Įvadas
Emocijos - tai sudėtinė žmogaus gyvenimo dalis. Suvokti, kaip jas išreikšti žodžiais, yra esminis įgūdis, padedantis palaikyti sveikus santykius, gerinti savijautą ir sėkmingai įveikti gyvenimo iššūkius. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip tinkamai išreikšti liūdesį, džiaugsmą ir nerimą, kad galėtumėte geriau suprasti save ir kitus.
Vaikų emocinė sveikata ir jos svarba
Vaikų emocinė sveikata - tai jų gebėjimas suprasti, išreikšti ir valdyti emocijas, pasitikėti savimi, kurti sveikus santykius, prisitaikyti prie gyvenimo pokyčių bei konstruktyviai įveikti kasdienius iššūkius. Šiais laikais vaikai, paaugliai ir jų šeimos patiria daug streso ir kitų psichologinių problemų. Visgi tėvai ir globėjai yra svarbiausi žmonės, kurie gali padėti vaikams ugdyti įgūdžius, reikalingus valdyti emocijas, spręsti problemas, bendrauti ir plėtoti artimus ryšius su kitais. Saugūs, stabilūs, puoselėjantys santykiai šeimoje yra būtini vaiko sveikam protiniam ir emociniam vystymuisi.
Kaip kurti nuspėjamą rutiną
Sukurkite savo vaikui nuspėjamą rutiną. Aiškios taisyklės, nuoseklumas, struktūrizuota kasdienybė suteikia vaikams stabilumo ir ryšio jausmą. Pastovumas mažina nerimą ir skatina emocinį stabilumą. Nustatykite reguliarų ritualą prieš miegą. Mažiems vaikams prieš miegą tai gali būti maudymasis vonioje, dantų valymas, knygos skaitymas kartu. Gerai pailsėjus yra lengviau susidoroti su kasdieniais sunkumais. Taip pat skatinkite namų darbų rutiną. Planavimas, kokiu laiku atlikti mokykloje užduotus namų darbus, yra svarbus ugdant laiko valdymo įgūdžius, kurie mažina stresą. Be to, tai padeda vaikams rasti laiko pasirūpinti savimi bei daugiau laiko skirti bendravimui su šeima, draugais. Nepamirškite ir amžių atitinkančių darbų namuose - jie skatina atsakomybės jausmą, indėlio į šeimos gerovę suvokimą.
Linksmas laiko leidimas
Ne mažesnis dėmesys turėtų būti skiriamas linksmam laiko leidimui. Tikslas - dalintis džiaugsmu ir bendrauti. Žaiskite reguliariai - taikykite tai ne tik kaip atlygį už gerą elgesį. Ryšiai, kuriuos užmezgate šiomis akimirkomis, sudaro pagrindą sveikiems santykiams gyvenime. Mažiems vaikams žaidimai leidžia tyrinėti emocijas dar prieš jas įvardinant žodžiais, suteikia jiems savo pasaulio kontrolės jausmą. Su vyresniais vaikams ir paaugliai ypatingo šeimos pramogų laiko planavimas bei leidimas stiprina tarpusavio ryšius.
Taisyklės ir kokybiškas bendravimas
Nustatykite taisykles, kuomet laiką skiriate vaikui. Pavyzdžiui, leiskite vaikui pasirinkti užsiėmimą, padėkite telefonus į šalį. Praleiskite laiką užsiimdami veikla, kuri skatina bendradarbiavimą, problemų sprendimą. Paaiškinkite vaikui, kad kiekvienas susiduriame tiek su laimėjimais, tiek su nesėkmėmis. Todėl, net jei vaikui kažkas nesiseka, stenkitės proporcingai išdėlioti jo laisvą laiką - jo turi užtekti ne tik sunkesnių dalykų mokymuisi, atlikimui, bet mėgstamoms veikloms. Supraskite, kad kuomet vaikas susikoncentruoja tik į tas sritis, kurios jam nesiseka, labai lengvai gali kilti mintys, jog jis yra nevykėlis.
