Opiatai, stiprūs skausmą malšinantys vaistai, veikia centrinę nervų sistemą, sukelia euforiją ir malšina skausmą. Tačiau šis poveikis taip pat gali sukelti priklausomybę, kuri yra sudėtingas procesas, apimantis įvairius neurotransmiterius ir smegenų sritis. Šiame straipsnyje išnagrinėsime opiatų sukeliamus priklausomybės mechanizmus, pradedant nuo neurotransmiterių vaidmens ir baigiant genetinių bei aplinkos veiksnių įtaka.
Neurotransmiterių Vaidmuo Priklausomybės Formavimesi
Neurotransmiteriai yra cheminės medžiagos, pernešančios signalus tarp neuronų smegenyse. Keletas neurotransmiterių sistemų yra susijusios su priklausomybės formavimusi, įskaitant dopamino, serotonino, norepinefrino ir GABA sistemas.
Dopaminas
Dopaminas yra vienas svarbiausių neurotransmiterių, dalyvaujančių atlygio ir malonumo pojūčiuose. Dopaminerginiai neuronai plačiai išsidėstę smegenyse ir apima kognityvinę bei emocinę sferas. Dopaminas sintetinamas iš tirozino, dalyvaujant tirozinhidroksilazei ir DOPA dekarboksilazei, o ardomas MAO ir KOMT fermentų.
Yra keletas dopamino receptorių subtipų, iš kurių labiausiai ištirti yra D2 receptoriai. Šie receptoriai stimuliuojami dopamino agonistų, naudojamų Parkinsono ligai gydyti, ir blokuojami vaistais, skirtais psichozės gydymui.
Dopaminas dalyvauja keturiuose pagrindiniuose smegenų keliuose:
Taip pat skaitykite: Ar Lexotanilis sukelia haliucinacijas?
- Nigrostriatinis kelias: Susijęs su motorikos kontrole.
- Mezolimbinis kelias: Dalyvauja malonių pojūčių, euforijos, haliucinacijų ir kliedesių atsiradime.
- Mezokortikinis kelias: Reguliuoja pozityvius ir negatyvius psichozės simptomus.
- Tuberoinfundibulinis kelias: Reguliuoja prolaktino sekreciją.
Opiatai padidina dopamino išsiskyrimą mezolimbinėje sistemoje, sukeldami euforiją ir sustiprindami priklausomybę skatinantį elgesį.
Serotoninas
Serotoninas sintetinamas iš amino rūgšties triptofano ir yra skaidomas MAO fermento. Pagrindiniai serotonino keliai yra penki, o neuronų išsidėstymas platus. Serotoninas atlieka pagrindinio moduliatoriaus vaidmenį nuotaikos sutrikimų ir psichozės formavimesi. Jis mažina agresyvumą, nerimą, reguliuoja lytinę elgseną, miego ciklus ir slopina jautrumą skausmui, todėl vadinamas "geros nuotaikos mediatoriumi".
Antidepresantai veikia per taką, einantį nuo vidurio smegenų siūlės iki prefrontalinės žievės, o kiti keliai, einantys iki prefrontalinės žievės, gali veikti kognityvines funkcijas. Vaistų poveikis obsesiniam kompulsinam sutrikimui gali būti paaiškinamas per veikimą į serotonino kelią, einantį nuo vidurio smegenų iki pamato mazgų - šis kelias teoriškai pasižymi poveikiu į judesius. Kelias nuo vidurio smegenų iki limbinės žievės dalyvauja emocijų, panikos, nerimo ir atminties sutrikimų formavimesi, o kelias nuo vidurio smegenų iki hipotalamus veikia apetitą.
Norepinefrinas
Noradrenerginiai neuronai kyla iš locus ceruleus ir išsidėstę beveik visose smegenų struktūrose. Norepinefrinas atlieka svarbų vaidmenį reguliuojant nuotaikos simptomus ir psichikos ligų simptomus.
GABA
GABAerginė sistema pasižymi inhibuojamu poveikiu. Daugelis anksiolitinių preparatų, pavyzdžiui, Diazepamas, veikia kaip GABA agonistai.
