Depresija yra viena iš didžiausių sveikatos problemų pasaulyje, turinti didžiulį poveikį visuomenės sveikatai, ekonomikai ir gyvenimo kokybei. Liga, kuria serga maždaug 40,3 milijono žmonių visoje Europoje, kelia didelių iššūkių tiek pacientams, tiek sveikatos priežiūros sistemoms. Šiame straipsnyje apžvelgiamos naujausios depresijos epidemiologijos tyrimų įžvalgos, rizikos veiksniai, gydymo galimybės ir visuomenės požiūris į šią ligą.
Biologinis amžius ir psichologinė sveikata
Kiekvienas žmogus turi savo chronologinį amžių, tačiau jis taip pat turi vadinamąjį biologinį amžių, pagrįstą organizmo funkcijų senėjimu, kuriam įtakos turi genetika, gyvenimo būdas ir kiti veiksniai. Naujausi tyrimai rodo, kad psichologinė sveikata yra glaudžiai susijusi su biologiniu senėjimu.
Stanfordo universiteto ir Honkongo universiteto mokslininkai sukūrė „senėjimo laikrodį“, kuris parodė, kad tokie psichologiniai veiksniai kaip nelaimingumo jausmas ar vienišumas prie biologinio amžiaus prideda iki 1,65 metų. Rūpinimasis savo psichologine sveikata labiausiai prisideda prie to, kad sulėtintumėte senėjimo tempą. Tyrimas taip pat atskleidė, kad rūkantiems žmonėms prognozuojamas 15 mėnesių vyresnis amžius nei jų nerūkantiems bendraamžiams, o santuoka biologinį amžių sumažina maždaug septyniais mėnesiais.
Londono universitetinio koledžo psichologijos ir epidemiologijos profesorius Andrew Steptoe'as teigė, kad šis tyrimas yra vienas iš keleto pastarųjų metų tyrimų, kuriuose „biologinio senėjimo laikrodžiui“ apskaičiuoti naudojami kraujo ir biometriniai duomenys. Jis pridūrė, kad naujausiame darbe nustatyta, jog jausmai, susiję su depresija, vienišumu ir nelaimingumu, yra susiję su spartesniu biologiniu senėjimu.
Natūralių išteklių poveikis psichinei sveikatai
Klaipėdos universiteto mokslininkai atliko tyrimą, kuriuo siekė išsiaiškinti procedūrų su gamtos ištekliais poveikį psichinei sveikatai. Rezultatai parodė, kad mineralinis vanduo ir gydomasis purvas, aptinkami Lietuvos kurortuose, stresą ir jo pasekmes gali mažinti taip pat efektyviai kaip ir vaistai.
Taip pat skaitykite: Harmonijos atkūrimas Reiki metodu
Mokslininkai naudojosi pažangia technologija Vokietijoje, kuri leidžia išmatuoti kortizolio streso hormono kiekį organizme. Tyrimas atskleidė, kad sumažėjus streso hormono kiekiui organizme, atitinkamai fiksuojami reikšmingai padidėjusi plaučių talpa, pagerėjusi odos būklė ir kardiogramos rodikliai, sumažėjęs skausmas ir net biologinis amžius.
Tyrimo metu buvo pasitelkta Epidemiologijos tyrimų centro depresijos skalė (CESD-R). Po dviejų savaičių gydymo bendras depresijos balas sumažėjo iki 76 proc. Nustatyta, kad sumažėjo ne tik depresijos dimensijos - liūdesys, kaltė, nuovargis, bet ir suicidinės mintys, pagerėjo mąstymo, miego, apetito dimensijos.
Mitybos įtaka depresijai
Rytų Suomijos universiteto prospektyvinis tyrimas parodė, kad sveika mityba gali sumažinti sunkios depresijos riziką. Be to, svorio netekimas keičiant gyvenimo būdą, buvo susijęs su depresijos simptomų mažėjimu.
Tyrimo stebėjimo laikotarpiu sveiką mitybą sudarė daržovės, vaisiai, uogos, pilno grūdo produktai, paukštiena, žuvis ir neriebus sūris ir ši mityba buvo susijusi su mažesniu depresijos simptomų pasireiškimu ir mažesne depresijos rizika stebėjimo metu. Didesnis folio rūgšties suvartojimas, taip pat buvo susijęs su mažesne depresijos rizika.
Polinkis nesveikam maistui: dešrelėms, perdirbtos mėsos produktams, cukrui, kuris yra desertų ir užkandžių, saldžių gėrimų, dirbtinių maisto produktų sudėtyje, pyragams ir keptoms bei perdirbtoms bulvėms susijęs su padažnėjusiu sunkesnių depresijos simptomų atsiradimu.