Taip pat skaitykite: Emocijų valdymo strategijos
Pozityvi tėvystė
Naudokite pozityvios tėvystės metodus. Teigiamos drausmės strategijos padeda vaikams ir paaugliams mokytis konstruktyviai valdyti savo elgesį. Turėkite aiškias ir nuoseklias taisykles, kurių turėtų laikytis jūsų vaikas ar paauglys. Ramiai paaiškinkite pasekmes, jei jų nesilaikys. Modeliuokite elgesį, kurį norite parodyti savo vaikui. Kai jaučiatės nusivylę, stenkitės reaguoti ramiai. Pavyzdžiui, užuot sakę: „Tu varai mane iš proto“, išsakykite savo tikrus jausmus: „Šiuo metu esu tikrai nusivylęs“. Tai moko vaikus pasakyti tai, ką jie jaučia, o ne kritikuoti ar įžeidinėti. Pastebėkite teigiamą vaiko elgesį. Jis turi žinoti, ne tik kada daro ką nors blogo, bet ir ką nors gero.
Atviras bendravimas ir emocijų valdymas
Galėjimas laisvai išreikšti mintis ir jausmus padeda vaikams suvokti ir priimti savo emocijas. Atviras bendravimas taip pat stiprina tėvų ir vaikų ryšius. Skirkite laiko vaiko išklausymui. Būkite pasiekiami, kai vaikas nori kalbėti. Aktyviai klausydami skatinkite atvirą dialogą. Sukurkite palankią ir nesmerkiančią aplinką, kad jiems būtų patogu dalytis mintimis, jausmais ir rūpesčiais. Atminkite, bet koks laikas tinka pokalbiams. Pavyzdžiui, kalbėkite automobilyje, kartu plaudami indus, ar išėję pasivaikščioti.
Kokybiškas bendravimas
Bendraukite kokybiškai, užduokite atvirus klausimus. Užuot klausę klausimų, į kuriuos vaikas gali atsakyti „taip“ arba „ne“, pateikite tokius, į kuriuos reikia išsamesnių atsakymų. Vaikas turi gebėti atpažinti, įvardyti savo jausmus (džiaugsmą, liūdesį, pyktį, baimę ir kt.) ir valdyti savo emocijas. Jūs galite padėti jam pripažindami jo emociją, sakydami: „Matau, kad dabar jauti stiprius jausmus“ arba „Žinau, kad jautiesi blogai dėl to, kad reikia nutraukti žaidimą, kurį norėjai užbaigti“.
Emocijų išreiškimas žodžiais
Išreikškite savo vaiko emocijas žodžiais, pvz., „Tu atrodai liūdnas/piktas/išsigandęs/nusivylęs“. Mažesniems vaikams gali padėti emocijų žymėjimo spalvų zonos. Svarbu yra atliepti, jautriai reaguoti į kilusias emocijas: jei jūsų vaikas ar paauglys liūdnas, paguoskite; jei bijo, užtikrinkite saugumą; jei pyksta, leiskite jam pajusti jūsų gerumą, bet kartu nubrėžkite ir ribas, pasidalykite nedestruktyviais neigiamų emocijų išreiškimo ir nusiraminimo metodais (pvz., gilus kvėpavimas, raumenų atsipalaidavimas ar užmerkus akis įsivaizdavimas atpalaiduojančios, laimingos vietos).
Socialiniai santykiai
Stiprių, sveikų socialinių santykių kūrimas teigiamai veikia jūsų vaiko emocinį vystymąsi. Todėl puoselėkite vaikų draugystes. Draugystės palaikymas padeda vaikams išmokti suprasti kitus, bendrauti teigiamais būdais. Paskatinkite savo vyresnį vaiką ar paauglį pasikviesti draugų, susitikti su bendraamžiais parke ar filme. Skatinkite vaiką įsitraukti į veiklas. Paskatinkite vaiką išbandyti popamokinę veiklą, būrelius, sporto komandas ar savanorystę. Tai padeda atrasti tai, kas jiems patinka, susitikti su panašių pomėgių turinčiais bendraamžiais ir užmegzti draugystes.
Taip pat skaitykite: O. Vyšniausko kūrybos kelias
Empatija ir pagarba
Padėkite savo vaikui ugdyti empatiją, pagarbą ir priėmimą. Kitų asmenų požiūrio ir jausmų atpažinimas padeda vaikams išmokti valdyti savo emocijas. Pagarba skirtumams taip pat padeda vaikams suvokti savo tapatybę ir jaustis vertinamiems kokie jie yra. Leiskite jiems matyti, kad su visais patys elgiatės maloniai, nepaisant skirtumų. Emocinė sveikata stiprinama, kai vaikas žino, kad gali kreiptis į suaugusįjį pagalbos. Ankstyvas emocinių sunkumų pastebėjimas ir pagalba (pvz., psichologo konsultacijos) gali užkirsti kelią rimtesnėms problemoms.
