Įvadas
Vaiko gimimas - natūralus ir įprastas reiškinys mūsų visuomenėje. Tradicinė šeima daugeliui neįsivaizduojama be vaikų. Tėvystė laikoma normaliu socialiniu reiškiniu ir tie žmonės, kurie negali susilaukti vaikų, išgyvena asmeninę tragediją. Šiame straipsnyje nagrinėjami psichologiniai nevaisingumo aspektai, apimantys emocinius išgyvenimus, tarpasmeninius santykius, socialinę stigmą ir psichologines gydymo perspektyvas.
Nevaisingumo apibrėžimas ir statistika
Nevaisingumas − negalėjimas pastoti per vienerius metus šeimai gyvenant normalų lytinį gyvenimą ir nenaudojant kontraceptinių priemonių. Nevaisingumas įtrauktas į PSO tarptautinių ligų klasifikaciją. Jungtinėse Amerikos Valstijose nuo 10 iki 20 proc. porų susiduria su vaisingumo problemomis. Besivystančiose šalyse, išskyrus Kiniją, net apie 25 proc. porų negali susilaukti vaikų. Epidemiologiniais skaičiavimais Lietuvoje yra apie 50 tūkst. nevaisingų šeimų. Kasmet jų padaugėja dviem tūkstančiais. Apie 15-20 proc. visų Lietuvos šeimų negali susilaukti vaikų. Apie 40 proc. porų - nevaisingumo problemų turi vyras; apie 40 proc. porų - moteris; apie 20 proc.
Nevaisingumo priežastys ir mechanizmai
Apie 80 proc. porų nevaisingumas yra medicininio/somatinio pobūdžio. Apie 20 proc. lieka neišaiškintas - neaiškios kilmės nevaisingumas. Nevaisingumas išsivysto dėl kiaušidžių ar kiaušintakių patologijos (pilvo chirurginės operacijos, apendikso trūkis, sukeliantis pilvaplėvės uždegimą, dėl kurio išsivysto sąaugos. Susiaurėję ar visiškai užakę kiaušintakiai. Nepraeinami kiaušintakiai (dubens uždegiminės ligos, pvz. Endometriozė - serga iki 10 proc. Neaiškios kilmės nevaisingumas.
Psichologinis poveikis ir streso reikšmė
Anksčiau nevaisingumo ir psichologinių problemų sąsajos buvo aiškinamos psichoanalitiniu požiūriu, dabar labiau siejamos su streso teorija, kuria siekiama paaiškinti patiriamo streso bei streso dėl nevaisingumo gydymo, poveikį vaisingumo problemoms. Daugelio tyrimų duomenimis nustatyta, kad yra ryšys tarp streso ir reprodukcinės sistemos nepakankamumo. Patiriama kasdienė psichologinė įtampa/stresas sukelia reakcijas smegenyse. Įsijungia imuninė, endokrininė ir nervų sistemos, atsakydamos į streso poveikį. Žinoma, kad stresas sukelia streso hormonų išsiskyrimą (kortikotropinus, gliukokortikoidus ir pan.). Neurohormonai aktyvina simpatinės nervų sitemos veiklą. Imuninė sistema reaguoja, sukeldama priešuždegimines reakcijas, netoleruoja nėštumo.
Psichologiniai nevaisingumo aspektai
Sunkus emocinis išgyvenimas
Moterims nesugebėjimas pagimdyti vaiką - pats sunkiausias emocinis išgyvenimas iš visų patirtų gyvenime. Motinystė dažnai neatsiejama nuo moteriškumo sampratos, todėl moterys, negalinčios pastoti, be medikų pagalbos dažnai jaučiasi praradusios lyties vaidmenį. Jos išgyvena vidinę krizę, nes tapti motina yra norma. Moterys, norinčios turėti vaiką ir turinčios sunkumų pastoti, susiduria su fizine ir emocine, protine ir dvasine, bendravimo, profesine ir finansine kančia. Negalėjimas pastoti ar nevaisingumo diagnozė frustruoja, pribloškia ir yra labai skausmingas toms, kurios iki tol manė, kad sugebės pastoti ir turės vaiką, kai tik užsimanys. Kiekvieną mėnesį, po didelės vilties, lydi skaudus praradimo jausmas. Nusivylimo jausmai dažnai lydimi agresyvių minčių sau ir kitiems.
