Vaikų Elgesio Kultūros Ugdymas Šeimoje: Metodai ir Perspektyvos

Vaikų elgesio kultūros ugdymas yra kompleksinis procesas, apimantis įvairius aspektus, pradedant sveikos gyvensenos įgūdžių formavimu ir baigiant socialinės kompetencijos ugdymu. Šis procesas prasideda namuose, šeimoje, kur vaikai pirmiausiai susipažįsta su vertybėmis, normomis ir elgesio modeliais. Straipsnyje aptariami svarbiausi vaikų elgesio kultūros ugdymo aspektai, remiantis ikimokyklinio ugdymo principais ir atsižvelgiant į šeimos bei mokyklos partnerystės svarbą.

Dorovinių Vertybių Ugdymas Šeimoje: Teorinis Pagrindimas

Straipsnyje aptariami ikimokyklinio amžiaus vaikų dorovinių vertybių ugdymo(si) būdai šeimoje. Straipsnis susideda iš teorinio problemos pagrindimo, empirinio tyrimo rezultatų aptarimo, tyrimo duomenis apibendrinančių išvadų. Tyrime sprendžiamas probleminis klausimas: kokie yra ikimokyklinio amžiaus vaikų dorovinių vertybių ugdymo(si) būdai šeimoje? Tyrimo tikslas: atskleisti ikimokyklinio amžiaus vaikų dorovinių vertybių ugdymo(si) būdus šeimoje. Straipsnyje teoriškai pagrįstas ikimokyklinio amžiaus vaikų dorovinių vertybių ugdymo(si) aktualumas bei empiriškai nustatytas tėvų požiūris į dorovinių vertybių ugdymo(si) būdus. Remiantis lietuvių ir užsienio autoriais, pateikiama dorovinių vertybių apibrėžtis, analizuojami dorovinių vertybių ugdymo šeimoje teoriniai ir praktiniai aspektai. Straipsnyje pabrėžiama šeimos įtaka ugdant ikimokyklinio amžiaus vaikų dorovines vertybes.

Tėvų Požiūris į Dorovinių Vertybių Ugdymą

Pristatomi atlikto tyrimo rezultatai, atspindintys apklaustųjų tėvų požiūrį į dorovines vertybes, jų reikšmę bei galimus dorovinių vertybių ugdymo(si) būdus: asmeninį pavyzdį, edukacinę aplinką, žaidimus, bendravimą ir bendradarbiavimą, elgesio modelius, kultūros elementų panaudojimą, pamokymą, draudimą, paskatinimą, darbą, ikimokyklinės ugdymo įstaigos ir šeimos bendradarbiavimą. Respondentai pabrėžia šeimos ir ugdymo įstaigos bendradarbiavimo aktualumą dorovinių vertybių ugdymo(si) procese. Tyrimas atskleidė: sėkmingo šeimos ir pedagogų bendradarbiavimo pastangomis galima išspręsti daugumą dorovinių vertybių ugdymo(si) problemų (laiko trūkumą, vaiko neklausymą, išmaniųjų technologijų įtaką, vaiko raidos sutrikimus, dorovinių vertybių kaitą šeimų vertybinėje orientacijoje).

Ikimokyklinio Ugdymo Principai ir Jų Reikšmė

Ikimokyklinis ugdymas yra svarbus vaiko raidos etapas, kurio metu formuojasi pagrindiniai elgesio įgūdžiai ir vertybinės nuostatos. Vadovaujantis ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinamas ugdymo(si) kryptingumas, integralumas, veiksmingos ugdomosios sąveikos ir ugdymo(si) kokybė. Gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę.

Svarbiausi ikimokyklinio ugdymo principai:

Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę?

• Ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas: Ikimokyklinio ugdymo(si) procesui būdinga ugdymo(si) ir priežiūros vienovė. Kiekviena suplanuota ir nesuplanuota sąveika bei kasdienė rutina yra ugdanti, turtinanti vaiko patirtį. Kiekviena sąveika su vaiku, tiek suplanuota, tiek netikėta, yra ugdanti ir turtinanti jo patirtį. Kasdienė rutina taip pat yra ugdymo dalis.

• Vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas: Ugdymas turi atitikti vaiko amžių, individualius poreikius ir galimybes.

