Darbo aplinka, kurioje vyrauja pagarba ir saugumas, yra būtina kiekvienam darbuotojui. Deja, Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) praktika rodo, kad vis dažniau tenka spręsti atvejus, kai į darbą įsismelkia psichologinis smurtas. Šiame straipsnyje aptarsime, kas laikoma psichologiniu smurtu, kaip jį atpažinti, kokie yra teisiniai aspektai ir kaip darbuotojas gali apginti savo teises kreipiantis į darbo ginčų komisiją.
Kas Yra Psichologinis Smurtas Darbe?
Psichologiniu smurtu laikomas nuolatinis ar pasikartojantis žeminantis, priešiškas, įžeidžiantis elgesys, kuriuo siekiama įbauginti, sumenkinti arba įstumti darbuotoją į bejėgę padėtį. Psichologinį smurtą darbuotojai dažniausiai patiria iš vadovų ar aukštesnes pareigas užimančių kolegų, tačiau pasitaiko ir atvejų, kai tokį elgesį taiko lygias pareigas einantys ar net pavaldiniai.
Psichologinio smurto pavyzdžiai:
- Nuolatinė kritika ir menkinimas.
- Įžeidinėjimai ir grasinimai.
- Socialinė izoliacija ir ignoravimas.
- Nepagrįsti kaltinimai ir priekaištai.
- Per didelis darbo krūvis arba atvirkščiai, užduočių ne skyrimas.
- Nuolatinis kontroliavimas ir persekiojimas.
- Viešas žeminimas ir pašaipos.
Psichologinio Smurto Pasekmės
Psichologinis smurtas neigiamai veikia ne tik darbuotoją, patiriantį smurtą, bet ir visą kolektyvą. Nuolatinis emocinis diskomfortas sukelia stresą ir nerimą, taigi padidėja profesinio, psichoemocinio perdegimo, psichologinių ir fizinių ligų rizika.
Įrodymų Svarba
VDI atkreipia dėmesį, kad vienas iš didžiausių iššūkių - objektyvių įrodymų stoka. Dažnai darbuotojai remiasi tik savo subjektyviu vertinimu, tačiau norint užtikrinti veiksmingą tyrimą būtina fiksuoti visus netinkamo elgesio faktus. Tik nuo darbuotojo aktyvumo priklauso, ar pavyks užtikrinti, kad pažeidimai bus tinkamai įvertinti.
Kaip rinkti įrodymus:
- Fiksuokite visus incidentus raštu (dienoraštis, el. laiškai).
- Išsaugokite el. laiškus, žinutes ir kitą susirašinėjimo medžiagą.
- Surinkite liudininkų parodymus (jei įmanoma).
- Vaizdo ar garso įrašai (svarbu žinoti, kad vaizdo ar garso įrašai yra leistina įrodinėjimo priemonė darbuotojo pažeistoms teisėms apginti).
- Kreipkitės į gydytojus dėl streso ar kitų sveikatos problemų, susijusių su psichologiniu smurtu (medicininės pažymos).
Veiksmai Patyrus Psichologinį Smurtą
Labai svarbu, kad pirmasis darbuotojo žingsnis, patiriant nepriimtiną bendradarbio ar net tiesioginio vadovo elgesį, būtų kreipimasis į darbdavį. Įmonės vadovas privalo imtis priemonių situacijai spręsti, o jei to nepadaro arba pats taiko psichologinį smurtą darbuotojo atžvilgiu, tada galima kreiptis į VDI. Nustačius pažeidimus, juridinio asmens vadovui gali būti taikoma administracinė atsakomybė.
Taip pat skaitykite: Konsultavimo pradžia: patarimai pradedantiesiems
Žingsniai:
- Kreipkitės į darbdavį: Informuokite darbdavį apie patiriamą psichologinį smurtą ir paprašykite imtis priemonių.
- Kreipkitės į VDI: Jei darbdavys nesiima veiksmų arba pats yra smurtautojas, kreipkitės į Valstybinę darbo inspekciją.
- Kreipkitės į darbo ginčų komisiją: Jei patyrėte turtinę arba neturtinę žalą dėl psichologinio smurto, galite kreiptis į darbo ginčų komisiją dėl žalos atlyginimo.
Darbo Ginčų Komisija
Jeigu darbuotojas dėl darbdavio veiksmų patyrė turtinę arba neturtinę žalą, jis turi teisę inicijuoti individualaus darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimą, tai yra kreiptis su prašymu į darbo ginčų komisiją ir pareikšti reikalavimą darbdaviui dėl patirtos žalos atlyginimo.
