentėjusi ponia R. irgi labiausiai vertina psichoterapinį gydymą.
Nuo Sigmundo Freudo laikų manoma, kad, norint išsikapstyti iš bėdų, svarbiausia bendravimas su tam pasirengusiu žmogumi - psichoterapeutu, psichologu-konsultantu. Tačiau tam reikia ir paties žmogaus pastangų, nemažai laiko.
Medikamentinis Gydymas
Neurozės gydymas kaip sveikatinančios priemonės komplekso dalį numato ir medikamentų terapijos kursą. Neurozės yra gydomos trankvilizatoriais, kurie suteikia gydant neurozę būtiną raminantį ir migdantį poveikį. Tačiau R. Kočiūno nuomone, tai ekonomiškai neracionalu ir nekonstruktyvu. Vaistai padeda trumpai, bet gyvenimo bėdų nepašalina - atsiranda priklausomybė nuo medikamentų. Specialistas pastebi, kad per pastaruosius 10-20 metų farmacijos invazija į psichikos sritį labai padidėjo: išrandama vis naujų preparatų nuo įtampos, nemigos, depresijos. Juos labai lengva įsiūlyti.
Fizioterapija ir Sanatorinis Gydymas
Neurozė - tai liga, kurią gydant būtinos ir fizioterapinės procedūros. Šiuo metu neurozių gydymas yra sėkmingai vykdomas įvairiose šalies sanatorijose. Jei kelionė, kurios tikslas yra neurozės gydymas, dėl kokių nors priežasčių yra neįmanoma, galima pasinaudoti naujausiu išradimu - terapine masažo lova.
Taip pat skaitykite: Supratimas apie neurozę
Nemiga kaip Neurozės Palydovas
Nemiga yra miego sutrikimas, dėl kurio gali atsirasti ir kitos ligos. Nemiga apima negalėjimą užmigti, prastą miego kokybę, dažną atsibudimą nakties metu. Ji gali būti trumpalaikė arba ilgalaikė (lėtinė). Lėtinę nemigą sukelia ligos, skausmas ir fiziniai negalavimai, depresija, nerimas, o trumpalaikei nemigai įtaką daro stresiniai aplinkos veiksniai, laiko zonų pasikeitimas, sezoniškumas ir tinkamo miego režimo nesilaikymas.
Nemigos Priežastys ir Ryšys su Nerimu
Dažniausiai pasitaikančios nemigos priežastys, kodėl sutrinka miego ritmas ar suprastėja miego kokybė - besikeičiantys metų laikai, darbe patiriamas stresas ir įtampa bei amžius. Svarbu žinoti, kada keltis ir eiti miegoti, kad atsibustume žvalūs ir energingi.
„Taip pat labai dažnai pasitaikančios nemigos priežastys yra depresija, nerimas ir neurozė. Apie prasidedančius psichikos sutrikimus išduoda būtent nemiga.
Nemiga, sukelta psichikos veiksnių yra gydoma mažomis antidepresantų dozėmis, antipsichozinais vaistais, psichoterapija arba kognityvinės elgesio terapijos metodais.
Kaip Gerinti Miego Kokybę
Norintys pagerinti savo miegą turėtų vengti įvairių elektroninių prietaisų, kurie skleidžia dirbtinę šviesą, mat ši slopina melatonino gamybą. Tai ypač aktualu prie einant miegoti.
Geriausiai nemigą spręsti yra ieškant balanso, vienas pagrindinių būdų gerinti miego kokybę yra subalansuoti darbo ir poilsio režimą. Polinkis pervargti yra vienas dažniausių darbingo amžiaus žmonių kelių į nemigą.
Jei kankina nemiga, vadovaukitės šia taisykle: skirkite 8 valandas darbui, 8 valandos turi būti skirtos poilsiui arba hobiams ir 8 valandos privalo tekti miegui.
Jei negalite užmigti dėl patiriamo streso ar įtampos, išbandykite vaistažolių preparatus. Vartokite tokias raminančias vaistažoles, kaip melisa, valerijonas, mėtos, preparatai turintys pasifloros ekstrakto, apyniai. Taip pat padėti gali magnis B6. Rekomenduojame prieš miegą išgerti preparatų sudėtyje, turinčių melatonino.