Palaikymas ir ryšys
Palaikykite ryšį su mokytojais, auklėtojais, kitais ugdymo įstaigos specialistais. Tai padės jums laiku sužinoti apie iššūkius, su kuriais susiduria ar gali susidurti jūsų vaikas. Atminkite, kad didžiausia dovana vaikui yra ne prabangūs daiktai, o dėmesys, meilė, pagarba ir kartu leidžiamas laikas. Stiprus ryšys su tėvais ar globėjais suteikia vaikui emocinį saugumą, o teigiamas bendravimas ir palaikymas skatina vaiko savivertę bei pasitikėjimą savimi.
Kaip padėti artimam žmogui, sergančiam depresija
Kai artimas žmogus kovoja su depresija, mums dažnai norisi padėti, bet nežinome, kaip tai padaryti tinkamai. Depresija - tai rimta emocinė būklė, kuri gali paveikti ne tik sergantįjį, bet ir jo artimuosius. Daugelis jaučiasi bejėgiais, tuomet kai mato, kaip mylimas žmogus kenčia, tačiau gera žinia yra ta, kad veiksmingas palaikymas gali būti raktas į geresnę savijautą ir gali padėti pradėti gijimo procesą.
Depresijos esmė
Norint padėti artimam žmogui, kuris išgyvena depresiją, svarbu suprasti, kas šią būklę sukelia. Depresija dažnai kyla dėl įvairių veiksnių derinio - tai nėra vien tik laikinas liūdesys ar prasta nuotaika, kurią galima lengvai „išsklaidyti“. Depresija gali būti ilgalaikio streso, hormoninio disbalanso, genetinio polinkio, vaikystės traumų ar nesugebėjimo įveikti sunkių gyvenimo patirčių rezultatas.
Fiziologinis lygmuo
Fiziologiniu lygmeniu depresiją gali lemti pokyčiai smegenyse. Pavyzdžiui, kai kuriems žmonėms depresija gali būti susijusi su serotonino, dopamino ar noradrenalino - medžiagų, atsakingų už nuotaiką, energiją ir motyvaciją - disbalansu. Kai šie neurotransmiteriai veikia netinkamai, žmogus gali patirti ilgalaikį liūdesį, nuovargį, energijos stygių ir nesugebėjimą džiaugtis dalykais, kurie anksčiau teikė malonumą.
Taip pat skaitykite: Ar aš kuriu savo asmenybę?
Praeities patirtys ir genetiniai veiksniai
Depresija taip pat gali būti giliai susijusi su praeities patirtimis. Pavyzdžiui, vaikystės traumos, kaip emocinis apleidimas ar psichologinė prievarta, gali palikti ilgalaikių randų, kurie vėliau sukelia depresijos simptomus. Taip pat yra genetinių veiksnių - kai kurie žmonės tiesiog turi polinkį į depresiją dėl savo genetinio paveldėjimo. Depresija nėra žmogaus silpnumo ar vien tik „neteisingo mąstymo“ ženklas. Tai - sudėtinga liga, kuri reikalauja supratimo, empatijos ir kantrybės. Žinodami, kad depresija kyla dėl kompleksinių veiksnių derinio, galime geriau suvokti, kaip svarbu neskubinti žmogaus ir nesitikėti greitų rezultatų.
Praktiniai patarimai
Kai artimas žmogus išgyvena depresiją, vienas iš svarbiausių dalykų, kurį gali suteikti - tai kantrybė. Depresija dažnai būna lėta ir sudėtinga kelionė, kurioje nėra greitų sprendimų ar „stebuklingų vaistų“. Kartais jis / ji gali atrodyti lyg „užstrigęs (-usi)“ vietoje - nesijaučia geriau, nenori nieko veikti ar kalbėti apie savo jausmus. Svarbu suvokti, kad tai yra natūrali gijimo proceso dalis, ir spaudimas „jaustis geriau“ ar „ką nors daryti“ gali sukelti priešingą efektą.
