Kaip valdyti liūdesį, džiaugsmą ir nerimą

Emocijos yra neatsiejama žmogaus gyvenimo dalis. Liūdesys, džiaugsmas ir nerimas - tai emocijos, kurias patiria kiekvienas. Svarbu išmokti jas valdyti, kad jos padėtų, o ne trukdytų gyventi. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip atpažinti, suprasti ir valdyti šias emocijas, kad galėtumėte gyventi visavertį ir emociškai sveiką gyvenimą.

Liūdesio valdymas

Liūdesys yra normali emocija, kurią patiriame, kai kažką prarandame arba negalime turėti. Tačiau, jei liūdesys užsitęsia ir pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui, svarbu imtis priemonių jam įveikti.

Kaip atpažinti pavojingą liūdesį?

Liūdesys, kaip emocija, laikui bėgant, o žmogui nieko nedarant, kad jis pasitrauktų, tik didėja ir pilka spalva nudažo vis didesnę žmogaus gyvenimo dalį. Tai nereiškia, kad reikia vengti liūdesio ar kitų neigiamų emocijų ar mėginti jas dirbtinai keisti, bet liūdesys neturėtų iš žmogaus atimti gyvenimo džiaugsmo ir suparalyžuoti.

Kokie ženklai rodo, kad liūdesys tapo pavojingas:

1. Miego sutrikimai: Sutrinka žmogaus miegas. Žmogus pradeda labai daug miegoti, nuolat jaustis pavargęs, mieguistas, be jėgų. Jei galėtų, toks asmuo visą dieną leistų lovoje, po antklode. Arba priešingai žmogus nebegali užmigti vakare, prabunda anksti ryte.
2. Valgymo sutrikimai: Sutrinka valgymas. Žmogus pradeda arba labai daug ir nuolat valgyti, arba praranda apetitą, maistas netenka skonio, nebesinori visai valgyti.
3. Džiaugsmo praradimas: Kai niekas nebedžiugina. Dalykai, kurie anksčiau buvo malonūs ir įdomūs netenka prasmės. Žmogus nebenori užsiimti jokia veikla, kuri nėra būtina, net jei tai būtų daug džiaugsmo ir malonumo anksčiau teikę dalykai.
4. Vilties praradimas: Kai žmogus praranda viltį, kad ateityje viskas bus gerai. Žmogus jaučiasi bejėgis kažką savo gyvenime kontroliuoti ir keisti. Viskas atrodo beprasmiška ir neverta pastangų. Ateitis matoma tik pilkesnė ir blogesnė nei dabartis.
5. Nuolatinės liūdnos mintys: Kai liūdnos mintys sukasi didesnę dienos dalį, liūdesiui atsirasti nebereikia jokios realios priežasties.
6. Kaltės ir menkavertiškumo jausmas: Atsiranda kaltės ir menkavertiškumo jausmas. Žmogus dėl visko kaltina save, jaučiasi nevertas gyventi geriau ar patirti džiaugsmą.
7. Koncentracijos ir dėmesio sutrikimai: Susilpnėja koncentracija ir dėmesys. Žmogus nebegali skaityti, mokytis ar net palaikyti ilgesnį pokalbį. Visos mintys skendi tarsi rūke.

Kai tokie simptomai tęsiasi ilgiau nei dvi savaites reikia rimtai pagalvoti, ar nėra depresijos. Depresija yra pavojinga liga, jai įveikti reikia pasitelkti visus įmanomus būdus.

Taip pat skaitykite: Liūdesio, džiaugsmo ir nerimo išraiška

Kaip sau padėti įveikti liūdesį?