• Žaismės principas: Mokymasis per žaidimą yra efektyviausias būdas ugdyti vaiko elgesio kultūrą. Žaidimai skatina kūrybiškumą, socialinius įgūdžius ir problemų sprendimo gebėjimus.

• Sociokultūrinio kryptingumo principas: Ugdymas turi būti orientuotas į vaiko integraciją į visuomenę, atsižvelgiant į jo kultūrines ir socialines aplinkybes.

• Integralumo principas: Ugdymas turi apimti visas vaiko raidos sritis - fizinę, emocinę, socialinę, pažintinę ir kūrybinę.

  Taip pat skaitykite: Vaikų autoagresijos priežastys ir požymiai

• Įtraukties principas: Visi vaikai, nepriklausomai nuo jų gebėjimų ir poreikių, turi turėti galimybę dalyvauti ugdymo procese.

• Kontekstualumo principas: Ugdymas turi būti susietas su vaiko gyvenimo kontekstu, jo patirtimi ir aplinka.

• Vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas: Ugdymas turi būti grindžiamas bendradarbiavimu ir dialogu tarp vaiko ir mokytojo.

• Lėtojo ugdymo(si) principas: Ugdymas turi būti orientuotas į gilų įsitraukimą ir supratimą, o ne į skubotą informacijos įsisavinimą.

• Reflektyvaus ugdymo(si) principas: Mokytojas drauge su vaiku emocijomis ir veiksmais atspindi vaiko veikimo patirtis. Su vaikais drauge pagal jų gebėjimus apmąstomos vaikų emocijos, veiklos ir jų rezultatai, numatomas tolesnis veikimas. Mokytojas kartu su vaiku apmąsto jo patirtis, emocijas, veiklas ir rezultatus, numatant tolesnį veikimą.

  Taip pat skaitykite: Konsultacijos moterims auginant vaikus

• Šeimos ir mokyklos partnerystės principas: Mokykla ir šeima (globėjai) bendradarbiauja rengiant Programą, užtikrinant ugdymo(si) tęstinumą ir dermę, kuriant susitelkusią, kartu besimokančią bendruomenę. Mokykla ir šeima bendradarbiauja rengiant programą, užtikrinant ugdymo(si) tęstinumą ir dermę, kuriant susitelkusią, kartu besimokančią bendruomenę.

Ugdymo(si) Sritys ir Jų Įtaka Elgesio Kultūrai

Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Šios sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas.

• „Mūsų sveikata ir gerovė“: Ši sritis apima sveikos gyvensenos įgūdžių formavimą, saugaus elgesio mokymą, emocinės gerovės užtikrinimą. Ugdant šios srities kompetencijas, vaikai mokosi rūpintis savo kūnu, laikytis higienos, valgyti sveiką maistą, būti fiziškai aktyvūs ir saugūs.

• „Aš ir bendruomenė“: Ši sritis apima socialinių įgūdžių ugdymą, bendravimo ir bendradarbiavimo mokymą, pilietiškumo ir patriotiškumo ugdymą. Ugdant šios srities kompetencijas, vaikai mokosi gerbti kitus, būti tolerantiški, spręsti konfliktus, dalyvauti bendruomenės veikloje.

• „Aš kalbų pasaulyje“: Ši sritis apima kalbos įgūdžių ugdymą, komunikacijos mokymą, skaitymo ir rašymo įgūdžių formavimą. Ugdant šios srities kompetencijas, vaikai mokosi reikšti savo mintis, klausytis kitų, suprasti kalbos niuansus, skaityti ir rašyti.

• „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“: Ši sritis apima pažintinių įgūdžių ugdymą, smalsumo skatinimą, aplinkos pažinimo mokymą. Ugdant šios srities kompetencijas, vaikai mokosi stebėti, analizuoti, eksperimentuoti, formuluoti klausimus ir ieškoti atsakymų.

• „Kuriu ir išreiškiu“: Ši sritis apima kūrybinių įgūdžių ugdymą, saviraiškos mokymą, meninio skonio formavimą. Ugdant šios srities kompetencijas, vaikai mokosi kurti, improvizuoti, išreikšti save įvairiomis formomis - per muziką, šokį, dailę, teatrą.

