Priklausomybė - tai liga, kuri paveikia ne tik patį priklausomą asmenį, bet ir visą jo šeimą. Šeimos nariai dažnai jaučiasi bejėgiai, sutrikę ir nežino, kaip padėti savo artimajam. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip atpažinti priklausomybę šeimoje, kur kreiptis pagalbos ir kokius vaidmenis prisiima artimieji, norėdami išlaikyti šeimos stabilumą.
Priklausomybės įtaka šeimai
Priklausomybė nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų gali sukelti ne tik finansinių sunkumų šeimai, bet ir turėti įtakos artimųjų fizinei bei psichinei sveikatai. Tokių šeimų nariai dažniau linkę sirgti depresija, nerimo sutrikimais. Taip pat tokiose šeimose didesnė rizika patirti fizinę ar seksualinę prievartą. Nesvarbu, nuo ko priklausomas žmogus, ar ši priklausomybė matoma aplinkiniams, ar ji laikoma paslaptyje, kiekvienas šeimos narys vis tiek ieško būdų, kaip kovoti su ja.
Priklausomybe sergantis žmogus nekontroliuoja savo gyvenimo, atsiranda daug chaoso, už viską svarbiau gyvenime tampa medžiaga, nuo kurios jis yra priklausomas. Toks žmogus pradeda meluoti, manipuliuoti, vogti, apgaudinėti vien tam, kad galėtų toliau vartoti psichoaktyvias medžiagas. Toks žmogus pavirsta savotiška šeimos ašimi - apie jį sukasi visas šeimos gyvenimas, keičiasi kitų žmonių vaidmenys šeimoje. Augantys tokioje šeimoje vaikai dažnai linkę save nuvertinti, jaučia nerimą, bejėgiškumą, vienatvę ir labai dažnai - gėdą ir kaltę.
Smurtas ir priklausomybė: ar tai susiję?
Neretai smurto artimoje aplinkoje atvejais smurtautojas būna apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų - 58,5 proc. Iš to kyla klausimas, kiek šių medžiagų vartojimas turi įtakos smurto veiksmui. Visuomenė neretai vadovaudamasi stereotipais piešia tam tikrą smurtautojo portretą. Taigi gali susidaryti įspūdis, jog smurtas artimoje aplinkoje - išimtinai žemesnio socialinio sluoksnio „reikalas“, kurio šaknys glūdi priklausomybėse.
Tačiau alkoholis ar narkotinės medžiagos gali skatinti smurtą. Tačiau visų pirma tai nebūtinai susiję su priklausomybėmis nuo šių medžiagų. Tai yra, pačios priklausomybės nebūtinai yra smurto artimoje aplinkoje priežastis.
Taip pat skaitykite: Natūralus šeimos planavimas
Šalia to nepadeda ir visuomenės požiūris, kuri linkusi kaltinti auką, jei ji vartojo alkoholį. Nesinorėtų, jog „alkoholio ir narkotikų“ argumentu šiurkštus smurtas artimoje aplinkoje būtų pateisinamas, kai iš tiesų tai - aukų kaltinimo retorika.
Kaip jaučiasi vaikai šeimoje su priklausomybe?
Šeimoje, kurioje bent vienas iš tėvų gyvena su priklausomybe, nepatenkinami baziniai vaiko poreikiai: jaustis saugiu, mylimu, pasitikėti tėvais, tikėti, kad gyvenimas yra saugus ir nuspėjamas. Tokiose šeimose vyrauja įvairūs kraštutinumai - tai gali būti per didelė arba per maža vaiko kontrolė. Atžalos auklėjimas remiasi ne nuoseklia strategija, o priklauso nuo vienadienių nuotaikos svyravimų. Augdami tokiose šeimose, vaikai nežino, kas yra normalūs santykiai, todėl jie neišmoksta reikšti savo jausmų ir kurti ilgalaikių, pasitikėjimu grįstų santykių su kitais žmonėmis. Labai dažnai jie patys tampa priklausomi nuo alkoholio, narkotikų, vaistų ar elgesio. Pavyzdžiui, jiems pasitaiko valgymo sutrikimų ar priklausomybės nuo darbo.
Artimųjų vaidmenys disfunkcinėje šeimoje
Priklausomybe sergančio asmens šeimos nariai gali įsigyventi į tam tikrus vaidmenis, kurie jiems padeda išlaikyti šeimos stabilumą, struktūrą, bet nebūtinai yra naudingi jų psichologinei sveikatai. Sharon Wegscheider-Cruse yra išskyrusi tokius šeimos narių vaidmenis:
- Priklausomasis: Asmuo, turintis priklausomybę.
- Globėjas: Stengiasi neigti problemą, apsaugoti šeimos narius, užglaistyti konfliktus, įtikti kitiems.
- „Atpirkimo ožys“: Sulaukia kaltinimų dėl šeimos problemų, elgiasi neigiamai, atitraukia dėmesį nuo priklausomybės.
