Pagal PSO apibrėžimą, sveikata yra ne tik ligų ar negalios nebuvimas, bet ir fizinės, dvasinės bei socialinės gerovės būsena. Šiame straipsnyje nagrinėjame, kaip jutimai, nerimas ir pyktis veikia žmogaus psichikos sveikatą, remiantis moksliniais tyrimais ir specialistų įžvalgomis. Aptarsime, kaip emocinis disbalansas gali paveikti kūno centrą, kokios yra streso reakcijos ir kaip palaikyti emocinį balansą, kuris yra kelias į sveiką kūno centrą.
Psichikos sveikatos svarba
Pasaulio statistika rodo, kad kas ketvirtas žmogus patiria vienokį ar kitokį psichikos sveikatos sutrikimą. Lietuvoje, pagal Higienos instituto (HI) duomenis, taip pat stebimas didelis psichikos sveikatos problemų paplitimas. Daugelis žmonių, patirdami blogą savijautą, nesikreipia pagalbos ir įpranta gyventi su diskomfortu, net neįsivaizduodami, kad gali būti kitaip.
Depresija - pasaulinė problema
Depresija (lot. depressio - prislėgimas) yra viena iš labiausiai paplitusių psichikos sveikatos problemų. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ataskaitoje skelbiama, kad nuo šios ligos kenčia apie 350 mln. žmonių visoje planetoje. Priklausomai nuo vyraujančių simptomų kiekio, depresija skirstoma į lengvą, vidutinio sunkumo bei sunkią. Dėl klastingos išraiškos depresija dažnai lieka nepastebėta, nors tai sunki, ilgai trunkanti, lemianti didelį mirštamumą ir kančias liga. Moksliniai tyrimai rodo, kad liga net ir išgydyta dažnai pasikartoja. PSO prognozuoja, kad iki 2020 metų ši liga taps antra pagal dažnumą.
Europoje kas dešimtas dirbantis žmogus kenčia dėl depresijos, o dėl prarasto darbo jos mastai nuolat didėja ir apima vis daugiau žmonių. Ispanijoje ir Prancūzijoje kas penktas dirbantis žmogus skundžiasi įvairiais depresijos simptomais, o britų darbuotojai yra patys nelaimingiausi Europoje.
Europos depresijos asociacija (EDA) paskelbė Europos depresijos dieną, kurios tikslas - didinti informuotumą ir supratimą apie šios ligos įtaką žmogaus gyvenimo kokybei. Ši asociacija, jungdama ne tik sveikatos priežiūros specialistus, bet ir mokslininkus, įvairias pacientų organizacijas iš daugelio Europos šalių, ragina būti dėmesingesnius aplinkiniams bei padėti jiems susidoroti su gyvenimo krizėmis.
Taip pat skaitykite: Kas yra jutimas ir suvokimas psichologijoje?
Psichikos ligų priežastys ir rizikos veiksniai
Pasak mokslininkų, psichikos ligoms išsivystyti didelę įtaką turi biologiniai, psichologiniai, socialiniai faktoriai bei jų tarpusavio sąveika. Pastaruoju metu psichinių sveikatos problemų rizikos veiksnių (endogeninių ir egzogeninių) skaičius nuolat didėja. Jei to nėra, tuomet pradeda kamuoti liūdesys, prislėgta nuotaika, nebedomina įprastinė veikla, sutrinka miego režimas, nuolat jaučiamas nuovargis, įtampa, padidėja irzlumas, atsiranda nerimas, sunku susikaupti, o kai kurie žmonės tampa priklausomi nuo žalingų įpročių (alkoholis, rūkymas, vaistai, narkotikai, azartiniai žaidimai ir kt.).
Stigma ir diskriminacija
Nepaisant didelio tokių ligų masto, šiuolaikinėse visuomenėse apie įvairiomis psichinėmis ligomis sergančiuosius dar nėra drąsu šnekėti. Statistika byloja, kad ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje psichikos ligomis sergantys žmonės yra stigmatizuojami bei diskriminuojami. Dažniausiai temos apie psichines ligas yra ignoruojamos, apie jas vengiama diskutuoti, jos yra nemalonios ir neliečiamos.
