Šiame straipsnyje nagrinėjami jautrumo psichologijos terminai ir sąvokos, apžvelgiami itin jautrių asmenų (IJA) bruožai, emocinės reguliacijos strategijos ir įvairūs psichologiniai sutrikimai, susiję su dėmesio ir jautrumo problemomis.
Įvadas
Jautrumas yra sudėtinga savybė, kurią suprasti svarbu norint geriau pažinti save ir kitus. Šiame straipsnyje aptariami pagrindiniai jautrumo psichologijos terminai, emocinės reguliacijos strategijos ir dėmesio sutrikimai.
Itin jautri asmenybė (IJA)
Terminas "itin jautri asmenybė" (IJA) apibūdina asmenis, kurie apdoroja sensorinę informaciją giliau nei kiti. E. Aron duomenimis, prie itin jautrių asmenų gali būti priskiriami apie 20 proc. žmonių. Itin jautrūs žmonės stipriau reaguoja tiek į vidinius dirgiklius (jausmus, mintis, kūno pojūčius), tiek į išorinius (žmones, garsus, šviesą, kvapus).
IJA bruožai
- Gilus apdorojimas: Itin jautrūs asmenys skiria daugiau laiko informacijai surinkti ir apdoroti. Kaip matote, itin jautrus žmogus skiria gerokai daugiau laiko informacijai surinkti ir apdoroti.
- Padidėjęs jautrumas: IJA jautriau reaguoja į aplinką, įskaitant garsus, šviesą, spalvas, emocingus pokalbius ir gyvenimo pokyčius.
- Perteklinė stimuliacija: Dėl jautrios nervų sistemos IJA dažnai patiria perteklinę stimuliaciją, kuri pasireiškia stipriais pojūčiais, negebėjimu susikaupti, fizine ar psichine įtampa bei vidiniu nerimu.
- Empatija: Itin jautrūs asmenys jautriai stebi ir pastebi pašnekovo veido išraiškas, kad užbėgtų už akių savo emociškai užaštrintai empatijai.
- Introversija/Ekstraversija: Itin jautrių žmonių yra ir tarp ekstravertų, ir tarp introvertų. Apie 30 proc. jautruolių yra ekstravertai. Tačiau itin jautrūs asmenys labiau linkę susilaikyti nuo bendravimo, jei susiduria su neigiama aplinkos reakcija.
IJA sunkumai
- Perteklinės stimuliacijos kontrolė: Perteklinės stimuliacijos kontrolė itin jautriems vyrams dažnai tampa vienu didžiausių iššūkių.
- Žema savivertė: IJA gali susidurti su žema saviverte, savimonės stoka ar netinkamu gyvenimo būdu.
- Socialinė atskirtis: Jei tėvai itin jautrius vaikus augina nepalankiomis sąlygomis, jautrus vaikas suaugęs susiduria su didelėmis emocinėmis problemomis.
IJA privalumai
- Subtilūs skirtumai: IJA sugeba geriau pastebėti subtilius skirtumus, pavyzdžiui, kokį naują maistą galima valgyti drąsiai, o kokio ne, kokių pavojų geriau vengti, o kas nepavojinga.
- Analizė ir svarstymas: Itin jautrūs asmenys moka analizuoti, svarstyti ir reaguoti į smulkmenas.
Emocijų reguliacija
Emocinė reguliacija reiškia gebėjimą keisti ir kontroliuoti savo jausmus, ypač kai jie yra labai stiprūs ir nemalonūs. Emocinės reguliacijos įgūdžius, kuriuos kasdieniame gyvenime dažnai naudojame savaime ir nesąmoningai, pradedame lavinti dar ankstyvoje vaikystėje bendraudami su savo tėvais. Galime sąmoningai taikyti strategijas, kad sustiprintume ir pagerintume gebėjimą valdyti savo emocijas.
Emocinės reguliacijos strategijos
- Dėmesingumo ugdymas ir susitaikymas su savo jausmais: Gebėjimas stebėti savo emocijas ir imtis atitinkamų veiksmų elgesiui koreguoti.
- Emocijų įvardijimas ir pripažinimas: Pirmiausia tiesiog būtina įvardyti ir pripažinti savo jausmus („Dabar jaučiuosi…“).
- Emocinių poreikių atpažinimas: Jausmai atskleidžia mūsų emocinius poreikius ir parodo, ar jie yra tenkinami.
- Saviraminimas ir palaikymas: Sunkiomis akimirkomis, užuot save kritikavę, gebėkite pasitelkti emocinės reguliacijos technikas, kurios padėtų save paguosti ir palaikyti.
