Depresija - tai psichikos sveikatos sutrikimas, kuris paveikia daugelį žmonių visoje Europoje. Spalio pradžioje Europoje minėta depresijos diena tapo dar viena puikia proga pažvelgti į šį, vieną labiausiai žemyne paplitusių, psichikos sveikatos sutrikimų. Prasidėjus COVID-19 pandemijai, jo mastai gerokai padidėjo, tad pavojaus varpais skambinama ir dėl ganėtinai paplitusios gydymui atsparios depresijos. Ši liga gali pasireikšti įvairiais simptomais, tokiais kaip nuolatinis liūdesys, energijos stoka, motyvacijos trūkumas ir net mintys apie savižudybę. Daugeliui žmonių depresija sėkmingai gydoma psichoterapija ir antidepresantais, tačiau kai kuriais atvejais šie metodai neveikia. Tokiais atvejais diagnozuojama gydymui atspari depresija, kurią patiria iki trečdalio visų sergančiųjų depresija. Visgi, net ir esant gydymui atspariai depresijai, išgyti įmanoma. Svarbu kuo greičiau kreiptis į specialistus - gydymo sėkmės galimybė padidėja, kai veiksmų imamasi iškart pastebėjus jau pirmuosius ligos požymius. Aplinkinių paskatinti kreiptis pagalbos, pacientai greičiau jos sulauktų ir grįžtų į įprastinį gyvenimą.
Depresijos paplitimas ir priežastys
Praėjusiais metais nerimo ir depresinių sutrikimų skaičius Europoje padidėjo net triskart, o šiemet net du iš penkių suaugusių asmenų teigė patiriantys nerimo ir depresinius simptomus. Ne išimtis ir gydytojai: tarp besirūpinančių COVID-19 pacientais sveikatos priežiūros specialistų nerimo sutrikimų padidėjo iki 25,8 proc., o susijusio streso - net 45 procentais. Dėl šių priežasčių ilgainiui gali išsivystyti ir depresiniai susirgimai, pasireiškiantys dažniausiai ilgiau nei dvi savaites trunkančiu nuotaikos pablogėjimu - nustoja džiuginti anksčiau malonumą teikdavusi veikla ar įvykiai, būna sunkiau susikaupti ir dirbti, gali sutrikti miegas ir apetitas, pasireiškia nuovargis ir jėgų trūkumas. Sergant depresija apima beviltiškumo jausmai, aplanko mintys apie savižudybę - jos rizika susidūrus su šia pavojinga liga padidėja net 20 kartų.
Mokslas dar nežino visų veiksnių, lemiančių depresijos atsiradimą ir visų priežasčių, sukeliančių atsparumą gydymui, tačiau riziką atsirasti atsparumui gydymui gali didinti pasikartojantys depresijos epizodai, traumuojančios vaikystės patirtys ar nuolat patiriamas stresas. Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), socialiniai, psichologiniai ir biologiniai faktoriai daro didelę įtaką depresijos atsiradimui. Pavyzdžiui, žmogus, išgyvenęs sunkias gyvenimo akimirkas, tokias kaip nedarbas ar artimo žmogaus mirtis, gali jausti vienatvę (socialinis faktorius), o tai gali nuvesti į sunkią depresiją. Taip pat depresiją gali sukelti psichologinės traumos: darbo netekimas, apgavystė, neišlaikyti egzaminai, skyrybos, seksualinė prievarta ir kiti gyvenimą sukrėtę įvykiai. Kai kuriais kitais atvejais, depresiją gali sukelti biologiniai veiksniai, tokie kaip emocijų reguliacijos sunkumai, hormonų pusiausvyros sutrikimas, tam tikros lėtinės ir varginančios ligos ar negalios.
Gydymui atspari depresija: ką daryti?