- Herojus: Stengiasi gerinti šeimos įvaizdį, apjungti jos narius, ignoruoja priklausomybės problemą, daug dirba, yra perfekcionistas.
- Talismanas arba šeimos klounas: Užima šeimos juokdario poziciją, siekia sumažinti įtampą, tačiau gali juokauti netinkamai.
- Pamestas vaikas: Stengiasi būti nematomas, atsargus, neatkreipti į save dėmesio, nesukelti problemų.
Kopriklausomybė: kai artimasis praranda save
Ilgą laiką gyvenantys šalia priklausomo žmogaus, artimieji patiria labai daug streso. Iš pradžių dažniausiai artimieji stengiasi sušvelninti įtampą, tvyrančią namuose, padeda priklausomiesiems išgyventi pasekmes, atsiradusias dėl vartojimo. Vėlesniais etapais šeimos nariai pradeda jausti daug beviltiškumo, nes supranta, kad ką bedarytų, artimasis nenustoja vartoti. Taip pat artimieji išgyvena daug gėdos, nerimo, pykčio, kaltės jausmų. Praktika rodo, kad priklausomybės liga sergančio asmens šeimos nariui kyla rimtų keblumų, tvarkantis su savo paties jausmais. Šeimos narys dažnai neigia pačią problemą. Ilgą laiką jie teisina priklausomus šeimos narius, manydami kad jie patys nustos vartoti.
Šalia esančiam žmogui per ilgesnį laiką pradeda reikšti panašūs „simptomai“ kaip ir priklausomam žmogui. Jis jaučiasi panašiai kaip vartojantis, išgyvena gėdą, kaltę, pykčio proveržius. Sutrinka fizinė bei psichinė sveikata. Žmogui pasireiškia depresijos, nerimo priepuoliai, širdies darbo sutrikimai, jis jaučia nuovargį, apatiją, stipriai krinta jų savivertė. Būsena, pasireiškianti šalia priklausomo žmogaus, vadinama kopriklausomybe. Kopriklausomybei dar būdinga tai, kad žmogus tarsi praranda savo asmenybę. Jo interesų ratas stipriai susiaurėja. Atsiranda tarsi tunelinis matymas. Jam svarbu tik jo artimojo elgesys. Kopriklausomi žmonėms pradeda stipriai kontroliuoti savo šeimos narius, juos „gelbėti“, prisiima ne savo atsakomybę. Dėl to apleidžia savo gyvenimą. Nuo šios būsenos nukenčia visos svarbiausios šeimos nario gyvenimo sritys: fizinė, socialinė, psichologinė ir dvasinė.
Taip pat skaitykite: Šeimos ir kompiuterinė priklausomybė
Kur kreiptis pagalbos?
Priklausomų asmenų šeimos nariams, artimiesiems nemokama pagalba teikiama asmens sveikatos priežiūros įstaigose, Respublikiniame priklausomybės ligų centre veikia savipagalbos grupės (Alanon, Ala-teen, Suaugusių alkoholikų vaikų grupės ir pan.), pagalbą galima gauti kitų nevyriausybinių organizacijų įsteigtose įstaigose, kai kuriose reabilitacinėse bendruomenėse, kreipiantis dėl kompleksinių paslaugų šeimai į savo savivaldybėje esančius socialinės paramos centrus bei jų partnerius. Respublikiniame priklausomybės ligų centre psichologai konsultuoja čia gydomų pacientų artimuosius ir jų šeimos narius. Taip pat šiuo metu yra taikomas šeimos narių ir artimųjų individualus ar kelių narių konsultavimas nuotoliniu būdu.
Svarbu suprasti, kad pagalbos reikia visiems - ir priklausomam asmeniui, ir jo artimiesiems. Vienas iš svarbių pagalbos būdų yra savipagalbos grupės, individuali arba grupinė psichoterapija. Jei priklausomo žmogaus artimieji suserga psichikos ligomis, pvz., depresija, jiems gali būti skiriamas ir gydymas vaistais.
Kontaktai, kur galite kreiptis pagalbos:
- Respublikinis priklausomybės ligų centras: https://www.rplc.lt/
- "Al-Anon" Lietuvoje: https://www.al-anon.lt/
- "Aš esu" bendruomenė: Informacijos ieškokite internete.
- "Asmens sveikatos klinika" (VŠĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centras): Žalgirio g. 90, Vilnius, tel. (8 5) 260 76 36.
Kaip padėti artimajam, turinčiam priklausomybę?
Priklausomybę nuo alkoholio gali būti sudėtinga atpažinti. Pakalbėkite su artimuoju, stenkitės kalbėti pozityviai ir nesmerkiančiai. Vietoj kaltinimų teiginių („Tu esi alkoholikas“), priminkite artimajam, kad jį mylite ir rūpinatės jo sveikata. Neprisiimkite visos atsakomybės ant savo pečių, jūsų artimasis turi pats pasiryžti gydymui ir laikytis disciplinos.
Taip pat skaitykite: Elgesio ugdymo metodai
tags: #jei #seimoje #turite #priklausomybe