Emocinis palaikymas
Būti kantriam ir supratingam nereiškia, kad turi stengtis „išgelbėti“ ar „pataisyti“ savo artimąjį. Kartais geriausias būdas padėti yra tiesiog būti šalia, parodyti, kad Tu jo ar jos nevertinsi ir nieko nesitikėsi mainais. Leisk jam / jai suprasti, kad turi teisę jaustis taip, kaip jaučiasi, ir kad Tau rūpi nepaisant visų jo ar jos išgyvenimų. Tai suteikia sergančiam depresija saugios erdvės jausmą, kurioje galima būti savimi ir pasijusti suprastu (-a).
Kaip rodyti emocinį palaikymą:
- Priimkite depresiją kaip rimtą išgyvenimą: Supraskite, kad depresija yra reali ir dažnai stipriai varginanti liga. Venkite sakyti frazes, tokias kaip „visi kartais liūdime“ ar „tiesiog atsikratyk šio jausmo“. Vietoje to, sakykite: „Žinau, kad Tau tikrai sunku, ir noriu būti šalia, kad ir ką jaustum.“
- Leiskite žmogui pasirinkti, kada jis nori kalbėtis: Kai kurie žmonės depresijos metu gali jaustis geriau išsikalbėdami, bet kiti gali norėti išlaikyti distanciją. Pasiūlykite: „Jei kada norėsi pakalbėti, aš visada pasiruošęs (-usi) išklausyti be vertinimo.“ Jei žmogus nesijaučia pasiruošęs kalbėti, būkite kantrūs (-i) ir parodykite, kad esate prieinamas (-a), kai jam ar jai prireiks.
- Būkite kantrūs (-i) su lėtais pokyčiais: Depresijos gijimo procesas gali būti labai lėtas ir kartais net beveik nepastebimas. Jei matote, kad artimasis pradeda rodyti nors menkiausius žingsnius link pagerėjimo, pagirkite jį ar ją už šias pastangas. Pavyzdžiui, jei jis ar ji pagaliau susitvarkė savo kambarį ar išėjo pasivaikščioti, pasakykite: „Žaviuosi, kad nepaisant sunkumų, Tu vis tiek randi jėgų pasirūpinti savimi.“
- Padėkite lengvuose kasdieniuose darbuose: Depresijos metu žmogus gali jaustis bejėgis net dėl paprastų kasdienių užduočių, tokių kaip maisto gaminimas ar kambario tvarkymas. Pasiūlykite savo pagalbą: „Norėčiau padėti Tau pasigaminti vakarienę, jei norėtum, galėtume tai padaryti kartu.“ Taip jis ar ji nesijaus vienas (-a) atliekant šias užduotis, o bendravimas suteiks daugiau saugumo.
- Atverkite galimybes, bet nespauskite atlikti veiklas: Kartais veiklos ir pomėgiai, kurie anksčiau teikė džiaugsmą, depresijos metu atrodo beprasmiai. Pasiūlykite veiklą kaip galimybę, bet nespauskite. Sakykite: „Gal norėtum kartu nueiti pasivaikščioti, jei norėtum pabūti gamtoje. Tačiau jei šiuo metu nenori, viskas gerai.“ Svarbu, kad žmogus nejaustų, jog turi „pataisyti“ savo savijautą greitai.
- Skatinkite kūrybiškus išraiškos būdus: Depresija gali būti gilių jausmų ir minčių laikotarpis, todėl skatinimas išreikšti save kūrybiškai gali padėti žmogui susidoroti su išgyvenimais. Pasiūlykite piešti, rašyti dienoraštį arba net klausytis mėgstamos muzikos. Sakykite: „Jei norėtum, galėtum pabandyti išreikšti savo mintis ar jausmus piešimu ar rašymu. Kartais tai padeda atsipalaiduoti.“
- Skatinkite poilsį ir tinkamą miegą: Depresija dažnai trikdo miegą, todėl svarbu padėti artimam žmogui palaikyti sveiką miego rutiną, kad ir kaip sunku būtų. Galėtumėte pasiūlyti vakare atlikti atsipalaidavimo pratimus, išjungti ekranus prieš miegą arba eiti miegoti tuo pačiu laiku. Sakykite: „Miegas tikrai svarbus, ir jei nori, galėčiau padėti Tau rasti būdų, kaip lengviau užmigti.“
Bendraukite ir išklausykite be vertinimo
Kai artimas žmogus, kurį Tu myli, išgyvena depresiją, jam dažnai reikia erdvės ir žmogaus, kuris tiesiog būtų šalia ir išklausytų. Depresija sergantys žmonės dažnai bijo būti nesuprasti ar įvertinti negatyviai, todėl labai svarbu, kad jie jaustųsi laisvai galintys kalbėti apie savo jausmus, nebijodami būti teisiami.