Bėgant laikui, išbandant du ir daugiau antidepresantų, bet vis dar negaunat efekto, konstatuojama gydymui atspari depresija. Nustačius gydymui atsparią depresiją, mėginama derinti keletą skirtingų grupių medikamentų, taikyti įvairias psichoterapines priemones, būna rekomenduojama ir elektros impulsų terapija, transkranijinė magnetinė galvos smegenų stimuliacija.
Visgi ligą ypač sunku įveikti be paties žmogaus pastangų - greičiau sveiksta padedantys sau sveikti: bendradarbiauja su gydytoju, laikosi rekomendacijų ir dienos režimo, reguliariai mankštinasi ir išryškina pozityvius dalykus, yra mažiau savikritiški. Taikant šiuolaikines gydymo priemonės, esant žmonių norui, daugeliui galima padėti, o sėkmingi gydymo atvejai dar labiau sustiprina šį tikėjimą.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Alternatyvūs depresijos gydymo būdai
„Depresijos gydymo centras“ kviečia dalyvauti programoje „Įveik depresiją kitaip“. Joje yra surinkti 6 labiausiai padedantys gydyme elementai, kurie kartu sukuria sveiko gyvenimo pagrindą ir saugo nuo ligos pasikartojimo ateityje. Ši programa - tai moksliškai patvirtinta efektyvi alternatyva įprastam depresijos gydymui antidepresantais arba puikus šio gydymo papildymas. Programa tinkama, jei ieškote alternatyvų gydymui antidepresantais, natūralaus ir sveiko būdo sau padėti, jei Jūsų gydymas vaistais nėra pakankamai efektyvus arba sukelia nemalonius šalutinius poveikius, jei norite daugiau sužinoti apie savo ligą, jos gydymo būdus ir su pagalba juos įgyvendinti praktiškai, jei lankote psichoterapiją, tačiau norite daugiau specifinių žinių apie gyvenimo būdą, kuris padeda sveikti sergant šia liga, jei sergate Sezoniniu afektiniu sutrikimu arba pastebite, kad kiekvieną rudenį/žiemą Jūsų savijauta daug blogesnė, jei jaučiate tik kai kuriuos depresijos simptomus ir norite sau padėti, jei esate sirgęs depresija ir norite sumažinti jos pasikartojimo riziką. Pagrindinės programos dalys:
- Mityba: Mitybos papildymas Omega-3 ir kitais svarbiais papildais padeda pakelti nuotaiką ir padidinti energijos kiekį. Kuo mums svarbi omega-3 ir omega-6 pusiausvyra? Kodėl ją praradome ir kaip galime susigrąžinti? Naujausios depresijos kilmės teorijos kalba apie ilgalaikį uždegimą kūne.
- Aktyvus judėjimas: Reguliarus aktyvus judėjimas keičia smegenis: jis padidina serotonino ir dopamino aktyvumo lygį, kas ypatingai svarbu įveikiant depresiją. Tyrimai rodo, kad aktyvaus judėjimo efektyvumas prilygsta antidepresantų poveikiui, tačiau išlieka ilgiau.
- Šviesa: Mokysimės kaip saulės arba tinkama dirbtinė šviesa gali pakelti nuotaiką ir sureguliuoti vidinį mūsų laikrodį, kuris atsakingas ir už miego kokybę. Taip pat ieškosime kiekvienam individualiai tinkančių būdų gydantį šviesos poveikį integruoti į kasdienybę. Paprastai grupės dalyviai pirmą kartą išgirsta, kad šviesa yra kažkas į ką verta kreipti dėmesį savo kasdienybėje. Pasibaigus grupei žinosite, kokį poveikį mums daro ryški šviesa ir kaip su liūdesiu, nuovargiu ir nuolatiniu noru ko nors saldaus yra susijęs jos trūkumas. Ką daryti Lietuvoje žiemą, kai saulės danguje pusmetį visai nesimato?
- Miegas: Apie 80% sergančiųjų depresija patiria įvairių miego sutrikimų, kas dar labiau apsunkina būseną. Laimei yra ne vienas būdas pagerinti miego trukmę ir kokybę.