Pozityvumo įtaka sveikatai
PSO duomenimis, linksmi ir pozityviai nusiteikę žmonės net 40 proc. rečiau serga širdies ir kraujagyslių bei kitomis ligomis. Žmogaus smegenyse yra zonos, kontroliuojančios pozityvų pasaulio matymą bei bendrą fizinę sveikatą. Stimuliuojant šiuos centrus galima išgydyti nuo daugelio ligų, o teigiamos emocijos yra pagrindinis šių centrų stimuliatorius, stabdantis streso hormonų (kortizolio, adrenalino) bei skatinantis teigiamų neuromediatorių - laimės ir džiaugsmo hormonų (serotonino, dopamino, endorfinų, oksitocino) gamybą bei padedantis atsikratyti ne tik blogos nuotaikos, bet ir įvairių psichinių sutrikimų. Geras humoro jausmas yra naudingas emocinei, fizinei ir socialinei sveikatai bei kuria saugumą ir stiprina žmogiškąjį ryšį. Žmogus pats turi norėti ir stengtis išsikapstyti bei gebėti valdyti savo gyvenimą ir prisiimti už jį atsakomybę.
Psichohigiena ir psichoprofilaktika
Psichohigiena (gr. psyche - siela + hygieinos - sveikatą teikiantis) - tai mokslas apie psichikos sveikatos stiprinimą. Pirmasis psichohigienos veikalas „Aistrų, arba moralinė, higiena“ II a. buvo parašytas romėnų gydytojo Galeno. Psichohigiena remiasi psichoprofilaktika, kuri skirstoma pagal amžių į keturias dalis (vaiko, paauglio, suaugusiojo bei senjoro) bei tiria kiekvienam amžiaus tarpsniui būdingas psichikos ypatybes. Psichinių ligų profilaktika - pagrindinė jos darbo kryptis. Labai svarbu, kad kūdikis gimtų su sveika nervų sistema, paauglys be didelių sukrėtimų ir streso išgyventų brendimo laikotarpį, vyresnio amžiaus žmonės tinkamai adaptuotųsi darbo kolektyve ir šeimoje, o senjorai sulauktų orios senatvės. Juk žinome, kad tik sveikame kūne yra sveika siela.
Visos problemos kyla dėl to, kad žmogaus biologinės evoliucijos tempas atsilieka nuo socialinės raidos tempo. Anatominiai ir biologiniai žmogaus prisitaikymo mechanizmai beveik nepakito, tuo tarpu keliami jiems reikalavimai smarkiai išaugo.
Taip pat skaitykite: Jutimai ir suvokimas: ląstelės ir patirtis
Streso teorija
Verta prisiminti vengrų kilmės Kanados gydytojo endokrinologo Hanso Hugo Seljė sukurtą adaptacinio streso teoriją. Stereotipinių bendrųjų žmogaus atsakomųjų organizmo nespecifinių reakcijų visumą į įvairiausių dirgiklių poveikį jis pavadino bendruoju adaptacijos sindromu (BAS). BAS yra organizmo, patekusio į nepalankias sąlygas, nespecifinių reakcijų visuma (stresas). Stresoriais gali būti įvairiausi veiksniai, ne tik virusai, mikrobai, aukšta ar žema temperatūra, nuodai, cheminės medžiagos, bet ir emociogeniniai (galintys mus sujaudinti bei veikiantys mūsų emocinę būseną) - nelaimė, šiurkštus žodis, nuoskauda. Dirgikliai (stresoriai) sukelia nespecifinių tiems dirgikliams pakitimų kompleksą organizme - BAS (stresą). BAS yra apsauginis organizmo mechanizmas, kuris veikia prieš aplinkos faktorių žalojančią įtaką.
Sutrikus adaptaciniams prisitaikymo mechanizmams, stresoriai, veikdami galvos smegenyse esančio pagumburio reguliuojamas endokrininės sistemos funkcijas, pakeičia hormonų vidinės terpės pastovumą bei gali sukelti ne tik emocinį stresą, širdies ir kraujagyslių ligas, arterinę hipertenziją, įvairius psichinius sutrikimus, odos ligas (egzemą, žvynelinę), skrandžio ir žarnyno ligas, opas, bet ir depresiją. Įvairių patologijų formavimąsi lemia individualūs organizmo ypatumai bei nepakankami organų kompensaciniai mechanizmai, veikiantys pagal mažesnio pasipriešinimo (lot. ubi minoris resistentiae) principą. Naujausiais medicinos mokslo duomenimis, ilgalaikis psichogeninės kilmės stresorių poveikis yra vienas iš svarbiausių psichosomatinių ligų - etiopatogenezės - rizikos veiksnių.