Ugdymo(si) Kontekstų Kūrimas

Gairėse pateikiama kuriamai ar atnaujinamai Programai aktuali nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas. Vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas yra nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis. Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą. Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus. Kuriant ugdymo(si) kontekstus modeliuojama dialoginė vaikų, mokytojų ir kitų suaugusiųjų sąveika: iš anksto numatomi galimi komunikavimo su vaikais būdai ir priemonės vaikų aktyvumui paskatinti ir palaikyti. Mokytojai stebi, kuo vaikai domisi, ką geba, ir pritaiko kontekstą plėtoti pastebėtus vaikų interesus ir gebėjimus. Mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai iš anksto numato galimas vaikų veiklos kliūtis arba jos tampa matomos vaikams veikiant sukurtame kontekste. Kuriant kontekstus naudojamos esamos kultūrinės, socialinės ir gamtinės aplinkos, iš anksto tikslingai sumodeliuotos ugdymosi aplinkos ir ugdymosi situacijos, susikuriančios čia ir dabar. Ugdymasis vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai ir kt.).

Universalus Dizainas Mokymuisi

Siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi, Gairėse įtvirtinamas Programos, grindžiamos universalaus dizaino mokymuisi prieiga, rengimas. Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas - tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis. Ugdymo aplinka žadina vaikų emocijas, pagauna dėmesį, panardina į prasmingą vyksmą. Galėdami rinktis alternatyvius tyrinėjimo, pažinimo ir dalyvavimo būdus, vaikai veikia savo tempu, pagal savo galias ir mokosi vieni iš kitų. Galimybė pasirinkti veiklas ir priemones, siekiant numatyto rezultato, skatina turėti savo ketinimą, idėjų, sumanymų, jų kryptingai ieškoti ir pamažu suprasti savo žaidimo ar mokymosi būdus.

Kontekstų Pavyzdžiai

• Žaismės kontekstas: žaismės konteksto paskirtis - palaikyti kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyrius. Kontekstas atliepia vaiko žaismingą savęs ir pasaulio pajautimą, skatina žaisti judesiais, pojūčiais, emocijomis, kalba, vaizduote, mintimis. Eksperimentuojama veikimu tuščioje ir daiktinėje erdvėje, atrandant, kad žaidimas gali gimti „iš nieko“, mintyse. Palaikomi netikėti vaikų būdai suprasti, tyrinėti, improvizuoti, priimamos „neteisingos“ jų teorijos apie pasaulį, įkvepiančios pratęsti „tiesos“ paieškas.

• Judraus patirtinio ugdymosi kontekstas: judraus patirtinio ugdymosi konteksto paskirtis - skatinti vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didinti judraus mokymosi galimybes. Įdomias, prasmingas ugdymosi situacijas kuria dialogiška vidaus ir lauko aplinkų jungtis, įrangos mobilumas, pritaikymas tyrinėti judesį, judriais būdais dalyvauti visų ugdymosi sričių veiklose.

• Kultūrinių dialogų kontekstas: kultūrinių dialogų kontekstas - kai vaikai ugdymo įstaigoje dalyvauja daugialypiuose kultūriniuose kontekstuose, kurių paskirtis - padėti kiekvienam kurti savo individualų tapatumą, tuo pačiu metu dalyvaujant tiek vaikų subkultūros, tiek artimiausios ir tolimesnių aplinkų kultūrų kūrime. Mokyklos aplinka yra erdvė nuolatinėms socialinėms ir kultūrinėms sąveikoms bei reiškiniams patirti, pažįstant šeimos, mokyklos grupės, kaimynystės, regiono, etninės grupės ir šalies bei globalaus pasaulio kultūrinius ypatumus ir vertybes.

• Kalbų įvairovės kontekstas: kalbų įvairovės konteksto paskirtis - kurti ir palaikyti aplinkos sąlygas, palankias rastis ir plėtotis skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, įvairiai žodinei ir nežodinei raiškai, kalbų pažinimui, teigiamoms nuostatoms, susijusioms su kalbų ir jos formų įvairove.

• Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi kontekstas: tyrinėjimo ir gilaus mokymosi konteksto paskirtis - atliepti prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukti juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti aplinkos objektus, reiškinius ir jų ryšius, atrasti įvairius pažinimo ir mokymosi būdus. Kuriamas kontekstas kupinas žaismės, atviras iššūkiams, jame daug laisvės vaiko spėliojimams, atsakymų į savo keliamus klausimus paieškoms, tyrinėjimu grindžiamiems sprendimams.