Taip pat skaitykite: Žvynelinės paūmėjimas dėl streso
Endorfinai
Endorfinai yra endogeniniai opioidiniai polipeptidai, gaminami kankorėžinėje liaukoje ir hipotalamuse. Jie išskiriami susijaudinimo ir orgazmo metu, kaip ir opiatai, sukelia analgeziją ir geros savijautos jausmą. Endorfinai veikia kaip natūralios karščiavimą slopinančios medžiagos. Enkefalinai atsakingi už skausmo jutimą ir nocicepciją, jų yra dvi formos su leucinu ir metioninu. Nucleus arcuatus gamina daug neuropeptidų, įskaitant endorfinus, enkefalinus, neuropeptidą Y, neurotensiną, galaniną ir somatostatiną. Jie išskiriami centraliai ir veikia jiems specifinius receptorius, veikdami kaip metabotropiškai arba kaip G-baltymu susiję receptoriai. Neuropeptidas Y veikia energijos balansą, atmintį, mokymąsi ir epilepsiją, taip pat dalyvauja viršsvorio formavimesi.
Opiatai imituoja endorfinų veikimą, prisijungdami prie opioidinių receptorių smegenyse ir sukeldami skausmo malšinimą bei euforiją. Ilgai vartojant opiatų, smegenys prisitaiko prie nuolatinės stimuliacijos, sumažindamos natūralią endorfinų gamybą. Dėl to, nutraukus opiatų vartojimą, žmogus jaučia skausmą ir diskomfortą, o tai skatina tolesnį narkotikų vartojimą.
Receptorių Tipai ir Veikimo Mechanizmai
1990 m. buvo nustatyta, kad neurotransmiteriai veikia per dideles baltymo molekules, išsidėsčiusias neurono membranoje, kurias atpažįsta neurotransmiteriai ir yra jiems specifiškos. Receptoriai skiriami į G-baltymo (metabotropinius) ir jonų kanalų (jonotropinius). Impulso perdavimas per G-baltymą kyla lėtai, o per jonų kanalus impulsas perduodamas greitai, sukeldamas greitą neurono membranos sujaudinimą.
G-baltymas būna prisijungęs prie receptoriaus ramybės būsenoje. Sužadinus receptorių, G-baltymas atsipalaiduoja ir veikia aktyvindamas fermentus (adenilatciklazę, inozitolio fosfatą, fosfolipazę A). Aktyvintas G-baltymas būna prisijungęs prie GTP, o neaktyvus sugrįžta į jungtį su GDP. Toliau signalo perdavimas vyksta per antrinius mesendžerius - ciklinę adenozinmonofosfatą (cAMP).
Didžioji dalis psichiatrijoje svarbių receptorių yra priskiriami G-baltymo tipo receptoriams (serotonino, dopamino, alfa ir beta adrenerginiai, muskarininiai). GABAerginiai, nikotininiai ir gliutamaterginiai receptoriai yra jonotropiniai.
Taip pat skaitykite: Santykių paranoja: požymiai ir pasekmės
Susijungęs neurotransmiterio ir receptoriaus kompleksas sąveikauja su kitoje membranos pusėje esančia adenilatciklaze, ją aktyvina. Aktyvintos adenilatciklazės veikiamas ATP virsta į cAMP. Toliau cAMP aktyvuoja baltymų kinazes, taip vyksta tolimesnis intraneuroninis informacijos perdavimas.
Genetinių ir Aplinkos Veiksnių Įtaka
Priklausomybė yra multifaktorinė liga, kurios atsiradime dalyvauja genetiniai ir aplinkos veiksniai.
Tyrimai tarp monozigotinių ir dizigotinių dvynių rodo konkordantiškumą didžiosioms psichikos ligoms. Tas faktas, kad monozigotinių (40-50 %) dvynių konkordantiškumo laipsnis beveik tris kartus didesnis nei dizigotinių (17%) yra svarbus argumentas, jog genai turi reikšmingą poveikį šizofrenijos atsiradimui. Dizigotinių dvynių vaikams šizofrenija pasireiškia sergančiojo vaikams 17%, o sveikojo vaikams 2%. Be to, genas pasireiškia ne toje pačioje kartoje - nevisiška geno penetracija. Paveldimumas šeimose nėra pagal paprastus mendelio dėsnius, tai kompleksinis, multifaktorinis etiologiškai kaip ir cukrinis diabetas.
Genetinė predispozicija gali būti būtina, bet nepakankama (gali turėti apolipoproteino E geną, bet nesusirgti Alzheimerio liga, nes nebus kitų faktorių: per mažo fizinio aktyvumo, prastos mitybos, anestezijos) ir genetinė predispozicija pakankama bet nebūtina (gali neturėti predispozicijos, bet išsivystys liga po daugybės negenetinių faktorių poveikio). Net jei ir randamas alelis, produkuojantis per daug ar per mažai tam tikro baltymo, mes žinome, kad tai sukelia ligą, bet nežinome kaip.
