Įvadas
Šiandien stresas tapo kasdieniu reiškiniu, ypač tarp jaunų suaugusiųjų. Šiame straipsnyje nagrinėsime streso priežastis ir įveikimo būdus, remiantis psichologine literatūra ir atsižvelgiant į jaunų žmonių patirtis. Aptarsime, kaip socialiniai ir psichologiniai raidos aspektai, santykiai šeimoje ir visuomenėje, taip pat asmeninės savybės, tokios kaip vidinė darna, emocinis intelektas ir savivertė, veikia streso patirtį ir jos įveikimą.
Stresas Jaunų Suaugusiųjų Gyvenime
Jaunų suaugusiųjų amžius yra svarbus laikotarpis, kai individai susiduria su naujais iššūkiais ir patirtimis, sprendžia vystymosi užduotis, kurios gali sukelti stresą. Daugelis patiria stresą ieškodami darbo, keisdami darbą ir pan. Tiksliai apibrėžti, kada prasideda suaugusiojo amžius, yra sudėtinga, nes asmens vystymosi periodų trukmė gali būti apytikslė. Kiekvienas amžiaus periodas yra jautrusis laikotarpis tam tikriems vystymosi uždaviniams įgyvendinti ir gebėjimams įgyti.
Socialinė Raida ir Santykiai
Jaunų suaugusiųjų santykiai su kitais žmonėmis yra labai svarbūs. Santykiai ir vaidmenys apžvelgiami tiek šeimos (mikro-sistemos), tiek visuomenės (makro-sistemos) kontekstuose. Svarbu atsižvelgti į lyties prizmę, kuri turi įtakos, kaip žmonės planuoja savo suaugusiojo gyvenimo kursą.
E. Eriksonas teigė, kad po paauglių tapatybės stadijos prasideda jauno suaugusiojo stadija, kurios metu formuojasi artimumas - mokėjimas kurti emociškai artimus santykius. Šiame laikotarpyje (20-40 metai) jaunas suaugęs siekia artimų santykių ir ugdo gebėjimą mylėti. Artumas, pasak autoriaus, yra daugiau nei seksualiniai ryšiai - tai gebėjimas atiduoti dalį savęs kitam žmogui, nebijant prarasti savo tapatumo. Nesugebėjimas užmegzti tokių artimų santykių lemia psichologinę izoliaciją, vienišumą, kuris asmenybei kelia daug problemų.
Barbara ir Philipas Newmanai išplėtojo Eriksono teoriją, teigdami, kad jauno suaugusiojo amžius prasideda nuo 22-ejų ir trunka iki 34-erių metų. Šiame amžiuje sprendžiamos šeimos kūrimo, vaikų gimdymo ir auginimo, darbo ir gyvenimo stiliaus vystymosi užduotys. Sprendžiama intymumo ir izoliacijos krizė. Sunkumus ir psichosocialines krizes įveikus teigiamai, Ego ugdo naujus socialinius ir pažintinius gebėjimus.
Taip pat skaitykite: Suaugusiųjų nevaisingumo išgyvenimai
Santykiai Šeimoje
Šeima yra svarbiausia socialinė institucija, kurioje individas auga ir bręsta. Santykiai su tėvais ir kitais šeimos nariais turi didelę įtaką jauno suaugusiojo psichologinei gerovei. Jauni suaugusieji dažnai patiria stresą dėl šeimos lūkesčių, finansinių sunkumų ar nesutarimų su tėvais.
Atsiskyrimo nuo tėvų procesas tęsiasi visą žmogaus gyvenimą ir niekada nesibaigia (Levinsonas, 1978). Bowlby (1988) manė, kad prieraišumo sistema turi ypatingą efektą savivertės reguliavimui. Kadangi žmogus vystosi, jis suformuoja vis naujus prieraišumus - silpnos draugystės ir romantiško bendravimo tipus. Prieraišumo nauda bet kurioje gyvenimo stadijoje yra saugumo pagrindas, kuris padeda susidoroti su gyvenimo stresais (Bowlby, 1988; Levitt, 1991).
Santykiai Visuomenėje
Jauni suaugusieji taip pat patiria stresą dėl socialinių lūkesčių, karjeros spaudimo ir finansinių sunkumų. Socialinis laikrodis, apibrėžiantis sociokultūrinius apribojimus daugeliui suaugusiojo gyvenimo vystymosi aspektų, gali sukelti stresą, jei individas jaučiasi atsiliekantis nuo visuomenės nustatytų normų.