• Pažadinti kūno pojūčius: Žmonių, kurie pasineria į savo liūdesį, kūno pojūčiai nusilpsta. Žmogus tarsi plaukioja neigiamų minčių jūroje ir pamiršta, kad gyvena šioje žemėje. Įsižeminimas per kūno pojūčius žmogui gali padėti pajusti realybę ir pasijusti geriau. Tai galima padaryti liečiant skirtingus paviršius, uodžiant įvairius kvapus, ragaujant skirtingus skonius, klausantis muzikos ir stebint vaizdus, kurie kelia malonias emocijas.
• Užsiimti malonia veikla: Užsiimti malonia veikla, net jei iš pradžių tai darysite automatiškai nejausdami malonumo. Tarkim, jei seniau Jums patikdavo gaminti valgyti, o dabar nesinori nieko daryti, tai pamėginkite iškepti pyragą ir pažiūrėkite, kaip keisis Jūsų nuotaika veiklos metu ar kai ragausite desertą. Kartais reikia kaip tam knygos personažui Miunchauzenui pakelti save už kasos ir iškelti iš balos. Yra dalykų, kurie daugumai žmonių teikia malonumą, tai gali būti: gamta, grynas oras, judėjimas, bendravimas, grožis, gyvūnai, muzika ir pan.
• Bendrauti: Reikia stengtis nelikti su savo liūdesiu vienam, atsiriboti nuo aplinkinių ir užsisklęsti savyje. Bendravimui rinktis malonius, pozityvius žmones, kurie mus gali suprasti, išklausyti ir palaikyti.
• Fiziškai pajudėti: Nėra tokio emocinio skausmo, kurio negalėtų įveikti fizinis krūvis. Netikite? Darykite pritupimus tol, kol galvoje neliks jokių minčių, tik raumenų skausmas kojose. Tinka bet koks fizinis krūvis: pasivaikščiojimas, bėgiojimas, aerobika ar intensyvus namų tvarkymas.
• Neutralizuoti mintis, kurios nuodija gyvenimą: Atrasti ir neutralizuoti mintis, kurios nuodija gyvenimą. Pradėti kaip sekliui stebėti savo proto darbą ir jo sukuriamas mintis. Reikėtų savęs paklausti tokių klausimų: „Kada nuotaika pablogėja?“, „Kokios mintys prieš tai atėjo man į galvą?“, Kokią iš to galima daryti išvadą apie mane?, „Ką tai sako apie mane, Mano gyvenimą ir ateitį?“, „Ko bijau, kad neatsitiktų?“, „Jeigu tai tiesa, kokio blogiausio dalyko dabar galima tikėtis?“, „Kokie vaizdiniai ateina į galvą šioje situacijoje, ką prisimenu?“, „Kiek mano mintys atitinka realybę“. Labai naudinga yra tikrinti ar mūsų mintys atitinka realybę, nes labai dažnai mintys nėra faktai, o tik mūsų proto produktai.
• Peržiūrėti savo dienotvarkę: Idealiu atveju žmogus per parą turėtų 8 valandas dirbti, 8 valandas ilsėtis ir 8 valandas miegoti. Miegas nėra poilsis. Taip pat kiekvieną dieną žmogus turėtų skirti laiko bendravimui, veiklai, kuri teikia malonumą ir veiklai, kuri gal ir nėra labai maloni, bet orientuota į tikslų įgyvendinimą, pvz.: mokslai, referato rašymas.
• Masažas: Fizinis prisilietimas gydo. Neliečiami kūdikiai nustoja valgyti ir augti. Mums reikia prisilietimų, kad gerai jaustumėmės, todėl masažas yra labai naudingas siekiant perkrauti savo smegenis ir atpalaiduoti kūną.
• Vanduo: Jis atpalaiduoja ir nuramina, leidžia nuplauti dulkes tiek nuo kūno, tiek nuo sielos. Tinka dušas, vonia, lietus, balos, ežeras ar baseinas.

Emocinis išsekimas ir nervinis išsekimas

Emocinis išsekimas arba nervinis išsekimas - būsena, kuriai būdingas stiprus emocinis ir fizinis nuovargis, atsiradęs dėl ilgalaikio streso. Emocinis išsekimas - tai ne tik nuovargis, bet ir emocinis atotrūkis nuo aplinkos, nusivylimas savimi ir kitais žmonėmis, beviltiškumo jausmas. Žmogus, patyręs emocinį išsekimą, dažnai jaučia, kad nebegali susidoroti su kasdieniais rūpesčiais, kad prarado ryšį su savimi ir savo vertybėmis. Kai viduje nebelieka jėgų net jausti - tai ženklas, kad laikas pasirūpinti savimi.