- Kūno nuraminimas: Giliai kvėpuodami ir atpalaiduodami raumenis galime nuraminti savo kūną.
Pagrindiniai emociniai poreikiai
Vokiečių psichologas Klaus Grawe išskyrė keturis pagrindinius emocinius poreikius:
Taip pat skaitykite: Jautrūs tyrimai
- Orientacijos ir kontrolės poreikis: Noras nesijausti bejėgiu ir gebėti keisti ir formuoti savo gyvenimą pagal savo troškimus ir siekius.
- Savivertės kėlimo ir išsaugojimo poreikis: Noras jausti savo žmogiškąją vertę.
- Prisirišimo poreikis: Noras jaustis saugiai ir manyti, kad buvote suprastas.
- Malonumo poreikis: Noras užsiimti veikla, kuri teikia džiaugsmą, malonumą ir pasitenkinimą, bei vengti malonumo neteikiančios veiklos.
Dėmesio sutrikimai
Dėmesio sutrikimai gali pasireikšti įvairiomis formomis ir turėti įtakos kasdieniam gyvenimui.
Dėmesio deficito ir hiperaktyvumo sutrikimas (ADHD)
Tai geriausiai žinomas dėmesio sutrikimas, kuris paprastai gali būti trijų rūšių: (1) dažniausiai neatidus, (2) dažniausia impulsyvus ir hyperaktyvus, ir (3) visi trys požymiai. Žmonės su ADHD sunkiai susikoncentruoja, lengvai išblaškomi ir pasiduoda dienos nuotaikai.
Nerimas
Buvimas pernelyg susikoncentravus į save gali būti daugelio protinės sveikatos sutrikimų priežastis. Tarp žmonių, sergančių socialine fobija ar socialiniu nerimu, dėmesys sau palaiko problemas rimtomis.
Panikos priepuoliai
Pernelyg didelis dėmesio kreipimas į kūno procesus yra aiškus bruožas tų žmonių, kurie patiria panikos priepuolius.
Obsesinis-kompulsinis sutrikimas (OKS)
Žmonės su šiuo sutrikimu daug dėmesio skiria tam tikriems veiksmams, tokiems kaip rankų plovimas, kad palengvintų nerimą kylantį dėl manijos.
Taip pat skaitykite: Psichologijos karjera
Potrauminio streso sutrikimas (PTSS)
Po traumuojančio įvykio patyrimo, dauguma žmonių atsistato per tam tikrą laiką, tačiau tam tikrai daliai žmonių toks atsistatymas neįvyksta. Patyrimas sugrįžta, košmarai ir jausmai, jog prarandama kontrolė.
Depresija
Žmonės kenčiantys nuo depresijos, kaip ir tie, kurie kenčia potrauminio streso sutrikimą, daug dėmesio kreipia negatyviems stimulams. Depresiją palaikantis procesas yra negatyvios mintys.
Kitos jautrumo sąvokos
- Agresija: Fiziškas ar žodinis elgesys, atsiradęs dėl priešiškumo, arba kaip iš anksto numatyta priemonė tikslui, kuris norima pakenkti arba sunaikinti, pasiekti. Sukeltas skausmas gali būti tiek fizinis, tiek psichologinis.
- Emocinė prievarta: Susijusi su bandymais įbauginti, kontroliuoti ar izoliuoti.
- Psichologinis kastravimas: Antroji pusė vyrą visuomet pašiepia, sukritikuoja, nuolat atakuoja kandžiomis pastabomis.
- Emocinis nuovargis: Gali paveikti santykius, darbą ir bendrą gyvenimo kokybę.
- Atsparumas: Tai ne streso vengimas, o mokymasis, kaip veiksmingai su juo susidoroti.
- Savęs pažinimas: Procesas, kuris gali padėti geriau suprasti save ir savo vietą pasaulyje.
Vyro idealas
Naujas vyro idealas - tai subalansuotas vyras. Tokio vyro sinonimas - tai džentelmenas. Džentelmentas turi dvi šaknis: angl. gentle - jautrus, švelnus, o angl. Subalansuotas vyras - tai naujas vyro idealas, atsiradęs, palyginti, neseniai. Jis gana siektinas, nes savyje sujungia jautrumą, moters supratimą, gebėjimą bendrauti, empatiją, tačiau kartu ir atsakomybę, ryžtą, mokėjimą priimti sprendimus, kažko atsižadėti, įsipareigoti, vesti žmonės paskui save nebijant rizikuoti.
Taip pat skaitykite: Apie psichologijos klubą
tags: #jautris #psichologijos #zodynas