Streso valdymas ir požiūris
Mūsų atsakas ir reakcija į situaciją, problemą, įvykį ar reiškinį lemia, ar mes patirsime stresą. Visiems yra žinomi optimistų bei pesimistų skirtingo požiūrio į tą patį reiškinį, įvykį ar problemą anekdotiški variantai bei jų streso reakcija į vienodą dirgiklį (pvz., pusiau tuščia ar pusiau pilna stiklinė ir t. Kaip teigė vokiečių filosofas Gotholdas Efraimas Lesingas - „Laukti džiaugsmo - irgi džiaugsmas“.
Bioritmai ir kasdienis režimas
Pasak mokslininkų, bioritmai - tai gyvybės pagrindas, į kurį remiasi visų gyvų organizmų adaptacija žemėje, lemianti cikliškas žmogaus fiziologines būsenas, intelektualines galimybes bei įvairius emocijų svyravimus. - 8 val. - 8 val. Pasak psichologų, toks kasdienis režimas per 66 dienas suformuoja įpročius, įgalinančius nepervargti bei neperdegti. Higieninę biologinio režimo ir dinaminio stereotipo reikšmę sudaro tai, jog tinkamai sutvarkytas darbo ir poilsio režimas saugo sveikatą bei 30 proc. palengvina darbą, mažiau pavargstama ir yra viena pagrindinių žmogaus pervargimo profilaktikos priemonių.
Individualūs būdai gerai nuotaikai palaikyti
Esame skirtingi ir žmogaus dvasinių būsenų įvairovė gamtoje yra sveikintina, nes tai yra geros sveikatos požymis. Vieniems gerą nuotaiką garantuoja sportas, savanoriavimas, rūpinimasis kitais, fizinis aktyvumas, buvimas gamtoje, kiti pozityvumo ir geros savijautos semiasi iš dailės, knygų skaitymo, kelionių, darbo sode, bendravimo su aplinkiniais, artimaisiais, augintiniais bei juoko, jogos, meditacijos ar autogeninės treniruotės. Svarbu kiekvienam rasti savo sielai mielą, įdomų užsiėmimą, veiklą, darbą ar draugiją. Dabartiniam žmogui, nuolat paskendusiam rytdienos rūpesčiuose ir niekaip negalinčiam atitrūkti nuo vakarykštės dienos, padėtų sustoti nuo skubos, įgauti dvasinę ramybę įsisąmoninta visiems gerai žinoma frazė - „čia ir dabar“ (lot. hic et nunc). Didelį šansą apsisaugoti nuo įvairių psichologinių sutrikimų ir depresijos gali duoti pozityvus požiūris, gera nuotaika ir optimizmas. Labai svarbu yra išmokti ilsėtis ir fiziškai grūdintis dirbant protinį darbą (kaitaliojant darbą su poilsiu), kad nepakliūtumėte į užburtą ratą „perkrovimas - pervargimas - nemiga - perkrovimas“. K. Stanislavskio raumenų įtempimo ir atpalaidavimo, dėmesio koncentravimo pratimai tapo moksliniu jo sistemos pagrindu. Raumenų atpalaidavimas yra teigiamų emocijų, pusiausvyros ir bendros ramybės bei pasitenkinimo būsenos išorinis rodiklis.
Taip pat skaitykite: Suvokimo ypatumai, remiantis kognityvine psichologija
Emocijų ir kūno ryšys
Ar kada nors jautėte, kad įsitempus emociškai pradeda skaudėti pilvą, širdis plaka greičiau arba tampate mieguisti? Tokie požymiai rodo, kaip glaudžiai mūsų emocijos susijusios su kūno centru. Moksliniai tyrimai vis dažniau atskleidžia, kad emocinis išbalansavimas gali paveikti ne tik psichiką, bet ir svarbiausias organizmo fiziologines sistemas.
Kūno centru dažnai laikoma pilvo sritis - pilvo ertmėje esantys raumenys, nervų tinklai, virškinamoji sistema ir net vidaus organai, tokie kaip žarnynas ir skrandis. Neatsitiktinai ši zona vadinama „antrąja smegenų vieta“. Šioje srityje gausu nervų, kurie tiesiogiai susiję su centrine nervų sistema, todėl pokyčiai nuotaikoje ar stresinės būsenos gali pasireikšti fiziniais simptomais, ypač pilvo regione.