Nervinio išsekimo simptomai gali turėti įvairių formų ir intensyvumą, paveikdami asmenį tiek psichologiškai, tiek fiziologiškai. Šie simptomai gali kauptis arba pasireikšti kartu, stiprindami emocinio išsekimo poveikį asmeniui ir jo gyvenimui.

Emocinio išsekimo gydymas

Emocinio išsekimo gydymas priklauso nuo jo priežasčių ir sunkumo. Jei emocinis išsekimas yra nedidelis, gali padėti poilsis, sveika mityba ir reguliarus fizinis aktyvumas. Šie veiksniai gali padėti atkurti žmogaus energijos lygį, pagerinti nuotaiką ir stiprinti imuninę sistemą. Psichoterapija gali padėti žmogui suprasti kas sukelia jo šį išsekimą, išmokti naujų streso valdymo strategijų ir atkurti savo emocinę sveikatą. Psichoterapija gali būti individuali ar grupinė, priklausomai nuo žmogaus poreikių ir galimybių.

Emocinio išsekimo priežastys

Emocinis išsekimas gali kilti dėl įvairių priežasčių:

• Darbo: Darbinis stresas gali būti viena iš dažniausių emocinio išsekimo priežasčių, ypač tiems žmonėms, kurie dirba socialinį darbą, užsiima sveikatos priežiūra. Tai taip pat apima mokytojus, policininkus ir kitas profesijas, kurios reikalauja daug empatijos, atsakomybės ir sprendimų priėmimo.
• Asmeninių problemų: Asmeninės problemos taip pat gali sukelti emocinį išsekimą, jei žmogus jaučia, kad neturi pakankamai laiko, išteklių ar paramos, kad galėtų jas išspręsti. Tokios problemos gali būti susijusios su šeima, draugais, partneriu, vaikais ar kitais artimais žmonėmis.
• Finansų: Finansinės problemos gali būti dar viena priežastis, kodėl kamuoja nervinis išsekimas. Taip nutinka tais atvejais, jei žmogus jaučia, kad negali patenkinti savo ar savo šeimos poreikių. Jis jaučia, kad yra skolingas arba neturi pakankamai pinigų ateities planams.
• Sveikatos: Sveikatos problemos taip pat gali būti emocinio išsekimo priežastis, jei žmogus serga, kenčia nuo lėtinės ligos arba turi traumą. Sveikatos problemos gali ne tik apsunkinti žmogaus fizinę, bet ir paveikti jo psichologinę būklę.

Kaip išvengti nervinio išsekimo?

Nervinis išsekimas gali būti išvengiamas.

Taip pat skaitykite: O. Vyšniausko kūrybos kelias

• Reguliariai ilsėkitės ir atsipalaiduokite: Užtikrinkite, kad jūsų organizmas gauna pakankamai miego, kuris yra būtinas atstatyti jėgas ir atkurti kūno funkcijas.
• Sveikai maitinkitės: Subalansuota ir sveika mityba turi didelę įtaką jūsų kūno ir smegenų veiklai.
• Reguliariai sportuokite: Fizinis aktyvumas ne tik stiprina kūną, bet taip pat turi teigiamą poveikį psichinei sveikatai.
• Mokykitės valdyti stresą: Įvaldykite įrankius, padedančius valdyti stresą ir susidoroti su spaudimu.
• Stebėkite savo emocinę būklę ir laiku kreipkitės pagalbos: Būkite sąmoningi savo jausmų ir emocijų atžvilgiu. Jei pastebite nuolatinį stresą, nerimą arba kitus nervinio išsekimo simptomus, nevengdami kreipkitės pagalbos. Žmogus turėtų stebėti savo nuotaiką, jausmus, mintis, elgesį ir fizinę būklę, ir vertinti ar jie yra normalūs ar vis dėlto rodo streso padidėjimą. Pagalbos galima gauti iš šeimos, draugų, kolegų, psichologų ar kitų specialistų. Ji gali būti teikiama skirtingais būdais, pavyzdžiui, suteikiant emocinę paramą, patarimus, informaciją, praktinę pagalbą. Kreiptis pagalbos nereiškia silpnumo ar nesugebėjimo savęs kontroliuoti - tai rodo atsakingumą ir drąsą rūpintis savimi ir savo sveikata.