Bendrauti be vertinimo reikalauja kantrybės ir jautrumo. Svarbu neskubėti duoti patarimų ar nevertinti to, ką jis ar ji jaučia. Net jei norisi pasakyti ką nors, kas, Tavo manymu, padėtų, kartais geriausia yra tiesiog klausytis ir būti atviram (-ai) jo ar jos jausmams.
Kaip bendrauti be vertinimo:
- Venkite nuvertinančių frazių: Venkite sakyti frazių, tokių kaip „tiesiog pabandyk apie tai negalvoti“. Tokie pasakymai gali priversti žmogų jaustis nesuprastu ir gali sumažinti norą atsiverti. Geriau sakykite: „Suprantu, kad dabar Tau sunku. Galiu Tave išklausyti, jei norėtum pasidalinti.“
- Naudokite atvirus klausimus: Atviri klausimai padeda žmogui lengviau išreikšti savo jausmus, nes leidžia jam pačiam apsispręsti, kaip daug nori pasakyti. Pabandykite tokius klausimus kaip: „Kaip šiuo metu jautiesi?“ arba „Kas Tave labiausiai slegia šiomis dienomis?“
- Pabrėžkite, kad jo/jos jausmai yra svarbūs: Parodykite, kad suprantate, jog jo ar jos jausmai yra tikri ir vertingi. Pavyzdžiui, jei jis arba ji dalinasi, kad jaučiasi labai pavargęs (-usi) ar prislėgtas (-a), sakykite: „Girdžiu, kaip Tau tai sunku. Tavo jausmai tikrai yra svarbūs, ir aš esu čia, kad Tave palaikyčiau.“
- Patikinkite, kad viskas, ką jis arba ji jaučia, yra normalu: Dažnai depresija išgyvenantys žmonės bijo, kad jų jausmai yra „nenormalūs“. Parodykite, kad Tu priimate jo ar jos emocijas kaip natūralią reakciją į sudėtingą būklę. Sakykite: „Tavo jausmai visiškai suprantami. Net jei jie labai sunkūs, tai yra dalis to, ką Tu išgyveni dabar.“
- Klausykitės aktyviai, parodydamas (-a) dėmesį: Aktyvus klausymasis padeda žmogui jaustis suprastam ir išgirstam. Kai kalbate su artimu žmogumi, palaikykite akių kontaktą, parodykite susidomėjimą galvos linktelėjimu ir atsakykite raminančiais žodžiais, pvz.: „Suprantu“ arba „Aš čia, jei nori toliau kalbėtis.“
- Rodykite susidomėjimą per mažas detales: Parodykite žmogui, kad Tavo dėmesys sutelktas į jo pasakojimą, pastebėdamas mažas detales. Jei jis arba ji dalinasi jausmais, galėtumėte pasiteirauti apie tai plačiau. Pavyzdžiui: „Tu minėjai, kad jautiesi bejėgis (-ė) - ar galėtum daugiau papasakoti, kaip tas jausmas atrodo Tavo kasdienybėje?“
- Naudokite empatiją patvirtinančias frazes: Kartais depresiją išgyvenantis žmogus jaučiasi nesuprastas. Todėl įterpkite empatijos patvirtinančias frazes, tokias kaip: „Aš matau, kaip Tau tai yra svarbu, ir labai vertinu, kad pasidalinai šiuo jausmu.“
- Suteikite erdvę išreikšti bet kokius jausmus: Depresijos metu gali pasireikšti įvairūs jausmai: nuo liūdesio iki pykčio, nusivylimo ar net kaltės. Leiskite jam ar jai išreikšti visus šiuos jausmus, net jei jie atrodo skausmingi ar nesuprantami. Sakykite: „Neabejoju, kad šie jausmai gali būti labai sunkūs. Tu turi teisę juos jausti ir pasidalinti, jei to norėtum.“
- Padrąsinkite jį/ją būti nuoširdžiu (-ia) apie tai, ko jam/jai reikia: Niekas kitas geriau nežino, ko reikia žmogui depresijos metu, kaip jis arba ji pats. Skatinkite artimą žmogų nuoširdžiai pasakyti, ar jam/jai reikia erdvės, ar norėtų daugiau bendravimo, ir kokios pagalbos norėtų. Galėtumėte sakyti: „Aš norėčiau būti šalia taip, kaip Tau būtų geriausia. Jei žinai, kas Tave palengvintų, būtinai pasakyk.“