Moksliniai tyrimai rodo, kad žarnyną supa milijonai nervinių ląstelių, vadinamų enterine nervų sistema. Jos veikla glaudžiai susijusi su centrine nervų sistema, per klajoklį nervą. Stiprios emocijos - baimė, pyktis, liūdesys - aktyvina šią sistemą, todėl žarnyne gali atsirasti mėšlungis, skausmas, „drugeliai pilve“ ar kiti jutimai.
Emocinė būsena veikia įvairias kūno funkcijas nuo raumenų tonuso iki hormonų išsiskyrimo. Emocinis išbalansavimas dažnai sukelia:
- Virškinimo sutrikimus
- Raumenų įsitempimą
- Kvėpavimo ritmo pokyčius
- Kraujospūdžio svyravimus
- Miego kokybės pablogėjimą
Stresas suaktyvina antinksčius, kurie gamina kortizolį ir adrenaliną. Šie hormonai, išsilaisvinę į kraują, verčia organizmą susitelkti į „kovok arba bėk“ reakciją. Tuo metu smegenys siunčia signalą, kad virškinimo veikla nėra svarbiausia, todėl ji sulėtėja. Dėl to gali atsirasti pilvo pūtimas, spazmai, pykinimas ar net ilgalaikės žarnyno ligos, tokios kaip dirgliosios žarnos sindromas. Jaučiant stresą, įsijungia gynybinė reakcija - kūno raumenys, ypač pilvo srityje, įsitempia, nes organizmas ruošiasi galimai grėsmei. Ilgainiui lėtinis įsitempimas gali lemti nugaros, juosmens ar kaklo skausmus. Tai ypač ryšku žmonėms, linkusiems slopinti emocijas arba gyvenantiems nuolatinėje emocinėje įtampoje.
Žarnyno-smegenų ašis ir mikrobioma
Pastaraisiais metais daug mokslininkų dėmesio sulaukė žarnyno-smegenų komunikacijos sąvoka. Tai dvipusė sistema, apimanti nervinius, hormoninius ir imuninės sistemos signalus, perduodamus tarp žarnyno ir smegenų. Sutrikus šiai pusiausvyrai, žmogus gali pajusti nuovergį, apatiją ar net nerimo priepuolius.
Žarnyne gyvenančios gerosios bakterijos, t. y. mikrobioma, svariai dalyvauja reguliuojant ne tik virškinimą, bet ir psichinę sveikatą. Tam tikri mikroorganizmai gamina nervų mediatorių pirmtakus, pavyzdžiui, serotonino, kuris dažnai vadinamas „laimės hormonu“. Emocinė įtampa, netinkama dieta ir stresas gali išbalansuoti mikrobiomos sudėtį, todėl pablogėja bendra savijauta, sustiprėja nerimas ir depresijos simptomai.
Emocinio išbalansavimo požymiai kūno centre
Dažniausi požymiai, kad kūno centras reaguoja į emocinį išbalansavimą:
- Užsitęsęs pilvo skausmas be aiškios medicininės priežasties
- Dažnas noras tuštintis arba, atvirkščiai, užkietėjimas
- Neįprastas nuovargis, ypač be fizinio krūvio
- Padidėjęs nerimas, nerimo priepuoliai
- Dažni virškinimo sistemos sutrikimai, ypač stresinėse situacijose
Mokslas patvirtina, kad ilgalaikės emocinės įtampos pasekmės gali būti tokios pat realios kaip fiziniai sužalojimai - pažeidžiami nerviniai ryšiai ir netgi pakinta žarnyno barjero pralaidumas.
Kaip palaikyti sveiką kūno centro ir emocijų balansą
Nors ne visada įmanoma išvengti stresinių ar emocinių situacijų, tačiau galite sumažinti neigiamą jų poveikį kūnui:
- Reguliarus fizinis aktyvumas. Judėjimas, ypač pilvo raumenims skirtos treniruotės, padeda išsklaidyti įtampą ir pagerina virškinimą.
- Mindfulness ir kvėpavimo pratimai. Dėmesingumo meditacija, gilus kvėpavimas ramina nervų sistemą ir sumažina kortizolio lygį.