• Realių ir virtualių aplinkų kontekstas: realių ir virtualių aplinkų konteksto paskirtis - papildyti ir praplėsti realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis patirti ir pažinti, plėtoti vaikų skaitmeninį sumanumą, informatinį mąstymą. Kuriami realios ir virtualios aplinkos sąveikomis grindžiami kontekstai, aplinkas saikingai ir saugiai papildant skaitmeninėmis priemonėmis bei įranga, prioritetą teikiant patirtiniam realių objektų ir reiškinių tyrinėjimui, kūrybiškumui, socialinėms sąveikoms.

• Kūrybinių dialogų kontekstas: kūrybinių dialogų kontekstas - modeliuojant kūrybinių dialogų kontekstą kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą. Vaikai patiria kūrybos laisvę, išgyvena netikėtumą, kūrybos džiaugsmą ir pasididžiavimą įveikus kūrybinius iššūkius. Aplinkų estetika ir įvairovė kuria prielaidas vaikams tyrinėti kūrybinės raiškos galimybes, išbandyti daugiau nei vieną būdą įgyvendinti kūrybinę idėją ar išspręsti problemą, pasirinkti alternatyvias raiškos priemones, improvizuoti, kurti ir perkurti.

Vaikų Pasiekimai ir Vertybinės Nuostatos

Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Ugdymosi pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį. Pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią vaiko galių ūgtį. Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sritis (Mūsų sveikata ir gerovė, Aš ir bendruomenė, Aš kalbų pasaulyje, Tyrinėju ir pažįstu aplinką, Kuriu ir išreiškiu) plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus.

Sveikata ir Gerovė

Pavyzdžiui, ugdant vaikų sveikatos ir gerovės kompetencijas, siekiama, kad vaikai domėtųsi, kas padeda augti sveikam ir saugiam.

Esminiai gebėjimai apima:

• Ragavimą įvairaus skonio ir konsistencijos maistą.
• Suaugusiojo padedamas ruošimą maistą: tepimą, laužimą, mirkymą.
• Įvardijimą kelių maisto produktų, kuriuos valgyti sveika, ir kelių, kuriuos vartoti reikėtų saikingai.
• Vaisių, daržovių plovimą ir pasakymą, kodėl; pjaustymą, gaminimą užkandžius, salotas.
• Aiškinimąsi, kodėl svarbu valgyti įvairų, sveikatai naudingą maistą, iš kur ir kaip jis atsiranda ant mūsų stalo.
• Išvardijimą, ko reikia valgyti daugiau, o ko mažiau, kad augtų sveikas, esant galimybei pirmenybę teikiant sveikatai palankiems maisto produktams.
• Kūno ženklais parodymą ar pasakymą, kad nori į tualetą.
• Suaugusiojo padedamas naudojimąsi tualetu, prausimąsi ir šluostymąsi veidą, apsirengimą ir nusirengimą, apsiavimą ir nusiavimą batus.
• Padėjimą į vietą vieną kitą daiktą.
• Dažniausiai savarankiškai naudojimąsi tualetu.
• Savarankiškai ar priminus rankų plovimą, veido prausimąsi, čiaudėjimą ar kosėjimą prisidengiant burną ir nosį.
• Šiek tiek padedamas savarankiškai apsirengimą ir nusirengimą, apsiavimą ir nusiavimą batus.
• Dažniausiai savarankiškai rankų plovimąsi, veido prausimąsi; čiaudėjimą ar kosėjimą prisidengiant burną ir nosį.
• Savarankiškai ar suaugusiojo padedamas apsirengimą ir nusirengimą, apsiavimą ir nusiavimą batus, susišukavimą.
• Taisyklingai rankų plovimąsi.
• Atsižvelgdamas į tai, ar jam šilta, ar šalta, nusirengimą ar apsirengimą drabužius.
• Pažinimą šviesoforo spalvas, žinojimą, ką jos reiškia; pasakymą, kad kelią (gatvę) pereiti reikia kartu su suaugusiuoju.
• Stebėjimą suaugusiajam, saugiai naudojimąsi veiklai skirtais aštriais daiktais (žirklėmis, pieštukais, mentelėmis).
• Saugaus eismo žaidimų metu ar išvykose siekimąsi laikytis eismo ženklų ir taisyklių.
• Pakomentavimą kelias saugaus elgesio gatvėje ir gamtoje taisykles.
• Supratimą, kodėl nesaugu eiti, važiuoti su nepažįstamu žmogumi ar ką nors iš jo paimti.
• Atpažinimą tinkamus ir netinkamus prisilietimus, suabejojęs apie tai pasakymą suaugusiajam, kuriuo pasitiki.
• Žaidžiant, ką nors veikdamas stengimąsi saugoti save ir kitus.
• Savarankiškai ar priminus laikymąsi sutartų saugaus elgesio taisyklių grupėje, kieme, išvykose.
• Paaiškinimą saugaus elgesio su nepažįstamais žmonėmis, buitiniais prietaisais, aštriais daiktais ir sveikatai pavojingomis medžiagomis taisykles, įvardijimą aplinkoje esančias nesaugias vietas.
• Paaiškinimą, kad jo kūnas priklauso tik jam, sakymą „stop“, „ne“ reaguodamas į jo privatumą pažeidžiantį elgesį.
• Paaiškinimą, kokių profesijų žmonės gali padėti ištikus nelaimei.