- Leiskite žmogui išsikalbėti savo tempu: Kai kurie žmonės depresijos metu yra linkę kalbėti lėtai arba gali prireikti laiko prieš pradedant dalintis. Kantriai leiskite jam ar jai pačiam išsakyti savo mintis. Galėtumėte sakyti: „Niekur neskubame, turime laiko - aš esu šalia ir klausausi.“
- Padėkite suvokti, kad yra erdvė jaustis saugiai ir kalbėti atvirai: Dažnai žmogui gali būti sunku patikėti, kad gali jaustis saugus. Patikinkite, kad jam ar jai nereikia bijoti pasisakyti ar pripažinti savo silpnumų. Galėtumėte sakyti: „Tu gali dalintis viskuo, kas Tave slegia. Aš čia tam, kad išklausyčiau ir suprasčiau, be jokių vertinimų.“
- Palaikykite emocinį ryšį per fizinį kontaktą (jei jis pageidaujamas): Kai kurie žmonės sunkiais momentais jaučiasi geriau tiesiog turėdami fizinį artumą. Jei jaučiate, kad žmogui tai priimtina, gali padėti paprastas peties paglostymas arba laikymas už rankos. Pasitikrinkite: „Ar būtų gerai, jei laikyčiau Tave už rankos?“
Šie bendravimo būdai padės Tau būti geresniu klausytoju ir suteikti artimajam erdvę, kurios jis ar ji gali labai reikėti. Atvirumas ir nevertinantis požiūris sukuria saugią aplinką, kurioje žmogus gali atsiverti ir jaustis labiau palaikomas savo išgyvenimų metu.
Padrąsinkite kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą
Depresija yra sudėtinga būklė, kuri dažnai reikalauja profesionalios pagalbos. Nors artimo žmogaus palaikymas yra itin svarbus, tik specialistas gali suteikti gilesnį emocinį gydymą ar skirti reikalingą terapiją. Visgi kai kuriems žmonėms yra sunku žengti pirmą žingsnį ir pripažinti, kad jiems reikia pagalbos. Būtent čia gali pasitarnauti Tavo supratingumas ir švelnus padrąsinimas.
Kaip pasiūlyti pagalbą be spaudimo:
- Kalbėkite apie pagalbą kaip apie normalų žingsnį: Padrąsindamas (-a) artimą žmogų kreiptis į psichologą, padėkite jam suprasti, kad pagalbos prašymas yra visiškai normalus žingsnis. Galėtumėte sakyti: „Labai daug žmonių eina pas psichologus, kad susitvarkytų su jausmais, ir tai yra labai svarbus savęs rūpinimosi būdas.“
- Pasidalinkite savo ar kitų patirtimi: Kartais depresiją išgyvenantys žmonės bijo stigmos, susijusios su pagalbos prašymu. Galėtumėte pasidalinti savo ar kitų žmonių istorijomis (be vardų ar detalių), kurios parodys, kad kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą yra normalu ir efektyvu. Sakykite: „Pažįstu žmonių, kurie kreipėsi į psichologą ir jiems tai labai padėjo. Jie jautėsi labiau suprasti ir rado būdų, kaip lengviau susitvarkyti su savo jausmais.“
- Pasiūlykite pagalbą surandant psichologą: Jei matai, kad artimajam sunku imtis praktinių žingsnių, pasiūlykite padėti jam ar jai surasti tinkamą specialistą. Galėtumėte sakyti: „Aš galiu padėti Tau rasti psichologą arba pasitikslinti, kokios yra galimybės. Man būtų malonu kartu tai išsiaiškinti.“
- Pasiūlykite galimybę kreiptis į pagalbą internetu: Kai kurie žmonės dėl įvairių priežasčių gali nenorėti eiti į fizinį susitikimą, todėl verta pasiūlyti galimybę pradėti nuo nuotolinių konsultacijų. Sakykite: „Yra puikių specialistų, kurie konsultuoja internetu, jei taip Tau būtų lengviau pradėti.“