- Įtraukianti veikla: Jums įdomi ir įtraukianti veikla - ne tik efektyvus priešnuodis prieš įkyriai atsikartojančias mintis apie kaltę ir bevertiškumą, bet ir puiki priemonė padėti sau pakelti nuotaiką užsiimant tuo, kas Jums prasminga ir įdomu.
- Socialinis aktyvumas: Vienas iš depresijos simptomų - socialinė izoliacija. Tuo pačiu tai yra ir vienas iš veiksnių, kurie apsunkina kenčiančiojo būseną. Tad kartu ieškosime tinkamų ir malonių būdų bendrauti su kitais. Vienas iš sunkių patyrimų, kuriuos tenka išgyventi depresija sergančiam žmogui - nebegalėjimas patirti malonumo santykiuose su kitais. Kaip bendravimas su kitais susijęs su kasdiene nuotaika? Kaip neįsprausti savęs į spąstus visiškai atsiribojant nuo žmonių, arba nuolat save prievartaujant bendrauti su visais to pageidaujančiais?
- Pagalba grupėje: Vienas didžiausių sunkumų sergant depresija - negalėjimas imtis iniciatyvos. Tad ši programa sukurta taip, kad neliktumėte vieni su būtinybe įgyvendinti pokyčius. Susitikimai vyks nedidelėje grupėje. Jų metu sužinosite svarbiausią informaciją, kuri padės suprasti savo ligą, jos priežastis, efektyviausius gydymo būdus ir jų pritaikymo savo gyvenime galimybes. O su vedančiosios ir grupės pagalba šiuos pokyčius įgyvendinti bus gerokai lengviau.
Depresijos mitai ir tikrovė
Paprastas liūdesys, tinginystė ar liga, kurią išsigydyti gali ir pats - tokio požiūrio apie depresiją laikosi nemaža dalis Lietuvos gyventojų. Visgi tai toli gražu nėra teisinga informacija, kuri kartu su kitais apie šią ligą sklindančiais mitais nuo depresijos kenčiančiam žmogui neretai sukelia baimę kreiptis į specialistus.
- Mitas Nr. 1: Depresija yra tinginystė. Tai vienas plačiausiai paplitusių stereotipų, kuris, pasak Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro gydytojo psichiatro Lauryno Bukelskio, turi savitą, nors ir koreguotiną, logiką. Juk vienas pagrindinių depresijos simptomų - energijos, motyvacijos stoka, skundžiamasi, kad nebėra noro, jėgų eiti į darbą, mokytis ar užsiimti kita veikla. Toks elgesys kitiems gali atrodyti kaip tinginystė, tačiau už to slypi kur kas rimtesnės bėdos. Skirtingai nei paprasčiausiai tingint, sergant depresija žmogus kenčia, nes nebenori ir nebeturi jėgų užsiimti veiklomis, kurios anksčiau teikė džiaugsmą. Jis dėl motyvacijos trūkumo kaltina save, net gali prašytis atleidžiamas iš darbo, klausdamas kam jis, „toks nevykėlis, išvis reikalingas darbdaviui". Ši liga trikdo žmogaus funkcionavimą, turi neigiamos įtakos gyvenimo kokybei ir didina savižudybės riziką. Depresija yra dažniausiai diagnozuojamas nuotaikos sutrikimas, o Pasaulio sveikatos organizacija pažymi, kad vienas iš keturių žmonių bent kartą gyvenime patiria psichikos sveikatos sutrikimų.