- Subalansuota mityba. Maistas, kuriame gausu prebiotikų ir skaidulų, palaiko sveiką mikrobiomą ir žarnyno-smegenų ryšį.
- Emocijų atpažinimas ir įvardijimas. Išmokite atpažinti ir išreikšti emocijas, nepalikdami jų užspaustų kūne.
- Pakankamas poilsis. Kokybiškas miegas leidžia nervų sistemai atsinaujinti ir sumažina emocinį reaktyvumą.
Jei fiziniai simptomai pilvo srityje užsitęsia, trukdo kasdienybei ar lydi stiprus nerimas, rekomenduojama kreiptis į gydytoją. Specialistas padės atmesti rimtas ligas ir, jei reikia, nukreips pas psichologą ar kitą specialistą emocinio balanso atkūrimui.
Traumų įtaka psichikos sveikatai
Po psichologinių traumų gali išsivystyti įvairių sutrikimų: adaptacijos sutrikimas, ūmi stresinė reakcija, kai kurie disociaciniai sutrikimai, kai kurie depresiniai sutrikimai, potrauminio streso sutrikimas, ilgalaikiai asmenybės pakitimai po katastrofos išgyvenimo ir kt. Šių sutrikimų priežastimi laikomas patirtas stresas arba tiesioginė ilgalaikės traumos įtaka. Stresogeninis poveikis ar ilgalaikės nemalonios gyvenimo aplinkybės yra pirminis ir pagrindinis šių sutrikimų etiologinis veiksnys, be jų įtakos sutrikimas neatsirastų.
Ūmi reakcija į stresą
Epidemiologija: Apie pasireiškimo dažnį duomenų faktiškai nėra, nes ūminė reakcija į stresą labai greitai praeina, retai patenka pas psichiatrus šios būsenos metu.
Etiopatogenezė ir klinika: Psichologine trauma ar stresoriumi gali būti ypač stiprus išgyvenimas dėl pavojaus, kilusio paties individo arba jam artimo asmens gyvybei ar saugumui (pvz. gamtos katastrofa, avarija, mūšis, kriminalinis nusikaltimas), arba nepaprastai staigus ir pavojingas individo socialinės aplinkos ar ryšių pasikeitimas, pvz., kelių artimųjų mirtis ar gaisras. Šio sutrikimo rizika didėja, jeigu prisideda dar ir fizinis išsekimas ar organiniai veiksniai (pvz. senyvas amžius). Šio sutrikimo atsiradimas ir sunkumas priklauso nuo individualaus jautrumo ir adaptacinių mechanizmų pajėgumo. Simptomai būna įvairūs, tačiau tipiškais atvejais pradžioje būna apdujimo būsena (kai susiaurėja sąmonė ir dėmesys, dezorientacija). Po šios stadijos gali prasidėti užsisklendimas savyje (iki disociacinio stuporo), arba ažitacija ir hiperaktyvumas (pabėgimo reakcija ir fuga). Dažnai kartu pasireiškia ir vegetaciniai panikos požymiai. Simptomai paprastai prasideda praėjus kelioms minutėms po stresogeninio stimulo ar įvykio. Visi ūminės reakcijos požymiai paprastai išnyksta greitai, praėjus kelioms valandoms ar dienoms. Vėliau galima dalinė ar visiška epizodo amnezija.
Diagnostika: (pagal TLK - 10). Simptomai išnyksta greitai (per kelias val.), jeigu įmanoma pasitraukti iš stresogeninės situacijos simptomai pradeda nykti po 24-48 val.
Ūminio streso sutrikimas
Epidemiologija: Dažnis populiacijoje priklauso nuo traumuojančių situacijų dažnio ir ryškumo (pvz.
Klinika: Pagrindiniai ūminio streso sutrikimo simptomai yra nerimo, disociaciniai ir kiti simptomai, atsirandantys per 1 mėnesį po išgyventos psichiką traumavusios situacijos. Trunka ~ 2 dienas, bet ne ilgiau nei 4 savaitės po trauminio įvykio. Jeigu simptomai trunka ilgiau- potrauminio streso diagnozė.
Potrauminio streso sutrikimas
Epidemiologija: Tikimybė susirgti potrauminio streso sutrikimu populiacijoje 1-14%.