Taip pat svarbu skatinti vaikų fizinį aktyvumą ir ugdyti judėjimo džiaugsmą.

Esminiai gebėjimai apima:

• Pralindimą pro kliūtis keturpėsčias.
• Savarankiškai atsistojimą, stovėjimą, atsitūpimą, pasilenkimą, ėjimą į priekį, į šoną ir atgal, bėgimą tiesiomis kojomis, lipimą laiptais aukštyn pristatomuoju žingsniu.
• Pastovėjimą ant vienos kojos (3-4 sekundes).
• Tikslingai skirtingu ritmu ėjimą, apėjimą arba peržengimą kliūtis, ėjimą plačia (25-30 cm) linija.
• Bėgimą keisdamas kryptį, greitį, neprarasdamas pusiausvyros.
• Laikydamasis lipimą ir nulipimą laiptais pakaitiniu žingsniu.
• Nušokimą nuo laiptelio, atsispirdamas abiem kojomis 1-2 kartus pašokimą nuo žemės, peršokimą liniją.
• Stovėdamas pasistiebimą, atsistojimą ant kulnų, pastovėjimą ant vienos kojos (4-5 sekundes).
• Ėjimą ant pirštų galų, ėjimą siaura (5 cm) linija, nesilaikydamas lipimą laiptais aukštyn ir žemyn.
• Bėgimą, didindamas ir mažindamas tempą, šokinėjimą abiem ir ant vienos kojos.
• Minimą ir vairavimą triratuką, balansinį dviratį.
• Ėjimą pakaitiniu ir pristatomuoju žingsniu, aukštai keldamas kelius.
• Bėgiojimą vingiais, išsisukinėdamas, bėgimą ant pirštų galų.
• Šokinėjimą nuo vienos kojos ant kitos, šokinėjimą judėdamas pirmyn.
• Lipimą kopėtėlėmis.
• Metimą kamuolį iš įvairių padėčių, pagaunimą jį sulenkdamas rankas per alkūnes.
• Spirimą kamuolį iš įvairių padėčių, į taikinį.
• Stengimąsi sėdėti, stovėti, vaikščioti taisyklingai.
• Ištvermingas, bėgimą ilgesnius atstumus.
• Bėgimą pristatomuoju ar pakaitiniu žingsniu.
• Šokimą į tolį, į aukštį.
• Žaisdamas laisvai koordinuotai judėjimą, orientavimąsi erdvėje.
• Dažniausiai vaikščiojimą, stovėjimą, sėdėjimą taisyklingai.
• Tikslingai siekimą daikto, jį pačiumpimą ir laikymą saujoje, dviem pirštais - nykščiu ir smiliumi - suėmimą smulkų daiktą, perėmimą daiktą iš vienos rankos į kitą, dėjimą vieną ant kito.
• Dažniausiai taisyklingai laikymą rašiklį, gana tiksliai atliekamus judesius plaštaka ir pirštais bei ranka.
• Ištiestomis rankomis pagaunamas didelis kamuolys.
• Pieštuką ir žirkles laikyti taisyklingai.
• Tiksliai atliekamus sudėtingesnius judesius su smulkiais daiktais.
• Veiksmus su smulkiais daiktais atliekami vikriai, tiksliai ir kruopščiai.
• Tiksliai valdomas pieštukas ir žirklės ką nors piešdamas, kirpdamas.