- Mitas Nr. 2: Sergant depresija negalėsiu susirasti darbo. Tai dar vienas visuomenėje gajus mitas, kad į psichiatrus besikreipiantys žmonės dėl įvairių įrašų, apribojimų ir registrų turės problemų susirandant darbą. Dalis nuogąstavimų, deja, yra tikri - vis dar lieka sričių, kuriose ši liga gali trukdyti įsidarbinti. Visgi esantys apribojimai yra aiškiai žinomi, išvardinti teisės aktuose, jie daugiausia liečia siauras kategorijas - teisėjus, prokurorus, advokatus ir statutinius pareigūnus. Tačiau dauguma kalbų apie depresijos sukeliamas problemas įsidarbinant - nemalonus praeities palikimas, kurį sustiprina nepatikrinta žmonių ar internetinėse platybėse skleidžiama informacija. Nėra jokių slaptų registrų, „baltų“ ar kitokių bilietų. Viena didžiausių baimių, kad gydytojas psichiatras apie ligą praneš darbdaviui, taip pat yra netiesa. Griežtai nustatyta, kad duomenis apie sveikatą galima teikti tik gydymo įstaigai, kurioje žmogus registruotas, taip pat pagal užklausimą - policijai ir teismams. Jokie savavališki duomenų siuntimai darbdaviui, skambinimai ar bet koks kitoks informacijos teikimas nesusijusiems asmenims nėra leidžiamas. Tad išties nėra ko bijoti ir būtina pradėti rūpinti savo sveikata kuo anksčiau.
- Mitas Nr. 3: Depresiją galima išsigydyti pačiam. Sklaidydamas šį mitą L.Bukelskis akcentuoja, kad depresija yra klinikinė būsena, kurią diagnozuoja medikai. Vieni iš simptomų: bloga nuotaika, energijos stoka, niūri ir pesimistinė ateities vizija, sutrikęs miegas, pakitęs apetitas, sulėtėjęs mąstymas ir kalba, susilpnėjusi atmintis. Vis dėlto, depresijos diagnozė nebūtinai reiškia, kad bus taikomas medikamentinis gydymas - jis priklauso nuo to, kokio sunkumo liga nustatoma. Jei tai lengva depresijos forma, rekomenduojama tik psichoterapija. Aišku, vėliau gydymą palengvina, kad žinodamas diagnozę pacientas ima pažinti savo ligą, nuspėti prasidedantį ligos atkrytį. Padarius tai laiku, bus aišku, kada stabtelėti, išvažiuoti pailsėti, gal suaktyvinti sportą, kai kuriems užtenka žolinių preparatų, vizitų pas psichoterapeutą. Kiekvienas pacientas turi pats aktyviai dalyvauti sveikimo kelyje, dėti pastangų ieškant išeities iš ligos. Gydymas bus tiek efektyvus, kiek bus tiksli diagnozė, tad be medikų pagalbos depresijos įveikti dažniausiai nepavyks. Ypač kai liga gali įsišaknyti, o savigyda - būti apgaulinga. Svarbiausia nebijoti ir kuo anksčiau kreiptis į specialistus, nes vėliau gali būti tiesiog per vėlu.
Socialinės iniciatyvos ir pagalba
Akcentuoti ligos mastą ir keliamus pavojus padeda ir socialinės iniciatyvos. Viena jų - farmacijos kompanijos „Janssen“ (UAB „Johnson & Johnson“), Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos ir VšĮ „Vilniaus miesto psichikos centro“ bendra iniciatyva „Susigrąžink gyvenimo spalvas“. Ja siekiama pradėti diskusiją depresijos tema ir skatinti žmones išdrįsti kreiptis pagalbos.
Siekiama mažinti depresijos stigmą. Nepaisant to, kad depresija yra tikrai dažna liga, galinti paveikti bet kurį iš mūsų, ji vis dar yra nepakankamai atpažįstama ir gydoma. Farmacijos kompanija „Janssen“ (UAB „Johnson & Johnson“), bendradarbiaudama su Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrija ir VšĮ „Vilniaus miesto psichikos centru“, rudenį pasitiko su išskirtine kampanija „Susigrąžink gyvenimo spalvas“, kurios pagrindiniai tikslai - pradėti diskusiją depresijos tema, keisti nusistovėjusius stereotipus ir skatinti žmones nebijoti bei išdrįsti kreiptis pagalbos.