Neuralgija: Nervų Skausmo Problema
Neuralgija - tai sudėtinga būklė, pasižyminti nervų skausmu, kurio valdymas yra didelis iššūkis šių dienų neurologijos ir skausmo mokslo srityse. Žodis "neuralgija" yra kilęs iš dviejų žodžių: "neuro" reiškianti nervą ir "algia", reiškianti skausmą. Tai apibūdina ūmų, deginantį arba dūriantį skausmą palei nervą arba jo kanalą. Šis skausmas dažnai yra lėtinis ir gali kisti savo intensyvumu. Neuralgija nėra viena liga, o simptomas, rodantis įvairias nervų sistemos pažeidimo būkles ir gali sukelti problemas įvairiose kūno vietose.
Neuralgijos Priežastys ir Simptomai
Neuralginis skausmas pasižymi aštriu, šaudančiu ar deginančiu pojūčiu, kuris seka palei nervo eigą. Jis gali atsirasti staiga ir būti labai intensyvus, kartais smarkiai netoleruotinas. Skirtingai nuo kitų skausmo tipų, neuralginis skausmas dažnai pasireiškia be aiškios priežasties ir gali būti sukeltas net ir nedidelio dirginimo, pavyzdžiui, veidą liečiant šaltam orui ar net atvirkščiai - nuo švelnaus prisilietimo.
Neuralgijos priežastys yra daugialypės, dažnai susijusios su nervų pluošto pažeidimu ar dirginimu. Biologiškai, jos dažnai kyla iš nervų pažeidimo ar įvairių degeneracijų, dažnai susijusių su ligomis, pavyzdžiui, diabetu, arba infekcijomis, tokios kaip pūslelinė. Nors tiesioginė streso ir neuralgijos sąsaja nėra visiškai aiški, yra įrodymų, kad ilgalaikis stresas gali pakenkti nervų sistemai ir padidinti skausmo jautrumą.
Neuralgijos Gydymo Būdai
Masažas gali būti naudingas neuralgijos gydymo būdas, padedantis sumažinti skausmą, raumenų įtampą ir pagerinti bendrą savijautą. Mitybos ir fizinio krūvio poveikis neuralgijos valdymui yra svarbus viso gydymo strategijų aspektas. Fizinis aktyvumas, ypač kineziterapijos pratimai, yra ypač svarbūs neuralgijos valdymui. Tinkamai parinkti pratimai gali padėti stiprinti raumenis, gerinti laikyseną ir sumažinti nervų įtampą. Kineziterapijos specialistų atliekamas individualus vertinimas ir asmeninių pratimų planų sudarymas yra būtinas norint užtikrinti, kad paciento poreikiai būtų tinkamai adresuoti.
Dažniausi Neuralgijos Tipai
- Trišakio nervo neuralgija: Tai dažniausias ir geriausiai žinomas neuralgijos tipas, pasireiškiantis stipriu, aštriu skausmu veido srityje. Trišakio nervo neuralgija pažeidžia trišakį nervą, kuris yra atsakingas už veido odos ir raumenų jautrumą.
- Sėdimojo nervo neuralgija (išialgija): Ji atsiranda dėl sėdimojo nervo (nervus ischiadicus), inervuojančio apatinę kūno dalį, pažeidimo ar užspaudimo. Pagrindiniai simptomai - skausmas, dilgčiojimas, tirpimas, silpnumas ir jautrumo sutrikimai vienoje ar abiejose kojose, atitinkančiose sėdimojo nervo inervavimo zoną.
- Pokostinė neuralgija: Tai būklė, kuomet skausmas atsiranda po juosiančiosios pūslelinės (Herpes zoster) infekcijos. Herpes zoster virusas pažeidžia juntamuosius nervus, sukeldamas skausmingą išbėrimą ir pūslelinę vienoje kūno pusėje.
- Okcipitalinė neuralgija: Tai rečiau pasitaikantis neuralgijos tipas, pažeidžiantis pakauškaulio (occipital) nervus. Šie nervai perduoda jautrumą iš galvos odos užpakalinės dalies į galvos smegenis. Okcipitalinė neuralgija pasireiškia stipriu, pulsuojančiu skausmu pakaušio srityje, kuris gali plisti į viršugalvį, kaklo sritį ar už ausų.
- Glosofaringinė neuralgija: Tai labai reta, bet itin varginanti neuralgijos forma, pažeidžianti liežuvio ryklės (glossopharyngeal) nervą. Šis nervas yra atsakingas už jautrumą ryklėje, liežuvio šaknyje ir vidurinėje ausyje. Glosofaringinės neuralgijos skausmas pasireiškia aštriais, dažnai nepakeliamais dūriais ryklės srityje, liežuvio šaknies srityje ir ausyje.
tags: #neuroze #sukeliancios #priezastys