Šeimos Įtaka Vaiko Elgesio Kultūrai

Šeima yra pirmoji ir svarbiausia vaiko socializacijos institucija. Tėvai yra pirmieji vaiko mokytojai, kurie formuoja jo vertybes, nuostatas ir elgesio modelius. Vis dėlto, ne visada šeimos aplinka yra palanki vaiko elgesio kultūros ugdymui. Neigiamos patirtys šeimoje, tokios kaip smurtas, priklausomybės, nepriežiūra, gali turėti neigiamos įtakos vaiko raidai ir elgesiui. Tokiais atvejais svarbu, kad vaikas gautų pagalbą iš specialistų - psichologų, socialinių darbuotojų, pedagogų.

Vartojimo Kultūros Įtaka

Šiuolaikinėje visuomenėje vaikai yra veikiami vartojimo kultūros, kuri skatina materializmą, norą turėti kuo daugiau daiktų. Svarbu, kad tėvai ribotų vaikų prieinamumą prie reklamos, mokytų juos kritiškai vertinti informaciją, skatintų jų kūrybiškumą ir gebėjimą džiaugtis nematerialiais dalykais.

Svarbu, kad tėvai suprastų, jog suteikdami vaikui „visa, kas geriausia“, jie atima iš jo galimybę išmokti, kaip iš to, ką turi, sukurti geriausia. Išlepintas vaikas gali išaugti į nemokantį elgtis su pinigais suaugusįjį, kuris pirmiau leidžia pinigus, o paskui galvoja, kaip išgyventi iki dienos, kai gaus atlyginimą.

Vaikams labiausiai reikia laiko ir dėmesio be jokių išlygų. Paversti vaikystę terpe be vartojimo gyvenant vartotojiškoje kultūroje - neįmanoma, bet atėjo metas nustatyti ribas. Rizikuojame ne vien savo vaikų sveikata bei laime, bet ir planetos ateitimi: žmonija tiesio… LT

Drausminimas Šeimoje

Šiandien beveik visiems tėvams kelia abejonių ir senieji, ir naujieji tinkamos vaikų elgesio kultūros formavimo būdai. Visi jie atrodo nebeveiksmingi, tuo tarpu vaikų elgesio problemos auga, o kadangi su elgesio problemomis pirmiausia susiduria tėvai, todėl ir spręsti jas reikia šeimoje. Nuo tėvų intelektinių galių, nuo tikslų, pasaulėžiūros, pedagoginio takto ir kultūros priklauso vaiko ateitis. Mokslinės literatūros apžvalga bei respondentų išsakytos mintys leidžia konstatuoti, jog daugelis tėvų susiduria su didesnėmis ar mažesnėmis ikimokyklinio amžiaus vaikų elgesio problemomis, t. y. melu, agresija, pykčiu, paliepimų neklausymu, įvairiais reikalavimais. Tokiais atvejais vienas iš kryptingo auklėjimo būdų yra drausminimas. Drausminimo paskirtis - nustatyti vaikams leistino elgesio ribas ir pataisyti netinkamą jų elgesį. Atlikus mokslinės literatūros šaltinių analizę, matyti, jog autoriai išskiria šiuos galimus vaikų drausminimo būdus: pamokslavimą papirkinėjimą, pažadus, natūralių pasekmių metodą, atskyrimą, atėmimą grasinimą, ironiją, ribų nustatymą fizines bausmes, gąsdinimą, pasmerkimą priekaištus, pastabą. Tyrimo dalyviai įvardijo savo šeimose dažniausiai taikomus vaikų drausminimo metodus; pastabas, barimą, atėmimą, izoliaciją, grasinimą.

Šeimos ir Mokyklos Bendradarbiavimas

Tyrimas atskleidė: sėkmingo šeimos ir pedagogų bendradarbiavimo pastangomis galima išspręsti daugumą dorovinių vertybių ugdymo(si) problemų (laiko trūkumą, vaiko neklausymą, išmaniųjų technologijų įtaką, vaiko raidos sutrikimus, dorovinių vertybių kaitą šeimų vertybinėje orientacijoje).

tags: #vaiku #elgesio #kulturos #ugdymas #seimoje #efektyvinimui