Kūrybinės veiklos svarba emocinei sveikatai

Emocinė sveikata - tai mūsų gebėjimas išgyventi, išreikšti ir valdyti jausmus taip, kad jie padėtų, o ne trukdytų gyventi. Vis dažniau psichologai pastebi, kad kūrybinės veiklos, tokios kaip dainavimas, šokiai ar piešimas, yra vienas veiksmingiausių būdų palaikyti šį balansą. Jos padeda išlaisvinti emocijas, mažina stresą, skatina pasitikėjimą savimi ir netgi turi terapinį poveikį.

Dainavimas, šokiai ar piešimas leidžia išreikšti tai, ko žodžiais kartais neįmanoma pasakyti. Kuriant žmogus ne tik dalijasi savo vidiniu pasauliu, bet ir jį apdoroja. Tai tarsi emocijų vertimas į spalvas, garsus ar judesius - procesas, kuris padeda geriau suprasti save. Kai piešiame ar šokame, dėmesys nukrypsta nuo kasdienių rūpesčių, o protas pereina į vadinamąją „tėkmės būseną“. Tai būsena, kai žmogus jaučiasi visiškai pasinėręs į veiklą, praranda laiko pojūtį ir patiria vidinį džiaugsmą.

Kūrybinės veiklos nauda

• Dainavimas: Dainavimas yra viena seniausių žmogaus saviraiškos formų. Kai dainuojame, mūsų kvėpavimas gilėja, širdies ritmas lėtėja, o kūnas gamina endorfinus - laimės hormonus. Be to, dainavimas padeda išlaisvinti emocijas: pyktį, liūdesį, džiaugsmą ar ilgesį. Grupinis dainavimas, pavyzdžiui, chore, suteikia dar daugiau naudos. Balsų derėjimas, sinchroninis kvėpavimas ir bendrumo jausmas sukuria stiprų emocinį ryšį.
• Šokis: Šokis yra unikalus tuo, kad jungia fizinį judesį, muziką ir emocijas. Judėdami pagal ritmą, žmonės išlaisvina susikaupusią įtampą, o ritmingas kvėpavimas ir koordinuoti judesiai padeda nervų sistemai nurimti. Šokant su kitais, stiprėja pasitikėjimas savimi, socialiniai įgūdžiai ir bendrumo jausmas. Daugelis žmonių po šokio užsiėmimų teigia, kad jaučiasi lengvesni, labiau atsipalaidavę ir emociškai laisvesni.
• Piešimas ar tapyba: Piešimas ar tapyba - tai būdas nuraminti mintis ir pasinerti į procesą. Kai žmogus kuria, jo smegenys persijungia iš loginio į kūrybinį mąstymą, o tai sumažina įtampą ir padeda pasiekti vidinę ramybę. Nėra svarbu, ar mokate piešti - svarbu pats procesas. Piešimas taip pat padeda susitelkti į dabartį - tai tarsi meditacijos forma. Menininkai dažnai sako, kad kūrimo metu laikas sustoja, o protas nurimsta.

Pastaruoju metu vis daugiau psichologų ir gydytojų taiko menų terapiją kaip papildomą gydymo formą. Dailės, muzikos ar šokio terapija padeda ne tik emocinėje srityje, bet ir gerina fizinę savijautą. Menų terapija ypač naudinga žmonėms, kuriems sunku kalbėti apie savo emocijas. Kuriant atsiveria galimybė išsakyti tai, kas giliai viduje, be žodžių.

Nepaisant užimtumo ar talento, kiekvienas gali rasti būdų įtraukti kūrybą į savo dieną. Galite dainuoti vairuodami, šokti namuose, klausydamiesi mėgstamos muzikos, ar tiesiog piešti ant popieriaus, kai norisi išlieti emocijas. Kūryba neturi būti tobula - ji turi būti nuoširdi. Skirkite bent 15 minučių per dieną veiklai, kuri leidžia atsipalaiduoti ir kurti. Net mažos kūrybinės pertraukos gali pagerinti nuotaiką, sumažinti įtampą ir padidinti energijos lygį. Kūryba gali būti puikus papildymas terapijai, tačiau ji nepakeičia profesionalios pagalbos.