Etiopatogenezė ir klinika: Potrauminio streso sutrikimas susiformuoja tuo atveju, jei žmogus patiria įvykį, kuris yra už įprastinio patyrimo ribų ir kuris stipriai pažeistų beveik kiekvieną asmenį (t.y.po labai sunkiu ar katastrofišku traumų). Minėta patologija atsiranda po įvykio praėjus ne daugiau kaip 6 mėnesiams. Pasikartojantys košmariški sapnai apie tą įvykį (vaikams g. b. Nuolatinis traumavusį įvykį primenančių stimulų vengimas ir reakcijų išblėsimas (to nebuvo iki traumos). Nuolatiniai padidėjusio dirglumo simptomai (to nebuvo iki traumos).
Gydymas: Somatinis gydymas, jeigu reikia. Psichoterapija. Medikamentinis gydymas. Svarbiausi AD ( amitriptilinas, imipraminas, fluoksetinas, sertralinas, fluvoksaminas, paroksetinas, bupropionas, ir kt.).
Adaptacijos sutrikimai
Klinika: Individualus jautrumas padidina adaptacijos sutrikimo stiprumą. Adaptacijos sutrikimas gali pasireikšti labai įvairiai: gali būti depresiška nuotaika, nerimas, susirūpinimas, nesugebėjimas susitvarkyti, planuoti ateitį, toliau dirbti pradėtus ar atlikti kasdienius darbus. Elgesio sutrikimai gali būti greta, ypač paaugliams. Tačiau joks paminėtas simptomas nėra pakankamai išreikštas ar vyraujantis, antraip labiau tikėtina kita diagnozė. Vaikų adaptacijos sutrikimo sudedamoji dalis neretai gali būti regresyvus elgesys, pvz. šlapinimasis į lovą. Užsitęsusi depresinė reakcija. Mišri nerimo ir depresinė reakcija. Adaptacijos sutrikimas su vyraujančiais elgesio sutrikimais. Adaptacijos sutrikimas nėra ypač sunkus psichikos sutrikimas.
Gydymas: Psichoterapija.
Disociaciniai sutrikimai
Ši diagnozių grupė apima didelį skaičių tokių sutrikimų, kurie ankščiau buvo aprašomi kaip isterija ar isterinė neurozė. Jie pasireiškia normalios praeities prisiminimų integracijos ar asmenybės tapatumo sutrikimu, kartais iš dalies ar visiškai prarandama judesių kontrolė, gali pakisti ir jutimai. Visi kiti nepažeisti pojūčiai ar judesiai paprastai lieka visiškai kontroliuojami ir įsisąmoninami. Simptomai gali gana greitai (net per kelias valandas) pasikeisti, kartais priklausomai nuo to, su kuo bendrauja ligonis. Tokiais atvejais būna labai sunku įvertinti, kiek sąmoningai yra kontroliuojamos kai kurios iš sutrikusių funkcijų, t.y. kiek asmuo simuliuoja. Šie sutrikimai dažniausiai atsiranda dėl psichogeninių priežasčių, pacientui susidūrus su jį žeidžiančiu įvykiu, neišsisprendžiama ar nepakeliama problema, tarpasmeninių santykių sutrikimu. Šiems sutrikimams aprašyti plačiai taikomas konversijos terminas, nes jiems būdingi labai nemalonūs jausmai, kilę dėl žmogui nepakeliamos ar neišsisprendžiamos problemos, kažkokiu būdu virsta simptomais.
Disociacinių būsenų pradžia ir pabaiga paprastai būna staigi, todėl ją retai pavyksta pamatyti, nebent taikant specialias technikas (hipnozę, reagavimo metodus). Didžioji dauguma disociacinių būsenų išnyksta per kelias savaites ar mėnesius, ypač jei jos prasideda dėl aiškiai atpažįstamo traumuojančio įvykio. Simptomai (ypač paralyžiai ir jautrumo išnykimas) gali ilgiau reikštis tuomet, jei jie atsirado palaipsniui, dėl ilgalaikių neišsisprendžiamų problemų ar tarpasmeninių santykių sutrikimų. Kuo ilgiau tęsiasi tokia būsena, tuo sunkiau ją gydyti. Be to akivaizdžią kitiems sunkios gyvenimo situacijos ar įvykio įtaką sutrikimui pats pacientas yra linkęs kategoriškai neigti, o daugelį savo gyvenimo problemų aiškinti savo simptomais. Šio skyriaus diagnozes reikia taikyti ypač atsargiai tuomet, kai yra nustatyta kokia nors žinoma centrinės ar periferinės nervų sistemos liga.