Psichikos ligos, pasitaikančios šeimose, tai ir paveldėjimas, ir išmoktas elgesys, vaidmenų pasiskirstymas, socialinė aplinka. Pavyzdžiui, Caspi et al. Dr. Andreasen tyrinėja geną, koduojantį brain-derived neurotrophic factor (BDNF). Stebimi šio geno pakitimai sergantiems šizofrenija, tiesiogiai kai kurios šio geno alelės sukelia didesnį audinių netekimą.
Aplinkos veiksniai, tokie kaip stresas, traumos ir socialinė aplinka, taip pat gali turėti įtakos priklausomybės formavimuisi. Vaikai, augantys disfunkcinėse šeimose arba patyrę traumas, turi didesnę riziką tapti priklausomiems nuo narkotikų.
Smegenų Struktūros Pokyčiai
Ilgalaikis opiatų vartojimas gali sukelti struktūrinius ir funkcinius smegenų pokyčius. Po Krepelino, Alzheimerio ir Nisl laikų dauguma psichiatrų manė, kad sergantiesiems psichikos ligomis yra struktūrinių smegenų nenormalumų. Atsiradus KT tyrimams buvo rasta anatominių pakitimų lyginant dideles sergančiųjų populiacijas su kontrolinėmis, aprašoma ir vagų padidėjimas, smegenėlių atrofija, frontalinės žievės pakitimai. Skilvelių išsiplėtimas daugiau susijęs su premorbido funkcionavimo, negatyviais simptomais ir prastu atsaku į gydymą.
Tyrimai MRI - aprašoma selektyvus frontalinės skilties sumažėjimas ir tai priskiriama labiau neurovystymosi sutrikimams nei neurodegeneraciniams procesams. Taip pat stebimi pakitimai kitose smegenų srityse - thalamus, amygdala/ hippocampus, smilkininėje skiltyje ir pamato mazguose. Neuroanatominis substratas - tai daugiau takų (circuits) pažeidimas, nei konkreti ligos lokalizacija.
Hipocampus tūrio sumažėjimas sergantiems depresija dažnesnis, lyginant su monozigotiniais dvyniais; hipocampo atrofija susijusi su pažeidžiamumu esant streso sukeltam psichiatriniam susirgimui. Fukuzako studija naudojant fosforoMBR - parodė fosforo monoesterio kiekio sumažėjimą ir fosforo diesterio kiekio padidėjimą frontalinėje ir temporalinėje žievėje, jo manynu frontalinė žievė vyrauja šizofrenijos neuropatologijoje.
Dr. Nancy Andreasen - iš neurovizualinių tyrimų psichiatrams svarbiausias PET, jis leido suprasti kaip veikia smegenys, kad jie sudaryti iš gausybės mazgų, vienai užduočiai yra aktyvuojami trys ar penki skirtingi smegenų regionai. Ką pavyko išsiaiškinti ŠF tyrimuose, kad keletas smegenų regionų yra hipofunkciški - tai prefrontalinė žievė ir temporalinė skiltis, taip pat stebimas pastoviai hipoaktyvus talamusas, kuris yra smegenų centre ir didžioji dalis mūsų apdorojamos informacijos praeina pro talamus. Kita stebėtina sritis esanti hipoaktyvi sergantiesiems ŠF yra smegenėlės.
Šie pokyčiai gali paveikti sprendimų priėmimą, impulsų kontrolę ir emocijų reguliavimą, todėl žmogui tampa sunkiau atsispirti narkotikų potraukiui.
Priklausomybės Gydymas
Priklausomybės gydymas yra sudėtingas ir ilgas procesas, reikalaujantis individualaus požiūrio. Gydymo strategijos apima:
- Detoksikacija: Padeda saugiai pašalinti opiatų iš organizmo.
- Medikamentinis gydymas: Naudojami vaistai, mažinantys potraukį narkotikams ir abstinencijos simptomus.
- Psichoterapija: Padeda pacientams suprasti savo priklausomybės priežastis ir išmokti įveikos mechanizmų.
- Socialinė parama: Dalyvavimas paramos grupėse ir šeimos terapija gali padėti pacientams atgauti socialinius ryšius ir išvengti atkryčio.
Išvados
Opiatų sukeliama priklausomybė yra sudėtinga liga, apimanti įvairius neurotransmiterius, smegenų sritis ir genetinius bei aplinkos veiksnius. Supratimas apie šiuos mechanizmus yra būtinas kuriant efektyvesnes gydymo strategijas ir prevencijos programas. Nors priklausomybė yra sunki liga, tinkamas gydymas ir parama gali padėti žmonėms atgauti blaivų gyvenimą.
tags: #opiatai #sukelia #priklausomybe