Svarbu atsiminti:
- Į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės privalu kreiptis per tris mėnesius, o dėl neteisėto nušalinimo, neteisėto atleidimo iš darbo - per vieną mėnesį nuo tada, kai darbuotojas sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą.
Darbdavio Atsakomybė
VDI primena, kad darbdaviai privalo užtikrinti saugią darbo aplinką, o ją pažeidus - pasirūpinti pagalba nukentėjusiam darbuotojui. Tai gali būti psichologo ar teisininko paslaugos, galimybė pakeisti darbo vietą, suteikti papildomų poilsio dienų.
L. Mironovienė pastebi, kad kiekvienas darbdavys privalo nustatyti pranešimų apie smurtą ir priekabiavimą teikimo bei nagrinėjimo tvarką ir su ja supažindinti darbuotojus. Darbdavys, kurio vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip penkiasdešimt, šį klausimą privalo reglamentuoti smurto ir priekabiavimo prevencijos politikoje.
Anoniminės Apklausos
Viena iš VDI atliekamų tyrimų priemonių yra anoniminė darbuotojų apklausa. Vis dėlto reikia paminėti, kad anoniminės apklausos rezultatai tik parodo bendrą mikroklimatą darbovietėje ir darbuotojus emociškai veikiančius veiksnius, tačiau tokia apklausa negali būti vertinama kaip tinkamas įrodymas patvirtinti ar paneigti konkrečias faktines aplinkybes, susijusias su vienu ar keliais darbuotojais ir prieš juos galimai nukreiptais neteisėtais veiksmais.
Psichologinio Smurto Prevencija
Svarbu, kad įmonėse būtų diegiamos psichologinio smurto prevencijos programos, kurios apimtų:
Taip pat skaitykite: Socialinės psichologijos svarba
- Darbuotojų švietimą apie psichologinį smurtą.
- Pranešimų apie smurtą teikimo ir nagrinėjimo tvarkos sukūrimą.
- Konfliktų sprendimo mechanizmų įdiegimą.
- Pagalbos nukentėjusiems darbuotojams teikimą.
Teistumas ir Apkaltos Procesas (Netiesiogiai Susiję)
Nors šis aspektas nėra tiesiogiai susijęs su psichologiniu smurtu darbo ginčų komisijoje, svarbu suprasti teisinius procesus. Praėjusį ketvirtadienį Vilniaus apygardos teismas Seimo narį Remigijų Žemaitaitį pripažino kaltu dėl dviejų nusikaltimų - neapykantos kurstymo žydų tautos atžvilgiu ir SSRS ar nacistinės Vokietijos nusikaltimų neigimo - ir skyrė jam 5 tūkst. eurų baudą. Šis atvejis iliustruoja, kaip teismo sprendimai veikia asmens statusą ir galimus teisinius procesus.
Apkaltinamasis teismo nuosprendis dažnai suvokiamas kaip savaime sukuriantis teistumą, tačiau teisiškai tai nėra tikslu. Ž. Rudys aiškina, jog pagal Baudžiamojo kodekso 97 straipsnio 1 dalį, teistumą turi tik tie asmenys, kuriems įsiteisėjo teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Šiuo atveju nuosprendį priėmė pirmosios instancijos teismas, todėl jis dar nėra galutinis ir gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per 20 dienų nuo paskelbimo.
Net ir įsiteisėjus apeliacinės instancijos teismo sprendimui, byla dar gali būti peržiūrima kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajame Teisme per tris mėnesius. Tačiau, skirtingai nei apeliaciniai skundai, kasaciniai skundai nėra priimami automatiškai ir turi pereiti atrankos procedūrą.
Konstitucijos 56 straipsnis numato, kad Seimo nariais negali būti renkami asmenys, nebaigę atlikti bausmės pagal teismo nuosprendį. Viešojoje erdvėje bausmė dažnai tapatinama su laisvės atėmimu, tačiau Baudžiamasis kodeksas numato ir kitas bausmių rūšis - viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą ar areštą.
Konstitucijos 63 straipsnio 5 punkto nuostata numato, kad Seimo nario įgaliojimai nutrūksta, kai Seimas panaikina jo mandatą apkaltos proceso tvarka.
Taip pat skaitykite: Testo interpretavimas
tags: #psichologinis #murtas #darbo #gincu #komisija