Sezoninė depresija
Vis labiau vėstant orams, rečiau džiuginant saulės spinduliams ir trumpėjant dienoms, prasideda ne tik peršalimo ligų sezonas: daugelis iš mūsų pajaučia ir psichologinės savijautos sušlubavimą. Atrodo, kad rytais nebenorime keltis, dažnai norisi miego, greičiau pavargstame, jaučiamės liūdni, prislėgti, mažiau energingi. Kai kurie tai vadina „rudeniniu liūdesiu“ ir tikisi, kad jis pasibaigs kartu su šaltomis dienomis. Sezoninė depresija, dar vadinama sezoniniu afektiniu sutrikimu (SAD), yra depresinis sutrikimas, pasireiškiantis rudenį ir žiemą ir įvardijamas kaip ilgą laiką besitęsiantis nuotaikos pablogėjimas. Atėjus šiltajam metų laikui - pavasariui ir vasarai - SAD išnyksta, tačiau sveikatos specialistai pastebi, kad dažniausiai šis sutrikimas cikliškai kartojasi mažiausiai dvejus metus. Pagrindiniai rudeninės depresijos simptomai yra energijos stygius, apatija, bejėgiškumo jausmas, nerimas, bendravimo vengimas, nuolatinis mieguistumas, įvairūs apetito pokyčiai, gebėjimo džiaugtis gyvenimu praradimas.
Taip pat skaitykite: Metabolinis sindromas ir psichikos ligos
Tikslios sezoninės depresijos priežastys nėra žinomos, bet manoma, kad tokia būsena atsiranda pirmiausiai dėl saulės šviesos trūkumo. Pablogėjus orams ir sumažėjus natūralios saulės šviesos, sutrinka žmogaus vidinis laikrodis, reguliuojantis mūsų miegojimo ir prabudimo ciklus. Melatoninas organizme gaminasi tamsiu paros metu ir yra atsakingas už mūsų pasiruošimą miegui bei jo kokybę. Susijungęs su smegenyse esančiais receptoriais, melatoninas padeda sumažinti nervinį aktyvumą. Tačiau žmonėms, kuriems nustatoma stipri rudeninė depresija, melatonino išsiskyrimas vėluoja, t.y. jis gaminasi ne tada, kada turėtų. Lyg to dar būtų maža, trūkstant natūralios saulės šviesos, organizme sumažėja ir vitamino D gamyba. Vitaminas D aktyvuoja serotonino produkciją - pastarasis reguliuoja nerimą, laimės suvokimą ir nuotaiką. Pirmieji rudeninės depresijos simptomai gali pasireikšti jau spalio ar lapkričio mėnesiais, todėl norintys išvengti šio negalavimo turėtų imtis prevencinių priemonių rudeniui dar nespėjus įsibėgėti ir nelaukiant simptomų pasireiškimų.
Kaip įveikti sezoninę depresiją?
- Fizinis aktyvumas. Moksliškai įrodyta, kad sportuojant žmogaus organizmas gamina laimės hormonus, svarbiausia, kad tuo būtų užsiimama reguliariai, 3-5 kartus per savaitę bent po pusę valandos.
- Tinkama mityba. Didelę įtaką gerai mūsų emocinei būklei daro ir tinkama, pilnavertė mityba.