Vedybos yra vienas iš populiariausių socialinių atradimų (Durkin K., 2002). Nors formalumas jaunimo yra labiau ignoruojamas, daugelis žmonių, kurie juridiškai nesituokia, vis tiek gyvena ilgai trunkančiuose partnerių gyvenimuose, kurie panašūs savo struktūra ir funkcijomis į vedybinius. Vedybos, arba panašaus pobūdžio susitarimas, yra kritinis laikas socialiniame ir asmeniniame gyvenime daugumai suaugusiųjų. Vedybos sudėtingais keliais yra susijusios su socialiniu vystymusi. Individai, kurie veda iki 20-ties, gali turėti nemažai seksualinės patirties, bet gerokai mažiau ilgalaikių santykių palaikymo ir plėtojimo patirties. Vedybos taip pat gali iššaukti stiprius pasikeitimus santykiuose su tėvais (Levinson, 1978; pagal Durkin K., 2002).
Stresas Darbe
Dalyvavimas darbo pasaulyje yra fundamentalus žingsnis suaugusiojo įsitvirtinimui gyvenime. Tačiau darbo paieška, konkurencija, atsakomybė ir darbo krūvis gali sukelti didelį stresą. Stresas darbe gali pasireikšti perdegimu, sumažėjusiu produktyvumu ir prasta psichologine gerove.
Taip pat skaitykite: Psichologinė ir dvasinė branda
Streso Priežastys
Stresą gali sukelti įvairūs faktoriai, įskaitant:
- Socialiniai faktoriai: Socialinė izoliacija, diskriminacija, socialinis spaudimas ir konfliktai su kitais žmonėmis.
- Ekonominiai faktoriai: Finansiniai sunkumai, nedarbas, skurdas ir ekonominis nestabilumas.
- Asmeniniai faktoriai: Žema savivertė, perfekcionizmas, pesimizmas ir negebėjimas valdyti emocijas.
- Darbo faktoriai: Didelis darbo krūvis, laiko trūkumas, neaiškios pareigos, konfliktai su kolegomis ir vadovais.
- Sveikatos faktoriai: Lėtinės ligos, miego trūkumas, netinkama mityba ir fizinio aktyvumo stoka.
Streso Pasekmės
Stresas gali turėti neigiamų pasekmių tiek fizinei, tiek psichologinei sveikatai. Ilgalaikis stresas gali sukelti:
- Fizines problemas: Širdies ir kraujagyslių ligas, aukštą kraujo spaudimą, virškinimo problemas, galvos skausmus, raumenų įtampą ir susilpnėjusią imuninę sistemą.
- Psichologines problemas: Depresiją, nerimą, perdegimą, miego sutrikimus, koncentracijos stoką, irzlumą ir sumažėjusį pasitenkinimą gyvenimu.
Streso Įveikimo Būdai
Yra daug būdų, kaip įveikti stresą ir pagerinti psichologinę gerovę. Kai kurie iš jų apima:
- Fizinį aktyvumą: Reguliarus fizinis aktyvumas padeda sumažinti stresą, pagerinti nuotaiką ir sustiprinti imuninę sistemą.
- Sveiką mitybą: Subalansuota mityba, turtinga vaisiais, daržovėmis ir grūdais, padeda palaikyti energijos lygį ir pagerinti nuotaiką.
- Miego higieną: Pakankamas miegas yra būtinas fizinei ir psichologinei sveikatai. Reikėtų laikytis reguliaraus miego režimo ir sukurti raminančią aplinką miegui.
- Relaksacijos technikas: Meditacija, joga, kvėpavimo pratimai ir progresyvi raumenų relaksacija padeda sumažinti įtampą ir nerimą.
- Socialinę paramą: Bendravimas su draugais ir šeima padeda sumažinti vienišumą ir gauti emocinę paramą.
- Laiko valdymą: Efektyvus laiko valdymas padeda sumažinti darbo krūvį ir jausmą, kad neturite laiko.
- Pomėgius ir interesus: Užsiėmimas mėgstama veikla padeda atsipalaiduoti ir atitrūkti nuo streso.
- Profesionalią pagalbą: Jei jaučiate, kad negalite susidoroti su stresu savarankiškai, kreipkitės į psichologą ar psichoterapeutą.
Jaunimo Linija
"Jaunimo linija" yra organizacija, teikianti emocinę paramą jaunimui. Savanoriai išklauso ir palaiko skambinančiuosius, padeda jiems įveikti sunkius gyvenimo momentus ir rasti motyvaciją gyventi toliau. Daugelis žmonių, kreipęsi į "Jaunimo liniją", teigia, kad pokalbiai su savanoriais padėjo jiems pamatyti situaciją iš šalies, nusiraminti ir rasti naujų perspektyvų.
Taip pat skaitykite: Kaip Įveikti Stresą Mokykloje
tags: #jaunieji #suaugusieji #stresas