Emocinę naudą suteikia pats procesas, o ne rezultatas. Kūrybinė veikla - tai ne privilegija menininkams, o natūralus žmogaus poreikis. Dainuodami, šokdami ar piešdami mes ne tik kuriame, bet ir gydome save. Tai būdas grįžti prie savęs, pajusti gyvybę, pasidalinti emocijomis ir patirti ramybę.

Taip pat skaitykite: Ar aš kuriu savo asmenybę?

Emocinis apsipirkimas

Kokią įtaką emocinis apsipirkimas turi žmogui, ar galima pasikelti nuotaiką perkant įvairius daiktus bei kaip suvokti, kada reikėtų sustoti? Nuotaiką pakelti skaniu maistu, o kartais mažesniais ar didesniais pirkiniais - anot psichologų, emocinis pirkimas pandemijos metu sėkmingai išsiplėtė, nes turėjo puikią galimybę persikelti į internetą.

Dienos eigoje žmogus patiria liūdesį, nuotaikų kaitą, stresą bei visas kitas emocijas. Iš esmės žmogus ne visada nori patirti neigiamas emocijas. Mes labai norime patirti džiaugsmingas emocijas. Spontaniškais pirkimais dažniausiai bandome numalšinti nuobodulį, stresą, liūdesį, vienatvę.

Jei pastebime, kad vėliau, kai įsigyjame prekę ar produktą, jaučiame kaltę, artimieji mums išsako tam tikrus nerimą keliančius žodžius dėl mūsų apsipirkimo, tie apsipirkimai yra dažni ir intensyvūs, mums yra sunku atsispirti pagundai pirkti, galbūt kartais nuo artimųjų slepiame pirkinius, tai gali lemti mūsų santykius kasdieniame gyvenime. Emociniams pirkėjams sunku suprasti, kad jų apsipirkimas virsta į maniakinį pomėgį-priklausomybę.

Kaip atpažinti emocinį apsipirkimą?

Tokie pirkėjai dažnai jaučia pernelyg dažną nerimą. Jis yra nekontroliuojamas ir turi neigiamą įtaką žmogaus gyvenimui. Viena papildoma nauja suknelė ar batų pora gyvenimo tikrai nesugadins. Individuali apsipirkimo elgsena tarp žmonių gali labai skirtis. Mūsų gaunamos pajamos labai skiriasi. Vienam žmogui šešios suknelės ar šešios poros batų yra nieko tokio, o štai kitam, kurio pajamos yra mažos, net ir vienas toks pirkinys jau gali būti per daug. Reiktų stebėti savo impulsyvų pirkimą.

Kaip padėti emociniam pirkėjui?

Jei pastebime, kad emocinis pirkėjas yra mūsų šeimoje ar artimoje aplinkoje, didžiausią vaidmenį vaidina geranoriškumas. Labai svarbu, kad pokalbis būtų pateikiamas pozityviai, įvardinant elgesio pasekmes, geranoriškai, su tikslu padėti. Jeigu mes vadovaujamės priekaištais, kaltinimais, tai dažniausiai nesuveiks, priešingai - tai mums sukels labai daug streso ir įtampos.

Parodymas, kad mums nepavyksta elgtis su savo pirkiniais taip, kaip mums norisi, mums kelia daug įtampos. Gali būti, kad mums trūksta įgūdžių, kaip kontroliuoti savo išlaidas. Kai kalbame apie įgūdžius emocijų reguliavime, problemų sprendime, išlaidų kontrolėje, tai šie įgūdžiai yra lavinami. Jeigu mes savo gyvenimo tėkmėje susiduriame su problemomis šiose srityse, mums tada svarbu pasitelkti išorinius resursus, specialistus, pagalbą. Visa tai galėtų išmokyti tinkamų būdų reguliuoti savo emocijas ir padėti sunkumuose.