- Natūralūs antidepresantai. Padėti gali ir gamtoje randami natūralūs antidepresantai - šafranas, kurkuminas, baikalinė kalpokė. Pavyzdžiui, ypatingą šafrano naudą žmogaus sveikatai patvirtino daugybė mokslinių tyrimų: įrodyta, kad jis yra tiek pat efektyvus, kiek ir kai kurie populiarūs receptiniai vaistai nuo depresijos, gydytojų išrašomi pacientams. Šafranui nenusileidžia ir kurkuminas: šis augalinis ekstraktas užkerta kelią smegenų ląstelių pažeidimams ir efektyviai mažina uždegiminius procesus organizme. Būtent tai lemia mūsų organizmo gebėjimą kovoti su nerimo sutrikimais ir stabdo jų vystymąsi. Tuo tarpu baikalinė kalpokė žinoma dėl savo ypatingo raminamojo poveikio, kuris, anot sveikatos specialistų, yra kur kas efektyvesnis negu valerijono. Kovojant su rudenine depresija, natūralių priemonių iš gamtos teikiamą pagalbą verta papildyti B grupės vitaminais bei magniu.
- Šviesos terapija. Dar vienas efektyvus būdas, padedantis nuslopinti rudeninį liūdesį yra saulės šviesos terapija, kurią galima visiškai nesudėtingai įtraukti į savo kasdienę rutiną. Šviesos terapijos metu naudojamos specialios lempos, kurios, skleisdamos plataus spektro ultravioletinius spindulius, imituoja dienos šviesą.
- Psichoterapija. Galiausiai, jeigu jaučiate, kad gyvenimo kokybė vis dar sutrikusi, apsilankykite pas psichoterapijos specialistus. Jie geriausiai įvertins jūsų būseną ir savijautą bei pasiūlys problemos sprendimus.
Pogimdyvinė depresija
Šios motinystės akimirkos turėjo būti laimingiausios tavo gyvenime, tačiau vietoje to jautiesi pavargusi, liūdna ir be vilties. Tu nuolat kaltini save dėl tokių jausmų. Galbūt atrodo, kad nepasisekė arba kad negali užmegzti ryšio su savo kūdikiu. Jei ką tik aprašėme tavo jausmus, džiaugiamės kad esi čia - prašome, skaityk toliau. Išeitis yra.
Pagrindiniai pogimdyvinės depresijos požymiai
Pogimdyvinė depresija yra tam tikra depresinė būklė, kuri gali prasidėti nėštumo metu arba per kelias savaites po gimdymo ir trukti ilgiau nei dvi savaites. Jautiesi tarsi nesi savimi - kaip svetima savo pačios kūne. Tapai jautresnė, dažniau verki, lengvai susierzini. Jaučiatės nerami, jus gali ištikti nerimo arba panikos priepuoliai. Nuovargis jaučiamas kiekviename kūno kampelyje, net išlipti iš lovos vis sunkiau. Gali aplankyti labai slegiančios, neigiamos ar kaltinančios save mintys ir jaustis beviltiškai prislėgta. Jei kyla mintys pakenkti sau arba savo kūdikiui, labai svarbu kuo greičiau kreiptis pagalbos. Tai nėra tavo kaltė. Pogimdyvinė depresija pasitaiko dažniau, nei manai. Kiekvienais metais 10-15 % mamų susiduria su pogimdyvine depresija. Tu nesi viena. Džiugina tai, kad dauguma moterų visiškai pasveiksta, kai kreipiasi pagalbos. Net jei atrodo, kad tavo gyvenimas niekada nebus toks pats ir motinystė nėra tau, situacija tikrai pagerės. Tavo smegenys yra apkrautos stresu ir nuovargiu, todėl gali iškreipti tai, kaip matai pasaulį.