Taip pat skaitykite: Smegenų atrofijos diagnostika
Dviprasmiškas požiūris į vyrų nevaisingumą
Manoma, kad vyrai mažiau liūdi dėl nevaisingumo negu moterys ir svarstoma, ar yra skirtumas tarp motinystės ir tėvystės tapatumų. Daugelis vyrų nori turėti vaikų ir šeimą, tačiau skiriasi savo pragmatišku požiūriu į tėvystę ir vaikus. Neturėti vaikų vyrams nėra pats blogiausias atvejis gyvenime. Jie paklusniai vykdo tai, ko iš jų reikalaujama gydymo metu ir nelinkę išreikšti savo neigiamus jausmus. Dėl to moteriai gali susidaryti įspūdis, kad partneris yra nejautrus. Visgi teigiama, kad vyrų patiriamas psichologinis sielvartas ne ką mažesnis nei moterų.
Tarpasmeniniai santykiai
Nevaisingumas gali būti įtemptų vedybinių santykių priežastimi. Besivystančiose šalyse vyrai labiau linkę laikyti savo žmonas atsakingas už nevaisingumą, todėl daugelis moterų dėl problemos apkaltina save. Yra tyrimų, pagrindžiančių, kad santykiai šeimoje tik sutvirtėja, bendra nelaimė verčia susitelkti. Dažnai intymus gyvenimas transformuojasi į „privalomą darbą”, tampa tik pastojimo priemone. Nuolatinis lytinių santykių planavimas porai sukelia papildomą stresą, atima spontaniškumą ir paverčia seksą į namų ruošą, o ne kažką malonaus.
Socialinė stigma
Poros dažniausiai jaudinasi dėl pasikeitusios socialinės padėties, nes dauguma aplinkinių, draugų jau turi susilaukę vaikų. Juos skiria skirtingi interesai, gyvenimo būdas. Normų neatitikimas sukelia neigiamus pokyčius: mažėja savigarba, lydi intensyvūs neigiami jausmai ir graužatis, kaltė. Daugelis moterų neigiamai interpretuoja kitų elgesį: mano, kad kiti menkina, neužjaučia ir yra žiaurūs jų atveju. Net ir mažiausias komentaras ar gestas gali būti suprastas kaip kaltinanti ir žeidžianti užuomina. Nevaisingos poros artimuosius, draugus, bendradarbius paveikia emocinės ir socialinės nevaisingumo pasekmės. Daugelis kamuojasi, nežinodami, ką pasakyti ir kaip tokioje situacijoje elgtis. Artimieji jaučiasi sutrikę ir vengia aptarti problemą. Daugelis aplinkinių negali tinkamai palaikyti, nes per mažai žino apie medicininius ir psichologinius nevaisingumo aspektus.
Psichologiniai nevaisingumo gydymo aspektai
Daugeliui pagalbiniai apvaisinimo būdai yra vienintelė galimybė susilaukti savo kūdikio. Ilgas gydymas reikalauja ne tik daug fizinių, emocinių, bet ir finansinių jėgų. Poras, atliekančias medicinines intervencijas, lydi emocijų kaita, o po ilgesnio gydymo - chroniškos reakcijos. Didžiausia emocinė įtampa, pacientų teigimu, lydi gydymo metu prieš pat nėštumo testo atlikimą ir esant neigiamam jo atsakymui. Po nesėkmės ciklo lydi aštri depresija, susierzinimas trunka daug savaičių, o pilnai atsigauti pavyksta po pusmečio. Emocionalūs atsakai nevaisingumui ir jo gydymui yra depresija, pyktis, kaltė, nusivylimas ir liūdesys. Abu šeimos asmenis lydi psichologinis sielvartas ir bejėgiškumas. Finansinės problemos susijusios su gydymo procedūromis, kurios yra labai brangios, valstybės nekompensuojamos. Etikos dilemos iškyla svarstant anoniminės spermos ar kiaušialąstės donorystės, surogatinės motinystės galimybes.
Paramos organizacijos
Tarptautinė Nevaisingumo Asociacija (The National Infertility Association), įkurta 1974 m., yra nekomercinė organizacija, skatinanti reprodukcinę sveikatą ir siekianti lygių galimybių visoms šeimoms, vyrams ir moterims, patiriantiems nevaisingumą ar kitus reprodukcinius sutrikimus.
Taip pat skaitykite: Psichologinė ir dvasinė branda
Taip pat skaitykite: Kaip įveikti stresą jaunystėje?
tags: #nevikrumas #suaugusieji #psichologija