Būkite budrūs. Jeigu rudeninis liūdesys pernelyg ilgai užsitęsia, jeigu niekas nesukelia džiaugsmo ir „viskas atsibodo“, tai gali signalizuoti apie rimtą, vieną dažniausių sveikatos sutrikimų - depresiją.

Kaip valdyti savo gyvenimą?

Pirmiausia, turite suvokti, kad tai jūsų gyvenimas, o jūs - jo šeimininkas. Tai pirmas dalykas, kurį turite padaryti. Miego ir budravimo sutrikimai, nereguliari mityba ir pan. Paimkite užrašų knygą ir sudarykite mitybos bei miego režimo planą. Parašykite, ką darysite šiandien, rytoj ir poryt. Nurodykite apytikslį darbų laiką. Jūs galite ir privalote kontroliuoti savo gyvenimą. Pavyzdžiui, 22 val. jūs turite eiti miegoti. Neatidėliokite to ir eikite! Net jei labai nesinori. Negalite užmigti? Išmeskite tokias mintis iš galvos. Verčiau galvokite: „Aš atsiguliau, nes mano organizmas privalo pailsėti“, „Dabar mano kūnas ilsisi ir kaupia gyvybinę energiją“.

Jeigu jus kamuoja menkavertiškumo ir beviltiškumo jausmas, pagalvokite apie gimimo stebuklą. Ką tai reiškia? Taigi žmogus, jeigu jau atėjo į šį pasaulį, yra labai svarbus ir reikalingas. Ir nesvarbu, kokį charakterį ar plaukų spalvą jis turi. Pasaulyje daugiau nėra tokio pačio Jono, Petro ar Marytės. Ir niekada nebus.

Imkite iš gyvenimo tik tai, kas yra teigiama. Atminkite: pyktis, pavydas, nemokėjimas atleisti, susierzinimas - tai nereikalingos šiukšlės, kuriomis reikia kuo greičiau atsikratyti. Paimkite popieriaus lapą, užrašykite viską, kas negatyvu, kas sukelia jums nerimą ir pyktį. Dabar, kai išmetėte negatyvą, ieškokite to, kas suteikia džiaugsmą.

Kai bendraujate su nuolat viskuo nepatenkintu niurzgliu, tai praleidžiate per save visas neigiamas emocijas, kaip kempinė sugeriate jas ir nuodijate savo sielą. Nekalbėkite apie gyvenimo nesėkmes bei negandas (algos mažos, visi politikai vagys ir pan.), nesmerkite, neapkalbėkite ir nepavyduliaukite. Bendraukite su optimistais, su linksmais žmonėmis, kurie nuolat šypsosi, nes gyvena įdomų ir - svarbiausia - savo, o ne kitų gyvenimą. Žmonės, kurie gyvena savo gyvenimą, yra nepaprastai sėkmingi ir laimingi, jie žino tikrąją gyvenimo vertę. Jeigu tokių žmonių jūsų aplinkoje nėra (bet tikimės, kad yra, tereikia gerai įsižiūrėti), tuomet skaitykite knygas ar žiūrėkite filmus apie tokius žmones.

Tingėjimas - geriausias depresijos draugas. Jo tikslas - paguldyti jus ant sofos ir priversti nuolat savęs gailėti. Ir išeina taip: „Aš gailiuosi savęs, nes man bloga. Dirbkite, ieškokite naujų pomėgių ir talentų. Tai geriausias vaistas nuo dvasinių negalavimų. Dar geriau - pradėkite sportuoti. Juk turbūt girdėjote posakį: „Sveikame kūne - sveika siela“. Dažniau kartokite sau: „Aš galiu. Aš moku.