Pogimdyvinės depresijos priežastys
Nėštumas pats savaime yra emocijų kalneliai, bet po gimdymo viskas sustiprėja. Turi išgyventi labai stiprius hormonų svyravimus ir fizinius iššūkius. Būdama nauja mama gali pasijausti, tarsi praradai savo tapatybę. Staiga viskas turi suktis apie kūdikį. Miegi labai mažai, todėl esi labiau pažeidžiama psichinės sveikatos sunkumams. Tikriausiai tikėjaisi, kad šis laikas bus nuostabus - taip visi kalba apie motinystę. Tačiau realybė išmušė tave iš pusiausvyros. Žmonės aplink tave nuolat kartoja, kad tėvystė yra gražiausias tavo gyvenimo laikas ir tai tik gilina tavo kaltės jausmą. Jei tavo gimdymas buvo sudėtingas, tai taip pat gali būti priežastis, dėl kurios dabar taip jautiesi. Galbūt negauni pakankamai palaikymo iš partnerio ar kitų žmonių. Galbūt jautiesi viena. Įtakos turi ir genetika. Nerimas ir depresija tavo šeimoje galėjo prisidėti prie tavo būklės. Galbūt nėštumas nebuvo planuotas arba jauti neigiamus jausmų dėl to. Tai visiškai nereiškia, kad esi blogas žmogus. Prašau, neleisk niekam tavęs įtikinti kitaip. Tu esi nepaprastai stipri, kad kovoji ir skaitai šį tekstą. Esant tokioms aplinkybėms visiškai suprantama, kad jautiesi žemiausiame taške. Tai tikrai nereiškia, kad tai, ką išgyveni yra gerai - taip tikrai nėra. Tačiau tai reiškia, kad neturi kaltinti savęs dėl to.
Pogimdyvinis laikotarpis gali būti sudėtingas ir pilnas prieštaringų emocijų. Daugelis mamų jaučiasi pasimetusios, vienišos, nesuprastos. Tai nėra tavo nesugebėjimo įrodymas - tai signalas, kad tau reikia palaikymo. Ir tu to nusipelnei.
Taip pat skaitykite: Depresijos įtaka darbingumui Lietuvoje
Pogimdyvinė depresija gali paveikti ir vyrus
Vyrus tai paveikia dažniau nei gali pasirodyti. Maždaug 1 iš 8-13 tėčių tai patiria. Tačiau vyrai dažnai po gimdymo atsiradusius psichinius sunkumus išgyvena kitaip nei moterys, pavyzdžiui, per dirglumą, nuovargį, atsitraukimą nuo šeimos gyvenimo ar psichosomatinius simptomus. Rizika susirgti padidėja, jei partnerė taip pat serga pogimdyvine depresija. Jei tai tavo situacija, čia gali rasti pagalbą ir palaikymą. Tavo jausmai nėra silpnumo ženklas ir yra išeitis.
Pogimdyvinė depresija ar melancholija?
Taip vadinamas „naujagimio liūdesys“ arba melancholija po gimdymo paveikia iki 80% naujų tėvų. Ji pasireiškia sunkiu nuovargiu, jautrumu ar nerimu. Liūdesys ir melancholija po naujagimio gimimo praeina maždaug po dviejų savaičių. Priešingai nei pogimdyvinė depresija, kuri yra intensyvesnė ir gali tęstis daug ilgiau. Pogimdyvinės depresijos matu užvaldo stiprus beviltiškumo jausmas, nuolatinė prasta nuotaika, tamsios mintys, nerimas ir kaltė. Ramybės ir taikos akimirkos tampa vis retesnės.
Kaip įveikti pogimdyvinę depresiją?
Jei galvoji, kaip pačiai įveikti pogimdyvinę depresiją ir jauti, kad dar gali sau padėti, turime keletą mūsų psichoterapeutų rekomenduojamų metodų. Jie gali padėti rasti išeitį, jei dar nesi pasiruošusi terapijai. Taip pat padėsime suprasti, kada ateina laikas pagalvoti apie profesionalią pagalbą.
- Kalbėk apie tai, kaip jautiesi. Jausmų įvardijimas dažnai atneša didelį palengvėjimą - ypač jei jauti gėdą dėl jų ar kaltini save. Jausmų išsakymas garsiai gali sumažinti tą sunkią naštą. Pasikalbėk su kuo nors, kuo pasiti - galbūt su draugu, partneriu ar broliu/seserimi. Jei dabar tai atrodo neįmanoma, apsvarstyk terapiją arba paskambink anoniminei psichinės sveikatos pagalbos linijai 116123.