- Sukurkite saugią erdvę, kurioje žmogus gali atvirai kalbėti apie savo baimes: Kartais depresija sergantis žmogus gali jaustis nesaugiai galvodamas apie specialistą, bijodamas, kad bus vertinamas ar nesuprastas. Sukurkite erdvę, kurioje jis ar ji gali atvirai pasikalbėti apie tai, kas kelia nerimą. Galėtumėte sakyti: „Jei dėl ko nors nerimauji kreipdamasis į psichologą, mielai Tave išklausysiu. Visada geriau aptarti, kas Tau kelia nerimą.“
- Priminkite, kad tai yra savęs rūpinimosi aktas: Padėkite jam ar jai suprasti, kad kreipimasis pagalbos - tai rūpinimasis savo gerove, o ne silpnumo ženklas. Galėtumėte sakyti: „Visi mes kartais turime pasirūpinti savimi, ir kreiptis pagalbos yra didelis rūpinimosi savimi žingsnis.“
- Nespauskite - leiskite pačiam priimti sprendimą: Svarbu, kad žmogus pats nuspręstų, kada jis pasirengęs žengti šį žingsnį. Nesiūlykite pagalbos per dažnai ir neskubinkite, nes tai gali sukelti pasipriešinimą. Jei jis ar ji kol kas nėra pasirengęs (-usi), parodykite, kad tai yra visiškai priimtina: „Kai ir jei nuspręsi, kad norėtum pagalbos, aš būsiu čia ir palaikysiu Tavo sprendimą.“
Rūpinkitės savo emocine sveikata
Kai padedate artimam žmogui, kuris išgyvena depresiją, natūralu jausti didelę atsakomybę, rūpestį ir norą jam padėti. Tačiau labai svarbu prisiminti, kad ir Tavo emocinė sveikata yra tokia pat svarbi. Nuolat rūpindamasis (-i) kitais, gali lengvai pats (-i) emociškai išsekti, prarasti energiją ar net pajusti savotišką kaltę, jei žmogui, kuriam padedi, negerėja taip greitai, kaip tikėjaisi. Rūpinimasis savimi leis Tau būti išlikti geru palaikytoju ir suteikti artimam tikrą, ilgalaikį palaikymą.
Kaip rūpintis savimi:
- Leiskite sau išgyventi savo jausmus: Padėti žmogui, kuris išgyvena depresiją, gali būti labai emociškai sunku. Leiskite sau jausti visus jausmus - ar tai būtų nerimas, baimė, bejėgiškumas ar net pyktis. Tu turi teisę į savo jausmus, ir pripažindamas (-a) juos, galėsi lengviau susitvarkyti. Sakykite sau: „Tai, kad man sunku, nereiškia, kad esu silpnas (-a) ar blogas (-a) artimas.“
- Pasidalinkite savo jausmais su kitais: Kai rūpiniesi artimu žmogumi, gali būti naudinga turėti žmogų, su kuriuo gali pasikalbėti ir pats (-i). Tai gali būti draugas, šeimos narys ar net psichologas. Nereikia jaustis kaltam (-ai), jei nori kalbėtis apie tai, kas Tau kelia nerimą.
Kūryba kaip emocijų išraiškos priemonė
Emocinė sveikata - tai mūsų gebėjimas išgyventi, išreikšti ir valdyti jausmus taip, kad jie padėtų, o ne trukdytų gyventi. Vis dažniau psichologai pastebi, kad kūrybinės veiklos, tokios kaip dainavimas, šokiai ar piešimas, yra vienas veiksmingiausių būdų palaikyti šį balansą. Jos padeda išlaisvinti emocijas, mažina stresą, skatina pasitikėjimą savimi ir netgi turi terapinį poveikį.
Kūrybinė saviraiška
Dainavimas, šokiai ar piešimas leidžia išreikšti tai, ko žodžiais kartais neįmanoma pasakyti. Kuriant žmogus ne tik dalijasi savo vidiniu pasauliu, bet ir jį apdoroja. Tai tarsi emocijų vertimas į spalvas, garsus ar judesius - procesas, kuris padeda geriau suprasti save. Kai piešiame ar šokame, dėmesys nukrypsta nuo kasdienių rūpesčių, o protas pereina į vadinamąją „tėkmės būseną“. Tai būsena, kai žmogus jaučiasi visiškai pasinėręs į veiklą, praranda laiko pojūtį ir patiria vidinį džiaugsmą.
#