Emocijos ir onkologinės ligos

Paprastai vėžio diagnozė apverčia gyvenimą aukštyn kojomis. Paskubomis tenka išmokti naują - medicinos terminų - kalbą, įveikti labirintą gydytojų kabinetų, susitaikyti su įvairiomis apžiūromis ir tyrimais. Psichologine prasme diagnozė „Onkologinė liga“ sukelia didžiulį nerimą, pasimetimą, vidinę sumaištį, sužinojus diagnozę kyla daug sudėtingų klausimų. Visa tai paveikia kiekvieno sergančiojo saugumo ir gerovės jausmą, sveikatą, gyvenimo kokybę bei šalia esančius artimuosius. Perkainuojamos turimos vertybės, peržiūrima, kas gyvenime yra svarbu. Taigi susidūrimas su liga kupinas įvairių reakcijų ir galimybių: nuo apatijos ar bejėgiškos pozicijos iki konstruktyvios ir sąmoningos pagalbos sau.

Moksliškai įrodyta, kad žmogaus emocinė sveikata daro poveikį jo fizinei savijautai. Pasak Herbert Benson (Herbert Benson), medicina nulemia tik 25 proc. ligos kontrolės, likusius 75 proc.

Kaip susitaikyti su liga?

• Nepraraskite vilties: Nes ji yra stebuklas. Su dėkingumu priimkite kiekvieną naują dieną nesureikšmindami to, kokia ji bus: kupina fizinio skausmo, abejonių ir nerimo ar džiuginanti malonia savijauta ir artimųjų dėmesiu.
• Prašykite pagalbos: Nėra būtinybės viską ištverti vienam. Leiskite sau paprašyti pagalbos. Leiskite likimui jus suvesti su žmonėmis, kuriems rūpi jūsų savijauta ir patiriami išgyvenimai. Palaikymo sistema yra nuostabus dalykas.
• Pasitikėkite gydytoju: Pasirinkite gydytoją, kuriuo pasitikite, tuomet pasitikėkite gydytoju, kurį pasirinkote. Paprašykite jo papasakoti arba nurodyti, kur galite plačiau paskaityti apie savo ligą. Užsirašykite kylančius klausimus, pastebėjimus. Kurkite sąžiningumu ir pasitikėjimu paremtą santykį.
• Nenutraukite tradicinio gydymo: Niekada neatsisakykite tradicinio medikamentinio gydymo pasikliaudami vien netradiciniais gydymo metodais. Nėra priežasčių nepasitikėti gydytojais ir mokslu.
• Priimkite sprendimus neskubėdami: Sprendimus priimkite po vieną, neskubėdami. Tam jūs turite pakankamai laiko. Pasitikėkite artimaisiais ir leiskite jiems padėti, kai sunkiose situacijose jus aplankys baimė ir dvejonės. Baimė skleidžia neviltį iš smegenų į kūną, o bejėgiškumas apsunkina suvokimą, kad žmogaus dvasia yra galingesnė už ligą.
• Būkite atviri: Jūs nesate vienintelis kenčiantis žmogus. Jūsų artimiesiems taip pat sunku. Paskirstykite laiką besirūpindami savimi ir jums brangiais žmonėmis. Jie nerimaus mažiau, kai su jais ir toliau bendrausite atvirai ir sąžiningai.
• Leiskite sau jausti: Jūs esate žmogus, sudarytas iš kūno, minčių ir jausmų. Kai bus sunku, leiskite sau verkti, liūdėti, abejoti. Tai sukels palengvėjimą. Leiskite sau ilsėtis. Miegas, meditacijos, poilsis yra dovanos, kurias galite sau įteikti, o ne laiko švaistymas. Veikite tiek, kiek pajėgiate. Tai, kad jūs esate vertingas tik tada, kai ką nors veikiate, yra mitas.
• Kurkite prisiminimus: Susikurkite prisiminimų banką. Patalpinkite į jį malonius vaikystės prisiminimus, mėgstamus kvapus, vertingas mintis. Tikėkite tuo, kad viskas, kas vyksta, yra jūsų kūno ir sielos labui. Kentėdamas kūnas paprastai paskatina vidinę žmogaus brandą.
• Gyvenkite šiandiena: Gyvenkite šios dienos realybe, o ne dvejonėmis dėl praeities ar nežinomybe dėl ateities. Jūs turite pakankamai jėgų vienai dienai.

#

tags: #isdalinau #savo #liudesi #dziaugsma #ir #nerima