Disociacinės fugos
Jai būdingi visi disociacinės amnezijos požymiai, bet išėjęs iš namų ar darbo pacientas keliauja tikslingai, geba pasirūpinti savimi. Kartais jis prisiima sau kitokią tapatybę, keliauja į jam iš ankščiau žinomą vietovę ir pašaliniams jo elgesys gali atrodyti visiškai normalus.
Disociacinis stuporas
Jo metu pasireiškia visi stuporo simptomai, tačiau nerandama jokios jį paaiškinančios priežasties.
Transas ir užvaldymo sutrikimas
Tai - laikini sutrikimai, kurių metu prarandamas savo asmenybės tapatumo ir aplinkos suvokimas. Kartais toks žmogus veikia lyg užvaldytas kitos asmenybės, dvasios ar jėgos.
Disociaciniai judesių sutrikimai
Pasireiškia negalėjimu pajudinti dalies ar visos galūnės.
Disociaciniai traukuliai
Disociacinė anestezija, arba judesių praradimas
Gydymas: Psichoterapija, tačiau gydymas ilgas ir sudėtingas, dėl adaptacinio šio sutrikimo pobūdžio.
Isterijos simptomai
Histera- gimda. Lot. Histrion - aktorius. Isterijos pavadinimas priklauso Hipokratui. Celsus isterija vadino piktybinę gimdos ligą. Pinelis isterija priskyrė neurozėms. Konversinis fenomenas- simbolinis fizinių simptomų ir distorsijų išsivystymas įtraukiant valingus raumenys ar specifinius jutimo organus. Simptomai nevalingi ir nepaaiškinami jokiu psichikos sutrikimu. Susidaro įspūdis, kad tai simuliantai, imituoja visas ligas, būdingas demonstratyvumas. ŠF, išsetinė sklerozė, Vilsino liga, navikai gali prasidėti isteriniais dalykais. Tai psichogeniniai sutrikimai, be organinio pagrindo. Atspindi nemalonų afektą, kuris atsirado po konflikto. Sutrikimas gali įgauti chronišką eigą, jeigu situacija yra nepalanki. Isterija yra liga, o ne simuliacija. Atsirasti būtina stresogeninė situacija. Atrodo neįtikėtina, kad jie ramiai priima savo sutrikimą, pvz. paralyžių. Tai nesąmoningi sutrikimai (gražus abejingumas). Dažnai ištinka jautrias asmenybes, taip pat sergančius organiniais CNS sutrikimais (pvz.
Disociacinis paralyžius
Prieš jam atsirandant jaučia silpnumą, refleksai nesutrikę, raumenų tonusas normalus, atrofijų nėra (išskyrus daugiamečius paralyžius). Tikrinant pasyvius judesius gali būti normalus pasipriešinimas. Neatitinka anatominės ir fiziologinės lokalizacijos (pvz. plaštakos paralyžius, o peties judesiai yra. Stengiasi pademonstruoti įvairias grimasas, hemiplegiją. Miego metu paralyžiuotų galūnių judesiai normalūs. Ataksija-abazija - sėdint, gulint judesiai normalūs, bet einant atsiremia sienom, eina praskėstom kojom (dif.
Jutimų sutrikimai
Tai gali būti skausmo, temperatūros jutimų sutrikimai, neatitinka inervacijos zonų. “Vidurinės linijos simptomas”- kai duri krūtinėje viena linija, o pasako kad skirtingose pusėse. Akomodacijos sutrikimas, dvejinimasis akyse, isterinis aklumas.
Kalbos sutrikimas
Afazija, afonija.
Isterinis kurtumas
Dažniau išsivysto pavojingose situacijose.
Žagsejimas
Isterinis stuporas
Tai psichomotorinis sulėtėjimas iki sustingimo (dif.
Ganser’io sindromas
Tai sunki psichozė su pakitusią sąmone. Sąmonės sutrikimo būsenoje atsako ne teisingai, bet pagal kontekstą (atsakymai pro šalį). Būna dalinė amnezija. Skirti nuo pseudodemencijos. (Iš TLK- 10.
tags: #jutimai #itampa #nerimas #tik #veliau #aktualizuojami