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikata ir Coaxil
Genetiniai tyrimai ir depresijos priežastys
Tyrimas, paskelbtas Gamtos psichinėje sveikatoje, taiko genetinius metodus, skirtus sistemingai patikrinti, kurie bruožai yra priežastys, o kokios yra pasekmės, depresijos. Tyrimo komanda pamatė, kad daugelis veiksnių prisideda prie depresijos vystymosi. Tai apima vienatvę, mažas pajamas, rūkymo pradžią, nutukimą, lėtinį skausmą ir tam tikrus endokrininius bruožus, tokius kaip jaunesnis amžius Menarche.
Tuo pat metu tyrimas nustatė, kad genetinė atsakomybė už depresiją padidina įvairių rezultatų spektro riziką, įskaitant širdies ir kraujagyslių ligas, 2 tipo diabetą, hipotiroidizmą, lėtinį skausmą, uždegimą ir sumažėjusį fizinį aktyvumą. Daugelis šių santykių buvo dvikryptė, tai reiškia, kad depresija ir jos rizikos veiksniai gali sustiprinti vienas kitą savarankiškai kylančiuose cikluose, pavyzdžiui, depresija gali padidinti vienatvę, o vienatvė savo ruožtu padidina depresijos riziką.
Šiuolaikiniai požiūriai į depresiją
Profesorius, psichiatras DANIUS PŪRAS skaitė paskaitą tema „Šiuolaikiniai požiūriai į depresiją: tarp medicinos, psichologijos ir filosofijos“, stengdamasis akcentuoti vis dar Lietuvoje gajų manymą (ypač valstybiniame sektoriuje), jog kiekvieną depresiją reikėtų gydyti vaistais. D. Pūro teigimu, daugelis depresijos atsiradimo priežasčių sunkiai paaiškinamos.
Anot D. Pūro, jokios biopsijos ir smegenų tyrimai neranda aiškių depresijos požymių, o tai leidžia galvoti apie kitokią tokių sutrikimų kilmę. Jeigu nerandame aiškių biologija grįstų požymių, tai kam skiriame medicininius preparatus? Vaistai skiriami konkrečioms smegenų funkcijoms, hormonų gamybai, kaip galima nuolat jais pasitikėti, jei aiškiai nežinome, kam skirti medikamentą?
Šiuo metu didžiausia problema kalbant apie depresiją yra biomedicininio modelio pernelyg agresyvus dominavimas. Nors pats biomedicininis modelis, jei saikingai vartojamas, nieko blogo neturi. Jeigu jis pradedamas vartoti pertekliniu būdu, tai kyla problema.
Taip pat skaitykite: Efektyvūs depresijos gydymo metodai
Stigma ir gydymo prieinamumas
Tyrimai rodo, kad daugelis Vakarų Europos žmonių, įskaitant sveikatos priežiūros specialistus, vis dar turi stigmatizuojantį požiūrį į psichikos ligas, kuris yra labiau paplitęs Vakarų pasaulyje, lyginant su Azijos ir Afrikos šalimis.
Stigma gali paveikti taip, kad psichinės sveikatos problemų turintiems žmonėms tampa nelengva kalbėti apie savo savijautą, o tai gali atitolinti jų diagnozę ir galimybę gauti tinkamą gydymą, nes šie pacientai lieka nežinomi sveikatos priežiūros sistemai. Tokia iniciatyva kaip #Įveikime depresiją (angl. #BreakingDepression) siekia kovoti su psichikos sutrikimų stigma.
Ekonominė našta
Be poveikio pacientų gyvenimo kokybei, depresija turi ir reikšmingą socialinį bei ekonominį poveikį, nes dėl jos prarandama daugiausiai darbo dienų, palyginti su bet kokiais kitais fiziniais ar psichikos sutrikimais. Pacientai, kurie nepasiekia remisijos, pasižymi didesniu sergamumu, išteklių naudojimu ir produktyvumo nuostoliais, palyginti su pasiekusiaisiais remisiją.
2010 m. šios ligos kaštai Europoje buvo maždaug 92 mlrd. eurų.
Dabartiniai gydymo metodai ir iššūkiai
Norint pasiekti atsaką ar depresijos remisiją, pacientai turi laukti savaites, o kartais net mėnesius. Ilgas ir neveiksmingas gydymas gali prailginti pacientų kančias, sumažinti lūkesčius ir sustiprinti neigiamas emocijas, tokias kaip beviltiškumas.
Dabartinės gairės rekomenduoja palaukti 3-4 savaites prieš keičiant gydymo taktiką. Pacientų, kurie dėl atsako stokos gydomi jau trečiuoju ir ketvirtuoju antidepresantu, remisijos dažnis atitinkamai gali būti vos 14 proc. ir 13 proc.
Išeitis iš depresijos šešėlio
Nepaisant to, kad remisijos dažnis po trečiojo ar net ketvirtojo gydymo bandymo yra žemas, vis dar svarbus skubaus depresijos gydymo poreikis. Taikant kuo skubesnio gydymo taktiką, jis gali būti optimizuotas, taip apsaugant pacientus nuo ilgalaikių kančių ir padidinant tiek besimptomės remisijos, tiek ir funkcinio pasveikimo tikimybę.
tags: #1313 #depresijos #epidemiologijos #bei