- Būk švelni sau. Tai ne tavo kaltė. Šis laikotarpis yra nepaprastai sunkus - net tiems, kurie atrodo kad išlaiko pusiausvyrą. Nekariauk su savimi: pripažink, kad dabar jautiesi blogai ir tai yra visiškai suprantama. Tačiau išeitis yra ir jei kalbėsi su savimi švelniai, kaip kalbėtum su drauge, ją surasi greičiau.
- Pabandyk pailsėti. Suprantam, kai tai padaryti sunku, bet pasistenk pasinaudoti kiekvienu pasitaikiusiu momentu. Galbūt kai vaikelis miega, pailsėk ir tu. Miegas arba tiesiog pogulis gali padėti ištrūkti iš užburto rato. Būtent todėl viskas aplink atrodo tamsu.
- Venk izoliacijos. Šiuo metu gali atsirasti noras užsidaryti nuo pasaulio. Atrodo, kad tai vienintelė išeitis. Bijai išeiti į lauką, jautiesi gėdingai. Negali apsimesti, kad viskas gerai. Tačiau socialiniai ryšiai turi didelę įtaką tavo psichinei sveikatai. Jei gali, stenkis išlaikyti bent mažą ryšį su mylimais žmonėmis. Kartais paskambink draugei arba išeik į lauką pasimėgauti šviežiu oru.
- Žmonės, kurie jaučiasi taip pat kaip tu, gali atnešti palengvėjimą. Daug moterų dalinasi savo patirtimi sunkiais gyvenimo laikotarpiais arba kaip jau įveikė iškilusius sunkumus. Tai bus įrodymas, kad tu taip pat gali pasijusti geriau.
- Pasistenk judėti, valgyti ir gerti. Net penkių minučių pasivaikščiojimas aplink namus skaitosi. Taip pat nepamiršk gerti vandens ir suvalgyt bent mažytį sveiką užkandį. Tavo kūnas taip gaus signalą, kad juo rūpinamasi ir nebus užstrigęs išgyvenimo režime.
- Surask bent šiek tiek laiko sau. Kiekviena papildoma minutė svarbi. Pratęsk savo dušą keliomis minutėmis arba įsijunk mėgstamą muziką. Muzika daro didelį poveikį nuotaikai ir dažnai padeda palengvinti sunkų vienišumo jausmą.
- Kreipkis pagalbos. Pasikalbėk su savo tėvais, partneriu arba draugu. Tačiau jei jau kovoji daugiau nei dvi savaites ir situacija nesitaiso - ar net blogėja - atėjo laikas ieškoti profesionalios pagalbos. Nėra ko gėdytis. Pagalbos prašymas yra didelis stiprybės ženklas, o terapija tikrai padeda.
Pogimdyvinės depresijos gydymas
Pogimdyvinės depresijos gydymas yra labai efektyvus. Ji gali išnykti per šešis mėnesius. Tyrimai rodo, kad gydoma pogimdyvinė depresija turi puikias visiško pasveikimo galimybes. Po vos trijų mėnesių terapijos ar vaistų tėvai dažnai jaučia reikšmingą pagerėjimą, o per šešis mėnesius po gimdymo daugelis sugrįžta į normalų gyvenimą. Tai tikrai daro didelį skirtumą!
Apsvarstyk galimybę pasikonsultuoti su terapeutu - galite tiesiog išsikalbėti ir kartu surasti kelią į priekį. Kartais vien pokalbis padeda, o vaistai (antidepresantai) net nėra reikalingi. Tačiau jei vaistai būtini, nėra ko gėdytis. Jie padeda sureguliuoti smegenų hormonų lygį. O kai pasijusi geriau, gali juos nutraukti. Be gydymo pogimdyvinė depresija gali tęstis metus ar ilgiau. Būtent todėl gydymas yra toks svarbus. Nesistenk su tuo kovoti viena.